3225d61c-832e-4792-87fc-e4520eb70b53 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A- 242-387/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38609-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.4; 1.2.3.1.1; 1.1.8.7.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Vereniui, gynėjui advokatui Viktorui Rutkauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. rugpjūčio11 d. iki 2019 m. vasario 15 d.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. vasario 15 d. P. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. P. Ž. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė N. M.. Taip, P. Ž., 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 23 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbiami), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ N. M., tai yra pagaliu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau nei 4 kartus į galvos ir krÅ«tinės sritis, tuo padarydamas N. M. muÅ¡tinę žaizdÄ kairio antakio srityje, kraujosruvÄ kairės akies, kairio smilkinio minkÅ¡tuose audiniuose, daugiaskeveldrinius kairio smilkinkaulio lūžius, nusitęsusius į kaukolės pamatÄ , daugiaskeveldrinius veido kairės pusės kaulų lūžius, nusitęsusius į veido deÅ¡inę pusę ir kaukolės pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , muÅ¡tines žaizdas pakauÅ¡yje, kaktos kairėje, smakro kairėje, abipusį apatinio žandikaulio lūžį, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose keliuose, kairės pusės IV, V, VI Å¡onkaulių lūžius.

Dėl patirtų galvos sužalojimų N. M. mirė. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. Ž. praÅ¡o perkvalifikuoti jo veiksmus, kvalifikuoti jo įvykdytÄ veikÄ pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už ne tokio sunkaus nusikaltimo padarymÄ , ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Nuteistasis nurodo, kad įvykio vakarÄ pas jį atėjęs nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai, reikalavo alaus, todėl P. Ž., suprasdamas, kad tuoj kils konfliktas, griebė po ranka buvusį pagalį ir kažkur tris kartus sudavė nukentėjusiajam per galvÄ .

Nuteistasis pažymi, kad nenorėjo jo žudyti, o tik apsvaiginti, tačiau netrukus pastebėjo, kad N. M. nustojo kvėpuoti. Anot P. Ž., supratęs, kad nukentėjusysis mirė, jis iÅ¡tempė N. M. į laukÄ . Taip pasielgė, nes nenorėjo miegoti su lavonu. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad inkriminuojamÄ nusikaltimÄ jis įvykdė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Anot P. Ž., įvykio vakarÄ jis buvo blaivus, o alaus atsigėrė tik ryte.

Netrukus pas jį atėję pareigÅ«nai liepė pÅ«sti į alkotesterį, todėl ir buvo nustatytas 1,5 promilės girtumas. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai 3. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsniu, 301 straipsniu, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir pagrįstai nuteisė P. Ž. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį siekdamas apsiginti nuo jo. Anot P. Ž., N. M. buvo nusiteikęs agresyviai, reikalavo alaus, artėjo link jo sugniaužęs kumščius, todėl nuteistasis, paėmęs pirmÄ pasitaikiusį pagalį, kelis kartus sudavė nukentėjusiajam per galvÄ . Ä®vertinus Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, galima teigti, kad P. Ž., nors konkrečiai to ir neįvardija, kalba apie bÅ«tinosios ginties situacijÄ . IÅ¡nagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad P. Ž. veiksmai neatitinka BK 28 straipsnyje nustatytų sÄ lygų. 4.1.

Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-467/2013). 4.2.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų visuma, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Nupasakodamas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu, P. Ž. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d., apie 23 val., pas jį atėjęs N. M. buvo nusiteikęs agresyviai, iš karto pradėjo reikalauti alaus, o nuteistajam atsakius, kad alaus neturi, spyrė tarpduryje stovėjusiam P. Ž.

į Å¡onkaulius ir, sugniaužęs kumščius, pradėjo eiti link jo. Pasak nuteistojo, tuomet jis sugriebė prie pečiaus buvusį pagalį ir sudavė N. M. per galvÄ (2 t., b. l. 91). Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu P. Ž. iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus ir paaiÅ¡kino, jog iÅ¡girdęs apie tai, kad alaus nėra ir nuteistasis nesiruoÅ¡ia eiti jo pirkti, N. M. Å¡oko nuo lovos ir bandė spirti P. Ž., tačiau nepataikė ir, sugniaužęs kumščius, pradėjo artėti link jo (3 t., b. l. 30–31).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuteistajam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, kurie liudytų apie galimÄ pavojingÄ kėsinimÄ si prieÅ¡ jį. Specialisto iÅ¡vada Nr. G 1063/2018(05) patvirtina, kad P. Ž. buvo nustatyti odos nubrozdinimai kaktoje, nugaroje, deÅ¡inėje ir kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, tačiau visi Å¡ie sužalojimai susiformavo 7-10 dienų iki apžiÅ«ros, kuri buvo atlikta 2018 m. rugpjūčio 14 d., t. y. anksčiau nei Å¡ioje byloje nagrinėjami įvykiai (2018 m. rugpjūčio 10 d.) (2 t., b. l. 112).

Å iuo atveju taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaip liudytoja apklausta nuteistojo kaimynė R. R. parodė, jog P. Ž. ir N. M. konfliktuodavo ir anksčiau, tačiau, anot liudytojos, bÅ«tent nuteistasis grasindavo N. M. susidorojimu dėl pastarojo elgesio – vagysčių iÅ¡ nuteistojo namų. R. R. taip pat paaiÅ¡kino, kad P. Ž. ir N. M. dažnai pykdavosi, bet paskui vėl susitaikydavo ir toliau kartu vartodavo alkoholinius gėrimus (3 t., b. l. 42–43). Taigi P. Ž. ir N. M. gerai pažinojo vienas kitÄ , ir nors tarp jų kildavo konfliktai, tačiau paties nuteistojo teigimu, nukentėjusysis niekada nevartojo prieÅ¡ jį fizinio smurto (3 t., b. l. 30–31).

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikoma ir tai, kad P. Ž. ne mažiau nei keturis kartus sudavė N. M. pagaliu į galvos ir krūtinės sritį, nors pastarasis ėjo link jo tik sugniaužęs kumščius, jokio žaloti pritaikyto daikto ar ginklo su savimi nukentėjusysis neturėjo. Be to, apklausiamas teisme P. Ž. paaiškino, kad po pirmo smūgio N. M. sudavimo, šis jau neberodė agresijos, bet nuteistasis ir toliau jį mušė pagaliu. Atsakydamas į teismo klausimus, P. Ž. parodė, kad „smūgius tęsė toliau, kad jų netrūktų, kad N. M. atsigultų pamiegoti“ (3 t., b. l. 30–31). 4.3.

Ä®vertinus Å¡ias byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pavojingo kėsinimosi buvimÄ , nėra jokio pagrindo teigti, kad P. Ž. nužudė N. M. veikdamas bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Skundžiamame nuosprendyje visiÅ¡kai pagrįstai pažymima, kad nuteistasis galėjo iÅ¡vengti konflikto su nukentėjusiuoju, pasirinkti kitokį elgesio variantÄ , tačiau jis griebėsi lazdos su vinimis ir sudavė N. M. ne mažiau keturių smÅ«gių į galvos ir krÅ«tinės sritį.

Byloje nustatyta, kad smūgius nuteistasis tęsė ir nukentėjusiajam atsisėdus ant lovos, o vėliau ir nukritus, t. y. tuo metu, kai N. M. negalėjo nei grasinti P. Ž., nei juo labiau jo pulti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apygardos teismas teisingai konstatavo, kad N. M. nužudymas negali būti traktuojamas kaip padarytas esant būtinosios ginties situacijai.

5. Apeliaciniame skunde P. Ž. taip pat prašė kvalifikuoti jo įvykdytÄ veikÄ pagal straipsnį, numatantį atsakomybę už ne tokio sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Å is nuteistojo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. Ž. neteisėti veiksmai atitinka BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtį, kvalifikuoti juos pagal kitÄ BK straipsnį nėra jokio teisinio pagrindo. 6.1. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ . Å i veika gali bÅ«ti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , kaltės turinys atskleidžiamas ne vien iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017 ir kt.). 6.2.

Byloje nustatyta, kad P. Ž. sudavė N. M. ne mažiau nei keturis smÅ«gius į krÅ«tinės ir gyvybiÅ¡kai svarbaus organo – galvos – sritį. Apklaustas pirmos instancijos teisme ekspertas R. Ž. patvirtino jo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 270/2018 (05) (1 t., b. l. 54–58) ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusysis mirė nuo smÅ«gio į kairio smilkinio sritį sudavimo. Anot eksperto, smÅ«gis turėjo bÅ«ti stiprus. Juo N. M. buvo padaryti daugybiniai skeveldriniai lūžiai, įspaustiniai smilkinkaulio lūžiai, besitęsiantys į pamatÄ , su kairės akies obuolio įmuÅ¡imu į vidų, į kaukolės ertmę.

R. Ž. teigimu, Å¡iuo smÅ«giu nukentėjusiajam buvo pažeistos smegenys, todėl jis iÅ¡ karto turėjo prarasti sÄ monę (3 t., b. l. 31). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad N. M. lavone nenustatyta sužalojimų, bÅ«dingų padarant juos kovos ar savigynos metu (1 t., b. l. 56). 6.3. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir pažeidžiamiausia žmogaus kÅ«no dalis, todėl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei.

Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, 2K-41-697/2015 ir kt.). Aukščiau nurodyti byloje nustatyti P. Ž. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, bÅ«damas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, kad suduodamas nukentėjusiajam pagaliu smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ galvÄ â€“ gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir jų norėjo.

Byloje nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad P. Ž. savo veiksmais siekė ne apsvaiginti N. M., kaip kad jis nurodo apeliaciniame skunde, o atimti pastarajam gyvybę. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ne tik nusikaltimo padarymo bÅ«das (smÅ«gių stiprumas, nukentėjusiojo muÅ¡imas pagaliu), nuteistojo elgesys po nusikaltimo padarymo (iÅ¡vilko nukentėjusiojo kÅ«nÄ Ä¯ laukÄ ir nustÅ«mė į griovį), bet ir tai, kad P. Ž. savo neteisėtus veiksmus tęsė ir tuomet, kai N. M. jau neberodė jam jokios agresijos, o tiesiog sėdėjo ant sofos. 6.4.

Įvertinęs aukščiau nurodytas byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. Ž. veikė tiesiogine tyčia ir kvalifikavo jo veiksmus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apygardos teismo išvada ir nuteistojo veiksmų kvalifikavimu.

7. Apeliaciniame skunde P. Ž. nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažinta tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus. Anot nuteistojo, jis atsigėrė alaus ryte, jau po nusikaltimo padarymo. Netrukus pas jį atėję policijos pareigÅ«nai liepė pÅ«sti į alkotesterį, todėl jam ir buvo nustatytas girtumas. P. Ž. teigimu, nusikaltimo padarymo metu jis buvo blaivus. Å ie apelianto argumentai yra nepagrįsti, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ nuosprendį. 7.1.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytÄ P. Ž. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę pirmos instancijos teismas nustatė vadovaudamasis paties nuteistojo parodymais. Antai teismo posėdžio, vykusio 2018 m. rugpjūčio 13 d., metu, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo – P. Ž. skyrimo, pastarasis parodė, kad įvykio dienÄ jis buvo gavęs paÅ¡alpÄ , todėl iÅ¡gėrė butelį alaus iÅ¡ ryto ir dar vienÄ butelį po pietų (2 t., b. l. 58).

Apklausiamas pirmos instancijos teisme nuteistasis nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, paaiÅ¡kindamas, kad vakare, prieÅ¡ N. M. atėjimÄ , iÅ¡gėrė butelį alaus. Atsakydamas į teismo klausimus, P. Ž. patikslino, kad kalbėdamas apie butelį alaus turėjo omenyje vieno litro talpos, 7,5 proc. stiprumo alų (3 t., b. l. 30–31). Taigi byloje nustatyta, kad vakare, prieÅ¡ jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymÄ , nuteistasis vartojo alkoholinius gėrimus, todėl apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. Ž. nusikalto bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

8. P. Ž. taip pat praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės paskyrimo nuteistajam yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam P. Ž., Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nustatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. 8.1. P. Ž. įvykdė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, už kurio padarymÄ Ä¯statyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmė.

Šį nusikaltimÄ nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. Ž. smurtiniais veiksmais N. M. buvo padaryti sunkÅ«s galvos sužalojimai – muÅ¡tinė žaizda kairio antakio srityje, kraujosruva kairės akies, kairio smilkinio minkÅ¡tuose audiniuose, daugiaskeveldriniai kairio smilkinkaulio lūžiai, nusitęsę į kaukolės pamatÄ , daugiaskeveldriniai veido kairės pusės kaulų lūžiai, nusitęsę į veido deÅ¡inę pusę ir kaukolės pamatÄ , galvos smegenų sumuÅ¡imas, muÅ¡tinės žaizdos pakauÅ¡yje, kaktos kairėje, smakro kairėje, abipusis apatinio žandikaulio lūžis.

Specialistas konstatavo, kad N. M. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio aukščiau nurodytais sužalojimais. 8.2. Skirdamas bausmę P. Ž. apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė tiek į aukščiau nurodytas, tiek į byloje nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir sunkinančiÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte), aplinkybes, taip pat į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad P. Ž. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 134–135), tačiau baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 130–133), nedirba, charakterizuojamas neigiamai kaip tingintis dirbti, įtrauktas į socialinės atskirties asmenų sÄ raÅ¡Ä , dažnai matomas neblaivus vieÅ¡osiose vietose, bendraujantis su abejotinos reputacijos asmenimis, netvarkingas (2 t., b. l. 147).

Ä®vertinęs visas Å¡ias bausmės skyrimo klausimui spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai skyrė P. Ž. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyto bausmės vidurkio. Å i bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nesudaro savarankiÅ¡ko pagrindo dar labiau jÄ Å¡velninti, skiriant P. Ž. mažesnę bausmę.

9. Byloje tinkamai iÅ¡spręstas pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių klausimas. Teismas nepažeidė nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų reikalavimų ir, nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo teismų praktikos, formuojamos nagrinėjant tokio pobÅ«džio bylas. Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo apygardos teismas pagrįstai tenkino vadovaudamasis byloje esančiais jo dydį pagrindžiančiais dokumentais. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo P. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas