Legislator Case Law & Legislation
321ebcf0-2a47-4143-ad9c-5594f341da3d AI generated

321ebcf0-2a47-4143-ad9c-5594f341da3d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 321ebcf0-2a47-4143-ad9c-5594f341da3d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

žalos (nuostolių) atsiradimo faktÄ ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis).

Legislator headnote

AI generated

321ebcf0-2a47-4143-ad9c-5594f341da3d · Vilniaus apygardos teismas: Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingÄ asmenį, kuris sukėlė žalÄ . Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininkÄ , pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu ir atsiranda nauja, t. y. regresinė prievolė, kuri sieja skolininkÄ ir prievolę įvykdžiusį asmenį. Apie šį teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, t. y. teismas neatskleidė bylos esmės.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-2244-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21241-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovui A. I. dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo A. I. 140,12 EUR žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovas nurodė, kad automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ieškovas išpirkinėjo pagal 2014 m. liepos 23 d. atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Mogo LT“, jis suteikė naudotis A. S., o šis - (duomenys neskelbtini) minėtu automobiliu leido naudotis atsakovui. Būtent (duomenys neskelbtini) Vilniaus g., Vilniuje įvyko autoįvykis, kurio metu, minėtam automobiliui įvažiavus į stotelę, buvo sužeisti žmonės, apgadintas turtas.

Dėl įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas, nes jis tuo metu vairavo automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje AAS “BTA Baltic Insurance Company“. K. K. (A. S. žmona) draudimo įmokÄ sumokėjo jau po įvykio ((duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-880-807/2018 draudimo bendrovei iÅ¡ ieÅ¡kovo buvo priteista 21 170,83 EUR draudimo iÅ¡moka, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos ir 878,01 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , draudimo bendrovei iki ieÅ¡kinio padavimo dienos ieÅ¡kovas sumokėjo 140,12 EUR.

3. IeÅ¡kovui žala atsirado ne todėl, kad draudimo sutartį sudarė vienas ar kitas asmuo ar, kad draudimo įmoka buvo sumokėta vėliau ar, kad automobilis buvo perleistas naudotis kitam asmeniui. Žala atsirado dėl eismo įvykio, kurį savo kaltais veiksmais padarė atsakovas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-935/2017 atsakovas pripažintas kaltu. Jeigu nebÅ«tų atsakovo sukelto eismo įvykio ir nebÅ«tų atsiradusi žala, ieÅ¡kovui, kaip automobilio valdytojui, nebÅ«tų prievolės atlyginti eismo metu atsakovo padarytÄ Å¾alÄ . Kadangi teismo sprendimu priteistÄ atlyginti žalÄ padarė atsakovas, tai draudimo bendrovei sumokėtÄ sumÄ ieÅ¡kovas turi teisę atgauti iÅ¡ autoįvykio kaltininko – atsakovo.

4. Atsakovas A. I. su ieÅ¡kiniu nesutiko, tačiau nurodė, kad dėl 2015 m. spalio 18 d. autoįvykio yra pripažintas kaltu, nes jis vairavo automobilį BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu nežinojo, kad draudimo įmoka nebuvo sumokėta, bet galvojo, kad, jeigu yra draudimo sutartis, tai yra ir draudimo apsauga. Nesant jo (atsakovo) kaltės dėl draudimo įmokos nesumokėjimo, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovas savo nuosavybėje turimÄ padidinto pavojaus Å¡altinį (automobilį) duodamas naudotis kitiems asmenims, turi prisiimti visas tokio savo elgesio pasekmes. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

6. Teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo, jog atsakovas, vairuodamas automobilį BMW M3, v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Draudimo bendrovė dėl minėto įvykio nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėjusi draudimo sumas, kreipėsi į teismÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-880-807/2018 iÅ¡ R. B. buvo priteista 21 170,83 EUR dydžio iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Bendrovė (draudikas) atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėjÄ (R. B.) realizavo ne todėl, kad jis neteisėtai perdavė automobilį A. S., o pastarasis – A. I. (autoįvykio kaltininkui), bet todėl, kad draudėjas, sudarytos ir galiojančios lizingo sutarties pagrindu, bÅ«damas atsakingas už draudimo sutarties sudarymÄ , savalaikį draudimo įmokos sumokėjimÄ , Å¡ios savo pareigos neįvykdė, - draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, o panaudota apdrausta transporto priemone bÅ«tent tuo laikotarpiu buvo padaryta žala.

7. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, laiku nesumokėjęs draudimo įmokos, turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes ir pareigas, t. y., įvykus draudiminiam įvykiui ir draudimo bendrovei iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tent ieÅ¡kovas turi grÄ Å¾inti bendrovei jos iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ . Konkrečiu atveju paties ieÅ¡kovo neatsakingas elgesys – netinkamas savo sutartinės prievolės - apdrausti automobilį ir laiku sumokėti draudimo įmokÄ vykdymas, sudarė sÄ lygas minėtam ginčui atsirasti.

8. Nepaneigiant to, kad ieÅ¡kovui, atlyginusiam visÄ (ar didesnę dalį) žalos, iÅ¡ esmės atsiranda regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į atsakovÄ , visgi konkrečioje situacijoje, nustačius, kad realiai ieÅ¡kovas yra sumokėjęs tik apie 0,4 proc. draudimo iÅ¡mokos, kiekvienÄ kartÄ sumokant panaÅ¡aus dydžio sumÄ ir inicijuojant teisminį procesÄ , su draudimo iÅ¡mokos sumokėjimu susijusios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, taptų nepagrįstai didesnės (papildomi teismo procesų, advokatų paslaugų apmokėjimo kaÅ¡tai ir pan.).

Tačiau už tokį neprotingÄ ieÅ¡kovo elgesį negali bÅ«ti atsakingas atsakovas. Todėl konkrečiu atveju, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. B. praÅ¡o panaikinti 2021 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai: priteisti iÅ¡ atsakovo A. I. 140,12 EUR sumÄ , 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (920 EUR pirmos instancijos teisme ir 450 EUR apeliacinės instancijos teisme) ieÅ¡kovo naudai.

10. Apeliantas nurodo, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ne dėl draudimo santykių, o dėl žalos atlyginimo. Teismas sprendime nepasisakė dėl regresinio ieÅ¡kinio – dėl žalos/nuostolių atlyginimo, o sprendime žodis žodin nukopijavo pagrindinius motyvus iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-880-807/2018, visiÅ¡kai nepagrįsdamas, kodėl Å¡ie argumentai taikomi kitais teisiniais pagrindais pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui. Å ios bylos esmė yra ne draudimo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, o žalos, kuriÄ sukėlė atsakovas, atlyginimas, nes ieÅ¡kovas jÄ atlygino ir dabar regreso ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ žalos sukėlėjo, t. y. atsakovo.

Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingÄ asmenį, kuris sukėlė žalÄ . Kai toks asmuo įvykdo prievolę už skolininkÄ , pradinė prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu ir atsiranda nauja, t. y. regresinė prievolė, kuri sieja skolininkÄ ir prievolę įvykdžiusį asmenį. Apie šį teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, t. y. teismas neatskleidė bylos esmės.

11. Teismas niekuo nepagrindė iÅ¡vados, kad žalos atlyginimas pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ yra ne atsakovo, nors jis ir yra įvykio kaltininkas, pareiga. Apeliantas vykdo ankstesniu teismo sprendimu priteistÄ iÅ¡mokos grÄ Å¾inimÄ draudikui, tačiau jis autoavarijos nesukėlė, avarijÄ savo kaltais veiksmais sukėlė atsakovas ir tik jo pareiga atsakyti už tos autoavarijos visas pasekmes bei atlyginti ieÅ¡kovui jo patirtus nuostolius. IeÅ¡kovas, atlyginęs žalÄ , turi teisę pasinaudoti regresiniu reikalavimu į autoavarijos kaltininkÄ . BÅ«tų nesÄ Å¾ininga, jei tik teisėtas transporto priemonės valdytojas turėtų prisiimti sau visas pasekmes, nors jų ir nesukėlė, kai yra nustatytas tiesioginis autoavarijos kaltininkas.

12. Pirmos instancijos teismas sprendime pripažindamas, kad ieÅ¡kovui, atlyginusiam visÄ (ar didesnę dalį) žalos, iÅ¡ esmės atsiranda regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į atsakovÄ , ieÅ¡kinio atmetimui pasirinko motyvÄ , jog, kiekvienÄ kartÄ sumokant panaÅ¡aus dydžio sumÄ ir inicijuojant teisminį procesÄ , su draudimo iÅ¡mokos sumokėjimu susijusios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos, taptų nepagrįstai didesnės (papildomi teismo procesų, advokatų paslaugų apmokėjimo kaÅ¡tai ir pan.).

Tačiau už tokį neprotingÄ ieÅ¡kovo elgesį, negali bÅ«ti atsakingas atsakovas. Å itoks teismo ieÅ¡kinio atmetimo motyvas yra akivaizdžiai menamas, įsivaizduojamas ir nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Tokiu teismo pasisakymu akivaizdžiai vienaÅ¡aliÅ¡kai ginama viena iÅ¡ Å¡alių - atsakovas, bet neatsižvelgiama į nuostolius, kuriuos kasdien patiria ieÅ¡kovas dėl kaltų atsakovo veiksmų. Toks tendencingas, Å¡aliÅ¡kas ir teisiÅ¡kai nepagrįstas sprendimo atmesti ieÅ¡kinį motyvas yra neparemtas jokia teisės norma, neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir teisėtų ieÅ¡kovo lÅ«kesčių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Byloje nustatyta ir tarp Å¡alių nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis BMW M3, vairuojamas atsakovo A. I., įvažiavo į stotelę, buvo sužeisti žmonės, sugadintas turtas. Å io įvykio kaltininku įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas atsakovas. Draudimo bendrovė pripažino įvykį draudžiamuoju ir, remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo nukentėjusiems asmenims bendrÄ 21 170,83 EUR draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. įsiteisėjusiu sprendimu prisiteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo R. B. kartu su procesinėmis palÅ«kanomis ir bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Vykdydamas šį teismo sprendimÄ , ieÅ¡kovas draudimo bendrovei kreipimosi į teismÄ dienÄ yra sumokėjęs 140,12 EUR.

15. IeÅ¡kovas teigia, kad, sumokėjęs 140,12 EUR draudimo bendrovei, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti Å¡ios sumos, kaip žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo. Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , iÅ¡ esmės remdamasis tik protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. IeÅ¡kovas su tuo nesutinka apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais ir apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su apeliantu.

16. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių dokumentų turinio, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas nekvestionuoja savo prievolės atlyginti draudimo kompanijai priteistÄ draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ jis privalo vykdyti pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį), tačiau reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovui, kaip tiesioginiam autoįvykio kaltininkui, nes, mokėdamas teismų priteistas sumas draudimo kompanijai, ieÅ¡kovas dėl kaltų atsakovo veiksmų patiria žalÄ . Taigi, ginčui nagrinėjamoje byloje spręsti nėra ir nebuvo aktualios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, lizingo sutarties bei draudimo sutarties nuostatos.

17. IeÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje regreso teise pareikÅ¡tas atsakovui, kaip žalÄ sukėlusiam asmeniui ir jo atsakomybei atsirasti ieÅ¡kovas turėjo įrodyti bendrÄ sias deliktinės atsakomybės kilimo sÄ lygas (CK 6.280, 6.245-6.251 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ginčas dėl draudiko įgyvendinamos regreso teisės jau yra pasibaigęs ir Å¡iuo atveju be pagrindo pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, jog ieÅ¡kovas, laiku nesumokėjęs draudimo įmokos, turi prisiimti dėl to kylančias pasekmes ir pareigas, t. y., įvykus draudiminiam įvykiui ir draudimo bendrovei iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tent ieÅ¡kovas turi grÄ Å¾inti bendrovei jos iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ , nes Å¡iuo atveju tokie argumentai nėra aktualÅ«s ir netgi nėra ginčijami.

18. Taigi, kaip iÅ¡ esmės teisingai nurodo apeliantas, jis, sumokėjęs draudimo kompanijai dalį draudimo iÅ¡mokos, įgijo regreso teisę iÅ¡ atsakovo reikalauti Å¡ios sumos atlyginimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ios ieÅ¡kovo teisės iÅ¡ esmės nepaneigė, prieÅ¡ingai, jÄ laikė pagrįsta, nepaisant to, ieÅ¡kinį atmetė vadovaudamasis iÅ¡skirtinai bendraisiais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nepasisakant ir netaikant iÅ¡ esmės jokių materialiosios teisės normų. Tuo tarpu pagal CPK 3 straipsnio nuostatas teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, o, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais.

19. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė tik vadovaudamasis teisės principais, o ne įstatymu, todėl toks sprendimas negali bÅ«ti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo argumentai, jog ieÅ¡kovas draudimo kompanijai yra sumokėjęs tik apie 0,4 proc. draudimo iÅ¡mokos, kad kiekvienÄ kartÄ sumokant panaÅ¡aus dydžio sumÄ ir inicijuojant teisminį procesÄ su draudimo iÅ¡mokos sumokėjimu susijusios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos taptų nepagrįstai didesnės ir kad už tokį neprotingÄ ieÅ¡kovo elgesį negali bÅ«ti atsakingas atsakovas, yra teisiÅ¡kai nepagrįsti, neatitinka realios situacijos vertinimo ir nėra teisingi.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. IeÅ¡kinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieÅ¡kinyje, nes jie individualizuoja kiekvienÄ konkretų civilinį ginÄÄ .

Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . Taigi, pats ieÅ¡kovas konkrečiu atveju sprendžia, kokiu bÅ«du ir kaip jis gins savo pažeistas teises, todėl, ieÅ¡kovui sumokėjus tik dalį draudimo iÅ¡mokos, teismas neturi pagrindo užkirsti kelio jam atgauti Å¡ias sumokėtas sumas, nes pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nepraÅ¡oma priteisti daugiau nei buvo sumokėta.

21. Tuo tarpu kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Teisės aktai nenumato, kokiÄ dalį žalos atlyginusiam asmeniui atsiranda regreso teisė, todėl akivaizdu, kad Å¡i teisė atsiranda nepriklausomai nuo santykio tarp padengtos žalos dydžio ir visos žalos dydžio.

22. Civilinei atsakomybei už padarytÄ Å¾alÄ atsirasti bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ :

1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktÄ ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis);

2) neteisėtÄ veikimÄ arba neveikimÄ (CK 6.246 straipsnis);

3) kaltę (tyčiÄ arba neatsargumÄ ) (CK 6.248 straipsnis);

4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis).

23. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-279-935/2017 yra konstatuoti tiek atsakovo A. I. neteisėti veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas), tiek jo kaltė, tiek padaryta žala, tiek priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Konkretus padarytos žalos dydis nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-880-807/2017.

24. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Taigi, visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir yra laikomos prejudiciniais faktais, kurių papildomai ieÅ¡kovui įrodinėti nereikia.

Pažymėtina, kad atsakovas trečiojo asmens statusu dalyvavo ir civilinės bylos Nr. e2-880-807/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-20077-2016-4) nagrinėjime, kadangi sprendimas minėtoje byloje galėjo turėti įtakos atsakovo teisėms ir pareigoms bÅ«tent toje apimtyje, kad ieÅ¡kovas vėliau gali įgyvendinti savo regreso teisę į atsakovÄ . Taigi, atsakovas Å¡iuo atveju yra neginčijamai laikytinas padariusiu žalÄ asmeniu.

25. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Todėl Å¡iuo atveju egzistuoja visos bÅ«tinos regreso teisės atsiradimo sÄ lygos - atsakovas yra žalÄ padaręs asmuo, ieÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad atlygino 140,12 EUR atsakovo padarytos žalos, įstatymai nenumato kitokio žalos atlyginimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje dėl 140,12 EUR sumos turi neginčytinÄ regreso teisę į atsakovÄ . Pirmosios instancijos teismas, padaręs prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , padarė neteisėtas ir nepagrįstas iÅ¡vadas.

26. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju neturi pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės ginami tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alies - atsakovo interesai, nes pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad atsakovas neturėtų atsakyti už ieÅ¡kovo veiksmus, kuomet ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo kompanijai nedidelę sumÄ , kreipiasi į teismÄ ir dėl to prisideda papildomos iÅ¡laidos (žyminis mokestis, advokato pagalbos iÅ¡laidos).

Tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, nes Å¡iuo atveju nėra ginčo, kad už žalos trečiųjų asmenų turtui kilimÄ iÅ¡ esmės yra atsakingas atsakovas, kuris ir sukėlė eismo įvykį. Todėl, nors ieÅ¡kovas ir pažeidė draudimo ir lizingo sutarties nuostatas, leido tretiesiems asmenims naudotis transporto priemone, už kuriÄ nebuvo sumokėta draudimo įmoka, žalÄ , dėl kurios atlyginimo dabar yra reiÅ¡kiami regresiniai reikalavimai atsakovui, savo neteisėtais veiksmais sukėlė bÅ«tent atsakovas.

Taigi, prieÅ¡ingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neteisinga ir nesÄ Å¾ininga situacija bÅ«tų tuomet, jei ieÅ¡kovas galėtų iÅ¡ atsakovo regreso teise reikalauti žalos atlyginimo tik atlyginęs visÄ ar didesnę dalį žalos, nes jau Å¡iuo metu ieÅ¡kovas dėl atsakovo veiksmų patiria atitinkamus nepatogumus - jo sÄ skaita yra areÅ¡tuota, patiriamos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos, trikdoma kasdienė ieÅ¡kovo veikla. Be to, atsižvelgiant į iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistos sumos dydį, ieÅ¡kovo galimybes mokėti draudimo kompanijai, visiÅ¡kas draudimo iÅ¡mokos atlyginimas gali užsitęsti, todėl bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga Å¡iÄ naÅ¡tÄ užkrauti vien ieÅ¡kovui, nesuteikiant jam galimybės iÅ¡siieÅ¡koti bent dalies sumų iÅ¡ atsakovo.

Tuo tarpu atsakovas, siekdamas iÅ¡vengti galimai papildomų iÅ¡laidų, susijusių su žalos atlyginimo iÅ¡ jo priteisimu dalimis, turi teisę gera valia atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .

27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas turi neabejotinÄ teisę reikalauti atsakovo atlyginti jam 140,12 EUR žalÄ , todėl Å¡i suma iÅ¡ atsakovo priteistina. Tenkinus pagrindinį reikalavimÄ dėl 140,12 EUR priteisimo, tenkintinas ir iÅ¡vestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo - iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 140,12 EUR sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

28. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ regreso tvarka. Nurodyti pažeidimai lėmė neteisingÄ byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡sprendimÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkinamas.

29. Tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, remiantis CPK nuostatomis. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė 920 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (20 EUR žyminio mokesčio ir 900 EUR už advokato teisinę pagalbÄ ). Patenkinus ieÅ¡kinį pilnai, Å¡ios sumos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo (CPK 93 straipsnis). Tenkinus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos - 20 EUR žyminis mokestis ir 430 EUR už advokato teisinę pagalbÄ , viso 450 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. I. 140,12 EUR (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt eurų 12 euro centų) žalos atlyginimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (140,12 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 920 EUR (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo R.

B. naudai. Priteisti iš atsakovo A. I. 450 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. B. naudai. Teisėja Alma Urbanavičienė