322130d3-3e0e-4361-a67f-c1e80cd112e7 · Kauno apylinkės teismas

?Teikimas Nr. T-110-814/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44952-2020-1 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.11.2; 2.5.16 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. vasario 21 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, sekretoriaujant Audronei Palaimienei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, nedalyvaujant antstoliui N. A., nuteistajai Ž. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo antstolio N. A. teikimÄ dėl Ž. B. teismo nuosprendžiu paskirtos baudos pakeitimo kita bausme.

Teismas n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«muose gautas antstolio N. A. teikimas, kuriuo praÅ¡oma, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. B. paskirtÄ 2 000 Eur baudÄ , pakeisti kita bausme. Antstolis teikime nurodė, jog jam buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. e1-3294-737/2020, dėl baudos bausmės iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Ž. B. iÅ¡ieÅ¡kotojos valstybės naudai. Antstolis taip pat nurodė, kad Ž. B. savo noru skolos nesumokėjo. Pažymėjo, kad skolininkė nedirba, piniginių lėšų ir turto, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nerasta.

Be to, pas antstolį skolininkės vardu vykdoma ir daugiau išieškojimų. Anstolis N. A. ir nuteistoji Ž. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Nuteistosios Ž. B. buvimo vietos teismui nepavyko nustatyti. Gautas policijos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad Ž. B. šiuo adresu negyvena apie metus laiko, jos gyvenamoji vieta nežinoma. Antstolio ir nuteistosios nedalyvavimas teismo posėdyje klausimo sprendimo nesustabdo (BPK 362 straispnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms teikimas nagrinėtinas Ž. B. ir antstoliui N. A. nedalyvaujant.

Prokurorė praÅ¡o teikimÄ gražinti antstoliui. Antstolio teikimas netenkinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymÄ , 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriÅ¡kai, jÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡ko antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudÄ gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais. BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtÄ baudÄ , teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu Å¡iÄ bausmę gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudÄ laisvės apribojimu.

AnalogiÅ¡kos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 bei 2 dalyse. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir iÅ¡skiria atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali bÅ«ti pakeičiama kita bausme. Vadovaujantis teismų praktika, vengimu mokėti baudÄ laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsisako mokėti teismo paskirtÄ baudÄ , arba turėdamas pajamų, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsisako mokėti teismo paskirtÄ baudÄ ir neturi turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, arba slepia savo pajamas, turtÄ ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018).

Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudÄ gali bÅ«ti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtÄ baudÄ , nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018). Nustatyta, kad nuteistoji per teismo nustatytÄ laikÄ geranoriÅ¡kai baudos nesumokėjo, pajamų ir turto, į kuriuos gali bÅ«ti nukreiptas baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas, nuteistoji neturi, antstoliui priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti baudos taip pat nepavyko, nuteistoji pas antstolį atvykusi nebuvo, bylos eiga nesidomi, nebendradarbiauja, teismas vertina, jog nuteistosios veiksmuose vis tik yra vengimo sumokėti skirtÄ baudÄ požymiai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, jog nuteistoji Ž. B., nors ir deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡iuo adresu negyvena apie metus laiko. Å iuo adresu gyvena nuteistosios sesuo V. N., kuri apie savo sesers buvimo vietÄ nežino, nutartis atvesdinti nuteistÄ jÄ neįvykdyta (b. l. 159). Spręstina, kad baudos keitimas, Å¡iuo atveju nepasieks bausmės tikslų, nes bus tiesiog neįmanomas įvykdyti. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl baudos pakeitimo vieÅ¡aisiais darbais ar laisvės apribojimu, bÅ«tina įvertinti ar toks pakeitimas yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius negalėjimo ar vengimo mokėti požymius, bÅ«tina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ nuteistojo jam paskirtÄ baudÄ .

Pastebėtina ir tai, kad antstoliui yra suteikti itin platÅ«s įgaliojimai, kuriais jis gali tikrinti skolininko finansinę padėtį, kurios nustatymas yra esminis, keičiant baudos bausmę. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iÅ¡ bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir bÅ«do, dokumentų nuoraÅ¡us, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtÄ , lėšas, pajamas, iÅ¡laidas ir veiklÄ bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti.

Antstolio veiksmai, kreipiantis į kitas institucijas, turi bÅ«ti proporcingi iÅ¡ieÅ¡komos baudos dydžio kontekste, kai iÅ¡ jų nustatoma galimybė iÅ¡ieÅ¡koti baudÄ , kita vertus, jie yra atliekami kiekvienu atveju ir gali suteikti tik minimaliÄ informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį, kai nerandama informacijos apie galimybę iÅ¡ieÅ¡koti baudÄ . Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėta nuostata suteikia antstoliui teisę kreiptis ne tik į kitas institucijas, tačiau ir į įvairius fizinius ir juridinius asmenis, kurie gali suteikti informacijÄ apie skolininko turtinę padėtį ar nuteistojo buvimo vietÄ , kadangi tokios informacijos gavimas yra tiesiogiai susijęs su antstolio atliekamomis funkcijomis.

Taigi subjektų, galinčių suteikti informacijÄ , ratas yra neapibrėžtas ir platus, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad antstolis turi atlikti ne visus minimalius, o visus bÅ«tinus aktyvius veiksmus ir realiai naudotis jam suteiktomis galimybėmis tam, kad bÅ«tų iÅ¡samiai įsigilinta į konkrečiÄ situacijÄ ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl konkrečios nuteistosios galimybės sumokėti baudÄ . Be to, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu ar viešųjų darbų bausme yra kraÅ¡tutinė priemonė, kuri turėtų bÅ«ti taikoma tik tais atvejais, kai iÅ¡naudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimÄ ir bausmė negali bÅ«ti objektyviai įvykdyta.

Antstolio teisė kreiptis į teismÄ dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesÄ arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ . Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali bÅ«ti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo bÅ«ti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimÄ . Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neiÅ¡gali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda bÅ«tų pakeista vieÅ¡aisiais darbais.

Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismÄ dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudÄ požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudÄ požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismÄ dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, bÅ«tina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ nuteistojo jam paskirtÄ baudÄ (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Pažymėtina, kad vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, nustatytas BK 65 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dvigubo bausmių keitimo draudimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik asmeniui realiai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus. Atsižvelgus į tai, kad baudos pakeitimas, šiuo atveju laisvės apribojimu, nepasieks bausmės tikslų, nes bus tiesiog objektyviai neįmanomas įvykdyti, antstolio teikimas netenkinamas ir priverstinio vykdymo veiksmai tęstini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 47 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, teismas n u t a r i a : Antstolio N. A. praÅ¡ymo dėl nesumokėtos baudos pakeitimo kita bausme nuteistajai Ž. B. netenkinti. GrÄ Å¾inti vykdomuosius dokumentus antstoliui priverstiniam bausmės vykdymui. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«muose.

Nutarties nuoraÅ¡Ä siųsti prokurorui, antstoliui. Teisėja (paraÅ¡as) Lina Å afronienė