321ebcf0-2a47-4143-ad9c-5594f341da3d · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedžalos (nuostolių) atsiradimo faktÄ ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis).
Legislator headnote
AI generated321ebcf0-2a47-4143-ad9c-5594f341da3d · Vilniaus apygardos teismas: RegresinÄ prievolÄ yra nauja prievolÄ, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolÄ už atsakingÄ asmenį, kuris sukÄlÄ Å¾alÄ . Kai toks asmuo įvykdo prievolÄ už skolininkÄ , pradinÄ prievolÄ kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu ir atsiranda nauja, t. y. regresinÄ prievolÄ, kuri sieja skolininkÄ ir prievolÄ Ä¯vykdžiusį asmenį. Apie šį teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ teismas skundžiamame sprendime nepasisakÄ, t. y. teismas neatskleidÄ bylos esmÄs.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-2244-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21241-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkriÄio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Alma UrbanaviÄienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo R. B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2021 m. gegužÄs 21 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. I. dÄl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas R. B. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. I. 140,12 EUR žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieÅ¡kovas iÅ¡pirkinÄjo pagal 2014 m. liepos 23 d. atgalinio lizingo (iÅ¡perkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ UAB âMogo LTâ, jis suteikÄ naudotis A. S., o Å¡is - (duomenys neskelbtini) minÄtu automobiliu leido naudotis atsakovui. BÅ«tent (duomenys neskelbtini) Vilniaus g., Vilniuje įvyko autoįvykis, kurio metu, minÄtam automobiliui įvažiavus į stotelÄ, buvo sužeisti žmonÄs, apgadintas turtas.
DÄl įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas, nes jis tuo metu vairavo automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs draudimu bendrovÄje AAS âBTA Baltic Insurance Companyâ. K. K. (A. S. žmona) draudimo įmokÄ sumokÄjo jau po įvykio ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. rugsÄjo 5 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-880-807/2018 draudimo bendrovei iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista 21 170,83 EUR draudimo iÅ¡moka, 5 proc. dydžio metinÄs palÅ«kanos ir 878,01 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidos.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi minÄtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Vykdant įsiteisÄjusį teismo sprendimÄ , draudimo bendrovei iki ieÅ¡kinio padavimo dienos ieÅ¡kovas sumokÄjo 140,12 EUR.
3. IeÅ¡kovui žala atsirado ne todÄl, kad draudimo sutartį sudarÄ vienas ar kitas asmuo ar, kad draudimo įmoka buvo sumokÄta vÄliau ar, kad automobilis buvo perleistas naudotis kitam asmeniui. Žala atsirado dÄl eismo įvykio, kurį savo kaltais veiksmais padarÄ atsakovas. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-935/2017 atsakovas pripažintas kaltu. Jeigu nebÅ«tų atsakovo sukelto eismo įvykio ir nebÅ«tų atsiradusi žala, ieÅ¡kovui, kaip automobilio valdytojui, nebÅ«tų prievolÄs atlyginti eismo metu atsakovo padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi teismo sprendimu priteistÄ atlyginti žalÄ padarÄ atsakovas, tai draudimo bendrovei sumokÄtÄ sumÄ ieÅ¡kovas turi teisÄ atgauti iÅ¡ autoįvykio kaltininko â atsakovo.
4. Atsakovas A. I. su ieÅ¡kiniu nesutiko, taÄiau nurodÄ, kad dÄl 2015 m. spalio 18 d. autoįvykio yra pripažintas kaltu, nes jis vairavo automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu nežinojo, kad draudimo įmoka nebuvo sumokÄta, bet galvojo, kad, jeigu yra draudimo sutartis, tai yra ir draudimo apsauga. Nesant jo (atsakovo) kaltÄs dÄl draudimo įmokos nesumokÄjimo, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovas savo nuosavybÄje turimÄ padidinto pavojaus Å¡altinį (automobilį) duodamas naudotis kitiems asmenims, turi prisiimti visas tokio savo elgesio pasekmes. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2021 m. gegužÄs 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ.
6. Teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių nÄra ginÄo, jog atsakovas, vairuodamas automobilį BMW M3, v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sukÄlÄ eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Draudimo bendrovÄ dÄl minÄto įvykio nukentÄjusiems asmenims iÅ¡mokÄjusi draudimo sumas, kreipÄsi į teismÄ ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. rugsÄjo 5 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-880-807/2018 iÅ¡ R. B. buvo priteista 21 170,83 EUR dydžio iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka, 5 proc. dydžio metinÄs palÅ«kanos ir bylinÄjimosi iÅ¡laidos.
BendrovÄ (draudikas) atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ draudÄjÄ (R. B.) realizavo ne todÄl, kad jis neteisÄtai perdavÄ automobilį A. S., o pastarasis â A. I. (autoįvykio kaltininkui), bet todÄl, kad draudÄjas, sudarytos ir galiojanÄios lizingo sutarties pagrindu, bÅ«damas atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ , savalaikį draudimo įmokos sumokÄjimÄ , Å¡ios savo pareigos neįvykdÄ, - draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokÄjo draudimo įmokos, o panaudota apdrausta transporto priemone bÅ«tent tuo laikotarpiu buvo padaryta žala.
7. Teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, laiku nesumokÄjÄs draudimo įmokos, turi prisiimti dÄl to kylanÄias pasekmes ir pareigas, t. y., įvykus draudiminiam įvykiui ir draudimo bendrovei iÅ¡mokÄjus draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tent ieÅ¡kovas turi grÄ Å¾inti bendrovei jos iÅ¡mokÄtÄ iÅ¡mokÄ . KonkreÄiu atveju paties ieÅ¡kovo neatsakingas elgesys â netinkamas savo sutartinÄs prievolÄs - apdrausti automobilį ir laiku sumokÄti draudimo įmokÄ vykdymas, sudarÄ sÄ lygas minÄtam ginÄui atsirasti.
8. Nepaneigiant to, kad ieÅ¡kovui, atlyginusiam visÄ (ar didesnÄ dalį) žalos, iÅ¡ esmÄs atsiranda regreso (atgrÄžtinio reikalavimo) teisÄ Ä¯ atsakovÄ , visgi konkreÄioje situacijoje, nustaÄius, kad realiai ieÅ¡kovas yra sumokÄjÄs tik apie 0,4 proc. draudimo iÅ¡mokos, kiekvienÄ kartÄ sumokant panaÅ¡aus dydžio sumÄ ir inicijuojant teisminį procesÄ , su draudimo iÅ¡mokos sumokÄjimu susijusios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, taptų nepagrįstai didesnÄs (papildomi teismo procesų, advokatų paslaugų apmokÄjimo kaÅ¡tai ir pan.).
TaÄiau už tokį neprotingÄ ieÅ¡kovo elgesį negali bÅ«ti atsakingas atsakovas. TodÄl konkreÄiu atveju, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas ieÅ¡kinį atmetÄ kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. B. praÅ¡o panaikinti 2021 m. gegužÄs 21 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti pilnai: priteisti iÅ¡ atsakovo A. I. 140,12 EUR sumÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas (920 EUR pirmos instancijos teisme ir 450 EUR apeliacinÄs instancijos teisme) ieÅ¡kovo naudai.
10. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ne dÄl draudimo santykių, o dÄl žalos atlyginimo. Teismas sprendime nepasisakÄ dÄl regresinio ieÅ¡kinio â dÄl žalos/nuostolių atlyginimo, o sprendime žodis žodin nukopijavo pagrindinius motyvus iÅ¡ 2018 m. rugsÄjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-880-807/2018, visiÅ¡kai nepagrįsdamas, kodÄl Å¡ie argumentai taikomi kitais teisiniais pagrindais pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui. Å ios bylos esmÄ yra ne draudimo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, o žalos, kuriÄ sukÄlÄ atsakovas, atlyginimas, nes ieÅ¡kovas jÄ atlygino ir dabar regreso ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ žalos sukÄlÄjo, t. y. atsakovo.
