3228f814-4e82-412e-9eb3-9078a7bbc811 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Tatjana Butkienė             Baudž. byla Nr. 1A-663-397-2013Pranešėjas Gytis Večerskas             Proceso Nr. 1-69-3-00014-2013-0             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.4.6.KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Olego Šibkovo, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant nuteistajai L.

D., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai I. N., atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažinta kalt pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 154 str. 1 d. ir jai paskirta bausmė – 10 MGL, t.y. 1 300 Lt (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų litų) dydžio, baudÄ .Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ L.

D. nukentėjusiosios I. N. naudai priteista 3 000 Lt (trys tÅ«kstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiosios I. N. patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti 2 800 Lt pripažintos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ L. D. privačios kaltintojos I. N. naudai. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,              n u s t a t ė : L. D. nuteista pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2012 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kimu Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), notarei R.

P. pranešė, kad I. N. klastoja dokumentus ir dėl klastojimo pastarosios laukia teismai, tokiu bÅ«du ji apie I. N. paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri nukentėjusiÄ jÄ pažemino ir pakirto pasitikėjimÄ ja.Be to, ji, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , 2012 m. gruodžio 22 d., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto brokeriui A. T. atvedus į namų valdÄ potencialius pirkėjus, kurių asmens tapatybės nenustatytos, norinčius pirkti likusiÄ dalį Å¡ios namų valdos, priklausančios I.

N., paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad I. N. yra suklastojusi žemės ir pastato dalių dokumentus, ragindama pirkėjus nepirkti parduodamo turto ir aiÅ¡kindama, kad I. N. laukia teismai, tokiu bÅ«du ji paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie I. N., kuri nukentėjusiÄ jÄ pažemino ir pakirto pasitikėjimÄ ja.Nuteistoji L. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Mano, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių BPK pažeidimų. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BPK 154 str. dispozicijÄ , nenustatinėjo nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių, nuosprendį grindė deklaratyviais ir formaliais argumentais, nesigilindamas į ginčo esmę. Tuo pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p., BPK 20 str. 5 d., kas sukliudė teismui teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti pagrįstÄ nuosprendį.

L. D. teigia, jog ji pripažinta kalta apÅ¡meižusi I. N., nes notarų biurui atsakant į pasiÅ«lymÄ pirmumo teise įgyti dalį nekilnojamojo turto, nurodė, jog nukentėjusioji klastoja dokumentus. Pažymi, jog Å¡iame raÅ¡te nuteistoji tik iÅ¡dėstė savo nuomonę. Nurodo, jog nuteistoji su I. N. daug metų bylinėjasi teismuose dėl gyvenamojo namo naudojimo tvarkos, žemės sklypo pirkimo ir pan. Nuteistajai ir I. N. priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių dalys yra aiÅ¡kios, todėl gavusi pasiÅ«lymÄ vėl nusistatyti naudojimosi tvarkÄ pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtÄ Å¾emė sklypo naudojimosi planÄ , nuteistoji teigia paskambinusi notarei ir pasakiusi, kad su pasiÅ«lymu nesutinka, tačiau notarė paaiÅ¡kinusi, kad savo nuomonę iÅ¡dėstytų raÅ¡tu.

Todėl įvertinusi bylinėjimÄ si su I. N. ir bijodama apgaulės, šį raÅ¡tÄ vertino kaip siekį inicijuoti analogiÅ¡kÄ ginÄÄ , todėl nurodė savo pozicijÄ , situacijos vertinimÄ . Nuteistoji teigia, jog ji buvo įsitikinusi, kad Å¡iuo raÅ¡tu siekiama jÄ apgauti, o I. N., jei nuteistoji neatsilieps, parduos jai priklausančiÄ namo dalį ir žemės sklypÄ pagal naujai parengtus planus. Be to, pateiktas žemės sklypas neatitiko VÄ® Registrų centre įregistruoto plano ir faktinio naudojimo.

Dėl Å¡ių aplinkybių nuteistosios veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip siekis apÅ¡meižti. Apeliantė pažymi, kad netinkamai įvertinta iÅ¡ konteksto iÅ¡imta frazė, jog I. N. klastoja dokumentus. Toks nuteistosios suklydimas negali bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstama veika, nes nuteistoji teigia maniusi, jog vėl prasidės problemos ir bylinėjimasis teismuose. Dokumentų klastojimÄ Ä¯tarė dėl to, jog I. N. pateiktame plane nuteistajai ir V. D. nebuvo paliktas pravažiavimas į savo valdas. Nuteistoji teigia pagrįstai tikėjusi, jog I.

N. siekia jÄ apgauti. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog nuteistoji skiria projektÄ nuo tikro žemės sklypo, nes iÅ¡ jos atsakymo matyti prieÅ¡ingos aplinkybės. Be to, civilinėse bylose tiek nuteistoji, tiek ir nukentėjusioji atstovaujamos profesionalių teisininkų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistoji skiria visus teismui teikiamus dokumentus.Å ioje situacijoje apeliantė teigia neketinusi paskleisti tikrovės neatitinkančios informacijos, o tik atsakiusi į jos pasiÅ«lymÄ , kuris, nuteistosios nuomone, buvo akivaizdžiai neteisingas ir suklastotas.

Be to, Å¡ios informacijos apeliantė teigia neskleidusi, tik nurodžiusi notarei atsakyme notarės pageidavimu. Todėl darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡sakyti žodžiai notarei buvo tik apeliantės nuomonė apie I. N. pateiktÄ pasiÅ«lymÄ , susijusi su konkrečia situacija. Nenustatyta, jog apeliantė siekė paskleisti tokiÄ informacijÄ . Apeliantė gavusi per notarę siųstÄ pareiÅ¡kimÄ ir planÄ juos įvertino dokumentų klastojimu, nes bylinėjimasis su I. N. buvo pasibaigęs, todėl tikėjo, kad ji vėl siekia iniciuoti ginčus.

Tokioje situacijoje apeliantė teigia turėjusi realų pagrindÄ Å¡iuos duomenis vertinti subjektyviai ir apie pareiÅ¡kimÄ susidaryti savo nuomonę. Teigia, jog manymas, kad dokumentai suklastoti, yra tikrais faktais parmeta nuteistosios nuomonė ir baudžiamoji atsakomybė už tai nenumatyta. Be to, toks atsakymas notarei negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡meižiančios informacijos paskleidimas, nes tai buvo atlikta siekiant apginti savo tesies, kompetentingai ir civilizuotai iÅ¡siaiÅ¡kinti tiesÄ . Apeliantė taip pat teigia, jog teismas neteisingai vertindamas surinktus duomenis nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos analogiÅ¡kose bylose (byla Nr. 2A-3/2012, 2A-4/2011).

Toks vertinamas prieÅ¡tarauja Konstitucijoje įtvirtintai saviraiÅ¡kos laisvei bei neatitinka EŽTT praktikos dėl saviraiÅ¡kos laisvė ribojimų (EŽTT sprendimas Almeida Azevedo prieÅ¡ PortugalijÄ , Lingens prieÅ¡ AustrijÄ , Oberschlick prieÅ¡ AustrijÄ ). Ä®vertinus Å¡iÄ praktikÄ , darytina iÅ¡vada, baudžiamoji atsakomybė Å¡iuo atveju nebuvo adekvati priemonė ginant asmens garbę ir orumÄ .Apelinatės nuomone, teismas netinkamai vertino liudytojų K. V., A. T. bei J. S. V. parodymus. A. T. negalėjo tiksliai atsiminti, kÄ sakiusi nuteistoji, be to, jis pardavinėja I.

N. turtÄ , už kÄ jam bus sumokėta, todėl jis gali bÅ«ti suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojai V. nepatvirtino nieko reikÅ¡mingo, iÅ¡skyrus tai, jog jiems buvo pagarsintas nuteistosios raÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, tačiau tai nesukliudė sudaryti sandorio.Apeliantė pažymi, jog Lietuvos Konstitucinio teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausia priemonę -kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitu rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).Apeliantė nurodo, jog ji I.

N. neÅ¡meižė, o tik siekė, kad nebÅ«tų iÅ¡ naujo nustatinėjama naudojimosi turtu tvarka, nes tikėjo, jog I. N. elgiasi nesÄ Å¾iningai. Tai pat nuteistoji teigia, jog teismas, konstatavęs, kad apeliantė siekė apÅ¡meižti, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p.Skunde taip pat teigiama, jog jokia žala nebuvo padaryta. Nuteistoji iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, o apeliantės raÅ¡tiÅ¡kas atsakymas nebuvo kliÅ«tis sudaryti sandorį, todėl teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR civilinio kodekso 6.250 nuostatas.

Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistoji yra pensininkė, jos senatvės pensija - 617 Lt per mėnesį, atlyginimas - 1006 litai, todėl paskirtoji 1 300 Lt dydžio bauda bauda bei priteistas 3 000 litų žalos atlyginimas, o taip pat ir 2 800 litų advokato iÅ¡laidų priteisimas, kas sudaro iÅ¡ viso 7 100 litų, už vos 3 valandas trukus teisminį procesÄ yra aiÅ¡kiai neproporcinga ir neadekvati bausmė, pažeidžianti teisingumo bei protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomones: apeliantės ir jos gynėjos, praÅ¡iusių skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios ir jos atstovės, praÅ¡iusių skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistosios skundas turi bÅ«ti atmestas.Skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas.

Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis, todėl neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu, ar jį iÅ¡teisinant, todėl vien tai, kad teismo iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apeliantų pateiktu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis neteisėtas ar nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo įrodymus dėl kiekvieno kaltinimo epizodo ir nurodė iÅ¡samius, surinktų duomenų visumos vertinimu pagrįstus argumentus, kodėl Å¡ie veiksmai sudaro nusikalstamos veikos, kuria I.

N. kaltino L. D., Å¡meižimo, sudėtį. IÅ¡vados padarytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklų, todėl aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo su Å¡iomis iÅ¡vadomis nesutikti.               Apylinkės teismas teisingai nurodė, jog LR BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitÄ Å¾mogų melagingÄ informacijÄ , galinčiÄ padaryti žalos jo garbei ir orumui.

Å meižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t. y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi bÅ«ti žeminanti. Å meižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputacijÄ , sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimÄ juo. LR BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , supranta, kad ji žemina žmogaus garbę, ir to nori.

             Apeliantė teigia, jog nėra nei objektyvių požymių- Å¡meižiančios, žeminančios informacijos skleidimo, nei subjektyvių – tyčios paskleisti apie nukentėjusiÄ jÄ tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir jÄ taip apÅ¡meižti. Å ie skundo argumentai nepagrįsti ir vertintini kaip apeliantės siekis suÅ¡velninti savo situacijÄ , nes visuma byloje iÅ¡tirtų įrodymų patvirtina prieÅ¡ingÄ aplinkybę, t.y. tai, jog Å¡i veika atitinka BK 154 str. 1 d. numatytos veikos objektyviuosius požymius, kad buvo paskleista I.

N. žeminanti, tikrovės neatitinkanti informacija ir nuteistoji tai neabejotinai suprato bei to norėjo.              Pažymėtina, jog L. D. neneigia aplinkybės, jog ji iÅ¡ tiesų raÅ¡te notarei nurodė, kad I. N. klastoja dokumentus ir dėl klastojimo pastarosios laukia teismai, tačiau teigia, jog tai nepagrįstai įvertinta kaip Å¡meižianti informacija, nes tai, apeliantės teigimu, yra objektyviais duomenimis pagrįsta jos nuomonė, be to, ji neturėjo tikslo apÅ¡meižti nukentėjusiÄ jÄ tik atsakė į notarės atsiųstÄ praneÅ¡imÄ , todėl negali kilti baudžiamoji atsakomybė už Å¡meižimÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuos argumentus vertina kaip nepagrįstus ir atmeta.             Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Taigi, BK 154 str. 1 d. įtvirtino nusikaltimo objektyvusis požymis pasireiÅ¡kia tuo, jog turi bÅ«ti paskleidžiama konkreti informacija, kurios faktus galima bÅ«tų patikrinti. Be to, tie faktai, žinia turi bÅ«ti žeminanti, pakertanti pasitikėjimÄ asmeniu, kenkianti jo reputacijai. Melaginga informacija apie tai, kad asmuo daro, yra padaręs nusikalstamas veikas, teismų praktikoje laikoma asmenį žeminančia informacija, galinčia pakirsti pasitikėjimÄ Å¡iuo asmeniu, jį žeminanti.              Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuomonė turi vertinamÄ jį pobÅ«dį, o nauja informacija- konstatuojamÄ jį pobÅ«dį, nes ja teigiami iki Å¡iol neiÅ¡sakyti faktinio pobÅ«džio duomenys ir jie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys.

