3227fea7-bccf-4ec2-a604-d5a67acc0ab3 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1211-644/2013.Teismo proceso Nr. 3-62-3-00561-2013-2.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei, dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R.B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo bei palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti AB „Lietuvos draudimas“ naudai iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 1527,17 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei atstovavimo iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, kad 2011 m. sausio 10 d. R.M., vairuodamas UAB „Arnoterus“ nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę „Audi A-8“ V/Nr. (duomenys neskelbtini), Jovarų g. ir Kulautuvos g. sankryžoje, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, kuri buvo apsemta vandens, neaptverta ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais.

Dėl Å¡ių priežasčių galimybė pastebėti duobę kelyje buvo ypatingai apsunkinta. Transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams ir apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , transporto priemonės vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta. PareiÅ¡kėjas transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatė transporto priemonei „Audi A-8“ eismo įvykio metu padarytus sugadinimus - reikia keisti priekinę deÅ¡inės pusės padangÄ ir remontuoti priekinį deÅ¡inės pusės ratlankį.

PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis žalÄ pagrindžiančiais dokumentais, atlygino UAB “Arnoterus“ dėl eismo įvykio patirtÄ turtinę žalÄ - viso 1527,17 Lt. IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ pareiÅ¡kėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį (Civilinio kodekso – (toliau – ir CK) 6.1015 str.). 2011 m. liepos 12 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ reikalaudamas atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ , tačiau Å¡is atlyginti žalÄ atsisakė ir turtinė žala iki Å¡ios dienos nėra atlyginta, dėl to turi bÅ«ti priteista teismine tvarka.

Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos - Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalÄ .Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b.l. 29-36), taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .

Be to, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , duobės matmenis, kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io tarp duobės ir automobilio apgadinimo egzistavimÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nepriekaiÅ¡tingÄ automobilio bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio. Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos yra atsakingas ir pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui.

Vairuotojas, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalėjo elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, saugiai jÄ apvažiuoti. Nepateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad, vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytÄ Å¾alÄ , buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t.y. vertinti transporto priemones turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę vertis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai turi bÅ«ti pateikiami raÅ¡tu, turi bÅ«ti pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita.

Siekiant tariamos žalos atlyginimo, turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus, su tariamu įvykiu susijusias konkrečias detales ir poreikį jas keisti naujomis, negalėjimÄ suremontuoti, o ne visiÅ¡kai naujų, neaiÅ¡ku kaip susijusių su eismo įvykiu, detalių įsigijimÄ rodantys dokumentai. Pats pareiÅ¡kėjas atlikęs ginčo transporto priemonės techninę apžiÅ«rÄ nurodė, kad ratlankis turi bÅ«ti remontuojamas, tačiau iÅ¡mokėdamas draudiminę sumÄ Ä¯ jÄ Ä¯skaičiavo ir naujo ratlankio pirkimÄ .

Byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad buvo pirktos nenaujos detalės (padanga ir ratlankis), todėl iÅ¡ iÅ¡mokėtos sumos turėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas detalių nusidėvėjimas, taip pat turėjo bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti 200 Lt už priekinio amortizatoriaus nuėmimÄ , uždėjimÄ , tikrinimÄ bei kompiuterinę diagnostikÄ . Kauno miesto savivaldybė kelių priežiÅ«rÄ atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiÅ¡kėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalÄ ir nepagrįstai siekia Å¡ios žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo.

Nesutiko su pareiškėjo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, kadangi, atsakovo nuomone, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų būti taikomos, kadangi šiuo atveju žala yra kildinama iš viešosios teisės normų.Trečiasis suinteresuotasis asmuo - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 38-39) nurodė, kad Kelių direkcija nėra atsakinga už blogÄ Kauno miesto gatvių priežiÅ«rÄ . Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. nustatytos savivaldybių savarankiÅ¡kos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo Å¡altinis pagal Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programos finansavimo vykdymÄ yra Kelių priežiÅ«ros ir plėtros programa. Kelių direkcijos direktorius, laikydamasis nustatytos tvarkos, savivaldybėms (tarp jų ir Kauno miesto) kasmet skiria Programos lėšų.

Å ias lėšas savivaldybės gali naudoti savo nuožiÅ«ra parinktiems vietinės reikÅ¡mės keliams (gatvėms) tiesti, taisyti (remontuoti), prižiÅ«rėti ir saugaus eismo sÄ lygoms užtikrinti (darbams finansuoti). Tačiau programos lėšos yra tik papildomas vietinės reikÅ¡mės susisiekimo infrastruktÅ«ros objektų finansavimo Å¡altinis. Situacija finansuojant vietinės reikÅ¡mės susisiekimo infrastruktÅ«ros objektus iÅ¡ esmės pagerėtų, jei savivaldybės daugiau naudotų savo biudžeto lėšų ir ieÅ¡kotų kitų finansavimo Å¡altinių.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 2011-01-10 apie 10.00 val. Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu R.M., vairuodamas UAB „Arnoterus“ priklausantį automobilį „Audi A - 8“ Valst./Nr. (duomenys neskelbtini), Jovarų g. ir Kulautuvos g., sankryžoje, Kaune, įvažiavo į jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepaženklintÄ duobę, esančiÄ kelio važiuojamoje dalyje, kuri buvo užpildyta vandeniu ir apgadino automobilį.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2011-01-10 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b.l. 17). Å is procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl apie eismo įvykį 2011-01-10 buvo praneÅ¡ta draudimo bendrovei (b.l.9), atlikta transporto priemonės techninė apžiÅ«ra bei suraÅ¡ytas aktas (b.l. 18).