RegresinÄ prievolÄ yra nauja prievolÄ, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolÄ už atsakingÄ asmenį, kuris sukÄlÄ Å¾alÄ . Kai toks asmuo įvykdo prievolÄ už skolininkÄ , pradinÄ prievolÄ kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu ir atsiranda nauja, t. y. regresinÄ prievolÄ, kuri sieja skolininkÄ ir prievolÄ Ä¯vykdžiusį asmenį. Apie šį teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ teismas skundžiamame sprendime nepasisakÄ, t. y. teismas neatskleidÄ bylos esmÄs.
11. Teismas niekuo nepagrindÄ iÅ¡vados, kad žalos atlyginimas pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ yra ne atsakovo, nors jis ir yra įvykio kaltininkas, pareiga. Apeliantas vykdo ankstesniu teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡mokos grÄ Å¾inimÄ draudikui, taÄiau jis autoavarijos nesukÄlÄ, avarijÄ savo kaltais veiksmais sukÄlÄ atsakovas ir tik jo pareiga atsakyti už tos autoavarijos visas pasekmes bei atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtus nuostolius. IeÅ¡kovas, atlyginÄs žalÄ , turi teisÄ pasinaudoti regresiniu reikalavimu į autoavarijos kaltininkÄ . BÅ«tų nesÄ Å¾ininga, jei tik teisÄtas transporto priemonÄs valdytojas turÄtų prisiimti sau visas pasekmes, nors jų ir nesukÄlÄ, kai yra nustatytas tiesioginis autoavarijos kaltininkas.
12. Pirmos instancijos teismas sprendime pripažindamas, kad ieÅ¡kovui, atlyginusiam visÄ (ar didesnÄ dalį) žalos, iÅ¡ esmÄs atsiranda regreso (atgrÄžtinio reikalavimo) teisÄ Ä¯ atsakovÄ , ieÅ¡kinio atmetimui pasirinko motyvÄ , jog, kiekvienÄ kartÄ sumokant panaÅ¡aus dydžio sumÄ ir inicijuojant teisminį procesÄ , su draudimo iÅ¡mokos sumokÄjimu susijusios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, taptų nepagrįstai didesnÄs (papildomi teismo procesų, advokatų paslaugų apmokÄjimo kaÅ¡tai ir pan.).
TaÄiau už tokį neprotingÄ ieÅ¡kovo elgesį, negali bÅ«ti atsakingas atsakovas. Å itoks teismo ieÅ¡kinio atmetimo motyvas yra akivaizdžiai menamas, įsivaizduojamas ir nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Tokiu teismo pasisakymu akivaizdžiai vienaÅ¡aliÅ¡kai ginama viena iÅ¡ Å¡alių - atsakovas, bet neatsižvelgiama į nuostolius, kuriuos kasdien patiria ieÅ¡kovas dÄl kaltų atsakovo veiksmų. Toks tendencingas, Å¡aliÅ¡kas ir teisiÅ¡kai nepagrįstas sprendimo atmesti ieÅ¡kinį motyvas yra neparemtas jokia teisÄs norma, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir teisÄtų ieÅ¡kovo lÅ«kesÄių.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialiosios teisÄs normas.
Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Byloje nustatyta ir tarp Å¡alių nÄra ginÄo, kad (duomenys neskelbtini) gatvÄje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW M3, vairuojamas atsakovo A. I., įvažiavo į stotelÄ, buvo sužeisti žmonÄs, sugadintas turtas. Å io įvykio kaltininku įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas atsakovas. Draudimo bendrovÄ pripažino įvykį draudžiamuoju ir, remdamasi žalos dydį patvirtinanÄiais dokumentais, iÅ¡mokÄjo nukentÄjusiems asmenims bendrÄ 21 170,83 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. rugsÄjo 5 d. įsiteisÄjusiu sprendimu prisiteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. kartu su procesinÄmis palÅ«kanomis ir bylinÄjimosi iÅ¡laidomis. Vykdydamas šį teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas draudimo bendrovei kreipimosi į teismÄ dienÄ yra sumokÄjÄs 140,12 EUR.
15. IeÅ¡kovas teigia, kad, sumokÄjÄs 140,12 EUR draudimo bendrovei, įgijo teisÄ regreso tvarka reikalauti Å¡ios sumos, kaip žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo. Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetÄ kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ esmÄs remdamasis tik protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. IeÅ¡kovas su tuo nesutinka apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais ir apeliacinÄs instancijos teismas iÅ¡ esmÄs sutinka su apeliantu.
16. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų turinio, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nekvestionuoja savo prievolÄs atlyginti draudimo kompanijai priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ jis privalo vykdyti pagal įsiteisÄjusius teismų sprendimus (Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. rugsÄjo 5 d. sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį), taÄiau reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dÄl žalos atlyginimo atsakovui, kaip tiesioginiam autoįvykio kaltininkui, nes, mokÄdamas teismų priteistas sumas draudimo kompanijai, ieÅ¡kovas dÄl kaltų atsakovo veiksmų patiria žalÄ . Taigi, ginÄui nagrinÄjamoje byloje sprÄsti nÄra ir nebuvo aktualios Transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo, lizingo sutarties bei draudimo sutarties nuostatos.
17. IeÅ¡kinys nagrinÄjamoje byloje regreso teise pareikÅ¡tas atsakovui, kaip žalÄ sukÄlusiam asmeniui ir jo atsakomybei atsirasti ieÅ¡kovas turÄjo įrodyti bendrÄ sias deliktinÄs atsakomybÄs kilimo sÄ lygas (CK 6.280, 6.245-6.251 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ginÄas dÄl draudiko įgyvendinamos regreso teisÄs jau yra pasibaigÄs ir Å¡iuo atveju be pagrindo pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakÄ, jog ieÅ¡kovas, laiku nesumokÄjÄs draudimo įmokos, turi prisiimti dÄl to kylanÄias pasekmes ir pareigas, t. y., įvykus draudiminiam įvykiui ir draudimo bendrovei iÅ¡mokÄjus draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tent ieÅ¡kovas turi grÄ Å¾inti bendrovei jos iÅ¡mokÄtÄ iÅ¡mokÄ , nes Å¡iuo atveju tokie argumentai nÄra aktualÅ«s ir netgi nÄra ginÄijami.
18. Taigi, kaip iÅ¡ esmÄs teisingai nurodo apeliantas, jis, sumokÄjÄs draudimo kompanijai dalį draudimo iÅ¡mokos, įgijo regreso teisÄ iÅ¡ atsakovo reikalauti Å¡ios sumos atlyginimo. PažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ios ieÅ¡kovo teisÄs iÅ¡ esmÄs nepaneigÄ, prieÅ¡ingai, jÄ laikÄ pagrįsta, nepaisant to, ieÅ¡kinį atmetÄ vadovaudamasis iÅ¡skirtinai bendraisiais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nepasisakant ir netaikant iÅ¡ esmÄs jokių materialiosios teisÄs normų. Tuo tarpu pagal CPK 3 straipsnio nuostatas teismas privalo nagrinÄti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinÄmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisÄs aktais, o, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisÄs aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.
19. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetÄ tik vadovaudamasis teisÄs principais, o ne įstatymu, todÄl toks sprendimas negali bÅ«ti laikomas nei teisÄtu, nei pagrįstu. PažymÄtina ir tai, kad teismo sprendimo argumentai, jog ieÅ¡kovas draudimo kompanijai yra sumokÄjÄs tik apie 0,4 proc. draudimo iÅ¡mokos, kad kiekvienÄ kartÄ sumokant panaÅ¡aus dydžio sumÄ ir inicijuojant teisminį procesÄ su draudimo iÅ¡mokos sumokÄjimu susijusios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos taptų nepagrįstai didesnÄs ir kad už tokį neprotingÄ ieÅ¡kovo elgesį negali bÅ«ti atsakingas atsakovas, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, neatitinka realios situacijos vertinimo ir nÄra teisingi.
20. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teisÄs aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakÄs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisÄs pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisÄ ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinÄjimo objektÄ ir ribas. IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ .
Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrÄžti bylos teisminio nagrinÄjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginÄo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginÄo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . Taigi, pats ieÅ¡kovas konkreÄiu atveju sprendžia, kokiu bÅ«du ir kaip jis gins savo pažeistas teises, todÄl, ieÅ¡kovui sumokÄjus tik dalį draudimo iÅ¡mokos, teismas neturi pagrindo užkirsti kelio jam atgauti Å¡ias sumokÄtas sumas, nes pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nepraÅ¡oma priteisti daugiau nei buvo sumokÄta.
21. Tuo tarpu kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). AtlyginÄs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgrÄžtinio reikalavimo) teisÄ tokio dydžio, kiek sumokÄjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). TeisÄs aktai nenumato, kokiÄ dalį žalos atlyginusiam asmeniui atsiranda regreso teisÄ, todÄl akivaizdu, kad Å¡i teisÄ atsiranda nepriklausomai nuo santykio tarp padengtos žalos dydžio ir visos žalos dydžio.
22. Civilinei atsakomybei už padarytÄ Å¾alÄ atsirasti bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ :
1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktÄ ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis);
2) neteisÄtÄ veikimÄ arba neveikimÄ (CK 6.246 straipsnis);
3) kaltÄ (tyÄiÄ arba neatsargumÄ ) (CK 6.248 straipsnis);
4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis).
23. Å iuo atveju įsiteisÄjusiu Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-935/2017 yra konstatuoti tiek atsakovo A. I. neteisÄti veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas), tiek jo kaltÄ, tiek padaryta žala, tiek priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir neteisÄtų veiksmų. Konkretus padarytos žalos dydis nustatytas įsiteisÄjusiu Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2018 m. rugsÄjo 5 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. e2-880-807/2017.
24. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus nereikia įrodinÄti aplinkybių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo sprendimu kitoje civilinÄje ar administracinÄje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Taigi, visos atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos yra nustatytos įsiteisÄjusiais teismų sprendimais ir yra laikomos prejudiciniais faktais, kurių papildomai ieÅ¡kovui įrodinÄti nereikia.
PažymÄtina, kad atsakovas treÄiojo asmens statusu dalyvavo ir civilinÄs bylos Nr. e2-880-807/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-20077-2016-4) nagrinÄjime, kadangi sprendimas minÄtoje byloje galÄjo turÄti įtakos atsakovo teisÄms ir pareigoms bÅ«tent toje apimtyje, kad ieÅ¡kovas vÄliau gali įgyvendinti savo regreso teisÄ Ä¯ atsakovÄ . Taigi, atsakovas Å¡iuo atveju yra neginÄijamai laikytinas padariusiu žalÄ asmeniu.
25. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginÄs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgrÄžtinio reikalavimo) teisÄ tokio dydžio, kiek sumokÄjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. TodÄl Å¡iuo atveju egzistuoja visos bÅ«tinos regreso teisÄs atsiradimo sÄ lygos - atsakovas yra žalÄ padarÄs asmuo, ieÅ¡kovas pateikÄ Ä¯rodymus, kad atlygino 140,12 EUR atsakovo padarytos žalos, įstatymai nenumato kitokio žalos atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje dÄl 140,12 EUR sumos turi neginÄytinÄ regreso teisÄ Ä¯ atsakovÄ . Pirmosios instancijos teismas, padarÄs prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , padarÄ neteisÄtas ir nepagrįstas iÅ¡vadas.
26. ApeliacinÄs instancijos teismas Å¡iuo atveju neturi pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmÄs ginami tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alies - atsakovo interesai, nes pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad atsakovas neturÄtų atsakyti už ieÅ¡kovo veiksmus, kuomet ieÅ¡kovas, iÅ¡mokÄjÄs draudimo kompanijai nedidelÄ sumÄ , kreipiasi į teismÄ ir dÄl to prisideda papildomos iÅ¡laidos (žyminis mokestis, advokato pagalbos iÅ¡laidos).
Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, nes Å¡iuo atveju nÄra ginÄo, kad už žalos treÄiųjų asmenų turtui kilimÄ iÅ¡ esmÄs yra atsakingas atsakovas, kuris ir sukÄlÄ eismo įvykį. TodÄl, nors ieÅ¡kovas ir pažeidÄ draudimo ir lizingo sutarties nuostatas, leido tretiesiems asmenims naudotis transporto priemone, už kuriÄ nebuvo sumokÄta draudimo įmoka, žalÄ , dÄl kurios atlyginimo dabar yra reiÅ¡kiami regresiniai reikalavimai atsakovui, savo neteisÄtais veiksmais sukÄlÄ bÅ«tent atsakovas.
Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodÄ pirmosios instancijos teismas, neteisinga ir nesÄ Å¾ininga situacija bÅ«tų tuomet, jei ieÅ¡kovas galÄtų iÅ¡ atsakovo regreso teise reikalauti žalos atlyginimo tik atlyginÄs visÄ ar didesnÄ dalį žalos, nes jau Å¡iuo metu ieÅ¡kovas dÄl atsakovo veiksmų patiria atitinkamus nepatogumus - jo sÄ skaita yra areÅ¡tuota, patiriamos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, trikdoma kasdienÄ ieÅ¡kovo veikla. Be to, atsižvelgiant į iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos sumos dydį, ieÅ¡kovo galimybes mokÄti draudimo kompanijai, visiÅ¡kas draudimo iÅ¡mokos atlyginimas gali užsitÄsti, todÄl bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga Å¡iÄ naÅ¡tÄ užkrauti vien ieÅ¡kovui, nesuteikiant jam galimybÄs iÅ¡siieÅ¡koti bent dalies sumų iÅ¡ atsakovo.
Tuo tarpu atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti galimai papildomų iÅ¡laidų, susijusių su žalos atlyginimo iÅ¡ jo priteisimu dalimis, turi teisÄ gera valia atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ teisÄ reikalauti atsakovo atlyginti jam 140,12 EUR žalÄ , todÄl Å¡i suma iÅ¡ atsakovo priteistina. Tenkinus pagrindinį reikalavimÄ dÄl 140,12 EUR priteisimo, tenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dÄl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo - iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinÄs palÅ«kanos nuo priteistos 140,12 EUR sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
28. Remiantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei netinkamai pritaikÄ materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias žalos atlyginimÄ regreso tvarka. Nurodyti pažeidimai lÄmÄ neteisingÄ byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimÄ , dÄl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas â ieÅ¡kinys tenkinamas.
29. Tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, sprÄstinas bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, remiantis CPK nuostatomis. NagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrÄ 920 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidų (20 EUR žyminio mokesÄio ir 900 EUR už advokato teisinÄ pagalbÄ ). Patenkinus ieÅ¡kinį pilnai, Å¡ios sumos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnis). Tenkinus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos ir apeliacinÄs instancijos teisme patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos - 20 EUR žyminis mokestis ir 430 EUR už advokato teisinÄ pagalbÄ , viso 450 EUR bylinÄjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinÄs instancijos teismas n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2021 m. gegužÄs 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. I. 140,12 EUR (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų 12 euro centų) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (140,12 EUR) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 920 EUR (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo R.
B. naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. I. 450 EUR (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) apeliacinÄs instancijos teisme patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo R. B. naudai. TeisÄja Alma UrbanaviÄienÄ