Be to, netgi vertinamieji samprotavimai, pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , privalo turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , o tokio pagrindo neturintys gali bÅ«ti traktuojami kaip peržengiantys ribas. Å iuo atveju teiginys, jog I. N. klastoja dokumentus ir jos laukia teismai yra informacija, t.y. faktas, žinia, kad žmogus yra padaręs nusikaltimÄ , kuri gali bÅ«ti patikrinama objektyviais faktiniais duomenimis ir tai neabejotinai yra žeminanti, pakertanti pasitikėjimÄ tuo žmogumi informacija, todėl tai negali bÅ«ti vertinama kaip nuomonė ir tÄ L.

D. neabejotinai suvokė. Skundo argumentas, jog tai tik subjektyvi L. D. nuomonė, atmetamas kaip nepagrįstas, nes pats informacijos pobÅ«dis rodo, jog pateikiamas ne požiÅ«ris į atsiųstÄ praneÅ¡imÄ dėl siÅ«lymo nusistatyti naujÄ naudojimosi bendru turtu tvarkÄ , ne Å¡io pasiÅ«lymo, praneÅ¡imo vertinimas, tačiau konkrečios žinios praneÅ¡imas, nes L. D. nurodyta informacija yra konkreti ir yra kategoriÅ¡ka, konstatuojamo, teigiančio, o ne vertinamojo pobÅ«džio –„klastoja dokumentus“, „dėl klastojimo laukia teismai“.

Be to, jau pats atsiųsto praneÅ¡imo turinys, informacijos pateikimo pobÅ«dis yra aiÅ¡kus ir jį tinkamai suprasti joks specialus teisinis iÅ¡prusimas nereikalingas. Jame tik siÅ«loma nusistatyti naujÄ naudojimosi tvarkÄ , o ne juo nustatoma nauja tvarka, be to, siÅ«loma pirmumo teise įgyti kito bendraturčio parduodamÄ turto dalį. Todėl skundo argumentai, jog L. D. manė, kad jÄ norima apgauti, todėl pagrįstai manė klastojant dokumentus, vertintini iÅ¡imtinai kaip jos siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, skunde apeliantė pati teigia, jog šį raÅ¡tÄ suvokė kaip siekį pradėti naujÄ ginÄÄ , t.y. ne kaip jau nustatytÄ neteisėtos, nusikalstamos veikos faktÄ , todėl atsakyme (raÅ¡te) teigti, jog nukentėjusioji klastoja dokumentus, nuteistajai nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog L. D. neabejotinai suprato, kuo skiriasi projektas nuo patvirtinto dokumento ne tik dėl to, jog ji eilę metų bylinėjasi dėl Å¡ių klausimų teismuose, jos pačios iniciatyva yra taip pat teikti projektai, tačiau ir dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių. Todėl skundo argumentas, jog teismuose ji buvo atstovaujama profesionalių teisininkų, Å¡iuo atveju laikomas nepagrįstu, nes jis nepaneigia aplinkybės, jog atsiųstas notarės raÅ¡tas buvo gerai suprantamas eiliniam, jokių specialių žinių ar iÅ¡silavinimo neturinčiam asmeniui ir nebuvo jokio pagrindo tai vertinti kaip suklastotÄ dokumentÄ , o tuo labiau skleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , jog nukentėjusioji klastoja dokumentus ir dėl to jos laukia teismai.

Aptartų aplinkybių visuma apylinkės teismui leido pagrįstai konstatuoti, jog L. D. teigdama, kad I. N. klastoja dokumentus, pateikė notarei ne prielaidas, ne nuomonę, o kategoriÅ¡kÄ ir labai konkrečia informacijÄ neatitinkančiÄ tikrovės bei suprato, jog tokia informacija yra žeminanti, pakertanti pasitikėjimÄ tuo asmeniu. Tai, jog L. D. teigia atraÅ¡iusi į notarės pareiÅ¡kimÄ , nes pastaroji nurodžiusi iÅ¡dėstyti savo nuomonę raÅ¡tu, nepaneigia anksčiau nurodytų argumentų, jog L.

D. iÅ¡dėstė ne nuomonę, tačiau konkrečius, tikrovės neatitinkančius bei žeminančius faktus, bei nepaneigia objektyvios aplinkybės - tokių žinių paskleidimo fakto, nes ta informacija, netikra informacija, žeminanti informacija buvo praneÅ¡ta paÅ¡aliniam asmeniui – notarui ir L. D. tai neabejotinai suvokė, kadangi pati nurodė konkretų adresatÄ . Notarė vykdydama savo funkcija šį raÅ¡tÄ perskaitė liudytojams K. V. bei J. S. V., kurie Å¡iÄ aplinkybę patvirtino teisme.

Be to, BK 154 str. 1 d. numatyta veika formali ir atsakomybė kyla nepriklausomai nuo, ar Å¡ia veika buvo padaryta kokia nors žala, todėl skundo argumentai, jog žala nebuvo padaryta, sandoris vis tiek įvyko, atmetami kaip nepagrįsti. Kadangi nukentėjusioji I. N. nėra vieÅ¡as asmuo, kurio atžvilgiu toleruotinas platesnės kritikos ribos, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog Å¡iuo atveju baudžiamoji atsakomybė yra adekvati priemonė ginant asmens garbę ir orumÄ . L. D. taip pat nuteista už ta, jog ji 2012-12-22 nekilnojamojo turto brokeriui A.

T. atvedus į namų valdÄ potencialus pirkėjus, kurių asmenybės nenustatytos, paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad I. N. yra suklastojusi žemės ir pastato dalių dokumentus ir aiÅ¡kindama, jog I. N. laukia teismai. Å is kaltinimas įrodytas ir pagrįstas nukentėjusiosios parodymais, kurie iÅ¡ esmės sutapo su liudytojo A. T. parodymais. Netikėti Å¡iais duomenis teismas neturėjo pagrindo, nes nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio vietos, laiko, L. D. veiksmų buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taravo liudytojo A.

T. parodymams. Nors nukentėjusiosios ir nuteistosios santykiai yra konfliktiÅ¡ki ir įtempti, tačiau Å¡iuo atveju abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, nes nukentėjusioji savo turtÄ ketino parduoti, jų kaimynystė bÅ«tų nutrÅ«kusi, ginčai dėl bendro turto naudojimo tvarkos jau buvo baigti, todėl tikslo apkalbėti L. D. neturėjo. Nors skunde abejojama liudytojo A. T. objektyvumu, teigiant, jog už turto pardavimÄ L. D. jam buvo įsipareigojusi mokėti pinigus, tačiau vien Å¡i aplinkybė, atsižvelgiant į liudytojo ir nukentėjusiosios parodymų sutapimÄ , nėra pagrindas abejoti liudytojo nuoÅ¡irdumu.

Ä®vertintina ir tai, jog liudytojas jokiais santykiai su L. D. nesiejamas, su nukentėjusiÄ ja siejamas tik dalykiniais ryÅ¡iais, liudytojas parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Be to, L. D. kaltinančių parodymų davimas ir tuo kurstydamas dar didesnės nesantaikos dėl bendro turto, kurį jis įsipareigojęs padėti parduoti, liudytojui nėra naudingas, todėl tai suteikia pagrindÄ manyti, jog liudytojas buvo nuoÅ¡irdus ir sakė tiesÄ . Be to, pagrindÄ tikėti Å¡io liudytojo parodymais suteikia ir jų nuoseklumas dėl įvykio vietos, laiko ir kitų aplinkybių.

Nors nuteistoji teigia, jog ji Å¡ios veikos negalėjo padaryti, nes ji tuo metu dirbo, tačiau tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojo A. T. parodymais nustatyta, jog veika padaryta po nuteistosios nurodytų darbo valandų, kas tik dar kartÄ suteikia pagrindÄ nukentėjusiosios bei liudytojo parodymus laikyti patikimais, o nuteistosios parodymus vertinti kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. A. T. parodė, jog buvo atvežęs pirkėjus -vyrÄ ir moterį parodyti parduodamo turto, tuo metu į vidinį kiemÄ išėjo kaimynė, kuriÄ jis salėje atpažino kaip L.

D., ir pradėjo gÄ sdinti pirkėjus, sakė, kad klastojami dokumentai, kad su sklypu nėra gerai, kad nėra įvažiavimo į tÄ kiemÄ . Nors liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti žodžių, kuriuos pasakė nuteistoji, apie klastojimÄ buvo pasakyta bendrai, tačiau jie visi suprato, jog bÅ«tent I. N. klastoja dokumentus. Kiek pasiginčijusi kaimynė nuėjo. Tai visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog jai bei A. T. kalbantis su pirkėjais, prie jų priėjo L. D., kuri įsiterpė į pokalbį, teigdama, jog neapsimoka pirkti, nes nėra pravažiavimo, suklastoti dokumentai, laukia teismai ir pasakė „ tave žino visa gatvė, kaip tu klastoji“.

