2026-05-20 Nr. AB-10351-3-62-3-00565-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2026-05-20 Nr. AB-10351-3-62-3-00565-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 2 800 Eur neturtinės žalos.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-53-602/2026
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00565-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 2 800 Eur neturtinės žalos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Vilniaus kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. – Vilniaus pataisos namai) (nuo 2023 m. sausio 1 d.) teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę Vilniaus kalėjime. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 13 d. buvo perkeltas iš Vilniaus kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PN-AK) 3 sektorius) tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti, 2022 m. liepos 25 d. – perkeltas iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių PN-AK 3 sektorius) į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (iki 2023 m. sausio 1 d.– Pravieniškių PN-AK 1 sektorius), kuriame kalėjo iki 2022 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 19 d. vėl buvo perkeltas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių PN-AK 3 sektorius). Laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. neteisėtai buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 panaikino Įsakymą.
3. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą, patirtą nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., nes tuo laikotarpiu kalėjo sunkesnėmis kalinimo sąlygomis, nei teisėtai turėjo būti laikomas.
4. Pareiškėjui kalint Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d.– Pravieniškių PN-AK 1 sektorius), 2022 m. rugpjūčio 24 d. jį lankė sutuoktinė E. J.-V., pasimatymas vyko per stiklą ir per pasikalbėjimo aparatus. Pareiškėjo manymu, jei jis būtų buvęs paprastoje grupėje, pasimatymas vyktų ilgalaikio pasimatymo kambaryje, kuriame nėra nei pareigūnų, nei priežiūros, nei ribojimų, pasimatymas truktų 1 parą. Pareiškėjas kreipėsi į kalinimo vietos administraciją, prašė suteikti galimybę susitikti su sutuoktine privačiai, nes norėjo pagausinti šeimą, tačiau jam nebuvo leista susitikti.
5. Pareiškėjas dėl neteisėto Įsakymo drausmės grupėje patyrė didelius psichologinius ir emocinius išgyvenimus, smarkiai pablogėjo jo psichologinė ir emocinė būklė, apėmė bejėgiškumo jausmas, pyktis, prarado motyvaciją, apėmė depresija, tuštuma, dideli neigiami išgyvenimai.
6. Pareiškėjas jau buvo pradėjęs taisytis, būnant Vilniaus kalėjime paprastojoje grupėje, pirmą kartą per bausmės atlikimo laikotarpį (bausmę atlieka nuo 2010 m. liepos 31 d.), išnyko visos galiojusios nuobaudos, lankėsi pas psichologus, atliko savęs vertinimą OASYS, stengėsi koreguoti savo elgesį, kol Įsakymo pagrindu buvo perkeltas į drausmės grupę.
7. Pareiškėją perkėlus į drausmės grupę, iš esmės pablogėjo jo kalinimo sąlygos. Jis neteko teisės naudotis elektros prietaisais, pirkti maisto produktus, galimybės nevaržomai judėti viso sektoriaus teritorijoje (buvo užrakintas 22 val., 2 val. išvedamas pasivaikščioti į apie 8 kv.m plotą), kasdien sportuoti, bendrauti su viso aukšto nuteistaisiais, žaisti stalo žaidimų, teisės į ilgalaikius pasimatymus, teisės siekti kalinimo lengvoje grupėje, buvo sugadinta OASYS vertinimo skalė, sumažintas apipirkimo limitas, sutrumpintas pasivaikščiojimo laikas ir skambučių limitas, neteko galimybės dalyvauti renginiuose, gyveno daug mažesnėje gyvenamojoje patalpoje ir patyrė kitus pažeidimus, kurių nebūtų, jei jis nebūtų perkeltas į drausmės grupę. Be to, pareiškėjas, siekdamas panaikinti Įsakymą, jį skundė Tarnybai, jai atmetus skundą, teko kreiptis į teismus, įrodinėti argumentus, rinkti dokumentus, gilintis į teisės aktus. Viso to nebūtų patyręs, jeigu nebūtų priimto Įsakymo.
8. Sukeltos neigiamos pasekmės yra ilgalaikės ir didelės apimties, juntamos iki šiol, todėl, pareiškėjo manymu, prašoma priteisti 2 800 Eur suma yra sąžininga jo patirtiems išgyvenimams atlyginti.
9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.
10. Paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių PN-AK 3 sektorius). Nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi 10 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (patalpos plotas 23,75 kv. m), nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. – 9 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje (patalpos plotas 21,18 kv. m.).
