2021-12-22 Nr. AB-27696-3-62-3-01396-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-881-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01396-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 800 Eur ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 22.35 val., miegui skirtu laiku, Pravieniškių PN-AK pareigūnai provokaciniais tikslais atėjo į 7 būrio 8 kamerą ir pradėjo kelti iš lovos pranešdami, kad kameroje bus atliekama krata. Pareiškėjo nuomone, dėl jo pretenzijų, kad yra pažeidinėjama dienotvarkė, t. y. miegui skirtas laikas, jis užsitraukė pareigūnų nemalonę ir jam buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl pareigūnų įžeidinėjimo, necenzūrinių žodžių vartojimo. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytus veiksmus buvo nuspręsta perduoti spręsti Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatui (toliau – ir Kaišiadorių r. PK), kuris, neatlikęs jokio tyrimo, neapklausęs liudytojų, neįsigilinęs į aplinkybes, surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nurodęs, kad pareiškėjas įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų nurodymų ir reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 90 Eur baudą. Dėl Pravieniškių PN-AK nepagrįsto dokumentų perdavimo Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK, o šiam nepagrįstai apkaltinus nusižengimu, kurio pareiškėjas nepadarė, ir jį nubaudus bei skyrus jam baudą, pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, reputacijos pablogėjimą, nepatogumų, psichologinį sukrėtimą, bejėgiškumo jausmą, jautėsi pažemintas. Minėtu nutarimu paskirta nuobauda buvo Kauno apylinkės teismo panaikinta, todėl įrodinėti iš naujo atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų nebereikia ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjui padarytos žalos dydžio.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. jam buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos jo neva padaryto pažeidimo aplinkybės ir kurių pagrindu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 69-1539 jam paskirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės. Pareiškėjas teigė buvęs apšmeižtas padaręs pažeidimą, nors jokio pažeidimo nepadarė, todėl turėjo gaišti laiką, analizuoti teisės aktus, rašyti skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) dėl nepagrįsto ir neteisėto Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimo. Kalėjimų departamentas 2019 m. lapkričio 20 d. tarnybinio tyrimo išvada siūlė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 69-1539 pareiškėjui paskirtą nuobaudą panaikinti. Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai yra įrodyti, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. 14.15 val. jis pareigūnų buvo uždarytas į 1 kv. m patalpą, nors turėjo būti pristatytas į teismą. Pareigūnai negalėjo paaiškinti, kada baigsis teismo posėdis vaizdo konferencijų salėje ir kada bus galima pasinaudoti šia sale, todėl pareiškėjas paprašė jų leisti grįžti į būrio kiemelį, kadangi tuo metu jam buvo skirtas laikas pasivaikščioti gryname ore. Tačiau pareigūnai nereagavo į jo pastabas ir surašė tarnybinius pranešimus dėl neva jo netinkamo elgesio, o įstaigos direktorius nutarė nepagrįstus ir neteisėtus tarnybinius pranešimus išsiųsti į Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK. Pareiškėjo nuomone, toks veiksmas buvo neteisėtas, kadangi iš tarnybinių pranešimų buvo aiškiai matyti, kad jis yra apšmeižtas ir nepagrįstai apkaltintas padaręs pažeidimą. Dėl tokio pareigūno elgesio kilo tolesni veiksmai, kurie sukėlė pareiškėjui nepatogumų, t. y. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK jam 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu skyrė 110 Eur baudą, todėl vėl jam teko kreiptis į teismą ir įrodinėti savo nekaltumą. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2020 m. balandžio 21 d. priėmė nutarimą panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK nutarimą Nr. 63-ANR_N-1879-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Dėl valstybės įstaigų priimtų neteisėtų aktų pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Kauno AVPK nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. nutarime Nr. 63-ANR_N-1602-2019 nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 22.35 val. Pravieniškių PN-AK pareiškėjas statutiniams valstybės tarnautojams sakydamas necenzūrinius žodžius įžeidė pareigūnų garbę ir orumą bei nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų nusiraminti, nesikeikti ir neįžeidinėti pareigūnų garbės bei orumo ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio 1 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-28-753/2020 nusprendė, kad pareiškėjo veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnio 1 dalyje, požymių, o vertindamas pareiškėjo veiksmus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį nustatė, jog nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą, todėl panaikino 2019 m. spalio 1 d. nutarimą ir administracinę teiseną nutraukė. 2019 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 63-ANR_N-1879-2019 nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 14.15 val.

Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus nuteistasis E. V. nevykdė Pravieniškių PN-AK pirmojo sektoriaus specialistų teisėtų reikalavimų nustoti keiktis, niekur neiti, elgėsi šiukščiai, bandė išeiti, taip elgdamasis nevykdė teisėtų statutinių valstybės tarnautojų nurodymų ir reikalavimų, padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-107-814/2020, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK) nustatytos ir nuteistųjų asmenų atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra specialiosios normos reglamentuojančių atsakomybę už administracinių nusižengimų padarymą atžvilgiu, kurios numato atsakomybę už tokius pačius veiksmus, už kuriuos nuteistiems asmenims turi būti taikoma drausminė atsakomybė.

Remdamasis tuo, teismas nusprendė, kad nuteistųjų teisinė padėtis yra specifinė, todėl jie už veiksmus, sudarančius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę, privalo atsakyti ne administracine, o bausmių vykdymo režimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Todėl teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Pareigūnai, pareiškėjo atžvilgiu priėmę sprendimus administracinio nusižengimo bylose, netinkamai taikė teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, t. y. pareiškėjas dėl neteisėto elgesio turėjo būti baudžiamas ne administracine, o drausmine tvarka, vadovaujantis BVK nuostatomis.

Kauno AVPK nuomone, teisinės pasekmės kilo dėl paties pareiškėjo neteisėto elgesio, todėl jo teiginiai, kad jis patyrė nepatogumų įrodinėdamas savo nekaltumą ir dėl to neva patyrė pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala ir turėtų būti priteistas būtent 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad nuobaudos reikšmingos kaip įstatymams paklusnų elgesį stimuliuojančios priemonės nuteistiesiems atliekant bausmes. Pareiškėjas sistemingai pažeidinėja nustatytas vidaus tvarkos taisykles, piktavališkai pažeidinėja įstaigoje nustatytą tvarką, vėliau kreipiasi į Lietuvos Respublikos teismus bandydamas pasipelnyti. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Nėra jokių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją bei siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Pareiškėjas nepagrindžia neturtinės žalos fakto, o tai, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo panaikintos, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos atsiradimo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, o tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą bei į uždarosios zonos kameras. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą vertintinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad dėl neteisėto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 69-1539, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, bei dėl ploto trūkumo laikino sulaikymo patalpoje (30 min.) buvo pažeista pareiškėjo teisė; priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

10. Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo netinkamo elgesio 2019 m. rugpjūčio 25 d. buvo surašyti Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 22.35 val. atliekant kratą nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje nuteistasis E. V. įžūliai reiškė nepagrįstą nepasitenkinimą dėl vykdomos kratos, prieš pareigūnus vartojo necenzūrinius žodžius, žargoną. Nuteistajam buvo duotas nurodymas nusiraminti, tačiau šis, nustojęs keiktis, įžūliai reiškė nepagrįstą nepasitenkinimą esama tvarka. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad taip nuteistasis pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 ir 73.4 punktų nuostatas. Dėl galbūt pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo buvo kreiptasi į Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK.

11. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2019 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-1602-2019 pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir, remiantis ANK 506 straipsnio 4 dalimi ir 508 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta bauda. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2019 m. spalio 1 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei 508 straipsnį nutraukė. Minėtas Kauno apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-28-753/2020 įsiteisėjo 2020 m. vasario 11 d.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 14.15 val. Pravieniškių PN-AK nevykdė Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus specialistų teisėtų nurodymų ar reikalavimų. Už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pareiškėjui 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 63-ANR_N-1879-2019 buvo paskirta 110 Eur bauda. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-1879-2019 bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Minėtas Kauno apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo 2020 m. gegužės 12 d.

13. Teismas nurodė, kad vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, Nr. A822-207/2010, Nr. A662-491/2010, Nr. A492-2056/2012), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą.

14. Teismas sprendė, kad Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtu ir nepagrįstu patraukimu administracinėn atsakomybėn. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-28-753/2020 pabrėžė, kad ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, bei visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo veikoje nėra nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymių, o vertinant pareiškėjo veiksmus pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, todėl priimtą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną prieš pareiškėją nutraukė.

15. Teismas konstatavo, kad Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnas, surašydamas 2019 m. spalio 1 d. administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjui ir šiam nurodžius, jog su protokolu nesutinka, jokio papildomo administracinių nusižengimų tyrimo neatliko, t. y. nebuvo apklausti kiti kratos metu dalyvavę asmenys, nebuvo išreikalauta vaizdo registratoriumi užfiksuotos vaizdo medžiagos, o buvo remtasi tik dviejų pareigūnų identiškais tarnybiniais pranešimais ir tą pačią dieną priimtas nutarimas nubausti pareiškėją 90 Eur bauda; tai įsiteisėjusiu 2020 m. sausio 21 d. nutarimu konstatavo Kauno apylinkės teismas. Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnas nesilaikė įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės pareigūnas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N62-231/2011).

16. Teismas pažymėjo, kad minėtame 2020 m. balandžio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-107-814/2020 nurodyta, jog nuteistųjų asmenų teisinė padėtis yra specifinė, todėl jie už veiksmus, sudarančius ANK 506 straipsnyje 4 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę, privalo atsakyti ne administracine, o bausmių vykdymo režimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, bei konstatuota, kad Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK priimdamas 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą teisės aktus taikė ir aiškino netinkamai, todėl panaikino Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-1879-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

17. Teismas sprendė, kad Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnas, priimdamas 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą, neįvertino to, kad BVK nustatytos ir nuteistųjų asmenų atsakomybę reglamentuojančios teisės normos yra specialiosios normos, reglamentuojančios atsakomybę už administracinių nusižengimų padarymą, kurios numato atsakomybę už tokius pačius veiksmus, už kuriuos nuteistiems asmenims turi būti taikoma drausminė atsakomybė, todėl akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnas netaikė teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl ir šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės pareigūnas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjui Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 69-1539 buvo paskirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų pažeidimą. Šį nutarimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris, atlikęs tarnybinį tyrimą, 2019 m. spalio 29 d. parengė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LV-2776. Kalėjimų departamentas nustatė, kad pataisos įstaigos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 69-1539 pareiškėjui paskiriant nuobaudą buvo netinkamai įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės, t. y. nuobauda pareiškėjui paskirta jam nevykdant duotų pareigūnų nurodymų įdėti išimtą stiklo paketą, nepaisant fakto, kad teisės aktų nuostatos tokios pareigos nenumatė, todėl pareiškėjui paskirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės – panaikinta.

19. Teismas vertino, kad skirdami pareiškėjui drausminę nuobaudą, Pravieniškių PN-AK pareigūnai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų bei jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė neatidžiai, nerūpestingai, paviršutiniškai ir tokiu būdu netinkamai suformulavo kaltinimą pareiškėjui, taigi, atliko neteisėtus veiksmus.

20. Teismas nurodė, kad nustačius pareigūnų veiksmų, susijusių su pareiškėjo nubaudimu, neteisėtumo faktą, tai lemia ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl neturtinės žalos, kilusios dėl to, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 22.35 val. nepagrįstai sutrikdė miegui skirtą laiką atlikdami kratą, pažymėjo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. balandžio 3 d.) 150 punktas nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus neįtrauktų daiktų. Iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-28-753/2020 matyti, jog nagrinėjant šią bylą teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai: R. J. nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 25 d. dėl suveikusios detektavimo sistemos (nuteistojo kameroje suveikė mobiliojo ryšio telefonas) buvo daroma neplaninė krata, taip pat D. P. teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. gavo informaciją, jog nuteistojo kameroje buvo fiksuotas mobiliojo ryšio telefono panaudojimas, todėl su kolega nuėjo į nuteistojo kamerą atlikti neplaninės kratos.

22. Teismas pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato, kad krata, kokia ji bebūtų – planinė ar neplaninė, turi būti atlikta tik ne miegui skirtu laiku, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl miegui skirto laiko sutrikdymo laikytinos nepagrįstomis ir atmestinos.

23. Teismas pareiškėjo teiginius dėl kilusios neturtinės žalos dėl to, kad Pravieniškių PN-AK dėl 2019 m. rugpjūčio 25 d. ir 2019 m. rugsėjo 26 d. įvykių nepagrįstai dokumentus, t. y. pareigūnų tarnybinius pranešimus, perdavė Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK, vertino kaip abstrakčius.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl to, kad jis pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktą turi teisę pasivaikščioti gryname ore kasdien po dvi valandas, pagal grafiką pasivaikščiojimas vykdomas nuo 12.45 iki 14.45 val., o 2019 m. rugsėjo 26 d. Pravieniškių PN-AK pareigūnai pažeidė jo teisę į dviejų valandų pasivaikščiojimą jį sutrumpindami pusvalandžiu bei nepagrįstai visą šį laiką jį laikydami laikino sulaikymo patalpoje, kurios plotas apie 1 kv. m. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir pageidaudamas dalyvauti nuotoliniu būdu teismo posėdyje, turėjo numatyti tokių savo paties valinių veiksmų neigiamas pasekmes. Pareiškėjo pasivaikščiojimo sutrumpinimą pusvalandžiu lėmė objektyvios aplinkybės, t. y. užtrukęs teismo posėdis, kurio trukmės Pravieniškių PN-AK administracija niekaip negalėjo lemti, todėl nėra pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų.

25. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui. Nors pareiškėjas reiškė pretenzijas ir dėl to, kad nepagrįstai jį apie 30 min. laikė laikino sulaikymo patalpoje, kurios plotas apie 1 kv. m ir kuri neturėtų būti naudojama žmonių laikymui, kadangi buvimas tokioje ankštoje patalpoje jam sukėlė neigiamų emocijų, išgyvenimų, tačiau administracinio nusižengimo byloje Nr. II-107-814/2020 nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas dėl prieš tai užtrukusio teismo posėdžio reiškė nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, nereagavo į nurodymus, todėl dėl savo paties netinkamo elgesio buvo uždarytas į minėtą patalpą. Pravieniškių PN-AK nepateikė teismui jokių duomenų apie patalpos, į kurią pareiškėjas buvo uždarytas 2019 m. rugsėjo 26 d., plotą, todėl pareiškėjo argumentai dėl ploto trūkumo lieka nepaneigti.

26. Teismas nurodė, kad byloje konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 69-1539 neteisėto nuobaudos paskyrimo – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės bei dėl ploto trūkumo laikinojo sulaikymo patalpoje (pareiškėjas pats patvirtino, kad šioje patalpoje buvo laikomas tik 30 min.). Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kaip jo padėtis kito, kai jam buvo paskirta nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo padėtis dėl paskirtos nuobaudos žymiai nepasikeitė, taip pat pareiškėjas negalėjo per 30 min. būdamas per mažo ploto patalpoje (jis šioje patalpoje buvo laikomas dėl savo paties neteisėtų veiksmų) patirti tokių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą ir kita, kad galima būtų spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas pripažino, kad minėtais pažeidimais buvo pažeista pareiškėjo teisė, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Teismas pažymėjo, jog nustatyta, kad skirdami pareiškėjui administracines nuobaudas Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnai nesielgė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė jų veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų bei jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė neatidžiai, nerūpestingai, paviršutiniškai, taigi, atliko neteisėtus veiksmus. Todėl pareiškėjui kilo neturtinė žala. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nusikalsti, daryti pažeidimus (2019–2020 metais yra padaręs 12 pažeidimų už administracijos reikalavimų nevykdymą, įžūlų elgesį, už nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą ir t. t.). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, nepatogumus sukėlė būtent nepagrįsti šių administracinių nuobaudų paskyrimai. Teismas sutiko, kad pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūnai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų. Teismas sprendė, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 150 Eur.

III. 28. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų 2019 m. rugpjūčio 25 d. atlikdami kratą jo kameroje ir sutrikdydami pagal dienotvarkę nustatytą miegą. Teismas rėmėsi tik pareigūnų žodžiais, nepatvirtintais jokiais dokumentais, kad kameroje buvo suveikęs mobilusis telefonas ir reikėjo atlikti kratą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo atžvilgiu sutrikdžius dienotvarkę, kurios privalo laikytis ir pataisos įstaiga, buvo pažeistos jo teisės, o teismas, vertindamas įrodymus, buvo šališkas.

30. Pareiškėjas teigia, kad jo pretenzijos dėl neteisėtai perduotų bylų Kauno AVPK įrodytos ir turėjo būti sprendžiamos.

31. Pareiškėjas nesutinka, kad Pravieniškių PN-AK neatliko neteisėtų veiksmų nesuteikę jam 2 valandų pasivaikščiojimo. Tai yra įstatyme nustatyta jo teisė, pasivaikščiojimo laikas turėjo būti atidėtas kitam laikui, o uždarytas laikino laikymo patalpose pareiškėjas buvo nepagrįstai, nes jis buvo iš jos nuvestas ne į teismo posėdį, o į drausmės grupę. Todėl teismo posėdis neturi nieko bendro su pasivaikščiojimo sutrumpinimu. Pareiškėjas teigia nepadaręs jokių pažeidimų 2019 m. rugsėjo 26 d., todėl nepagrįstai buvo uždarytas į laikino laikymo patalpą.

32. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis nepatyrė neigiamų pasekmių dėl paskirtos nuobaudos. Pareiškėjas nurodo, kad jam priteistas neadekvatus neturtinės žalos atlyginimas pinigais, turėtų būti atlyginta visa jo prašoma suma – 700 Eur.

33. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Kauno AVPK nurodo, kad faktas, jog teismo nuomone, nesurinkta pakankamai įrodymų pareiškėjo kaltei patvirtinti, neleidžia daryti prielaidos, kad administracinė teisena buvo pradėta ir administracinio nusižengimo tyrimas atliktas nepagrįstai ir neteisėtai. Nuteistųjų atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymas nėra aiškiai reglamentuotas, todėl teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad policijos pareigūnai, taikydami ANK, o ne BVK nuostatas, pasielgė neteisėtai, yra nepagrįstas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą yra nepagrįstas.

35. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Pravieniškių PN-AK nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti nėra pagrindo.

37. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

38. Atsakovo atstovas dėl 2019 m. spalio 1 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 63-ANR_P-2764-2019 nurodo, kad dėl įrodymų pakankamumo administraciniam nusižengimui konstatuoti sprendžia tik teismas. Todėl vien faktas, kad, teismo nuomone, nesurinkta pakankamai neginčijamų įrodymų pareiškėjo kaltei patvirtinti, neleidžia daryti prielaidos, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir tyrimas administracinio nusižengimo byloje atliekamas bei protokolas surašytas nepagrįstai ir neteisėtai.

39. Kauno AVPK dėl 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 63-ANR_N-1879-2019 atkreipia dėmesį, kad dėl nuteistųjų asmenų atsakomybę reglamentuojančios specialios teisės normos Kauno apylinkės teismas pasisakė tik 2020 m. balandžio 21 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-107-814/2020, o administracinio nusižengimo bylą Nr. 11-28-753/2020 išnagrinėjo iš esmės net neužsimindamas apie tai, kad aptariamą teisinį santykį gali reglamentuoti specialios teisės normos. Todėl jei tas pats teismas, priimdamas nutarimus skirtingose administracinio nusižengimo bylose, kuriose buvo nagrinėjamas panašus nusižengimas, taikė netapačias tesės normas, spręstina, kad nuteistųjų atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimas nėra aiškiai reglamentuotas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo konstatuota, jog policijos pareigūnai skunde minimais atvejais taikydami ANK, o ne BVK nuostatas pasielgė neatidžiai ir nerūpestingai, yra nepagrįstas.

40. Atsakovo atstovas teigia, kad nors įsiteisėjusiais Kauno apylinkės teismo nutarimais administracinių nusižengimų bylose ir buvo nutrauktos administracinių nusižengimų teisenos pareiškėjo atžvilgiu, tačiau tai negali būti pakankamas pagrindas neteisėtiems ar aplaidiems pareigūnų veiksmams konstatuoti. Teisinės pasekmės kilo dėl paties pareiškėjo neteisėto elgesio, todėl E. V. teiginiai, kad jis patyrė nepatogumų įrodinėdamas savo nekaltumą ir dėl to neva patyrė pažeminimą ir reputacijos pablogėjimą, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į konfliktišką pareiškėjo asmenybę, bei į tą faktą, kad nors E. V. atžvilgiu ir buvo nutrauktos administracinio nusižengimo teisenos bylos, tačiau jo veiksmai turėjo būti vertinti drausmine prasme. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui priteisdamas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į tai, kad E. V. argumentai dėl jo tariamai patirtų dvasinių išgyvenimų yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 800 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. V. kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų – kratos atlikimo kameroje miegui skirtu laiku, perdavimo duomenų apie pareiškėjo netinkamą elgesį Kaišiadorių r. PK, kurio paskirtos nuobaudos už administracinių nusižengimų padarymą įsiteisėjusiais teismo nutarimais buvo panaikintos, nepagrįstai Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 69-1539 paskirtos nuobaudos – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymo be eilės, 2019 m. rugsėjo 26 d. nepagrįsto pareiškėjo uždarymo į laikino laikymo patalpą, kurios plotas buvo per mažas (1 kv. m) bei tą dieną nesuteikto viso 2 val. pasivaikščiojimo laiko.

42. Pareiškėjas taip pat 700 Eur neturtinę žalą kildino iš Kauno AVPK pareigūnų veiksmų – dėl to, kad Kaišiadorių r. PK pareigūnų priimti du nutarimai administracinių nusižengimų bylose pareiškėjo atžvilgiu buvo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimais.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad dėl neteisėto Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 69-1539, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės, bei dėl ploto trūkumo laikino sulaikymo patalpoje (30 min.) buvo pažeista pareiškėjo teisė bei priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

44. Apeliacinius skundus byloje pateikė pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK.

45. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

47. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

48. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

49. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai Pravieniškių PN-AK pareigūnų 2020 m. rugpjūčio 25 d. atliktos kratos pareiškėjo kameroje dienotvarkėje nustatytu miego metu, pareiškėjo laikymo laikino laikymo patalpoje, pasivaikščiojimo suteikimo bei Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų perduodant duomenis Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK dėl pareiškėjo galbūt padarytų administracinių nusižengimų bei patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai jų nekartoja. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų bei, laikydamasis ANTĮ nuostatų, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus.

51. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su teismo šališkumu, pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėjas nepagrindė teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei pareiškėjas, ar priėmė pareiškėjo netenkinantį teismo sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini.

52. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 69-1539 neteisėto nuobaudos paskyrimo – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymo be eilės bei dėl ploto trūkumo laikinojo sulaikymo patalpoje (pareiškėjas pats patvirtino, kad šioje patalpoje buvo laikomas tik 30 min.).

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

54. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad dėl byloje nustatytų Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Šiuo atveju pareiškėjo laikinas sulaikymas buvo vienkartinis, truko trumpai – apie 30 min., Kalėjimų departamento buvo pripažinta, kad nuobauda pareiškėjui skirta nepagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju pareiškėjui dėl minėtų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Minėti pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo Kauno AVPK apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus pažymi, kad byloje nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-28-753/2020 panaikino Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2019 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-1602-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nes nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir nesant pareiškėjo veikoje ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių. Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-107-814/2020 Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 63-ANR_N-1879-2019 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta konstatavus, kad Kaišiadorių r. PK teisės aktus taikė netinkamai, nes nuteistieji (šiuo atveju – pareiškėjas) už veiksmus, sudarančius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo objektyviąją pusę, privalo atsakyti ne administracine, o bausmių vykdymo režimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Abu minėti teismų procesiniai sprendimai įsiteisėję. Taigi, Kaišiadorių r. PK nutarimai, priimti pareiškėjo atžvilgiu, panaikinti kaip neteisėti.

56. Kaip minėta, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.), o neturtinės žalos atlyginimas pinigas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Kaišiadorių r. PK surašant nutarimus pareiškėjo atžvilgiu akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo nenustatyta. Pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala. Be abejo, nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų. Tačiau atsižvelgtina ir į paties pareiškėjo elgesį, įvykių, dėl kurių buvo priimti minėti nutarimai administracinių nusižengimų bylose, aplinkybes. Atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma (700 Eur), o pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikytinas per dideliu ir neadekvačiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo keistina.

57. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Kauno AVPK apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį dėl 150 Eur neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui E. V. pakeisti.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. V. teisė į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytus reikalavimus atitinkančias teisenos sąlygas priimant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2019 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-1602-2019 ir 2019 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 63-ANR_N-1879-2019 buvo pažeista.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė