Legislator Case Law & Legislation
3228eee9-43b0-4b7e-b6be-08ef71e1b72f AI generated

3228eee9-43b0-4b7e-b6be-08ef71e1b72f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 3228eee9-43b0-4b7e-b6be-08ef71e1b72f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ž., E. J. ir R. M.,pareiÅ¡kėjų atstovui R. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. Ž., E. J. ir R. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai A. Ž., E. J. ir R. M. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti A.

Legislator headnote

AI generated

3228eee9-43b0-4b7e-b6be-08ef71e1b72f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių pasinaudoti duÅ¡u yra tiesioginis kankinimo ir orumo bei garbės pažeminimo įrodymas. Taip sudaromos antisanitarinės sÄ lygos, pažeidžiančio žmogaus teises, ypač XXI amžiuje, kai prie kiekvieno pastato yra privestas centralizuotas Å¡ildymas bei karÅ¡tas vanduo. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 30.6 punktu, prie sporto salės turi bÅ«ti persirengimo kambarys, duÅ¡as, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Atsakovo atstovas nurodė, kad mankÅ¡ta ir treniruokliai yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuos, taigi, po mankÅ¡tos ir sporto turi bÅ«ti leidžiama nusiprausti, kaip nustato higienos normos.

Keywords

AI generated
asbestos exposure building safety unfit notwithstanding health condition noise sensitivity level exposure to danger radiation exposure
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                                   Administracinė byla Nr. I-8785-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-02580-2015-6                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjams A.

Ž., E. J. ir R. M.,pareiÅ¡kėjų atstovui R. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. Ž., E. J. ir R. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai A. Ž., E. J. ir R. M. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti A.

Ž. ir R. M. po 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o E. J. – 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjų laisvės bei teisės nuo 2012-10-05 iki 2015-05-05 buvo apribotos, kalinant juos pažeidžiant galiojančius teisės aktus. A. Ž., E. J. ir R. M. buvo kalinami vienodoje aplinkoje, periodiÅ¡kai tose pačiose kamerose, patyrė tokias pat kankinimui prilyginamas sÄ lygas: inventoriaus trÅ«kumÄ , kalinamųjų perpildymÄ , gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , antisanitarines sÄ lygas – laikymÄ mažoje patalpoje ir duÅ¡o suteikimÄ tik kartÄ per savaitę, uždraustų medžiagų, tokių kaip asbestas, panaudojimÄ gyvenamojoje aplinkoje (pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacija, elektros laidų ir Å¡iluminių trasų izoliacija), kankinimÄ â€“ vertimÄ bÅ«ti labai ilgÄ laikÄ netinkamose sÄ lygose, iÅ¡ anksto žinant, kad jos nebus tinkamos.Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų Nr. 105, Nr. 106, Nr. 107, Nr. 111, Nr. 112, Nr. 113, Nr. 114, Nr. 116, Nr. 119, Nr. 121, Nr. 123, Nr. 124, Nr. 136, Nr. 155, Nr. 189, Nr. 268, Nr. 270, Nr. 275, Nr. 286, Nr. 299, Nr. 301, Nr. 305, Nr. 312, Nr. 317, Nr. 331, Nr. 338, Nr. 364, Nr. 374, Nr. 376, Nr. 377, Nr. 383 ir Nr. 384, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas A.

Ž., bendrÄ plotÄ sudaro apie 7,4 kv. m. Å iose kamerose visada buvo kalinami 4 asmenys, jose yra 4 gulimos vietos. Atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymÄ Nr. V-124, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto, taigi kad nebÅ«tų pažeidžiamos minimalios privatumo, higienos, garbės ir orumo, sveikatos sÄ lygos, keturiems kalinamiesiems turėjo bÅ«ti skiriama 14,4 kv. m. gyvenamojo ploto kamera. Gyvenamojo ploto trÅ«kumas sudarė 1,7 kv. m, t. y. pusę nustatytos normos.

Dėl per didelio kalinamųjų skaičiaus kameroje, kurioje buvo kalinami pareiÅ¡kėjai, buvo netinkamas vėdinimas, kurio mechanizmas nepritaikytas tinkamai aprÅ«pinti 4 asmenų buvimÄ mažoje patalpoje. Klozetas buvo įrengtas netinkamai. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas A. Ž. netinkamomis sÄ lygomis buvo kalinamas 265 dienas.LukiÅ¡kių TI-K kamerų Nr. 32, Nr. 116, Nr. 122, Nr. 138, Nr. 157, Nr. 163, Nr. 169, Nr. 172, Nr. 177, Nr. 180, Nr. 182, Nr. 194, Nr. 280, Nr. 288, Nr. 282, Nr. 293, Nr. 294, Nr. 304 ir Nr. 307, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas E. J., bendrÄ plotÄ sudaro apie 7,4 kv. m, o kamerų Nr. 293, Nr. 294, Nr. 304 ir Nr. 307 – 8,2 kv. m.

Minėtose kamerose visÄ laikÄ buvo kalinami 4 asmenys, jose yra 4 gulimos vietos. Taigi, gyvenamojo ploto trÅ«kumas sudarė 1,7 kv. m. Be to, E. J. patyrė didelius psichologinius sukrėtimus, negalėdamas turėti ilgalaikių pasimatymų su savo Å¡eimos nariais – žmona ir vaiku, liesti juos. Tvirtina, kad atsakovas įteisina tiesioginį kankinimÄ ir Å¡eimos ardymÄ bei genocidÄ Lietuvos Respublikoje. Dėl didelių apribojimų smarkiai sumažėjo bendravimas, nutrÅ«ko fizinis kontaktas, palyginti jauna E. J.

Å¡eima yra ant skyrybų slenksčio. Tokiais apribojimais pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai izoliuojamas nuo visuomenės, reabilitacija praranda savo paskirties reikÅ¡mę, nuteistasis patiria daug fizinių ir psichologinių kančių, aÅ¡trėja neigiamos emocijos prieÅ¡ visuomenę, pagrindiniu gyvenimo tikslu tampa pyktis, agresija ir neapykanta aplinkai, atÅ¡Ä la santykiai su Å¡eimos nariais. Be to, pažeidžiamos ir nuteisto pareiÅ¡kėjo E. J. žmonos teisės, pareiÅ¡kėjas nėra nubaustas, o yra laikinai sulaikytas, tačiau visiÅ¡kai izoliuojamas nuo visuomenės ir Å¡eimos.

Žmona, negalėdama turėti jokio fizinio kontakto su savo vyru, patiria ne tik emocinius ir psichologinius pusiausvyros pažeidimus, bet atsiranda ir sveikatos sutrikimų. Atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2013-07-09 paskelbė sprendimÄ byloje Nr. 42615/06, kuriame nurodė, kad jokiomis sÄ lygomis negali bÅ«ti apriboti privatÅ«s pasimatymai tarp Å¡eimos narių. IÅ¡ viso E. J. netinkamomis sÄ lygomis buvo kalinamas 913 dienų. LukiÅ¡kių TI-K kamerų Nr. 108, Nr. 133, Nr. 191 ir Nr. 195, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas R.

M., bendrÄ plotÄ sudaro apie 7,8 kv. m. Å iose kamerose visÄ laikÄ buvo kalinami 4 asmenys, jose yra 4 gulimos vietos. Gyvenamojo ploto trÅ«kumas sudarė 1,65 kv. m. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjas R. M. netinkamomis sÄ lygomis buvo kalinamas 207 dienas Nurodė, kad nuo 2005-01-01 uždrausta gaminti, prekiauti ir naudoti visų rūšių asbestÄ bei gaminius ir medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Nuo 2005-01-01 asbestÄ uždrausta įvežti į LietuvÄ , gaminti ir naudoti jo produkcijÄ . Asbestas įtrauktas į nuodingų medžiagų pagal jo toksiÅ¡kumÄ sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ sveikatos apsaugos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. V-975.

Pagal kenksmingumÄ asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui. Be to, atsižvelgiant į Vyriausybės 2008-04-17 nutarimÄ Nr. 351 „Dėl asbesto Å¡alinimo programos patvirtinimo“ ir 2009-08-19 nutarimÄ Nr. 919 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 04 17 nutarimo Nr. 351 pakeitimo“ bei aplinkos ministro 2009-05-11 įsakymÄ Nr. D1-267 „Dėl asbesto turinčių gaminių inventorizacijos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ ir sveikatos apsaugos ministro 2009-02-20 įsakymÄ Nr. V-l 18 „IÅ¡orinės ir darbo aplinkos užterÅ¡tumo asbestu stebėsenos 2009-2013 vykdymo apraÅ¡as“, gyvenamosiose patalpose ir jos aplinkoje neturi bÅ«ti nė vieno asbesto plauÅ¡elio.

Atsakovas nurodė, kad asbesto gaminių yra, tačiau jie nekelia pavojaus, nes yra suriÅ¡ti asbestcemenčiu ir, kol nėra laužomi, neiÅ¡skiria asbesto plauÅ¡elių. Tvirtina, kad faktas, jog nuodinga ir uždrausta medžiaga yra gyvenamojoje aplinkoje, jau keliÄ pavojų ir pažeidžia nustatytas taisykles, kad minėtos medžiagos ir jos gaminiai iÅ¡ viso neturi bÅ«ti naudojami gyvenamojoje aplinkoje. Kalinamieji ir nuteistieji yra neramaus charakterio, todėl neretai pasitaiko visokių incidentų. Siekdami atkreipti dėmesį, jie gali pradėti laužyti minėtas konstrukcijas ir taip paskleisti asbesto plauÅ¡elius bei sukelti pavojų ne tik savo sveikatai, bet ir aplinkiniams.

PareiÅ¡kėjai buvo kalinamai pavojingoje aplinkoje, kuri bet kuriuo momentu galėjo sukelti mirtinÄ ligÄ .Pažymėjo, kad per dienÄ Å¾mogus net ir ramioje bÅ«senoje prakaituoja, o atsižvelgiant į tai, kad kalinamajam yra suteikiama galimybė sportuoti, kiekvienÄ dienÄ pasivaikščioti, net ir mažoje patalpoje judėti, 23 valandas per parÄ bÅ«ti ankÅ¡toje patalpoje su blogu vėdinimu sudaro bÅ«tinybę kiekvienÄ dienÄ praustis po Å¡iltu vandeniu, kad nebÅ«tų pažeistos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnis, sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punktas ir Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalis.

Suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę 15 minučių pasinaudoti duÅ¡u yra tiesioginis kankinimo ir orumo bei garbės pažeminimo įrodymas. Taip sudaromos antisanitarinės sÄ lygos, pažeidžiančio žmogaus teises, ypač XXI amžiuje, kai prie kiekvieno pastato yra privestas centralizuotas Å¡ildymas bei karÅ¡tas vanduo. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 30.6 punktu, prie sporto salės turi bÅ«ti persirengimo kambarys, duÅ¡as, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Atsakovo atstovas nurodė, kad mankÅ¡ta ir treniruokliai yra įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuos, taigi, po mankÅ¡tos ir sporto turi bÅ«ti leidžiama nusiprausti, kaip nustato higienos normos.

Å eÅ¡ias dienas per savaitę, kuriomis nebuvo suteikiamas duÅ¡as, pareiÅ¡kėjai patyrė orumo pažeminimÄ ir nepatogumus, jiems kilo pavojus susirgti kontakto bÅ«du perduodamomis infekcinėmis ligomis.Lovos buvo pasenusios, netinkamos normaliai gulėti. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakyme Nr. R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir iki gyvos galvos bausmės atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ nustatyta, kad metalinės lovos galiojimo terminas yra 10 metų.

Å is terminas nustatytas atsižvelgiant į metalo susidėvėjimÄ , veikiant labai dideliam ir intensyviam kalinamųjų srautui. Paskirtoje miegamojoje vietoje pareiÅ¡kėjai praleido mažiausiai septynias su puse valandų per parÄ . A. Ž. buvo verčiamas ant netinkamos lovos gulėti 1 987,5 valandos, E. J. – 6 847,5 valandos, o R. M. – 1 552,5 valandos. Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas R. M. buvo laikomas kamerinio tipo 7,4 kv. m rakinamoje patalpoje su dar trimis kalinamaisiais, visos paros didžioji laiko praleidimo vieta yra bÅ«tent lova, nes kitur nėra laisvos vietos.

Lovos buvo senos, girgždančios, nuo kiekvieno judesio jos sukeldavo triukÅ¡mÄ , kuris trukdė miegui. Lova buvo per trumpa ir per siaura, jos gulimas pagrindas nelygus, lova nestabili. Dėl to miegas buvo padrikas, kamavo nuolatinis nuovargis, psichologinis iÅ¡sekimas, nervinė psichozė. Dėl ilgo laikotarpio visos Å¡ios aplinkybės prilyginamos kankinimui.Atsakovo atstovas atsakymuose pareiÅ¡kėjams nurodė, kad gultai atitinka higienos normas, tačiau pakeitimo datos ir jÄ patvirtinančių įrodymų negali pateikti.

Atsižvelgdami į tai, kad atsakovas ir dėl gyvenamojo ploto nurodo, kad visos kameros atitinka nustatytas normas, o skaičiavimai rodo kÄ kitÄ , pareiÅ¡kėjai mano, kad pateikta informacija turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punktu, kalinamieji turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu valymo inventoriumi, tačiau kamerose niekada nebuvo valymo priemonių, o jų papraÅ¡ius, neretai reikdavo laukti visÄ savaitę arba jų iÅ¡ viso neduodavo. PareiÅ¡kėjai neturėjo galimybių palaikyti tinkamÄ kameros Å¡varÄ .

Be to, atsirasdavo papildomų nepatogumų – važiuodami į LukiÅ¡kių TI-K jie su savimi pasiimdavo valymo priemonių, kurios užimdavo papildomÄ vietÄ ir sudarydavo papildomÄ svorį. Kadangi turimų daiktų svoris yra ribojamas, asmenys turėjo atsisakyti kai kurių savo daiktų arba nesivežti valymo priemonių. Tvirtina, kad atsakovas privalo užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas ir priemones tvarkai bei Å¡varai palaikyti, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. PareiÅ¡kėjai jautė nuolatinį orumo pažeminimÄ dėl netinkamai įrengto tualeto.

PareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius, o kameros iÅ¡dėstytos taip, kad stebėdamas kameros aplinkÄ , pareigÅ«nas pirmiausia mato tualetÄ . Atidarant duris, taip pat pirmiausia matomas tualetas, kuris yra atviras, nėra jokių pertvarų. Budintys pareigÅ«nai nebando sužinoti, ar tualetas yra užimtas, stebi net jei jis yra ir užimtas. PareiÅ¡kėjai nuolat jautė nepatogumus, nes žinojo, kad yra stebimi, kai atlieka gamtinius reikalus. Po tokių ilgalaikių aplinkybių jie įgijo kompleksÄ , baimę, kad yra stebimi.

A. Ž., E. J. ir R. M. LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinami nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktus ir dėl to patyrė didžiulę moralinę žalÄ . Pažymėjo, kad sienų ir lubų tinkas vietomis buvo pažeistas pelėsinio grybelio. Asmenų žodiniai skundai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nebuvo registruojami, nebuvo bandoma pakeisti esamos padėties. Sanitarinis mazgas (tualetas) buvo įrengtas gyvenamojoje patalpoje, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas.

Tualetai buvo be durų, juos nuo likusios gyvenamosios dalies skyrė vos 1,2 kv. m sienelė. Sanitariniai mazgai neturėjo ventiliacijos. Kadangi kameroje visada kalėdavo po 4 asmenis, kiekvienas suimtasis sanitariniu mazgu (tualetu) per parÄ vidutiniÅ¡kai naudojasi apie 8 kartus t. y. tuÅ¡tinasi vidutiniÅ¡kai nuo vieno iki dviejų kartų, Å¡lapinasi iki 6 kartų. LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai atitinka teisingumo ministro įsakymu nustatytÄ 3 kv. m plotÄ , tačiau toks plotas prieÅ¡tarauja Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir laikymÄ nubaudimÄ nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis iÅ¡aiÅ¡kinimui.

Å is komitetas Antrajame bendrajame praneÅ¡ime Nr. CPT/inf(92)3 iÅ¡aiÅ¡kino, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad to paties reikalauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, o vidutinis asmenims pasivaikščiojimui skirtas plotas turi bÅ«ti ne mažesnis nei 8 kv. m. Kiekvienam pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K galėdavo skirti vos vienÄ valandÄ pasivaikščioti kiemeliuose, o jeigu oras bÅ«davo prastas, iÅ¡ viso atsisakydavo vesti į juos.

Tvirtina, kad atsakovo atstovas reguliariai ir sÄ moningai žlugdė pareiÅ¡kėjus, sistemingai pažeidinėjo įstatymus. A. Ž., E. J. ir R. M. buvo kalinami kartu su rÅ«kančiais asmenimis ir dėl to kankinosi. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai dažnai buvo perkeliami iÅ¡ vienos kameros į kitas kameras ir dėl to patirdavo nepatogumų, stresÄ , psichologinę įtampÄ , nervinį iÅ¡sekimÄ , kadangi naujoje kameroje jie turėdavo prisitaikyti prie ten jau buvusių kalinamųjų, o jie – prie pareiÅ¡kėjų.

Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) pareiÅ¡kėjai patyrė neturtinė žalÄ , t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dėl kurio atsirado nuolatinė emocinė depresija. Jie buvo stipriai sukrėsti, nuolatos galvodavo apie nepakeliamas gyvenimo sÄ lygas bei kankinančios aplinkos įtakÄ jų psichikai. Nedavė ramybės situacija dėl kenksmingų medžiagų; trÅ«ko vietos, nebuvo įmanoma pailsėti, pajudėti. Žymiai pablogėjo pareiÅ¡kėjų sveikata, jie prarado daug svorio, atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema, jie jautėsi ir iki Å¡iol blogai jaučiasi.

Sutriko pareiÅ¡kėjų normalus visavertis gyvenimas, jie pasidarė uždari, nebemoka normaliai bendrauti su aplinkiniais, kyla nesutarimų, pykčių, praranda pasitikėjimÄ savimi. PareiÅ¡kėjai tapo dirglÅ«s, atsirado baimė aplinkai ir žmonėms.Vaizdo konferencijos bÅ«du vykusiame teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai bei jų atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2012-12-14 ryte, 2012-12-17 vakare, 2012-12-20 vakare, 2012-12-21 ryte, 2013-01-04 ryte, 2013-01-31 ryte, 2013-05-08 vakare, 2013-05-09 ryte, 2013-06-28 ryte, 2013-08-08, nuo 2013-09-14 iki 2013-09-21, 2013-09-25, 2013-10-01, nuo 2013-10-15 iki 2013-10-16, 2013-10-21, nuo 2013-10-26 iki 2013-10-27, nuo 2013-11-08 iki 2013-11-10, 2013-11-21 ir nuo 2014-06-06 iki 2014-06-11 pareiškėjui A.

Ž. tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. 2012-12-06, 2013-01-08 ryte, 2013-01-10 ryte, nuo 2013-01-14 iki 2013-01-16, 2013-01-17 ryte, 2013-01-21 ryte, 2013-01-22 ryte, 2013-03-04 ryte, 2013-03-08 ryte, 2013-05-13 ryte, 2013-06-06 ryte, 2013-06-13 ryte, 2013-06-21 ryte, nuo 2013-08-15 iki 2013-08-16, 2013-09-06, 2013-09-27, 2013-10-08, 2013-10-10, 2013-10-16, 2013-10-25, 2013-10-31, 2013-11-05, 2013-11-15, 2013-11-21, 2013-12-06, 2013-12-11, 2014-01-06, 2014-01-20, 2014-02-19, nuo 2014-02-24 iki 2014-02-25, 2014-03-06, 2014-04-23, 2014-04-28, 2014-05-05, 2014-05-15, nuo 2014-05-22 iki 2014-05-23, 2014-05-28, 2014-06-26, nuo 2014-07-19 iki 2014-07-22, nuo 2014-08-18 iki 2014-08-19, 2014-08-23, 2014-08-29, 2014-09-08, 2014-09-11, 2014-09-22, 2014-10-01, 2014-10-07, 2014-10-15, 2014-10-20, 2014-11-03, nuo 2014-11-05 iki 2014-11-06, nuo 2014-11-10 iki 2014-11-12, nuo 2014-12-08 iki 2014-12-09, 2014-12-12, nuo 2014-12-16 iki 2014-12-19, 2015-01-05, 2015-01-12, 2015-01-19, 2015-01-21, 2015-01-26, 2015-02-02, 2015-02-05, nuo 2015-02-13 iki 2015-02-20, nuo 2015-02-26 iki 2015-02-27, nuo 2015-03-17 iki 2015-04-03, nuo 2015-04-09 iki 2015-04-15 ir 2015-04-23 pareiškėjui E. J. tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. 2013-02-19, 2013-04-09 ryte, 2013-04-15 ryte ir 2013-09-26 R.

M. tenkantis plotas kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius LukiÅ¡kių TI-K neturi virÅ¡yti 625, o didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti 29.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias LukiÅ¡kių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1 000 asmenų. DidžiausiÄ dalį LukiÅ¡kių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus.

Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie įprastai laikomi po vienÄ .LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus.

Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius visÄ laikÄ pristatomas į kameras, iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinta“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus resursus ir iÅ¡ valstybės biudžeto gautas lėšas.

Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadina elektros instaliacijÄ , daužo apÅ¡vietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiÅ¡kai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontÄ . Pažymėjo, kad visose LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintu Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime apraÅ¡o 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiÅ«ros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio bei Bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsnių reikalavimais.

Å iame priežiÅ«ros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, bus pakalbėta su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais. KitÄ darbo dienÄ po atvykimo, iÅ¡nagrinėję visus žodinius ir raÅ¡ytinius suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, Vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras.

Pagal šį tvarkos apraÅ¡Ä , suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ kriminogeninę bÅ«kle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų.Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ .

Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienÄ specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ .

Pasivaikščiojimas gryname ore, yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant bÅ«tinumui – visada barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 134 straipsnio 1 dalimi, nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus. Ä®statymas tiksliai apibrėžia darbų, kuriuos nuteistieji privalo atlikti nemokamai, pobÅ«dį – tai yra:

a) pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo darbai;

b) nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbai. Tai specialaus pasirengimo nereikalaujantys darbai, skirti nuolat prižiÅ«rėti bei gerinti nuteistųjų buities ir kultÅ«ros sÄ lygas. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti LukiÅ¡kių TI-K teritorijÄ . Pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡dėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotai yra nuo 17,34 kv. m iki 23,14 kv. m. II korpuse – 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 34,16 kv. m iki 37,4 kv. m., o III korpuse – 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotai yra nuo 15,55 kv. m iki 31,05 kv. m.Vadovaujantis Vyriausybės 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio Å¡iferio lakÅ¡tai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K Å¡iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nėra pavojingi. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieÅ¡ įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“.Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimo įstaigoje ir siekdami aprÅ«pinti kiekvienÄ atvykusį asmenį miegamÄ jÄ vieta, mažindami suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, turi teisę kiekvienÄ dienÄ vykdyti perkėlimus iÅ¡ vienos kameros į kitÄ griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis.Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nuskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai bei patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjų patirti nepatogumai labiausiai sietini su jų pačių elgesiu, dėl kurio jie pateko į laisvės atėmimo vietÄ . A. Ž., E. J. ir R. M. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ administracinės bylos proceso Å¡alims buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje A. Ž., E. J. ir R. M. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinami nustačius LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjai grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trÅ«kumų bei kitų kalinimo sÄ lygų jiems buvo padaryta neturtinė žala. Dėl kamerų ploto reikalavimųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ A.

Ž. Lukiškių TI-K kamerose 2012-12-13, nuo 2012-12-14 vakaro iki 2012-12-16, 2012-12-17 ryte, nuo 2012-12-18 iki 2012-12-19, 2012-12-20 ryte, nuo 2012-12-21 vakaro iki 2012-12-26, 2013-01-03, nuo 2013-01-04 iki 3012-01-30, nuo 2013-01-31 vakaro iki 2013-02-27, nuo 2013-03-07 iki 2013-03-20, nuo 2013-03-28 iki 2013-04-03, nuo 2013-04-11 iki 2013-04-24, nuo 2013-05-09 vakaro iki 2013-05-15, nuo 2013-05-23 iki 2013-06-19, 2013-06-27, nuo 2013-06-28 vakaro iki 2013-07-31, nuo 2013-08-09 iki 2013-08-11, nuo 2013-09-10 iki 2013-09-13, nuo 2013-09-22 iki 2013-09-24, nuo 2013-10-02 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-17 iki 2013-10-20, 2013-10-25, nuo 2013-10-28 iki 2013-11-07, nuo 2013-11-11 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-22 iki 2013-11-25 ir nuo 2013-11-29 iki 2013-12-08 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

A. Ž. ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 260 dienų. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, A. Ž. buvo laikomas tik 27 dienas, 6 rytus ir 2 vakarus. Jeigu pusę dienos pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitÄ pusę – netrÅ«kstant ploto, laikytina, kad visa tÄ dienÄ jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus.

Taigi, pareiÅ¡kėjui A. Ž. kalint LukiÅ¡kių TI-K, 233 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ E. J. LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo 2012-10-05 iki 2012-12-05, nuo 2012-12-07 iki 2013-01-07, nuo 2013-01-08 vakaro iki 2013-01-09, nuo 2013-01-10 vakaro iki 2013-01-13, nuo 2013-01-17 iki 2013-01-20, 2013-01-21 vakare, nuo 2013-01-22 vakaro iki 2013-03-03, nuo 2013-03-04 vakaro iki 2013-03-07, nuo 2013-03-08 vakaro iki 2013-05-12, nuo 2013-05-13 vakaro iki 2013-06-05, nuo 2013-06-06 vakaro iki 2013-06-12, nuo 2013-06-13 vakaro iki 2013-06-20, nuo 2013-06-21 vakaro iki 2013-08-14, nuo 2013-08-17 iki 2013-09-05, nuo 2013-09-07 iki 2013-09-26, nuo 2013-09-28 iki 2013-10-07, 2013-10-09, nuo 2013-10-11 iki 2013-10-15, nuo 2013-10-17 iki 2013-10-24, nuo 2013-10-26 iki 2013-10-30, nuo 2013-11-01 iki 2013-11-04, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-14, nuo 2013-11-16 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-22 iki 2013-12-05, nuo 2013-12-07 iki 2013-12-10, nuo 2013-12-12 iki 2014-01-05, nuo 2014-01-07 iki 2014-01-19, nuo 2014-01-21 iki 2014-02-18, nuo 2014-02-20 iki 2014-02-23, nuo 2014-02-26 iki 2014-03-05, nuo 2014-03-07 iki 2014-04-22, nuo 2014-04-24 iki 2014-05-04, nuo 2014-05-06 iki 2014-05-14, nuo 2014-05-16 iki 2014-05-21, nuo 2014-05-24 iki 2014-05-27, nuo 2014-05-29 iki 2014-06-25, 2014-06-27 iki 2014-07-18, nuo 2014-07-23 iki 2014-08-17, nuo 2014-08-20 iki 2014-08-22, nuo 2014-08-24 iki 2014-08-28, nuo 2014-08-30 iki 2014-09-07, nuo 2014-09-09 iki 2014-09-10, 2014-09-12 iki 2014-09-21, nuo 2014-09-23 iki 2014-09-30, nuo 2014-10-02 iki 2014-10-06, nuo 2014-10-08 iki 2014-10-14, nuo 2014-10-16 iki 2014-10-19, nuo 2014-10-21 iki 2014-11-02, 2014-11-04, nuo 2014-11-07 iki 2014-11-09, nuo 2014-11-13 iki 2014-12-07, nuo 2014-12-10 iki 2014-12-11, nuo 2014-12-13 iki 2014-12-15, nuo 2014-12-20 iki 2015-01-04, nuo 2015-01-06 iki 2015-01-11, nuo 2015-01-13 iki 2015-01-18, 2015-01-20, nuo 2015-01-22 iki 2015-01-25, nuo 2015-01-27 iki 2015-02-01, nuo 2015-02-03 iki 2015-02-04, nuo 2015-02-06 iki 2015-02-12, nuo 2015-02-21 iki 2015-02-25, nuo 2015-02-28 iki 2015-03-16, nuo 2015-04-04 iki 2015-04-08 ir nuo 2015-04-16 iki 2015-04-22 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

E. J. ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 943 dienas. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, E. J. buvo laikomas tik 115 dienų ir 11 rytų. Jeigu pusę dienos pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitÄ pusę – netrÅ«kstant ploto, laikytina, kad visa tÄ dienÄ jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus.

Taigi, pareiÅ¡kėjui E. J. kalint LukiÅ¡kių TI-K, 828 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ R. M. LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo 2013-02-20 iki 2013-04-08, nuo 2013-04-09 vakaro iki 2013-04-14, nuo 2013-04-15 vakaro iki 2014-09-25 ir nuo 2013-09-27 iki 2014-10-17 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. R. M. ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 241 dienÄ .

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiÅ¡kėjo teisės bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, R. M. buvo laikomas tik 2 dienas ir 11 rytus. Jeigu pusę dienos pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitÄ pusę – netrÅ«kstant ploto, laikytina, kad visa tÄ dienÄ jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus.

Taigi, pareiškėjui R. M. kalint Lukiškių TI-K, 239 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.Dėl Lukiškių TI-K perpildymoKalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laikÄ â€“ keletÄ mėnesių. Dėl baldų, vietos kamerose ir pasivaikščiojimųKaip jau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ .

Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais, kadangi daugiau ir didesnių baldų nebÅ«tų galima laikyti kamerose. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra duomenų, kad lovos bÅ«tų netinkamos naudoti: senos, trumpos, siauros. Kitų duomenų, patvirtinančių lovų bÅ«klę, nėra pateikta. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas.

Taigi, pareiÅ¡kėjams ploto trÅ«kumas iÅ¡ dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. Leidžiant pareiÅ¡kėjams kasdien pasivaikščioti gryname ore vienÄ valandÄ , teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Ä®vertinus atsakovo atstovo pateiktÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti, suteikiant teisę nuteistiesiems ne tik pasivaikščioti, bet ir pažaisti, pasportuoti. PareiÅ¡kėjų teiginiai dėl vietos pasivaikščiojimo kiemelyje trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo A. Ž., E. J. ir R. M. nurodė, kad tualetai buvo įrengti gyvenamojoje patalpoje, todėl kamerose tvyrojo blogas kvapas. Jie buvo be durų, o nuo likusios gyvenamosios dalies juos skyrė vos 1,2 kv. m sienelė. Be to, sanitariniai mazgai neturėjo vėdinimo. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 106, Nr. 123 ir Nr. 125 (t. 1, b. l. 107–109, 110–114) tualetas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas betonine sienele. LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele.

Teismo nuomone, tokia tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.Ginčo, kad prausyklose yra Å¡altas vanduo, nekyla.

Kamerose tiekti Å¡iltÄ vandenį teisės aktai LukiÅ¡kių TI-K administracijos neįpareigoja. Dėl naudojimosi duÅ¡uSuėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius rÅ«bus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius.

Asmenų, laikomų LukiÅ¡kių TI-K, prausimasis duÅ¡e organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto LukiÅ¡kių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o nuostatomis (t. 1, b. l. 86, 87–88). LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1-23 iÅ¡ dalies buvo pakeistas apraÅ¡o 4 punktas ir nustatyta, kad į įstaigÄ atvykstančių asmenų maudymÄ si duÅ¡e organizuoja budinčiųjų pamainų pareigÅ«nai; duÅ¡u suimtieji nuteistieji bei nuteistieji areÅ¡tu gali naudotis iki 15 minučių (t. 1, b. l. 85).

Taigi, teisės pareiÅ¡kėjams kartÄ per savaitę 15 minučių praustis duÅ¡e pažeidimas nebuvo nustatytas. Dėl nerÅ«kančių laikymo su rÅ«kančiaisiaisIzoliavimo reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t.

Å iame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rÅ«kančiųjų ir nerÅ«kančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirÄ arba izoliuotÄ laikymÄ pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali bÅ«ti izoliuotos. Å iose grupėse rÅ«kantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarkÄ ir sÄ lygas LukiÅ¡kių TI-K nustato LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-08-08 įsakymu Nr. 1-101 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos apraÅ¡as. Å io tvarkos apraÅ¡o 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi LukiÅ¡kių TI-K, į gyvenamÄ sias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 52 bei 70 straipsnio reikalavimais, atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė bÅ«ti laikomiems atskirai nuo rÅ«kančiųjų; t. 1, b. l. 89, 90–92).

Taigi, iÅ¡ aptartos tvarkos apraÅ¡o nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę bÅ«ti laikomas atskirai nuo rÅ«kančių asmenų, tačiau jis privalo raÅ¡tu dėl to pateikti praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjai plačiau aplinkybių dėl rÅ«kančiųjų laikymo atskirai nuo nerÅ«kančiųjų nepaaiÅ¡kino, jie tik nurodė, kad yra laikomi kartu su rÅ«kančiais asmenimis. A. Ž., E. J. ir R. M. neteigė, kad net ir pateikus praÅ¡ymus laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančių, Å¡ie praÅ¡ymai nebuvo tenkinti.

Teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad paskirstymo metu prašė apgyvendinti su rūkančiais, tačiau jis pats rūko mažiau. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti, kad asmenys yra nerūkantys ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti juos nuo rūkančių nuteistųjų. Taigi, aptartas Lukiškių TI-K pareigūnų pažeidimas laikytinas neįrodytu. Dėl teisės pasimatyti su artimaisiaisTeisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuteistaisiais, atliekančiais areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iÅ¡ areÅ¡tinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (1 punktas), 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos RespublikÄ toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki Å¡ių nuteistųjų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 punktas), 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki Å¡ių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei (3 punktas); nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti Å«kio darbus (4 punktas).

Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pareiÅ¡kėjams nepriklausė. Teismo nuomone, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuje laikytinas proporcinga teisės į privatų gyvenimÄ ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens buvimo LukiÅ¡kių TI-K laikÄ , taigi, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimÄ lėmė neteisėti pareigÅ«nų veiksmai.Dėl asbesto naudojimo Atsakovo atstovas nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K Å¡iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai.

Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nėra pavojingi. Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K nurodytais teiginiais dėl asbesto naudojimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjų teiginius dėl asbesto LukiÅ¡kių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stoguose, sienų bei elektros laidų ir Å¡iluminių trasų izoliacijoje naudojimo. Be to, pareiÅ¡kėjai nenurodė, kokiÄ Å¾alÄ sveikatai jie patyrė dėl draudžiamos medžiagos naudojimo.

Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. R. P.-Everatt yra nurodžiusi, kad kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/Profilaktika-2874-Asbesto_pavojai_ka_turime_zinoti).

Taigi, net ir padarius iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K konstrukcijose yra aptartos draudžiamos medžiagos, darytina iÅ¡vada, kad ji negalėjo sukelti pareiÅ¡kėjams sveikatos problemų, todėl nurodytas jų teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl kitų kalinimo sÄ lygųLukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad visos kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ . IÅ¡ pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus.

Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, pareiÅ¡kėjų argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini kaip nepagrįsti.IÅ¡ atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012–2014 m. patikrinimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjų kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta.

Kamerų, kuriuose buvo laikomi pareiškėjai, apšvietos, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai. Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, ant sienų ir lubų buvo dėmių. Pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja.

Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai švaru, buvo valyti skirtas inventorius. Yra parengta patalpų valymo vidaus tvarka. Kamerose esanti patalynė buvo vizualiai švari. Lukiškių TI-K minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; t. 1, b. l. 141–146).

LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo LukiÅ¡kių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (t. 1, b. l. 147–149). 2015-01-02 tokia sutartis buvo sudaryta su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (t. 1, b. l. 151–153). Å iomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių.

Tai rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ LukiÅ¡kių TI-K registruojama. Pažymėtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras turi bÅ«ti laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Nuteistųjų bei suimtųjų judėjimas įstaigoje yra didelis, todėl siekdama užtikrinti nurodytų teisės aktų reikalavimus, LukiÅ¡kių TI-K administracija pagrįstai ir teisėtai, esant bÅ«tinybei bei nesant gydančio gydytojo iÅ¡vadų, kad to daryti negalima dėl sveikatos problemų, perkelia asmenis iÅ¡ vienų kamerų į kitas. Byloje nėra tokių gydytojų iÅ¡vadų. PareiÅ¡kėjai pažymėjo, kad jų žodiniai skundai dėl kalinimo sÄ lygų nebuvo registruojami, tačiau konkrečiai nenurodė, kada teikė tokius skundus, kokius veiksmus skundė, kokie pareigÅ«nai jų neregistravo, taigi, Å¡i aplinkybė laikoma nenustatyta.

Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Motyvas dėl galimumo daryti įtakÄ suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant LukiÅ¡kių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimÄ . Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.Teismas byloje vertina tik iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateiktus dokumentus.

Dokumentai, kurie pateikti teismui išėjus į pasitarimų kambarį nevertinami.PareiÅ¡kėjai A. Ž. ir R. M. praÅ¡o jiems priteisti po 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o E. J. – 16 000 Eur. PareiÅ¡kėjai nepateikė teismui jokių duomenų, kad jų sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir taip sukėlus jiems nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjams buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį A. Ž., E. J. ir R. M. subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamiems tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui A.

Ž. padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1 100 Eur, E. J. – 3 500 Eur, o R. M. – 1 000 Eur. PareiÅ¡kėjų reikalavimai priteisti jiems nurodytas sumas neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur.

Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, Å¡iuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 100 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.Priteisti E. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 500 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Priteisti R.

M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                JÅ«ra Marija Strumskienė