321dcd98-be06-4b99-ad1a-eb7aeb985eaf · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-4405-781/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01122-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.1.2.4.2.1.; (S) 2.1.2.4.2.8.; 2.1.2.4.3.; 3.2.6.1.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė,sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovui L. M., jo ir ieškovės A. M. atstovei advokatei G. K.,atsakovo UAB „Aquatera“ atstovui advokatui A.

J., atsakovo BUAB „AJ Turtas“ bankroto administratorei O. P. ir jo atstovui advokatui D. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų L. M. ir A. M. ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „AJ Turtas“, kuriam atstovauja bankroto administratorė O. P., ir UAB „Aquatera“ dėl vekselių ir atliktų atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys antstolis J. P., notaras M. S., notaras G. B., V. K., ir n u s t a t ė : I. Bylos esmė Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl BUAB „AJ Turtas“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. bei 2015 m. lapkričio 18 d.

UAB „Aquatera“ naudai išduotų vekselių (toliau – ginčo vekseliai, ginčijami vekseliai) pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 (actio Pauliana), 1.82 ir 2.83 straipsnių pagrindu, bei vėliau atliktų atsiskaitymų, kurie buvo atlikti vykdomųjų įrašų pagrindu (kurie buvo išduoti ginčijamų vekselių pagrindu). Nurodytus vekselius ir atsiskaitymus ginčija BUAB „AJ Turtas“ kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje.

II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai IeÅ¡kovai, manydami, kad ginčo vekseliai yra negaliojantys, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:pripažinti negaliojančiu BUAB „AJ Turtas“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį, kuriuo BUAB „AJ Turtas“ įsipareigojo UAB „Aquatera“ naudai iki 2015 m. rugsėjo 3 d. sumokėti 59 259,81 Eur ir taikyti restitucijÄ ;pripažinti negaliojančiu BUAB „AJ Turtas“ 2015 m. lapkričio 18 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį, kuriuo BUAB „AJ Turtas“ įsipareigojo UAB „Aquatera“ naudai iki 2016 m. vasario 3 d. sumokėti 34 700 Eur ir taikyti restitucijÄ ;pripažinti negaliojančiais visus BUAB „AJ Turtas“ pagal Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M.

S. 2015 m. rugsėjo 14 d. atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 4785) atliktus atsiskaitymus ir taikyti restitucijÄ ;pripažinti negaliojančiais visus BUAB „AJ Turtas“ pagal Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2016 m. kovo 4 d. atliktÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. GB-1169) atliktus atsiskaitymus ir taikyti restitucijÄ ;priteisti ieÅ¡kovams solidariai iÅ¡ atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodo, kad UAB „AJ Turtas“ direktorius V.

K. UAB „Aquatera“ naudai 2015 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį 59 259,81 Eur sumai, kuris turėjo bÅ«ti apmokėtas iki 2015 m. rugsėjo 3 d.; o 2015 m. lapkričio 18 d. iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį 34 700 Eur sumai, kuris turėjo bÅ«ti apmokėtas iki 2016 m. vasario 3 d. IeÅ¡kovai aiÅ¡kina, kad minėti vekseliai laiku nebuvo apmokėti, todėl UAB „Aquatera“ kreipėsi į notarus dėl vykdomųjų įrašų atlikimo – tuo pagrindu Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras M.

S. 2015 m. rugsėjo 14 d. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriuo buvo pareikalauta iÅ¡ UAB „AJ Turtas“ iÅ¡ieÅ¡koti UAB „Aquatera“ naudai 59 259,81 Eur neapmokėtÄ vekselio sumÄ , 218,26 Eur iÅ¡laidų ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už neapmokėtÄ vekselio sumÄ nuo mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo dienos; Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. 2016 m. kovo 4 d. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriuo buvo pareikalauta iÅ¡ UAB „AJ Turtas“ iÅ¡ieÅ¡koti UAB „Aquatera“ naudai 34 700 Eur neapmokėtÄ vekselio sumÄ , 185,05 Eur iÅ¡laidų ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už neapmokėtÄ vekselio sumÄ nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiÅ¡ko vekselio sumos apmokėjimo dienos.

IeÅ¡kovai teigia, kad nurodytų vykdomųjų įrašų pagrindu buvo pradėti vykdymo procesai – antstolis J. P. pradėjo vykdomÄ sias bylas, kurių metu buvo iÅ¡ieÅ¡kota didžioji dalis vykdomuosiuose įraÅ¡uose nurodytų skolų.IeÅ¡kovai pažymi, kad jų kreditoriniai reikalavimai Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo patvirtinti BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje, todėl jie, kaip įmonės kreditoriai, remdamiesi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, ginčija minėtus vekselius.IeÅ¡kovai nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos ginčo vekselius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio 1 dalyje (actio Pauliana) nustatytu pagrindu.

Teigia, kad ieškovai turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises BUAB „AJ Turtas“ atžvilgiu. Aiškina, kad vekselių išdavimas pažeidžia tiek ieškovų, tiek ir kitų BUAB „AJ Turtas“ kreditorių teises, nes ginčo vekselių išdavimas leido UAB „Aquatera“ išvengti įprastos skolos išieškojimo iš skolininko tvarkos teisme; tuo labiau, jog jie buvo išduoti jau įmonei esant nemokumo būsenoje, bei tokiu būdu suteikiant pirmenybę vienam iš kreditorių.

IeÅ¡kovų teigimu, Å¡iuo atveju BUAB „AJ Turtas“ neprivalėjo iÅ¡raÅ¡yti ginčo vekselių; be to, pažymi, jog minėtų vekselių iÅ¡raÅ¡ymo metu BUAB „AJ Turtas“ net nebuvo skolingas vekseliuose nurodytų sumų UAB „Aquatera“, todėl, anot ieÅ¡kovų, jie buvo iÅ¡raÅ¡yti nesant tam jokio teisinio pagrindo bei net neturint BUAB „AJ Turtas“ vadovui tam įgaliojimų. IeÅ¡kovų vertinimu, iÅ¡duodamas ginčo vekselius, BUAB „AJ Turtas“ buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo, kad vekselių iÅ¡raÅ¡ymas pažeis kitų kreditorių teises, nes, kaip minėta, vekseliai iÅ¡raÅ¡yti užtikrinant didesnes prievoles negu faktiÅ¡kai egzistavo, taip pat vekseliai iÅ¡duoti virÅ¡ijant vadovo įgaliojimus ir pažeidžiant įmonės kreditorių tenkinimo eiliÅ¡kumÄ (nes UAB „Aquatera“ reikalavimai tokiu bÅ«du galėjo bÅ«ti vykdomi aukÅ¡tesne eile nei likusių kreditorių).

IeÅ¡kovų nuomone, vekselis yra ne dviÅ¡alis, o vienaÅ¡alis sandoris, todėl ieÅ¡kovai neturi įrodinėti trečiojo asmens, sudariusio su skolininku dviÅ¡alį atlygintinį sandorį, nesÄ Å¾iningumo, tačiau pažymi, jog UAB „Aquatera“, pateikdamas vykdomuosius įraÅ¡us, žinojo, kad vekseliai iÅ¡duoti esant BUAB „AJ Turtas“ nemokumo bÅ«senos; be to, kaip minėta, UAB „Aquatera“ žinojo, jog jie iÅ¡duoti nesant tam jokio pagrindo bei neturint visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo.

Taigi, ieÅ¡kovų vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana sÄ lygos, todėl ginčo vekseliai turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais ir, remiantis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, taikyta restitucija – UAB „Aquatera“ turi grÄ Å¾inti BUAB „AJ Turtas“ visas lėšas, iÅ¡ieÅ¡kotas minėtų vykdomųjų įrašų pagrindu.IeÅ¡kovai papildomai nurodo, kad Å¡iuo atveju, atliekant mokėjimus pagal vykdomuosius įraÅ¡us, nebuvo laikytasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto mokėjimo eiliÅ¡kumo, todėl Å¡ie atsiskaitymai gali bÅ«ti pripažįstami negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms.

Pažymi, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomuosius įraÅ¡us, BUAB „AJ Turtas“ buvo skolingas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau lėšos buvo nuraÅ¡inėjamos tiek UAB „Aquatera“, tiek VSDFV naudai, nors pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ VSDFV turėjo bÅ«ti atsiskaitoma pirmiau, negu kitiems kreditoriams (kurių naudai iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai), todėl Å¡ie atsiskaitymai UAB „Aquatera“ atlikti pažeidžiant nurodytÄ tvarkÄ ir turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais bei taikyta restitucija – lėšos grÄ Å¾inamos BUAB „AJ Turtas“.

Taigi, ieÅ¡kovai praÅ¡o negaliojančiais pripažinti ne tik pačius vekselius, bet ir vykdomųjų įrašų pagrindu atliktus atsiskaitymus.Be to, ieÅ¡kovai pažymi, kad BUAB „AJ Turtas“ įstatų 4.3.10 papunktyje buvo nustatyta, jog visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimÄ dėl įmonėje disponavimo turtu, kurio vertė yra didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, todėl nagrinėjamu atveju ginčo vekselių iÅ¡davimui buvo bÅ«tinas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuris nebuvo priimtas, tuo tarpu kita Å¡alis, t. y.

UAB „Aquatera“, taip pat apie tai žinojo, todėl ginčo vekseliai gali būti pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 bei 2.83 straipsnių pagrindu.Atsakovas BUAB „AJ Turtas“, kuriam atstovauja bankroto administratorė O. P., atsiliepime į ieškinį ir jo atstovai teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Bankroto administratorė teigia, kad ieškovai neįvardina kokių konkrečiai kreditorių interesai, išduodant ginčo vekselius, galėjo būti pažeisti; be to, ieškovai nėra įgalioti veikti kitų BUAB „AJ Turtas“ kreditorių interesais, todėl jų motyvai apie galimus kitų kreditorių interesų pažeidimus, anot atsakovo, neturi teisinio pagrindo ir yra subjektyvūs. Atsakovas aiškina, kad ieškovai yra sutuoktiniai, kurie dalyvavo BUAB „AJ Turtas“ veikloje – L.

M. buvo jos akcininkas, o L. M. – darbuotoja (nuo 2015 m. rugpjūčio 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 6 d. ėjusi ir BUAB „AJ Turtas“ vadovės pareigas). Administratorė pažymi, kad ieÅ¡kinio motyvai apie ginčo vekselių prieÅ¡taravimÄ kitų įmonės kreditorių interesams, įmonės steigimo dokumentams, teisės aktų reikalavimams privalo bÅ«ti neatsiejamai vertinami nuo pačių ieÅ¡kovų veiksmų BUAB „AJ Turtas“ veikloje. Atsakovo teigimu, L. M. 2015 m. rugpjūčio 7 d. (kai buvo paskirta laikinai eiti BUAB „AJ Turtas“ vadovės pareigas) BUAB „AJ Turtas“ vardu iÅ¡davė tam pačiam kreditoriui UAB „Aquatera“ 66 259,81 Eur sumai paprastÄ jį vekselį, kuris turėjo bÅ«ti apmokėtas iki 2015 m. rugpjūčio 28 d.

Taigi, anot atsakovo, ieÅ¡kovai žinojo apie ginčo vekselių iÅ¡davimo faktÄ UAB „Aquatera“ naudai, žinojo Å¡ių veiksmų tikslingumÄ ir Å¡ie veiksmai buvo suderinti tarp jų ir įmonės vadovo V. K.. Atsakovas nurodo, kad ginčijami vekseliai ir įsipareigojimai sumokėti juose nurodytas sumas yra savarankiÅ¡ka prievolė. Bankroto administratorės vertinimu, ieÅ¡kovai, ginčydami minėtus vekselius CK 1.82 straipsnio pagrindu, itin formaliai įrodinėja UAB „Aquatera“ tariamÄ nesÄ Å¾iningumÄ .Atsakovas UAB „Aquatera“ atsiliepime į ieÅ¡kinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad jis buvo prekių tiekėjas BUAB „AJ Turtas“, verslo santykiai tarp abiejų Å¡alių susiklostė nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. AiÅ¡kina, kad BUAB „AJ Turtas“ ginčo vekselių iÅ¡davimo metu atliko statybos rangos darbus įvairiuose objektuose Klaipėdos mieste, tuo tarpu jam reikalingas statybines medžiagas tiekė atsakovas. Atsakovas aiÅ¡kina, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. vekselio iÅ¡davimo dienai BUAB „AJ Turtas“ buvo skolingas atsakovui 23 451,18 Eur, tačiau minėto vekselio sumÄ paskaičiavo skolininko (BUAB „AJ Turtas“) vadovai, nes ketino ateityje papildomai paimti statybinių medžiagų iÅ¡ atsakovo; pažymi, jog tokiu principu buvo iÅ¡raÅ¡ytas ir antras ginčijamas vekselis.

Atsakovo teigimu, pagal ginčijamus vekselius nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota daugiau, negu buvo patiekta prekių skolininkui; prieÅ¡ingai, skolininkas dar liko skolingas 19 550,71 Eus sumÄ , kuri buvo patvirtinta jo bankroto byloje. Atsakovas pažymi, kad vekselio, kaip prievolių užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje, sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymÄ ; anot atsakovo, tai neprieÅ¡tarauja jokiam teisės aktui, todėl nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiais, jog ginčijamais vekseliais buvo pažeistas atsiskaitymo eiliÅ¡kumas su kitais kreditoriais.

Atsakovas taip pat aiškina, kad BUAB „AJ Turtas“ įstatų 4.3.10 punkte nurodytas draudimas be visuotinio akcininkų pritarimo laiduoti ir garantuoti, tačiau nėra draudimo išduoti vekselius, todėl, atsakovo vertinimu, BUAB „AJ Turtas“ vadovas, išduodamas vekselius, nepažeidė įmonės įstatų ir CK 1.80 ar 1.82 straipsnių reikalavimų. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju ginčo vekseliais buvo užtikrintas bei atidėtas skolininko iš atsakovo gautų prekių apmokėjimas ir jo terminas, todėl negalima teigti, jog tai buvo nenaudinga BUAB „AJ Turtas“.

Be to, atsakovas pažymi, kad jam nebuvo žinomi jokie BUAB „AJ Turtas“ direktoriaus kompetencijos ribojimai. Atsakovas nurodo, kad BUAB „AJ Turtas“ buvo iÅ¡davęs atsakovui ir kitus vekselius, taip pat vekselius kitiems asmenims, tai buvo įprasta skolininko praktika. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas L. M. buvo BUAB „AJ Turtas“ gamybos direktorius ir įmonės akcininkas (turintis 50 proc. akcijų), bei dirbo tame pačiame kabinete kaip ir BUAB „AJ Turtas“ direktorius V. K.; A. M. dirbo BUAB „AJ Turtas“ administratore (kurį laikÄ Ä—jo ir įmonės vadovės pareigas), tuo tarpu jos motina E. S. buvo BUAB „AJ Turtas“ vyr. finansininkė, todėl, anot atsakovo, ieÅ¡kovams įmonės padėtis ir jos atliekami veiksmai, įskaitant ir ginčo vekselių iÅ¡davimo aplinkybes, buvo gerai žinomos.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieÅ¡kovai nurodo, jog BUAB „AJ Turtas“ finansinė padėtis buvo sunki, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie bÅ«tų inicijavę įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir pan.; tuo tarpu atsakovas, anot jo, nežinojo apie BUAB „AJ Turtas“ rimtas finansines problemas.Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų reikalavimu ginčijamus vekselius pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes, anot atsakovo, nagrinėjamu atveju neegzistuoja jo taikymo sÄ lygos.

Nurodo, kad ieÅ¡kovai nebuvo BUAB „AJ Turtas“ kreditoriais jos bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, taigi ginčijamų vekselių iÅ¡raÅ¡ymo metu neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininkÄ . Atsakovo vertinimu, vekselių iÅ¡davimas nekeitė skolininko mokumo; be to, nėra esminio skirtumo (neįskaitant operatyvumo gaunant vykdomÄ jį dokumentÄ ) tarp bendro kreipimosi į teismÄ ir skolos priteisimo bei vekselių pateikimo vykdymui, nes bet kokiu atveju skolininkas privalėtų sumokėti už pateiktas prekes.

Tuo labiau, anot atsakovo, neiÅ¡davus vekselių, jis daugiau prekių skolininkui netiektų ir BUAB „AJ Turtas“ negalėtų tęsti savo veiklos, todėl, atsakovo nuomone, ginčijamų vekselių iÅ¡davimas nepažeidė ieÅ¡kovų interesų. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovai taip pat praleido vienerių metų terminÄ nurodytiems vekseliams ginčyti. Taip pat aiÅ¡kina, kad Å¡iuo atveju nėra ir kitos actio Pauliana taikymo sÄ lygos – jog skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes, anot atsakovo, skolininko įstatai to nedraudė, vekselių iÅ¡davimas buvo įprastinė skolininko praktika, vekseliu buvo užtikrinta ne tik esama, bet ir bÅ«sima skolininko prievolė.

Atsakovas papildomai pabrėžia, kad ieÅ¡kovai ginčijamų vekselių iÅ¡davimo metu nebuvo skolininko kreditoriai, todėl jų iÅ¡davimas niekaip nepažeidė ieÅ¡kovų teisių, tuo tarpu atstovauti kitus kreditorius (aukÅ¡tesnės eilės) ieÅ¡kovai neturi įgaliojimų. Pažymi, kad vekselio iÅ¡davimas yra vienaÅ¡alis sandoris, todėl negali bÅ«ti vertinamas atsakovo sÄ Å¾iningumas; be to, teigia, jog atsakovui nebuvo žinoma, kad skolininkas negali atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pat nebuvo žinomi skolininko įstatai, akcininkų sprendimai ir pan.Trečiasis asmuo antstolis J.

P. atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Antstolis nurodo, kad jis vykdė Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaro M. S. 2015 m. rugsėjo 14 d. ir Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaro G. B. 2016 m. kovo 4 d. atliktus vykdomuosius įraÅ¡us dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko UAB „AJ Turtas“ iÅ¡ieÅ¡kotojo UAB „Aquatera“ naudai. Pažymi, kad vykdymo procesÄ reglamentuojančios teisės normos nesuteikia jam teisės ir neįpareigoja revizuoti bei tikrinti vekselių, taip pat notaro vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo aplinkybių ir pagrindų.Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras G.

B. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Notaras nurodo, kad UAB „Aquatera“ 2016 m. kovo 4 d. pateikė notarui praÅ¡ymÄ dėl lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko UAB „AJ Turtas“ pagal pateiktÄ paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį bei kitus prie jo pridėtus įrodymus. Notaras aiÅ¡kina, kad jis, patikrinęs visus jam pateiktus iÅ¡ieÅ¡kotojo dokumentus pagal teisės aktų reikalavimus, iÅ¡davė UAB „Aquatera“ minėtÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , nes neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti jį atlikti.

Pažymi, kad atsakovas UAB „Aquatera“ savo atsiliepime detaliai nurodė visas faktines aplinkybes ir verslo santykius, kuriems esant vekseliai buvo išrašyti, todėl notaras sutinka su minėto atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais.Trečiasis asmuo V. K. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad abu vekseliai UAB „Aquatera“ buvo išduoti, nes UAB „AJ Turtas“ trūko apyvartinių lėšų, įmonei buvo skolingi užsakovai, kuriems darbus bendrovė atlikinėjo savo lėšomis, todėl reikėjo ir savo lėšomis įsigyti statybines medžiagas.

AiÅ¡kina, kad įmonė turėjo mažai lėšų, todėl iÅ¡duodavo vekselius tai sumai, kuriai ketino įsigyti prekių, nes tokiu atveju nereikėdavo mokėti už prekes iÅ¡ anksto. Pažymi, kad BUAB „AJ Turtas“ vekselių iÅ¡davimo praktika buvo paplitusi ir jie buvo iÅ¡duoti ne tik UAB „Aquatera“, bet ir kitiems kreditoriams (tiekėjams). Trečiasis asmuo teigia, kad UAB „Aquatera“ kreipėsi į antstolį vekselyje nurodytos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimui jau pasibaigus skolos grÄ Å¾inimo terminui; pažymi, jog už vekselyje nurodytÄ sumÄ Ä¯monė buvo paėmusi prekių, bet neatsiskaičiusi.

Anot trečiojo asmens, apie išduodamus vekselius žinojo ir ieškovai, nes L. M. buvo vienas iš įmonės savininkų ir gamybos direktorius, o A. M. buvo bendrovės administratorė; pabrėžia, jog ieškovės motina buvo įmonės vyr. buhalterė. Trečiasis asmuo nurodo, kad vekselių išdavimo klausimai buvo derinami su abiem ieškovais ir jie tam pritarė. Pažymi, kad ieškovai galėjo skųsti minėtus vekselius po jų išdavimo ar vykdant pagal juos išieškojimus, tačiau to nepadarė.

Trečiasis asmuo nesutinka, kad įmonės padėtis 2015 m. buvo labai sunki ir pažymi, jog bendrovė tuo metu turėjo pakankamai užsakymų normaliai įmonės veiklai vykdyti, ketino gauti jų dar daugiau, todėl jei nebūtų iškilę nesutarimai su bendrasavininku L. M., įmonei nebūtų iškelta bankroto byla.Trečiasis asmuo notaras M. S. teismo posėdžio metu teigė neatsimenantis vykdomojo įrašo išdavimo aplinkybių, tačiau nurodė, jog tokie įrašai išduodami laikantis teisės aktų reikalavimų.

III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „AJ Turtas“ ir UAB „Aquatera“ 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010/09-01, pagal kuriÄ pardavėjas (UAB „Aquatera“) įsipareigojo perduoti pirkėjui (UAB „AJ Turtas“) nuosavybės teise prekes (nurodytas PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose), o pirkėjas įsipareigojo jas priimti ir sumokėti Å¡alių nustatytÄ kainÄ .Nustatyta, kad UAB „AJ Turtas“, kurio vardu veikė direktorius V.

K., UAB „Aquatera“ naudai 2015 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡rašė paprastÄ jį vekselį 59 259,81 Eur sumai, kuris turėjo bÅ«ti apmokėtas iki 2015 m. rugsėjo 3 d.; 2015 m. lapkričio 18 d. iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir sÄ lygomis iÅ¡raÅ¡ytas paprastasis vekselis 34 700 Eur sumai, kuris turėjo bÅ«ti apmokėtas iki 2016 m. vasario 3 d. Nustatyta, kad ginčijami vekseliai laiku nebuvo apmokėti, todėl UAB „Aquatera“ kreipėsi į notarus dėl vykdomųjų įrašų atlikimo.

Tuo pagrindu Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notaras M. S. 2015 m. rugsėjo 14 d. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. 4785), kuriuo buvo pareikalauta iÅ¡ UAB „AJ Turtas“ iÅ¡ieÅ¡koti UAB „Aquatera“ naudai 59 259,81 Eur neapmokėtÄ vekselio sumÄ , 218,26 Eur iÅ¡laidų ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už neapmokėtÄ vekselio sumÄ nuo mokėjimo termino pabaigos iki vykdomojo įraÅ¡o įvykdymo dienos; Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro notaras G. B. 2016 m. kovo 4 d. atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä (notarinio registro Nr. GB-1169), kuriuo buvo pareikalauta iÅ¡ UAB „AJ Turtas“ iÅ¡ieÅ¡koti UAB „Aquatera“ naudai 34 700 Eur neapmokėtÄ vekselio sumÄ , 185,05 Eur iÅ¡laidų ir 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už neapmokėtÄ vekselio sumÄ nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiÅ¡ko vekselio sumos apmokėjimo dienos.

Taip pat nustatyta, kad nurodytų vykdomųjų įrašų pagrindu buvo pradėti vykdymo procesai – antstolis J. P. pradėjo vykdomÄ sias bylas, kurių metu buvo iÅ¡ieÅ¡kota didžioji dalis vykdomuosiuose įraÅ¡uose nurodytų skolų.Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4798-781/2016 (dabar Nr. B2-2376-781/2017), UAB „AJ Turtas“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta O. P.; nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 22 d.Nurodytoje BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, be kita ko, patvirtinti ieÅ¡kovų L.

M. ir A. M. pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai, atitinkamai 8648,13 Eur ir 3045 Eur dydžio. Nustatyta, kad bankroto bylos eigoje ieškovų reikalavimai iš dalies buvo padengti iš Garantinio fondo lėšų, todėl šiai dienai likę ieškovų patvirtinti kreditoriniai reikalavimai BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje sudaro atitinkamai 7508,13 Eur ir 1905 Eur. Ieškinys atmestinas. IV. Teismo argumentai ir motyvai Nagrinėjamu atveju ieškovai 2015 m. rugpjūčio 3 d. bei 2015 m. lapkričio 18 d. išduotus vekselius ginčija iš esmės trimis pagrindais – CK 6.66 (actio Pauliana), 1.82 ir 2.83 straipsnių pagrindu.

Dėl vekselių sampratos ir jų pobÅ«džio Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Vekselis patrauklus civilinės apyvartos dalyviams dėl palyginti paprasto ir operatyvaus skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besÄ lygiÅ¡kumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grÄ Å¾inta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieÅ¡tarauja įstatymui, todėl iÅ¡ vekselio santykių kilusios sÄ Å¾iningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi bÅ«ti ginamos.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vekselio abstraktumas ir besÄ lygiÅ¡kumas nepaneigia jo galimybės atlikti prievolės užtikrinimo funkcijÄ , sprendžiant iÅ¡ tokio pobÅ«džio civilinių santykių kylančius ginčus, gali bÅ«ti aktualus ir tam tikra apimtimi vertinamas iÅ¡ vekselio atsirandančio reikalavimo santykis su prievole, kuriai užtikrinti vekselis iÅ¡duotas.Kasacinio teismo, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta.

Skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiÅ¡kia vekselio gavėjui pareiÅ¡kus reikalavimÄ jį apmokėti – Å¡is reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus.

Vekselio abstraktumo savybė nereiÅ¡kia, kad jis gali patekti į apyvartÄ visiÅ¡kai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo iÅ¡davimo pagrindo negaliojimÄ , arba kai tas pagrindas iÅ¡nyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje: jis gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , suteikdamas kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta.

Vekselis, iÅ¡duotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK Å¡eÅ¡tosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo iÅ¡davimÄ , tiek jame nurodytos pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ reglamentuoja Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryÅ¡ys su pradine prievole pasireiÅ¡kia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu iÅ¡duotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai.

Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiÅ¡kia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , per se nesudaro teisinio pagrindo vekselius pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymÄ užtikrinę kiti asmenys. Vis dėlto kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iÅ¡ už prievolės įvykdymÄ atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iÅ¡ sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas.

Kreditorius neturi teisės iÅ¡siieÅ¡koti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Dėl ieÅ¡kovų teisės ginčyti skolininko sandorius Ä®BÄ® 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana). Teismų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kadangi kreditorius, įgyvendindamas specialioje Ä®BÄ® normoje jam suteiktÄ teisę, dėl iÅ¡keltos bankroto bylos pareiÅ¡kia ieÅ¡kinį, kuriuo ginčija įmonės sudarytus sandorius, tai tokiu ieÅ¡kiniu, nors jis ir turtinis, ginamos ne ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio, o visų kreditorių teisės, nes restitucijos atveju turtas bus grÄ Å¾intas į bankrutuojančios įmonės bendrÄ turto masę ir panaudotas visų kreditorių reikalavimams proporcingai tenkinti Ä®BÄ® nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).Kaip minėta, ieÅ¡kovų kreditoriniai reikalavimai BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje buvo patvirtinti teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi, todėl ieÅ¡kovams, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, suteikta teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius.

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) pagrindu Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu taikyti restitucijÄ , sugrÄ Å¾inant skolininkui turtÄ , kurį jis nesÄ Å¾iningai perleido tretiesiems asmenims, ir Å¡io turto sÄ skaita patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013).

Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Å iame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014).Taigi, pirmoji actio Pauliana patenkinimo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį.

Å is institutas gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124-6.129 straipsniai).Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais, teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ .

Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ . Prievolės atsiradimo momentÄ lemia juridinio fakto, iÅ¡ kurio prievolė kyla, prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Nagrinėjamu atveju iÅ¡ BUAB „AJ Turtas“ bankroto bylos Nr. B2-2376-781/2017 medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovų patvirtinti kreditoriniai reikalavimai atsirado dėl jiems neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

IÅ¡ minėtoje byloje pateiktos L. M. pažymos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio matyti, kad skolininko įsiskolinimo likutis ieÅ¡kovui 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė 3757,82 Eur. Å alys (tiek L. M., tiek V. K.) bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog atlyginimas įmonės darbuotojams vėluodavo keletÄ mėnesių; atsižvelgiant į L. M. už kitus mėnesius paskaičiuotÄ atlyginimo dydį (bet neiÅ¡mokėtÄ ), galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamų vekselių iÅ¡raÅ¡ymo metu BUAB „AJ Turtas“ buvo skolingas ieÅ¡kovui L.

M., todėl laikytina, jog jis įrodė, kad ginčijamų vekselių sudarymo metu turėjo ir Å¡iuo metu turi neabejotinÄ bei galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui. Teismas pažymi, kad tiek Å¡ioje byloje, tiek BUAB „AJ Turtas“ bankroto byloje nėra pateikta duomenų, jog 2015 m. rugpjūčio 3 d. vekselio iÅ¡raÅ¡ymo metu UAB „AJ Turtas“ buvo skolingas A. M., nes iÅ¡ minėtoje byloje pateiktos A. M. pažymos dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio matyti, jog 2015 m. rugsėjo 30 d.

įmonė ieÅ¡kovei nebuvo skolinga; įsiskolinimas atsirado tik nuo 2015 m. spalio 31 d., todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė A. M. turi teisę ginčyti tik 2015 m. lapkričio 18 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ esmės įrodė turėję ir turintys neabejotinas bei galiojančias reikalavimo teises skolininkui; nors, kaip minėta, ieÅ¡kovė ir neįrodė turėjusi reikalavimo teisę skolininkui 2015 m. rugpjūčio 3 d., tačiau pažymėtina, jog ieÅ¡kinys ieÅ¡kovų pateiktas bendrai; be to, kaip minėta, Å¡iuo ieÅ¡kiniu ginamos ne tik ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio, o ir visų kreditorių teisės (įskaitant ir ieÅ¡kovę), todėl, teismo vertinimu, tai, jog ieÅ¡kovas įrodė turintis (ir turėjęs ginčijamų vekselių iÅ¡raÅ¡ymo metu) reikalavimo teises į BUAB „AJ Turtas“, Å¡iuo atveju užtenka konstatuoti esant pirmai actio Pauliana sÄ lygai.Antroji actio Pauliana taikymo sÄ lyga – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikÅ¡ti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ginčijamų vekselių iÅ¡raÅ¡ymas nepažeidė kitų UAB „AJ Turtas“ kreditorių, įskaitant ir ieÅ¡kovų, teisių. Kaip nustatyta, UAB „AJ Turtas“ ir UAB „Aquatera“ bendradarbiavo 2010 m. rugsėjo 1 d. sutarties pagrindu – UAB „Aquatera“ tiekė UAB „AJ Turtas“ statybines medžiagas, o pastarasis jas naudojo savo veikloje.

Nustatyta, kad UAB „AJ Turtas“ pateikdavo užsakymus UAB „Aquatera“ su pageidaujamomis gauti prekėmis, o pastarasis jas sukomplektuodavo ir perduodavo skolininkui (net ir nesulaukęs apmokėjimo; tai buvo numatyta ir minėtoje sutartyje). Iš šalių ir liudytojų (L. M.) parodymų nustatyta, kad 2015 m. UAB „AJ Turtas“ susidūrus su finansiniais sunkumais ir jau esant įsiskolinimams už gautas prekes, UAB „Aquatera“ pareikalavo iš skolininko UAB „AJ Turtas“ tam tikros prievolės užtikrinimo priemonės – vekselių, kurie buvo išduoti tiek jau susidariusioms sumoms, tiek ir už prekes, kurias skolininkas pageidavo tuo metu gauti iš UAB „Aquatera“.

Nors ieÅ¡kovai įrodinėjo, kad toks vekselių iÅ¡raÅ¡ymas (už bÅ«simas prekes) buvo negalimas ir neteisėtas, tačiau teismas sprendžia, jog iÅ¡ esmės tik tokiu atveju (iÅ¡duodant ginčijamus vekselius) UAB „AJ Turtas“ galėjo toliau vykdyti savo veiklÄ (vykdyti statybos projektus), nes prieÅ¡ingu atveju, kaip nurodė liudytojas L. M., jis nebÅ«tų gavęs užsakytų statybinių prekių iÅ¡ pagrindinio savo tiekėjo (UAB „Aquatera“). Teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog dėl ginčijamų vekselių UAB „AJ Turtas“ tapo nemokus, ar jie iÅ¡ esmės sumažino jo mokumÄ ; prieÅ¡ingai, po jų iÅ¡raÅ¡ymo (ir prekių pagal juos gavimo; dėl ko ginčo byloje nekilo, nes visos Å¡alys tai pripažino) įmonė toliau vykdė savo veiklÄ ir gavo pajamų.Teismas nesutinka su ieÅ¡kovų teiginiais, kad ginčo vekselių iÅ¡davimu buvo suteikta pirmenybė vienam iÅ¡ kreditorių (UAB „Aquatera“), nes vekselis savaime nesuteikia asmeniui, kurio naudai jis iÅ¡duotas, pirmenybės kitų kreditorių atžvilgiu, o tiesiog, kaip minėta, sudaro galimybę paprastesniam ir operatyvesniam skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui.

Pažymėtina, kad pats vekselis nėra vykdomasis dokumentas; suėjus jo apmokėjimo terminui, jis per įstatymų nustatytÄ terminÄ turi bÅ«ti pateiktas notarui su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir notaras, tik įsitikinęs visų reikalavimų buvimu, jį iÅ¡duoda; vėliau toks vykdomasis įraÅ¡as gali bÅ«ti teikiamas vykdymui antstoliui, kuris jį vykdo bendra tvarka (iÅ¡ieÅ¡kant vykdomajame įraÅ¡e nurodytas sumas bendra teisės aktuose nustatyta tvarka ir eiliÅ¡kumu). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ginčo vekseliai nesuteikė vienam iÅ¡ kreditorių jokios pirmenybės, o tik dalinai palengvino iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ .

Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad kiti kreditoriai (įskaitant ir ieškovus), būtų reikalavę, jog UAB „AJ Turtas“, užtikrindamas jų reikalavimus, išduotų vekselius jų atžvilgiu. Be to, byloje nustatyta, kad vekselių išdavimas UAB „AJ Turtas“ buvo įprastinė praktika (buvo išduoti ne tik ginčijami vekseliai, bet ir kiti vekseliai tam pačiam kreditoriui UAB „Aqautera“, tiek ir kitiems kreditoriams; liudytoja E. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonė buvo išdavusi ir kitus vekselius už užsakytas, tačiau dar negautas prekes (kaip ir nagrinėjamu atveju)).

Pažymėtina, kad ir pati ieÅ¡kovė A. M., laikinai vykdžiusi UAB „AJ Turtas“ direktorės pareigas, 2015 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡rašė UAB „Aquatera“ naudai vekselį (iÅ¡ esmės identiÅ¡kÄ ginčijamiems vekseliams); nors, kaip nustatyta, minėtas vekselis nebuvo panaudotas, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis bÅ«tų ginčijamas/nuginčytas, todėl ieÅ¡kovų argumentai, kad jis buvo pasiraÅ¡ytas per klaidÄ /apsirikimÄ /apgaulės bÅ«du laikytini neįrodytais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡duodant ginčijamus vekselius bendrovė neiÅ¡skyrė vieno iÅ¡ savo kreditorių (UAB „Aquatera“) ir nesuteikė jam pirmenybės (kaip teigė ieÅ¡kovai), atitinkamai ir nepažeisdama kitų savo kreditorių teisių, o tiesiog papildomai užtikrindama savo prievolių minėtam kreditoriui įvykdymÄ , todėl Å¡iuo atveju nėra antrosios actio Pauliana taikymui reikalingos sÄ lygos, t. y. ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių; atitinkamai nėra ir ketvirtosios minėto instituto sÄ lygos, t. y. skolininkas buvo sÄ Å¾iningas, nes sudaromas sandoris nepažeidė kreditorių teisių.Be to, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus pagal nurodytų ginčijamų vekselių pagrindu iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us, nebuvo laikytasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto mokėjimo eiliÅ¡kumo, nes ieÅ¡kovai nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, apsiribodami vien savo deklaratyviais teiginiais.

Pažymėtina, kad byloje nepateikta įrodymų, jog antstoliui vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimus iÅ¡ UAB „AJ Turtas“ iÅ¡ieÅ¡kotojui UAB „Aquatera“ skolininkas tuo metu turėjo įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (kaip nurodė ieÅ¡kovai). Be to, teismas pažymi, kad net ir pasitvirtinus Å¡iems teiginiams, atsakovai dėl to nėra atsakingi, nes, kaip minėta, nurodyti atsiskaitymai (vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ) buvo daromi antstolio J. P. (o ne pačių atsakovų), todėl ir atsakomybė dėl tokių veiksmų galėtų kilti nebent antstoliui, o ne atsakovams, reiÅ¡kiant atitinkamÄ ieÅ¡kinį.Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau teismas Å¡iuo atveju pasisako ir dėl kitų sÄ lygų.Viena vertus, teismas iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovų nuomone, kad UAB „AJ Turtas“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų vekselių; kita vertus, kaip minėta, jų sudarymas buvo reikalingas norint toliau tęsti veiklÄ ir gauti statybines medžiagas, siekiant įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus užsakovams.Teismas pažymi, kad vekselis yra vienaÅ¡alis sandoris, todėl nagrinėjamu atveju nereikia įrodinėti trečiojo asmens (UAB „Aquatera“) nesÄ Å¾iningumo.CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieÅ¡kinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas actio Pauliana pareikÅ¡ti nustatytas siekiant apsaugoti civilinių teisinių santykių stabilumÄ .Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ Å¡is terminas prasideda nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie tokio sandorio sudarymÄ .

Dėl to teismas, spręsdamas apie ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ , visų pirma nustato teisės pažeidimo momentÄ , t. y. sandorio sudarymo datÄ . Kai kreditorius įrodinėja, kad apie savo teisės pažeidimÄ â€“ sandorio sudarymÄ sužinojo vėliau, nei sandoris buvo sudarytas, teismas įvertina, ar kreditorius negalėjo sÄ Å¾iningai, t. y. kaip apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, sužinoti apie sudarytÄ sandorį anksčiau, nei jo nurodytas momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).

Tokiu atveju reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo – sandorio sudarymo momento nustatymo sudėtingumÄ , skolininko asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtakÄ kreditoriaus, ginčijančio skolininko sudarytÄ sandorį, subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui ir kitas aplinkybes. Kai ieÅ¡kovo-kreditoriaus amžius, iÅ¡silavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, kad Å¡is asmuo apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, į Å¡ias aplinkybes taip pat turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys nustatant ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ .

Taigi CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ â€“ skolininko sudarytÄ sandorį laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003).Teismas kritiÅ¡kai vertina ieÅ¡kovų argumentus, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 15 d.).Kasacinio teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytÄ sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikytinas Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos; todėl tokiu atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008).

Kita vertus, tais atvejais, kai sandorį ginčija bankrutuojančios įmonės kreditorius, ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuojamas bendra CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo apžvalga).Taigi, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatytas momentas, kada ieÅ¡kovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie jų teisės pažeidimÄ , t. y. skolininko iÅ¡raÅ¡ytus ginčijamus vekselius.Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, Å¡alių ir liudytojų parodymais, sprendžia, kad ieÅ¡kovams apie ginčijamus vekselius buvo žinoma nuo pat jų iÅ¡davimo dienos.

Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro įvertindamas trečiojo asmens V. K. ir liudytojo L. M. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kurie vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, jog ieÅ¡kovams buvo žinomos minėtų vekselių iÅ¡davimo aplinkybės; be to, teismas pažymi, kad L. M. ir A. M. buvo UAB „AJ Turtas“ darbuotojai – atitinkamai gamybos direktorius (kuris sėdėjo vienam kabinete su įmonės vadovu) ir administratorė; L. M. buvo ir UAB „AJ Turtas“ akcininkas (turintis 50 proc. akcijų); liudytojas L.

M. patvirtino, jog L. M. žinojo iš esmės apie visus nurodytos įmonės reikalus, aktyviai dalyvavo jos veikloje. Nors L. M. ir yra (buvo) UAB „Aquatera“ darbuotojas, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti (netikėti) jo parodymais, kuriuos, kaip minėta, patvirtino ir UAB „AJ Turtas“ buvęs vadovas V. K.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip minėta, pati ieškovė A. M. 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo išrašiusi UAB „AJ Turtas“ vardu vekselį UAB „Aquatera“ naudai, tačiau, kaip nurodė liudytojas L.

M., UAB „Aquatera“ vadovybė norėjo, jog tokį vekselį pasiraÅ¡ytų UAB „AJ Turtas“ direktorius, o ne laikinai einanti vadovės pareigas A. M.. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos įrodymų visumÄ ir Å¡alių (bei liudytojų) paaiÅ¡kinimus, teismas daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai apie ginčijamus vekselius žinojo ir jiems pritarė nuo pat jų iÅ¡davimo momento (2015 m. rugpjūčio 3 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d.); iki pat Å¡io ieÅ¡kinio pateikimo jų neginčijo; tuo tarpu ieÅ¡kinys teismui pateiktas tik 2017 m. gegužės 23 d., t. y. praleidus nurodytÄ vienerių metų terminÄ ; ieÅ¡kovai neprašė Å¡io termino atnaujinti; teismas iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių minėtas terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas, taip pat nenustatė.

Net jeigu vertinti, kad ieÅ¡kovai apie ginčijamus vekselius sužinojo 2016 m. kovo mėn. (kaip teismo posėdžio metu nurodė ieÅ¡kovas L. M.), nurodytas vienerių metų terminas vis tiek bÅ«tų praleistas.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl ginčijamų vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nenustačius visų bÅ«tinų sÄ lygų minėto instituto taikymui.

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais CK 1.82 ir 2.83 straipsnių pagrindu IeÅ¡kovai ginčijamus vekselius praÅ¡o pripažinti negaliojančiais ir CK 1.82 bei 2.83 straipsnių pagrindu, nes, anot ieÅ¡kovų, jie buvo iÅ¡raÅ¡yti be privalomo visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo bei virÅ¡ijant įmonės vadovo įgaliojimus, tuo tarpu kita Å¡alis – UAB „Aquatera“, apie tai žinojo.CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantys juridinio asmens tikslams, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl juridinis asmuo turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis tikrai veikė nesÄ Å¾iningai. Tuo tarpu CK 2.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetencijÄ , sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai įrodoma, jog sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė Å¡ios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti.UAB „AJ Turtas“ įstatų 4.3.10 papunktyje iÅ¡ tiesų buvo nustatyta, jog tik visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimÄ dėl įmonėje disponavimo turtu, kurio vertė yra didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo.

Viena vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, kurį sudarė akcininkai V. K. ir L. M., valdę po 50 proc. įmonės akcijų, dėl pritarimo ginčijamiems vekseliams sudaryti, nebuvo suÅ¡auktas (byloje dėl to ginčo nekilo); kita vertus, kaip jau nustatyta Å¡iame sprendime, akcininkams buvo žinomos nurodytų vekselių sudarymo aplinkybės ir galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jie jiems pritarė (V. K. pasirašė ginčijamus vekselius, tuo tarpu dėl L. M. žinojimo ir pritarimo minėtiems vekseliams jau pasisakyta aukščiau Å¡iame sprendime); atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl kitų vekselių (neginčijamų) iÅ¡davimo, kurių sumos pateko į nurodytų įstatų 4.3.10 papunkčio taikymo apimtį, visuotiniai akcininkų susirinkimai taip pat nebuvo Å¡aukiami, apsiribojant dviejų akcininkų žodiniu sutarimu.

Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad tokia akcininkų pritarimo tvarka (žodinė), buvo įprasta įmonėje, todėl vien tik Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijami vekseliai buvo iÅ¡duoti pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jų kompetencijÄ ar sudaryti juridinio asmens valdymo organams pažeidžiant savo kompetencijÄ .Be to, L. M. pritarimÄ ginčijamiems vekseliams įrodo ir tai, kad jis nuo vekselių iÅ¡raÅ¡ymo momento iki pat 2017 m. gegužės 23 d. jų neginčijo, nors, kaip nustatyta, apie juos žinojo nuo pat jų iÅ¡davimo momento.

Å iame sprendime jau konstatuota, kad ginčijami vekseliai iÅ¡ esmės buvo naudingi įmonei, nes tokiu atveju įmonė galėjo toliau tęsti savo veiklÄ , gaunant veiklai vykdyti reikalingas statybines medžiagas, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijami vekseliai prieÅ¡taravo juridinio asmens tikslams.Taigi, remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai neįrodė ginčijamų vekselių neteisėtumo ir pagal CK 1.82 bei 2.83 straipsnių nuostatas, todėl ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovų reikalavimai dėl ginčijamų vekselių pripažinimo negaliojančiais atmestini.

Atmetant ieÅ¡kovų reikalavimus dėl ginčijamų vekselių pripažinimo negaliojančiais, netenkintini ir ieÅ¡kovų iÅ¡vestiniai reikalavimai dėl atliktų atsiskaitymų pagal notarų iÅ¡duotus vykdomuosius įraÅ¡us (kurie buvo iÅ¡duoti pagal ginčijamus vekselius) pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo; kaip minėta, ieÅ¡kovai neįrodė (pagal Å¡iuo metu byloje pateiktus ir turimus įrodymus), kad įvykdyti antstolio atsiskaitymai (nuraÅ¡ymai pagal minėtus vykdomuosius įraÅ¡us) buvo vykdomi pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ .

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos jiems neatlygintinos.Atsakovas BUAB „AJ Turtas“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų 617,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovas UAB „Aquatera“ – 1280 Eur (700 Eur + 580 Eur) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Nurodytos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, todėl priteistinos lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovų naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).IeÅ¡kovai atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl teismo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (dėl procesinių dokumentų siuntimo) apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).Tretieji asmenys iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir (ar) Å¡ių iÅ¡laidų patvirtinančių įrodymų, todėl jos tretiesiems asmenims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškovų L. M. ir A. M. ieškinį atsakovams BUAB „AJ Turtas“, kuriam atstovauja bankroto administratorė O. P., ir UAB „Aquatera“ dėl vekselių bei atliktų atsiskaitymų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys antstolis J. P., notaras M. S., notaras G. B., V. K., atmesti.Priteisti atsakovui BUAB „AJ Turtas“, j. a. k. 301085679, lygiomis dalimis iš ieškovų L.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 617,50 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniolika eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 308,75 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuonis eurus 75 ct) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo.Priteisti atsakovui UAB „Aquatera“, j. a. k. 302480953, lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1280 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 640 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                               Jūratė Varanauskaitė