Transporto priemonei padarytos žalos įvertinimÄ atliko bei iÅ¡mokėtinÄ draudimo sumÄ apskaičiavo AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojas J.D. (b.l. 18,24) AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto eismo įvykio 2011-04-08 iÅ¡mokėjo transporto priemonės savininkui UAB „Arnoterus“ 1527,17 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (b.l. 25,26). 2011-07-12 pareiÅ¡kėjas pateikė pretenzijÄ Nr. R0001181934 Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl 1527,17 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau Å¡is praÅ¡ymas nebuvo patenkintas (b.l. 27).

CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju, reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiÅ«ros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ ; neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. SistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės veiklos vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Ä®statymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiÅ¡kėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiÅ¡kam, objektyviam jų iÅ¡tyrimui turi bÅ«ti pateikti papildomi duomenys (ABTÄ® 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, bÅ«tų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas (ABTÄ® 57 str.).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2011-01-10 nutarime (b.l.17) nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, automobilio vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Å is nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiÅ¡kai įsiteisėjęs. Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, jos parametrus (skersmuo apie 1.2 m.), dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus (b.l. 14,15).

Byloje esantis pareigÅ«no M.K. tarnybinis praneÅ¡imas, R.M. praÅ¡ymas, nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ bei eismo įvykio schema (b.l. 9, 14-17) patvirtina patį eismo įvykio faktÄ t.y. kad 2011-01-10 apie 10.00 val. Jovarų ir Kulautuvos gatvių sankryžoje, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Audi A-8“ Valst./ Nr. (duomenys neskelbtini).Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė, Jovarų ir Kulautuvos gatvių sankryžos, Kaune, važiuojamojoje dalyje, kurioje buvo apgadintas automobilis, nebuvo paženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta.

Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Atsižvelgiant į Eismo įvykio schemoje (b.l.

14) pažymėtos kelio duobės, į kuriÄ buvo apgadintas automobilis, lokacijÄ , jos skersmenį (1,2 m.), bei į tai, kad duobė buvo apsemta vandens, darytina iÅ¡vada, kad esant nepažymėtai ir vandens apsemtai duobei, važiuojant leistinu greičiu, R.M. objektyviai galėjo neiÅ¡vengti įvažiavimo į ginčo duobę. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerÅ«pestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimÄ ginčo situacijoje.

Kaip buvo minėta, proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.). Atsakovės ir jos atstovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl iÅ¡vadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovo ir jo atstovės argumentai, jog rizikÄ už automobilio sugadinimus turi prisiimti ir pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovui ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams (ABTÄ® 57 str.).Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto, ratlankių apžiÅ«ros akto PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų (b.l. 18-21), duomenimis, automobiliui „Audi A-8“, V/Nr. (duomenys neskelbtini) nupirkta ir pakeista viena padanga ir vienas ratlankis.

Draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2010-03-31 redakcija) (Toliau tekste - Taisyklės). Nurodytų taisyklių 9 dalies 9.1 punkte numatyta, jog nuostolių dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį buvo atsižvelgiama į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Bendras žalos dydis – 5580,00 Lt, tačiau atskaičius PVM ir Å¡iÄ sumÄ sumažinus 3223,14 Lt suma, už su įvykiu nesusijusius sugadinimus, Å¡i suma yra 1527,17 Lt (b.l. 24), ji iÅ¡mokėta draudėjui (b.l. 25-26).

Atsakovė ginčydama atsakomybės už patirtÄ Å¾alÄ pagrindus, taip pat ginčija ir draudimo iÅ¡mokos dydžio pagrįstumÄ , nurodydama, kad neturėtų bÅ«ti atlyginama ratlankio įsigijimo suma, nes transporto priemonės apžiÅ«ros akte naujo ratlankio įsigijimas nebuvo nurodytas, o buvo pažymėta, jog ratlankis remontuotinas. Nors Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte buvo nurodyta, jog ratlankis remontuotinas (b.l. 18), tačiau byloje esantis G.D. IÄ® „Ratai visiems“ 2011-01-13 ratlankių apžiÅ«ros aktas patvirtina (b.l. 19), kad ratlankis yra neremontuotinas, todėl tolesniam automobilio eksploatavimui reikia jį pakeisti.

Å is aktas buvo įvertintas AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojo J.D. apskaičiuojant transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , todėl laikytinas tinkamu įrodymu byloje (b.l. 24). Esant Å¡ioms aplinkybėms, nesivadovauti juo nėra pagrindo. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , spręstina, kad byloje esantys įrodymai (b.l.14-17,18-21) patvirtina priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Pagal Taisyklių 3.6.3. p., naudotoms detalėms nusidėvėjimas neiÅ¡skaitomas.

Byloje esančios PVM sÄ skaitos- faktÅ«ros duomenys (b.l.

21) patvirtina, jog buvo nupirktas nenaujas ratlankis, nes Å¡iai prekei buvo pritaikyta speciali naudotų prekių apmokestinimo schema, todėl atsakovės atstovės argumentas dėl nusidėvėjimo neskaičiavimo atmestini, kaip nepagrįsti. Ä®rodymų, kad buvo nupirkta nauja padanga atsakovė nepateikė.Vadovaujantis aukščiau minėta įrodinėjimo taisykle, Minėtų dokumentų įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainÄ (padangos, ventilio ir ratlankio pirkimas, padangos montavimas ir balansavimas), ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui nebuvo pateikta.

Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos automobilio remontui (padangos ir ratlankio pirkimas, padangos montavimo ir balansavimo darbai) laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis (b.l. 18-21). Ä® bylÄ pateiktame transporto priemonei padarytos žalos apskaičiavimo akte nurodyta, jog nuostolio suma yra sumažinta 3223,14 Lt, nes Å¡i suma yra apmokėta už automobilio remonto darbus nesusijusius su įvykiu (b.l.24). UAB „Vairesta“ PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros duomenys patvirtina, jog 2011-01-26 UAB „Arnoterus“ įsigijo amortizatorių, kurio vertė 3223,14 be PVM (b.l. 23), bÅ«tent tokia suma yra sumažinta draudimo iÅ¡moka (b.l. 24).

Ä® pareiÅ¡kėjo reikalaujamÄ priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos sumÄ yra įskaičiuoti 200 Lt už priekinio amortizatoriaus nuėmimÄ , uždėjimÄ , tikrinimÄ ir kompiuterinę diagnostikÄ (b.l. 22). Byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilio priekinis amortizatorius. Taigi, iÅ¡skaičius iÅ¡ apskaičiuotos nuostolio sumos amortizatoriaus įsigijimo kainÄ , turėtų bÅ«ti iÅ¡skaityta ir amortizatoriaus nuėmimo, uždėjimo, tikrinimo ir kompiuterinės diagnostikos darbų kaina, t.y. 200 Lt, todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės 200 Lt už priekinio amortizatoriaus nuėmimÄ , uždėjimÄ , tikrinimÄ ir kompiuterinę diagnostikÄ .Draudiko transporto žalų vertintojas J.D. užfiksavo automobilio sugadinimus, atsiradusius minėto eismo įvykio metu, bei apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ , abejoti Å¡io asmens kompetencija nėra jokio pagrindo, todėl atsakovo argumentai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių nuostatų pažeidimo, atmestini, kaip nepagrįsti.

Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti Jovarų ir Kulautuvos gatvių sankryÅ¾Ä , Kaune, bei užtikrinti saugų eismÄ joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „Arnoterus“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo priteistinas 1327,17 Lt turtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2013-06-06 (skundo gavimo teisme data) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). PalÅ«kanų priteisimas kyla iÅ¡ įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palÅ«kanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012 ir kt.).PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jo naudai 200 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas.

ABTÄ® 44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 44 str. 6 d. numato, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/02/21 (b.l. 6), iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr.63 (b. l. 7), internetinės bankininkystės duomenys (b.l.

8) patvirtina 200 Lt advokato iÅ¡laidas už skundo teismui suraÅ¡ymÄ , kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir administracinėse bylose.Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiÅ¡kėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas ir atitinkamai nuspręsti, kokia dalis pareiÅ¡kėjo patirtų teismo iÅ¡laidų, numatytų ABTÄ® 44 straipsnyje, jam turi bÅ«ti atlyginta.

Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai tenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį. Dėl to nustatytinas koeficientas, kuris taikytinas priteistinoms išlaidoms skaičiuoti. Pareiškėjas kėlė du reikalavimus:

1) priteisti iš atsakovo 1527,17 Lt turtinei žalai atlyginti;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pirmasis skundo reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ dalies. Pirmasis reikalavimas buvo patenkintas 0,87 dalimi (1327,17/1527,17); prašė priteisti 1527,17 Lt priteista 1327,17 Lt), o tai sudaro 0,43 dalį nuo 0,5 reikalavimų (0,5 x 0,87). Antrasis reikalavimas laikytinas patenkintu 0,5 dalimi, nes praÅ¡oma priteisti 5 proc. palÅ«kanų nuo teismo priteistos sumos.

Taigi, visi pareiÅ¡kėjo reikalavimai buvo patenkinti 0,93 (0,5 + 0,43) dalimi. Todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, iÅ¡laidų priteisimui taikytinas 0,93 koeficientas. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ , maksimalias galimas priteisti sumas, į tai, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo skundas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, todėl iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistina 186 Lt iÅ¡laidų suma (200*0,93) (ABTÄ® 44 str. 2 d., 45 str.).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsniu, teisėjas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1327,17 (tÅ«kstantį tris Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis litus, 17 ct) turtinės žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-06-06) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 186 Lt (Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus) iÅ¡laidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                              Audrius Grauželis