3219aa3c-a769-49b2-896e-0ca94fbd59de · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-616/2017                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54837-2016-9                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                 1.1.6.6; 1.2.7.4.1; 2.4.6.3.2.

                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 11 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,teisėjų Virginijos Žindulienės, Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,išteisintajam D.

A., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Mažeikienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1511 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose Å¡io nusikaltimo požymių.                          Kolegija, n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. A. pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį buvo iÅ¡teisintas dėl to, kad bÅ«damas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu Å¡eÅ¡iolikos metų amžiaus, 2016-08-13 apie 23.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, vienÄ kartÄ lytiÅ¡kai santykiavo su jaunesne negu Å¡eÅ¡iolikos metų E. S., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiÅ¡kai santykiauti požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1511 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vieniems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai iÅ¡dirbti 160 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimÄ 1 metams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., neatlygintinai iÅ¡dirbti 160 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis2.1.

Skunde pažymima, kad BK 1511 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo (BK 1511 straipsnio 5 dalis). Pasak prokurorės, Šiaulių apylinkės teismas netinkamai išaiškino BK 1511 straipsnio 5 dalies nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog tarp nukentėjusiosios E. S. ir kaltinamojo D. A. įvykio metu buvęs 9 metų amžiaus skirtumas nėra akivaizdžiai didelis, kad E. S. ir D. A. dvasinė branda yra panaši, tarp jų nėra didelio dvasinės brandos skirtumo. 2.2.

Pažymima, kad pagal teismų praktikÄ amžiaus skirtumas gali bÅ«ti pripažintas nedideliu, kai kaltinamajam yra 18 metų, o tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo yra maždaug 4 metų skirtumas (baudžiamoji byla Nr. 1A-62/2014 ). Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamajam D. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję 24 metai, nukentėjusiajai E. S. – 15 metų, vadinasi, tarp kaltinamojo D. A. ir nukentėjusiosios E. S. 2016-08-13 buvo 9 metų skirtumas, kuris laikytinas akivaizdžiai dideliu.

Be to, D. A., bÅ«damas 24 metų amžiaus, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, akivaizdžiai suprato, jog su 15 metų nukentėjusiÄ jÄ lytiniai santykiai yra neleistini ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę.2.3. Taip pat skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vada, jog E. S. ir D. A. dvasinė branda yra panaÅ¡i, tarp jų nėra didelio dvasinės ir fizinės brandos skirtumo, yra nepagrista bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog D. A. neatitiktų savo amžiaus tarpsnio, jog jam bÅ«tų nustatyti sveikatos sutrikimai, dėl kurių jo dvasinė ar fizinė branda neatitiktų jo amžiaus. 2.4.

Prokurorės nuomone, į tai, kad kaltinamasis D. A. nukentėjusiÄ jÄ palaiko moraliÅ¡kai ir finansiÅ¡kai, kad jų santykiai draugiÅ¡ki, kad E. S. nelaiko savęs nukentėjusiÄ jÄ , galima bÅ«tų atsižvelgti tik skiriant bausmę.2.5. Skunde taip pat teigiama, kad nuosprendyje teismas nepagrįstai konstatavo padarytus procesinius pažeidimus, kuriais buvo suvaržytos kaltinamojo D. A. teisės. Pažymima, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54837-16 buvo pradėtas pagal BK 1511 straipsnio l dalį gavus (duomenys neskelbtini) paslaugų centro praneÅ¡imÄ , kad nepilnametė E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), yra galimai seksualiai iÅ¡naudojama suaugusio vyro D.

A.. Kadangi nepilnametė E. S. neigė turėjusi lytinius santykius su D. A., kiti liudytojai, tarp jų ir liudytoja B. B., negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti šį faktÄ , todėl D. A. nebuvo pagrindo suteikti įtariamojo statusÄ , nes nebuvo žinomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, vieta ir laikas ir todėl jam nebuvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ . Nurodoma, kad D. A. prieÅ¡ jį apklausiant specialiuoju liudytoju buvo supažindintas su 2017-02-01 nutarimu apklausti jį BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė sutikti ar nesutikti bÅ«ti apklausiamam liudytoju, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius, iÅ¡aiÅ¡kinta teisė apklausos metu turėti įgaliotÄ atstovÄ , reikalauti bÅ«ti pripažintu įtariamuoju.

Akcentuojama, kad D. A. jam iÅ¡aiÅ¡kintomis teisėmis nepasinaudojo ir sutiko bÅ«ti apklausiamas liudytoju apie savo paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl nebuvo apribota D. A. galimybė suvokti procesÄ kaip galintį sukelti jam neigiamas pasekmes, bei nebuvo apribota galimybė gintis. Be to, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, kaltinamasis D. A. patvirtino, kad prieÅ¡ apklausiant jį specialiuoju liudytoju, jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymus apie paties galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir atleisti D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dvejiems metams be užstato. IÅ¡teisintasis D. A. ir jo gynėja sutiko su prokurorės pozicija ir prašė taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ . 4. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. 5. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu D.

A. buvo kaltinamas 2016-08-13 padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1511 straipsnio 1 dalyje, o skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodyta kita nusikaltimo padarymo data – 2016-09-13. Esant tokioms aplinkybėms aptarta klaida iÅ¡taisytina Å¡iuo nuosprendžiu.    6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl faktinių pilnamečio D. A. padarytos veikos – lytinio santykiavimo su jaunesne negu Å¡eÅ¡iolikos metų E. S., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiÅ¡kai santykiauti požymių, aplinkybių, ir tokios veikos formalios atitikties BK 1511 straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai.

Apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės nesutinkama su BK 1511 straipsnio 5 dalyje numatytų sÄ lygų, dėl kurių asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį, įvertinimu skundžiamame nuosprendyje ir atitinkamai su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad D. A. veiksmuose nėra BK 1511 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems argumentams.

7. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai, remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (kaltinamojo D. A., nukentėjusiosios E. S. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 48 /2017(04) ir kt.), konstatavo, jog D. A., būdamas pilnametis (24 metų amžiaus) ir žinodamas, kad E. S. yra jaunesnė negu šešiolikos metų (15 metų amžiaus), lytiškai su ja santykiavo, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

BK 1511 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad BK 1511 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Kaip jau minėta, apylinkės teismas nemanė, jog tarp kaltininko D. A. ir nukentėjusiosios E. S. yra didelis amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumas, todėl D. A. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Å ioje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, BK 1511 straipsnio 5 dalyje nurodytos ir veikos nusikalstamumÄ paneigiančios aplinkybės neegzistuoja.8.

Kalbant apie asmens dvasinę brandÄ reikia vadovautis tokiomis kategorijomis – ar asmuo jau yra suaugęs, ar pakankamai subrendęs, kad kurti savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , suvokti realybę tokiÄ , kokia ji yra iÅ¡ tikrųjų. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas teisingai akcentavo tam tikras aplinkybes apibÅ«dinančias D. A. ir nukentėjusiÄ jÄ â€“ kad D. A. įvykio metu buvo pilnametis (24 metų amžiaus), o E. S. nepilnametė (15 metų amžiaus), kad D. A. gyvena vienas (duomenys neskelbtini), turi profesinį iÅ¡silavinimÄ , dirba UAB (duomenys neskelbtini) staklininku, o E. S. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, gyveno pas smurtaujančiÄ motinÄ , bÅ«davo varoma iÅ¡ namų, todėl buvo paimta iÅ¡ Å¡ios Å¡eimos ir nuo 2017-01-20 gyvena pas globėjÄ E. M.

– kurios, kolegijos nuomone, daugiau byloja apie minėtų asmenų dvasinės brandos skirtumus, nei apie panaÅ¡umÄ , kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. IÅ¡ nukentėjusiosios E. S., kaltinamojo D. A., liudytojos R. R. ir nukentėjusiosios įstatyminės atstovės E. M. parodymų (b. l. 148–149; 159–160) matyti, kad nepilnametės nukentėjusiosios gyvenimas nesusiklostė – jos mama B. B. besaikiai vartodavo alkoholį, iÅ¡varydavo savo dukrÄ iÅ¡ namų net naktį, vartodavo prieÅ¡ dukrÄ fizinį smurtÄ , E. S. pyksta ant savo mamos, o su D.

A. sutaria labai gerai, jis jai daug padeda, jos neįžeidinėja, su juo E. S. jaučiasi saugi, draugavo ir iki Å¡iol draugauja kaip vaikinas ir mergina, ketina toliau bendrauti, bet dėl vedybų nežino, D. A. nuperka E. S. rÅ«bų, dovanoja gėles. Tokios aplinkybės neleidžia manyti apie tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu (2016-08-13) kaltinamojo ir nepilnametės nukentėjusiosios realybės suvokimas buvo vienodas arba labai artimas, ypač akcentuojant devynerių metų jų amžiaus skirtumÄ , kai D.

A. pilnametystės sulaukė prieÅ¡ 6 metus iki įvykio, o E. S. tik Å¡iais metais sukako 16 metų, akivaizdžiai nesulyginamÄ gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir skirtingÄ socialinę aplinkÄ . IÅ¡ paminėtų aplinkybių taip pat akivaizdu, kad E. S. savo santykius su D. A. įsivaizduoja tokius, kokių norėtų – t. y. prieÅ¡ingus nei turėjo su savo motina B. B., E. S. pasaulėžiÅ«ra daugiau veikiama emocijos, pozityvių vilčių ateityje ir visiÅ¡ku D. A. elgesio toleravimu. Å ių iÅ¡vadų nepaneigia nei tokios apylinkės teismo nuosprendyje konstatuojamos aplinkybės, kad E. S. jaučiasi laiminga bÅ«dama kartu su D.

A., kad lytiniai santykiai neturėjo įtakos E. S. psichologinei bÅ«senai ir bendravimui su D. A., kad jų tarpusavio santykiai yra stabilÅ«s ir pan.9. Nors Å¡ioje byloje nebuvo atliekami jokie E. S. ir D. A. dvasinės brandos specialistų (ekspertų) tyrimai, tačiau vien didelis amžiaus skirtumas tarp minėtų asmenų (devyneri metai), Å¡io nuosprendžio 8 punkte nurodytos aplinkybės, neleidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad esant BK 1511 straipsnio 5 dalyje numatytoms sÄ lygoms D.

A. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį negalima. Todėl skundžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis naikintinas, pripažįstant, kad D. A. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1511 straipsnio 1 dalyje.

10. Kadangi, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal prokurorės apeliacinį skundÄ , nustatyta, jog egzistuoja BK 40 straipsnio numatyti pagrindai ir sÄ lygos atleisti D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nėra prasmės plačiau pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teisme ir prokurorė iÅ¡ esmės sutiko su d. A. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Dėl to apeliacinės instancijos teismas Å¡iame nuosprendyje plačiau pasisakys dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir atitinkamų aplinkybių aktualių tų nuostatų taikymui.11.

Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta galimybė, esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytoms sÄ lygoms ir pagrindams, atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir apeliacinės instancijos teisme. BK 40 straipsnyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, taikyti minėtÄ institutÄ D. A. atžvilgiu kliūčių nėra.12. IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos yra aiÅ¡ku, kad ankščiau D. A. baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn traukiamas niekada nebuvo, yra jauno amžiaus ir dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pirmÄ kartÄ padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis; 1511 straipsnio 1 dalis), todėl atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies ir to paties straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas sÄ lygas.

13. BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamÄ veikÄ â€œ. Toks visiÅ¡kas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su nustatytomis esminėmis pripažintos padaryta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka D.

A. pripažino visas jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes ir reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl savo elgesio, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje nepareikÅ¡tas. Dėl to nėra pagrindo abejoti kaltininko nuoÅ¡irdumu ir gerais ketinimais nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo labiau, kad E. S. su D. A. toliau bendrauja kaip draugai. ir pastarasis toliau rÅ«pinasi nukentėjusiÄ ja. 14. Apeliacinės instancijos teismui D. A. motina R. R. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti jai sÅ«nų pagal laidavimÄ .

Kolegija, teismo posėdyje apklaususi laiduotojÄ R. R., neturi pagrindo abejoti dėl D. A. motinos galimybių daryti kaltininkui teigiamÄ Ä¯takÄ ir kontroliuoti jį, nes D. A. su motina sutaria gerai, nuolat bendrauja, R. R. neteista, administracine tvarka nebausta, buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai. IÅ¡ praÅ¡ymo ir parodymų galima suprasti, kad R. R. suvokia savo sÅ«naus D. A. elgesio neteisėtÄ pobÅ«dį ir yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad D.

A. daugiau įstatymų nepažeis. Laiduotojos R. R. tinkamumu apeliacinės instancijos teisme neabejojo nei prokurorė. 15. Dėl to, kas paminėta Å¡io nuosprendžio 8–14 punktuose, esant BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, atsižvelgus į D. A. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį kaltės formÄ ir rūšį (padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ), jo asmenybę (jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai), kolegija sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad D.

A. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis, kuriuo D. A. buvo iÅ¡teisintas pagal BK 1511 straipsnio 1 dalį naikintinas, ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo byla D. A. atžvilgiu nutraukiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 327 straipsnio 2 punktas).    Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Å iaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1511 straipsnio 1 dalyje, D. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato 1 (vienerių) metų terminui, laiduotoja paskiriant jo motinÄ â€“ R. R., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) ir baudžiamÄ jÄ bylÄ D. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1511 straipsnio 1 dalį nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti D.

A., kad jei jis laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Taip pat, jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai R.

R., kad ji turi teisę bet kuriuo metu atsisakyti laidavimo. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Ernesta Montvidienė Teisėjai                                                                                                      Virginija Žindulienė                                                                                                        Laisvydas ZederÅ¡tremas  Â