11. Ginčo laikotarpiu įstaigos administracija buvo užtikrinusi pareiškėjui visas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d.) 75 straipsnio 1 dalyje nustatytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas bei atitinkamas teises.
12. Ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisė per mėnesį gauti vieną pasimatymą, kuris gali vykti nuotoliniu būdu arba specialiose pataisos įstaigos patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir nuteistojo fizinis kontaktas negalimas, buvo užtikrinta BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta teisė kasdien pasivaikščioti dvi valandas bei BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teisė du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.
13. Galimybę perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją įstatymų leidėjas sieja su visų tam tikrų privalomų sąlygų visuma, t. y., galimybė perkelti nuteistąjį iš paprastosios grupės į lengvąją tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo pozityvių elgesio pokyčių ir tęstinių, kompleksiškų pastangų įsitraukti į resocializacijos procesą, prisiimant atsakomybę už savo įvykdytą nusikaltimą bei darant kryptingus veiksmus, rodančius nuoseklias nuteistojo pastangas sau aktualią riziką valdyti. Įsakymas savaime neturėjo jokios įtakos pareiškėjo siekiui būti perkeltam į lengvąją grupę.
14. Vadovaujantis BVK 75 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.10 ir 18.11 papunkčiais, drausmės grupei priskirti nuteistieji gali būti laikomi užrakinti, be to, pati nuteistojo galimybė vaikščioti po pataisos įstaigos teritoriją nėra absoliuti.
15. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administraciją dėl siekio dalyvauti reabilitacijos programose ar kitose pataisos įstaigos administracijos organizuojamuose užsiėmimuose, tačiau pastaroji būtų atsisakiusi tai daryti.
16. 2022 m. birželio 14 d. buvo atliktas pakartotinis pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką – OASys, aprobuotą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
17. Nuteistojo atžvilgiu atliktų rizikos vertinimų metu nustatytas rizikos lygis nepakito, t. y. rizika buvo ir išliko didelė, tačiau 2022 m. rugpjūčio 23 d. atlikto rizikos vertinimo metu fiksuotas svertinių balų pokytis, lėmęs nusikalstamo elgesio rizikos didėjimo (balų prasme) tendencijas buvo nelemtas objektyvių, su nuteistojo kriminaline istorija sietinų duomenų įvertinimo „Informacijos apie teisės pažeidimus“ (įsiteisėję teismo nuosprendžiai, vykdytų nusikalstamų veikų pobūdis ir t.t.,) srityje bei „Ryšių“ srityje, įvertinus tuo metu aktualias aplinkybes dėl socialinių ryšių palaikymo aspektų. Užfiksuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai nebuvo susiję su nuteistojo perkėlimu į drausmės grupę.
18. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (suimtasis, laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje), todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste, t. y. laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, susijusį su laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
19. Pareiškėjas, formuodamas savo skundo reikalavimus, bendrai nurodo, jog dėl tam tikrų atsakovo veiksmų (neveikimo) jaučiasi patyręs neturtinę žalą (anot pareiškėjo – emocinį smūgį, bejėgiškumo jausmą, motyvacijos praradimą, depresiją, ir kt. neigiamus išgyvenimus), tačiau šios žalos išraiškos CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, nedetalizuoja. Pareiškėjas dėl patiriamų psichologinių ir emocinių išgyvenimų, neteisybės jausmo, orumo pažeminimo, nepatogumų, kuriuos galėjo sukelti nepagrįstas perkėlimas į drausmės grupę bei su to susiję nuteistojo teisių apribojimai ir kalinimo sąlygų pabloginimas, į įstaigos psichologus nesikreipė.
20. Šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o vien tik galimo pažeidimo pripažinimas savaime laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
21. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių PN-AK 1 sektorius). Pridėtoje Tarnybos 2024 m. balandžio 12 d. pažymoje Nr. LV-24030 informacija neatitinka tikrovės. Tai patvirtina 2022 m. rugpjūčio 19 d. atsakymas Nr. 7-4651 į pareiškėjo 2022 m. liepos 16 d. skundą Nr. 70(6)-2899, kuriame nurodyta, kad 2022 m. vasario 26 d. pareiškėjas skundėsi dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių PN-AK 1 sektorius) netinkamai veikiančių įrengimų 6 būrio 6 patalpoje.