Kaip jau minėta anksčiau, teiginiai, jog klastojami, suklastoti dokumentai, t. y. padarytas nusikaltimas, neabejotinai yra Å¡meižiančio pobÅ«džio informacija, tai nėra nuomonė, ir L. D., bÅ«dama vidutinio amžius, turėdama nemažai gyvenimiÅ¡ko patirties, neabejotinai suvokė, jog toks elgesys – tikrovės neatitinkančios, Å¡meižiančios informacijos paskleidimas kitiems asmenims yra neteisėtas ir taip elgtis norėjo, nes pati priėjo prie kieme besikalbančių, tiesiogiai nuteistosios interesų neliečiančių asmenų, įsiterpė į pokalbį ir paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , žiniÄ , kuri nukentėjusiÄ jÄ pažemino ir pakirto pasitikėjimÄ ja, nes klientai, kaip parodė A.

T., iÅ¡sigando ir turto nepirko. Å ie duomenys patvirtina, jog L. D. veikė tyčia. L. D. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji Å¡meižimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl jos veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 154 str. 1 d. Bausmė nuteistajai skirta teisingai. Skiriant bausmę L. D. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nepažeistos. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), nuteistosios asmenybę ir pavojingumÄ (pensininkė, dirba, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.

Teismas tinkamai įvertinęs Å¡ių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikÅ¡mę parenkant bausmės rūšį ir nustatant dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti L. D. skirtina 10 MGL dydžio bauda. Apeliantė skunde tai pat teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė per didelę piniginę kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti, nes žala nebuvo padaryta, nuteistoji tik iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, sandoriui su K. V. nuteistosios veiksmai nesutrukdė. Å ie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Kaip jau minėta anksčiau, jau vien Å¡meižiančios, tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas yra nusikaltimas ir jau skleidžiant informacijÄ daroma žala objektui - asmens garbei ir orumui, todėl tai, kad sandoris vis tiek buvo sudarytas, nepaneigia, kad žala buvo padaryta nukentėjusiosios garbei ir orumui. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingÄ neturtinės žalos piniginę kompensacijÄ , LR BPK 109 straipsnio, LR CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, jas pritaikė tinkamai. Teismas teisingai įvertino nukentėjusiojo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų pobÅ«dį, apimtį.

Jau vien ta aplinkybė, jog svetimų žmonių akivaizdoje, svetimiems asmenims, kurie dar be to turi ketinimų ir dėl civilinių sandorių sudarymo šmeižiančios informacijos skleidimas, o taip pat tokios informacijos skleidimas teisingumo funkcijas įgyvendinančiai notarei, nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes ji buvo pažeminta šių asmenų akivaizdoje, buvo pakirstas pasitikėjimas ja ir sugadinta reputacija, nes nemaža dalis notarų atsisakė bendradarbiauti dėl tolesnių sandorių, potencialūs pirkėjai išsigando, dalies turto nepirko.

Taigi, Å¡iuo nusikaltimu neabejotinai nukentėjusioji patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus, reputacijos pablogėjimÄ ir už tai jai turi bÅ«ti atlyginta. Spręsdamas apie piniginės kompensacijos dydį apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistosios turtinę padėtį, kitas aplinkybes ir aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, pagrįstai, nepažeisdamas sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, nustatė teisingÄ neturtinės žalos kompensacijÄ â€“ 3 000 Lt.Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog teismas nukentėjusiajai priteisė nepagrįstai didelę sumÄ teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , konstatuoja, jog nukentėjusiajai priteista suma kompensuoti iÅ¡laidas teisinei pagalbai apmokėti, nėra aiÅ¡kiai per didelė, neteisinga ar neadekvati. Nukentėjusiosios nurodytos iÅ¡laidos teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos objektyviais duomenimis. Byloje buvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl kelių epizodų, buvo surengtas ne vienas posėdis, todėl įvertinus Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiosios atstovo sugaiÅ¡tÄ laikÄ bei įdėtÄ darbÄ , darytina iÅ¡vada, jog priteista suma iÅ¡laidoms teisinei pagalbai apmokėti nėra aiÅ¡kiai per didelė ir nepažeidžia teisingumo bei protingumo kriterijų.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, baudžiamasis, baudžiamojo proceso ir civilinės teisės normos pritaikytos tinkamai, įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, todėl nuosprendį keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Dėl Å¡ių aplinkybių todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistosios L. D. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nuosprendį palikti galioti. Kolegijos pirmininkas                           Gytis Večerskas Teisėjai                           Olegas Å ibkovas                           Viktoras PreikÅ¡as