321cc749-4e96-4db9-bb50-58417719fc45 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-574-281/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03374-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3; 20.2.3.2 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 5 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas M. N. 2017-10-04 teismui paÅ¡tu pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas:              1) priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, už pareiÅ¡kėjo diskriminacijÄ 800 Eur neturtinei žalai atlyginti;

2) priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, už netinkamai subalansuotÄ ir skurdų veganų maitinimÄ 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–8).PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. dėl pasikeitusių religinių įsitikinimų pradėjo maitintis vegetariÅ¡kai. Teigia, kad Kalėjimų departamento patvirtintas valgiaraÅ¡tis, pagal kurį maitinasi vegetarai, yra netinkamai parengtas, vegetarai maitinami produktais, kurių jie nevalgo, tokiais kaip žuvis ar kiauÅ¡iniai.

Kalėjimų departamento patvirtintas valgiaraÅ¡tis veganams taip pat yra netinkamas, jame nustatytas racionas yra per skurdus. Pagal veganams patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį žuvies, sÅ«rio, pieno produktų maistinę ir energetinę vertę veganams atstoja pupelės, todėl jos pagal veganų valgiaraÅ¡tį yra patiekiamos kiekvienÄ dienÄ po kelis kartus. Susumavus dienos maisto davinio energetinę vertę matyti, kad veganų mityba įkalinimo įstaigoje nėra subalansuota, veganai visomis dienomis gauna per mažai energijos iÅ¡ baltymų, o iÅ¡ angliavandenių kalorijų gaunama per daug.

PareiÅ¡kėjo teigimu, subalansuotai mitybai bÅ«tina didelė maisto produktų įvairovė siekiant užtikrinti pakankamÄ maistinių medžiagų vartojimÄ . Subalansuota veganinė mityba, anot pareiÅ¡kėjo, tai mityba, kurioje gyvulinės kilmės produktai pakeisti kitu maistu, suteikiančiu panaÅ¡ių maistinių medžiagų. Tuo tarpu mityba pagal Kalėjimų departamento patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį nesuteikia net pusės bÅ«tiniausių produktų. Todėl veganai gauna mažiausiÄ produktų asortimentÄ ir mažiau įvairių maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų.

Dėl Å¡ios priežasties veganai yra diskriminuojami kitų nuteistųjų, gaunančių gausesnį maitinimosi racionÄ , atžvilgiu. Patvirtinant tokį veganų valgiaraÅ¡tį Kalėjimų departamentas neatsižvelgė į religinius bei kultÅ«rinius įsitikinimus, nebuvo užtikrinta pagarba žmogaus orumui, o parengtas valgiaraÅ¡tis veganams yra tik formalus. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad nedirbantys nuteistieji veganai, vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbančių vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu.

Pažymėjo, kad valgiaraÅ¡tis vegetarams yra parengtas tik nedirbantiems. Pažymėjo, kad papildomo maisto produktų ir jų kiekio davimas kokiai nors nuteistųjų grupei yra jų iÅ¡skyrimas iÅ¡ kitų nuteistųjų. Kadangi pareiÅ¡kėjas yra nedirbantis, jis gauna mažesnį maitinimÄ , taigi yra diskriminuojamas dirbančių vyrų atžvilgiu. Pažymėjo, kad negaudamas pakankamai maisto pareiÅ¡kėjas jautė alkį, tokiu bÅ«du buvo priverstas paminti savo religinius įsitikinimus ir jais pagrįstÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo diskriminavimo klausimas turi bÅ«ti vertinamas nuo atvykimo į PravieniÅ¡kių pataisos namus iki bausmės atlikimo pabaigos, t. y. nuo 2017-06-20 iki 2018-02-22. KiekvienÄ diskriminacijos mėnesį pareiÅ¡kėjas vertina 100 Eur suma ir iÅ¡ viso praÅ¡o priteisti 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už netinkamai subalansuotÄ ir skurdų maitinimÄ bei 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo diskriminacijÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 40–43).PaaiÅ¡kino, kad pagal Bausmių vykdymo kodeksÄ , areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas – pagal racionalaus maitinimo normas.

Veganams valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257, sudarytas valgiaraÅ¡tis veganams atitinka veganizmo idėjÄ . Pažymėjo, kad nuteisti/suimti asmenys, kurie dėl religinių ar kitų priežasčių atsisako įprasto, patvirtinto maitinimo, gali rinktis maitinimÄ pagal vegetarinį ar veganinį valgiaraÅ¡tį. Maisto davinys pagal veganinį valgiaraÅ¡tį gaminamas naudojant Å¡iuos maisto produktus; ruginė ir kvietinė duona, kvietinės, grikių, miežinės, perlinės kruopos, ryžiai, žirniai, makaronai, miltai, pupelės, margarinas, aliejus, bulvės, kopÅ«stai, burokėliai, morkos, svogÅ«nai, agurkai, prieskoniai (sausi), citrinos rÅ«gÅ¡tis, džiovinti vaisiai, obuoliai, rÅ«gÅ¡tynės, druska, actas, krakmolas, arbata, cukrus, pomidorų padažas, vanduo.

Atkreipė dėmesį, kad pagal veganinio maitinimo patvirtintus valgiaraščius mėnesio vienos dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2 367 kcal., t. y. 69 kcal. didesnis nei patvirtintos fiziologinės mitybos normos.Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos užtikrina, kad jose laikomi asmenys bÅ«tų maitinami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat yra užtikrinama, kad visi nuteisti/suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręstų pagal kokį patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį jie bÅ«tų maitinami.

Nenustačius, kad Kalėjimų departamentas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamÄ mitybÄ , nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ Civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra subjektyvaus pobÅ«džio, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl poveikio jo sveikatai, todėl anot atsakovo, reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ negali bÅ«ti tenkinamas. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atstovai nedalyvavo.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje yra kilęs ginčas dėl pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, už pareiÅ¡kėjo diskriminacijÄ ir už netinkamai subalansuotÄ ir skurdų veganų maitinimÄ . Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams principas.

Jo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ . Å is principas įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pačius faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996 m, sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996-04-18 nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymÄ principas - tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali bÅ«ti apibÅ«dinamas kaip nediskriminacijÄ .

Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas).Pažymėtina, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.

Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012-06-26 sprendime byloje Kurić ir kiti prieÅ¡ SlovėnijÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, jog siekiant įvertinti, ar nebuvo pažeistas nediskriminavimo principas, turi bÅ«ti iÅ¡ esmės atsakyta į Å¡iuos klausimus:

1) ar asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, buvo skirtingai vertinami;

2) ar toks skirtingas traktavimas yra objektyvus ir pateisinamas. Nustatęs, jog byloje nėra pateikta nevienodÄ reguliavimÄ pateisinančių argumentų, EŽTT savo praktikoje tokį reguliavimÄ pripažįsta diskriminaciniu (žr. pvz., EŽTT 2006 m. birželio 20 d. sprendimÄ byloje Zarb Adami prieÅ¡ MaltÄ ).Teismas pažymi, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis).

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalis).Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl Fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis (toliau – ir Fiziologinės mitybos normos), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-04-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“.

Kalėjimų departamento direktorius 2014-04-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtino: valgiaraštį dirbantiems vyrams; valgiaraštį nedirbantiems vyrams; valgiaraštį dirbančioms moterims; valgiaraštį nedirbančioms moterims; valgiaraštį nepilnamečiams; valgiaraštį nėščioms moterims; valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims; valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštį.

Tuo tarpu valgiaraštis veganams patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-14 įsakymu Nr. V-257. Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.Pareiškėjas nurodo, kad Kalėjimų departamento patvirtintas valgiaraštis nedirbantiems vyrams vegetarams yra netinkamai parengtas, vegetarai maitinami produktais, kurių jie nevalgo, tokiais kaip žuvis ar kiaušiniai.

Anot pareiÅ¡kėjo, Kalėjimų departamento patvirtintas valgiaraÅ¡tis veganams taip pat yra netinkamas, jame nustatytas racionas yra per skurdus. PareiÅ¡kėjo teigimu nedirbantys ir dirbantys nuteistieji vyrai tiek vegetarai, tiek ne vegetarai pagal nustatytÄ valgiaraÅ¡tį gauna produktus (patiekalus) skirtingais kiekiais, teigia, jog geresnio maitinimo davimas dirbantiems vyrams yra nedirbančių vyrų diskriminavimas.Teismas su tokiais pareiÅ¡kėjo teiginiais sutikti neturi pagrindo. Vertinant fiziologines mitybos normas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nustatyta, kad dirbantiems vyrams energetinė maisto vertė vienam asmeniui per parÄ yra 3 301 kcal, nedirbantiems vyrams – 2 298 kcal.

Pagal Kalėjimų departamento 2014-04-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščio dirbantiems vyrams maisto produktų kiekius matyti, kad dirbantiems vyrams maisto kaloringumas pagal valgiaraÅ¡tį skirtingomis dienomis svyruoja nuo 3 167 kcal iki 3 761 kcal per parÄ , o vidutinis maisto kaloringumas yra 3 380. Dirbantiems vyrams (vegetarams) maisto kaloringumas pagal valgiaraÅ¡tį skirtingomis dienomis yra nuo 3 129 kcal iki 3 674 kcal per parÄ , o vidutinis maisto kaloringumas yra 3 323 kcal. Tuo tarpu nedirbančių vyrų maisto kaloringumas per parÄ svyruoja nuo 2 017 kcal iki 2 894 kcal (vidutiniÅ¡kai 2 421 kcal), o nedirbančių vyrų (vegetarų) maisto kaloringumas per parÄ nustatytas nuo 2 150 kcal iki 2 842 kcal (vidutiniÅ¡kai 2 375 kcal).

Ä®vertinus veganų valgiaraÅ¡tį matyti, kad vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2 367 kcal, per 31 dienos laikotarpį vidutinis gaunamų baltymų kiekis yra 72,5 g., riebalų – 72,9 g., angliavandenių 355 g. Palyginus maisto davinio cheminę sudėtį matyti, kad dirbančių vyrų 31 dienos maisto davinio cheminė sudėtis yra nuo 89 g. iki 140 g. baltymų, nuo 87 g. iki 149 g. riebalų bei nuo 401 g. iki 551 g. angliavandenių per parÄ , tuo tarpu dirbančių vyrų (vegetarų) 31 dienos maisto davinio cheminė sudėtis yra nuo 67 g. iki 137 g. baltymų, nuo 79 g. iki 128 g. riebalų bei nuo 453 g. iki 589 g. angliavandenių per parÄ .

Vertinant nedirbančių vyrų 31 dienos maisto davinio cheminę sudėtį nustatyta nuo 56 g. iki 103 g. baltymų, nuo 45,8 g. iki 101 g. riebalų, nuo 341 g. iki 435 g. angliavandenių per parÄ , o nedirbančių vyrų (vegetarų) maisto davinio cheminė sudėtis yra nuo 53 g. iki 109 g. baltymų, nuo 50 g. iki 81 g. riebalų, nuo 325 g. iki 420 g. angliavandenių per parÄ . Ä®vertinus Å¡iuos duomenis matyti, kad valgiaraščiai dirbantiems vyrams ar dirbantiems vyrams (vegetarams) esmingai nesiskiria, lygiai taip pat kaip ir valgiaraščiai nedirbantiems vyrams ar nedirbantiems vyrams (vegetarams).

Veganų valgiaraščio maistinė vertė taip pat panaÅ¡i į nedirbančių vyrų valgiaraščio maistinę vertę.Atsižvelgiant į nurodytų valgiaraščių duomenis, dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, kurie yra vegetarai arba ne, matyti, kad dirbančių vyrų taip pat ir vegetarų dirbančių vyrų kalorijų kiekis per dienÄ yra didesnis nei nedirbančiųjų. Taip pat dirbantys vyrai tiek vegetarai, tiek valgantys mėsÄ kalinami asmenys, gauna didesnį baltymų, riebalų ir angliavandenių kiekį per parÄ .

Tačiau pažymėtina, kad vertinant dirbančių ir nedirbančių vyrų maisto valgiaraÅ¡tį diskriminaciniu aspektu, dirbantys ir nedirbantys vyrai gauna skirtingÄ maisto kiekį dėl objektyvių priežasčių ir jie nėra laikomi esantys vienodoje padėtyje. Pastebėtina, kad dirbantiems kalinamiems asmenims objektyviai reikalingas didesnis maisto kalorijų kiekis atsižvelgiant į tai, kad jie dienos metu sunaudoja daugiau kalorijų, negu tie asmenys, kurie nedirba. Todėl diskriminacijos nedirbančių vyrų atžvilgiu Å¡iuo atveju nėra. Vertinant vegetarinį ir veganinį valgiaraÅ¡tį nustatyta, kad maisto davinys pagal vegetarinį valgiaraÅ¡tį gaminamas naudojant Å¡iuos maisto produktus: ruginė ir kvietinė duona, avižiniai dribsniai, kvietinės, miežinės, perlinės, grikių, manų kruopos, ryžiai, žirniai, pupelės, makaronai, miltai, žuvis (Å¡aldyta arba Å¡viežia), sÅ«dyta žuvis, kiauÅ¡iniai, margarinas, aliejus, bulvės, kopÅ«stai, burokėliai, morkos, svogÅ«nai, agurkai, pomidorai, česnakai, rÅ«gÅ¡tynės, džiovinti vaisiai, pienas, kefyras, varÅ¡kė, grietinė, fermentinis sÅ«ris, cukrus, arbata, prieskoniai (druska, pipirai) džiÅ«vėsėliai, krakmolas.

Tuo tarpu maisto davinys pagal valgiaraÅ¡tį veganams susideda iÅ¡ ruginės ir kvietinės duonos, džiÅ«vėsėlių, kruopų (kviečių, avižų, grikių, miežių, perlinių kruopų, ryžių, manų), žirnių, makaronų, miltų, pupelių, margarino, aliejaus, bulvių, kopÅ«stų, burokėlių, morkų, svogÅ«nų, agurkų, pomidorų, prieskonių, citrinos, česnako, džiovintų vaisių, obuolių, rÅ«gÅ¡tynių, druskos, cukraus, pomidorų padažo. Vertinant Å¡iuos duomenis matyti, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, kurie nevalgo mėsos ar gyvulinės kilmės maisto kaip alternatyvÄ gali pasirinkti maitinimÄ pagal vegetarinį arba veganų valgiaraÅ¡tį.

Tiek vegetarinis, tiek veganų maisto valgiaraÅ¡tis sudarytas atsižvelgiant į Fiziologines mitybos normas, jas atitinka. Pažymėtina, kad valgiaraščiai patvirtinti įtraukiant į juos pakankamai skirtingų maisto produktų. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad vegetarų valgiaraÅ¡tyje yra tokių maisto produktų kaip žuvis ar kiauÅ¡iniai, teismo vertinimu, kai kurie asmenys, kurie nevalgo mėsos, vis tik renkasi alternatyvÄ mėsai žuvį ar kiauÅ¡inius. Ä®kalinimo įstaigos administracija, vadovaudamasi lygiateisiÅ¡kumo principu, negali užtikrinti tik vienos kurios tai nuteistųjų/suimtųjų asmenų grupės maitinimÄ , kuris absoliučiai atitiktų jų reikalavimus, todėl teismo vertinimu vegetariÅ¡kas ir veganiÅ¡kas valgiaraščiai iÅ¡ esmės yra minimali, bet pakankama alternatyva tiems asmenims, kurie negali/nenori valgyti mėsos ar kitų gyvulinės kilmės produktų.

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad yra dažnai maitinamas tik pupelėmis, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas prisiima veganiÅ¡ko valgiaraščio pasirinkimo pasekmes, o tiekiami produktai parenkami pagal jų cheminę sudėtį ir maistinę vertę. Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepažeisdamas savo įsitikinimų turėjo galimybę maitintis ir pagal valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams, tačiau nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kuriuose yra jam netinkamų produktų, o trÅ«kstamÄ kalorijų kiekį pakeisdamas iÅ¡ parduotuvės tiekiamais produktais.

PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ tariamÄ neturtinę žalÄ . Nenustačius, kad Kalėjimų departamentas, tvirtindamas dirbančių ir nedirbančių asmenų, vegetarų ir veganų valgiaraščius pažeidė teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Nesant neteisėtų veiksmų kaip bÅ«tinosios valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, negalimas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos tenkinimas nei dėl diskriminacijos, nei dėl tiekiamo maitinimo.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo M. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėja                                                                                                          Mefodija Povilaitienė                                                   Â