22. Pareiškėjas nepagrįstu laikė Tarnybos teiginį, kad Įsakymas savaime neturėjo įtakos pareiškėjo siekiui būti perkeltam į lengvąją grupę, nes tam, kad pareiškėjas būtų perkeltas iš paprastos į lengvąją grupę, pirmiausiai jis turėjo būti paprastoje grupėje, kas yra neįmanoma būnant drausmės grupėje. Vienas iš kriterijų, kad pareiškėjas būtų grąžintas į paprastąją grupę, buvo susimokėti turimas baudas, o pareiškėjas jokių lėšų, kurias galėtų skirti šiai sąlygai įgyvendinti, neturėjo.
23. Esant drausmės grupėje, nėra galimybės judėti už kameros ribų, o paprastoje grupėje yra neribota galimybė naudotis laisvalaikio kambariu ir kitomis patalpomis, todėl atsakovo teiginiai, jog nebuvo pablogintos sąlygos, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.
24. Pareiškėjas skundui aktualiu laikotarpiu kreipėsi dėl užimtumo nevykdymo, rašė pasiūlymus dėl užimtumo įvairinimo ir galimybės skirti tam daugiau laiko, tačiau įstaiga į pareiškėjo prašymus ir skundus neatsižvelgė bei jokių priemonių nesiėmė. Paprastoje grupėje nuteistieji patys planuoja dienotvarkę, derinasi veiklas, tačiau drausmės grupėje tokios galimybės nėra, nes kontaktas su kitais ne kameroje esančiais asmenimis yra neįmanomas, dienotvarkė maksimaliai skurdi.
25. Pareiškėjas teigė nekeliantis pretenzijų dėl drausmės grupėje buvimo elgesio rizikos pokyčių, tačiau skundėsi dėl jo elgesio rizikos vertinimo rezultatų pokyčių jam būnant paprastoje grupėje ir perkėlus į drausmės grupę pokyčių rezultatų atžvilgiu. Atsakovas nurodė vertinimo datas, kai pareiškėjas jau buvo perkeltas į drausmės grupę, o šie vertinimai tarpusavyje nėra aktualūs, nes tai neteko prasmės dėl turimų administracinių baudų.
26. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime nurodoma, jog į psichologus pareiškėjas nesikreipė, pateikta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių PN-AK 3 sektorius) pažyma, nors skundui aktualiu laikotarpiu šioje įstaigoje pareiškėjas nebuvo kalinamas, todėl negalėjo kreiptis į psichologus dėl išgyvenimų.
II. 27. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 800 Eur neturtinę žalą.
28. Teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėjas iš paprastosios grupės perkeltas į drausmės grupę. Pareiškėjo skundas, be kita ko, ir dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, buvo nagrinėjamas Regionų administracinis teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. – Vilniaus apygardos administracinis teismas) administracinėje byloje Nr. I1-994-931/2023 ir 2023 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 panaikino Regionų administracinio teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino Įsakymą.
29. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. dėl priimto Įsakymo patyrė tam tikrus suvaržymus, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Įsakymas nebūtų priimtas, todėl egzistuoja visos viešajai valstybės atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, spręstinas klausimas dėl pareiškėjo patirtos žalos atlyginimo būdo.
30. Įvertinęs tai, kad pareiškėjo nepagrįstas perkėlimas į drausmės grupę nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. sukėlė atitinkamus ir nebūtinus laisvės suvaržymus, teismas sprendė, kad dėl patirtų apribojimų pareiškėjas galėjo patirti ir neabejotinai patyrė tam tikrų neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kurie patenka į neturtinės žalos sąvoką.
31. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus ar kitokius sunkesnius padarinius, susijusius su jo perkėlimu į drausmės grupę, kad kalinimo sąlygos drausmės grupėje būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą. Taigi nėra jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjui buvo padaryta tokio didelio mąsto neturtinė žala, kuriai atlyginti adekvati satisfakcija būtų pareiškėjo prašoma 2 800 Eur suma.
32. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei LVAT praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-516-525/2023), teismas konstatavo, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 800 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.
III. 33. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
34. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu.
35. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. (nurodyta 2025 m. vasario 10 d. data laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas, nepriteisiant pareiškėjo naudai neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
36. Atsakovas nurodo, kad teismas vertino, jog pareiškėjo nepagrįstas perkėlimas į drausmės grupę laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. (Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ panaikintas LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023) sukėlė atitinkamus ir nebūtinus laisvės suvaržymus bei sutiko su pareiškėjo skundo pozicija, kad dėl patirtų apribojimų pastarasis galėjo patirti ir neabejotinai patyrė tam tikrų neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, kurie patenka į neturtinės žalos sąvoką. Tačiau teismas sprendime nedetalizavo šių neigiamų padarinių išraiškos bei nevertino jų masto. Be to, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus ar kitokius sunkesnius padarinius, susijusius su jo perkėlimu į drausmės grupę, kad kalinimo sąlygos drausmės grupėje būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei, taip pat nėra nustatyta, ar kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą.
37. Atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką, atsakovas laikosi pozicijos, kad reali pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą ir tai atitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
38. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nedetalizuojami galimai neteisėti atsakovo veiksmai (neteisėtas neveikimas), pareiškėjo galimai patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos išraiškos, apsiribojant lakonišku teiginiu, jog yra pagrindas taikyti valstybės atsakomybę CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu. Sprendime taip pat nėra skiriamas pakankamas dėmesys atsakovo argumentų įvertinimui. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl atsakovo pozicija dėl pažeidimo pripažinimo, kaip pakankamos bei teisingos satisfakcijos, prieštarautų teisės normoms ar byloje esantiems įrodymams. Motyvacinėje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisako tik dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau neįvertina pareiškėjo laikymo sąlygų kaip tam tikrų veiksmų ir veiksnių visumos, galinčios sudaryti viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, CK 6.246 str. – CK 6. 249 straipsnių kontekste. Sprendime teismas abstrakčiai nurodo, jog priėmė sprendimą atsižvelgęs, be kita ko, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo, tačiau realiai tokia praktika nesiremia.
39. Pareiškėjas E. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
40. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas cituoja teismų praktiką, tačiau nepagrindžia, kaip ji susijusi su nagrinėjama byla. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas atsiliepime į jo apeliacinį skundą mini Šiaulių kalėjimą, kuriame pareiškėjas nėra kalintas. Tad jau vien dėl šios aplinkybės atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
41. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl bausmės atlikimo vietos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Taip pat pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, o nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų, taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Be to, pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 42. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumo.
43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. patyrė tam tikrus suvaržymus, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Įsakymas nebūtų priimtas, todėl egzistuoja visos viešajai valstybės atsakomybei kilti būtinosios sąlygos.
44. Pareiškėjas apeliacinime skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašo priteisti 2 800 Eur dydžio neturtinę žalą.
45. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas, nepriteisiant pareiškėjo naudai neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinės bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio nuostatos. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
47. Administracinėje byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą peržengti pareiškėjo ar atsakovo apeliacinių skundų ribas, ir nėra nustatyti įstatyme nurodyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai.
48. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėja administracinę bylą neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
50. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).
51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vadovaujantis Vilniaus kalėjimo (iki 2023 m. sausio 1 d. – Vilniaus pataisos namai) (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja – Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ (Įsakymas) pareiškėjas buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę Vilniaus kalėjime. Minėtas Įsakymas LVAT 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023 buvo panaikintas, pripažinus, kad 2022 m. kovo 17 d. pareiškėjui skirta nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, tokia nuobauda nesudarė teisinių prielaidų pritaikyti pareiškėjui BVK 68 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas ir priimti Įsakymą.
52. Taigi, pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. minėto Įsakymo pagrindu buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, kur patyrė tam tikrus suvaržymus, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu, kaip minėta, LVAT sprendimu panaikintas Įsakymas nebūtų priimtas.
53. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas jam sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei LVAT sprendimu panaikinto Įsakymo pagrindu nebūtų buvęs perkeltas į drausmės grupę. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
54. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).
55. Nustatydami priteistinos neturtinės žalos dydį teismai atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
56. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdį ir mastą (pareiškėjas neteisėtai priimto Įsakymo pagrindu buvo perkeltas į drausmės grupę nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi jų kumuliacinį poveikį sprendžia, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti priteista pinigais. Šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimas nėra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.
57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį ir trukmę, taip pat atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs jam pakenkti ar išskirti jį iš kitų nuteistųjų, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 800 Eur, t. y. suma, kurią pareiškėjui priteisė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nėra nurodęs pagrįstų argumentų, kurie leistų padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta žalos atlyginimo suma yra neadekvati konstatuotiems atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams.
58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo ar atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė