2015-10-21 Nr. AB-20428-4-16-3-00567-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3913-822/2015

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00567-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant vertėjui Gretai Maselskienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M., pareiškėjo advokatui Pauliui Vinkleriui, liudytojai R. Z.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo A. M. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, tenkinant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. teikimą, pareiškėjas Kirgizijos Respublikos pilietis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikytas Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams – iki 2016 m. kovo 17 d.

Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu (gautas 2015 m. spalio 1 d.), prašydamas panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir paleisti pareiškėją iš sulaikymo arba jo atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad jis neturėjo jokių jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų – jį sulaikiusiems pareigūnams pareiškėjas pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris laikytinas patikimu dokumentu asmens tapatybei nustatyti, todėl nepagrįstos teismo išvados, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturėdamas jo tapatybę patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjo nuomone, teismas ex officio turėjo spręsti dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo jo atžvilgiu. Pažymi, kad turi socialinių ryšių Lietuvoje, yra pajėgus save išlaikyti, todėl nėra pagrindo ir poreikio jo atžvilgiu taikyti griežčiausią sulaikymo formą.

Teismas nenustatė nei vieno iš Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 112 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių būtų poreikis riboti pareiškėjo judėjimo laisvę. Teismas nemotyvavo, kodėl vadovaujasi Įstatymo dėl užsieniečių taisinės padėties 113 straipsnio 2 dalimi, dėl kokios priežasties laiko, kad pareiškėjo sulaikymas yra būtinas ir negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą.

Pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės – jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikas, šeimyniniai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, ir esami socialiniai, ekonominiai bei kiti ryšiai su Lietuvos Respublika – nėra juridiniai faktai, į kuriuos privalu atsižvelgti priimant sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre 6 mėnesiams. Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus kreipėsi su teikimu dėl pareiškėjo sulaikymo vadovaudamasis UTPĮ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 114 straipsnio 2 dalimi, o teismas tinkamai pritaikęs šias teisės normas priėmė sprendimą dėl pareiškėjo sulaikymo. Pažymima, kad pareiškėjui negali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes ši priemonė skirtina tik prieglobsčio prašytojams (UTPĮ 115 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas A. M. buvo sulaikytas 2015 m. rugsėjo 18 d. apie 2.30 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Puškų užkardos pareigūnų Zarasų rajone Smėlynės kaime kelyje Zarasai–Daugpilis operacijos „Žara“ metu iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vykstantis automobiliu Honda Acord, kurį vairavo Kirgizijos pilietis A. I. Pareiškėjas su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, t. y. paso ar kito teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus pareigūnai, atsižvelgdami į tai, kad A. M. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra, kreipėsi su teikimu į Ignalinos rajono apylinkės teismą, prašydami sulaikyti jį Užsieniečių registracijos centre šešiems mėnesiams, kol bus sprendžiamas jo teisinės padėties klausimas, nes: 1) į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas galiojančio dokumento, skirto vykti į užsienio valstybes iš galiojančios Šengeno vizos (pareigūnams pateikė tik jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą); 2) patikrinus minėtą asmenį Užsieniečių registro duomenų bazėje, nustatyta, kad jo atžvilgiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos pareigūnai 2015 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą dėl grąžinimo, tuo pagrindu, kad yra pasibaigęs vizos galiojimo laikas. Sprendimą įvykdyti A. M. turėjo iki 2015 m. rugpjūčio 2 d. Tačiau pareiškėjas paaiškino, kad sprendimo neįvykdė, nes bijojo važiuoti į Rusiją ir į Kirgiziją, nes gali būti suimtas. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 straipsnio 1 dalis numato, jei per nustatytą terminą neįvykdo įpareigojimo savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, asmuo yra išsiunčiamas.

Pareiškėjas Ignalinos rajono apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kad kategoriškai atsisako grįžti į Kirgiziją, nes bijo susidorojimo. Dėl šios priežasties jis yra jau tris kartus keitęs savo anketinius duomenis, tai yra gimė kaip A. K. ir šiuos anketinius duomenis turėjo maždaug iki 22 metų amžiaus, po to pakeitė į A. M., šiuos anketinius duomenis turėjo iki 2013 m., o šiuo metu prisistato esantis A. M. Apklausos metu nurodė, kad 2015 m. birželio ar liepos mėnesį buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje neteisėtai gabenantis Vietnamo Socialistinės Respublikos piliečius, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo žodžiais tariant, šiuo metu jis paleistas už 5 000 Eur užstatą. Minėtus Vietnamo piliečius jis gabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvą per buvusį Smėlynės–Medumi pasienio kontrolės punktą Zarasų rajone. Toliau vyko per Lietuvą ir buvo sulaikytas Lenkijoje Augustavo mieste.

Ignalinos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 114 straipsnio 2, 4 dalimis ir 116 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad Kirgizijos pilietis A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, be to, jo atžvilgiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkardos pareigūnai 2015 m. liepos 26 d. yra priėmę sprendimą dėl grąžinimo, tuo pagrindu, kad yra pasibaigęs vizos galiojimo laikas, kurį įvykdyti jis turėjo iki 2015 m. rugpjūčio 2 d., tačiau šio sprendimo neįvykdė, tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Sienos kontrolės skyriaus prašymą dėl pareiškėjo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

Šioje byloje svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjas sulaikytas pagrįstai.

Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (byloje aktuali 2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje (byloje aktuali 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nustatyta, jog kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje (byloje aktuali 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396) nurodyta, jog sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

Kalbant apie asmenų sulaikymą taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinė savo teikimą ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė faktinėmis aplinkybėmis, kad reikia išsiaiškinti užsieniečio Kirgizijos piliečio A. M. teisinį statusą.

Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1396) numatyta, kad užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos medžiagos, užsieniečio asmens bylos, nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad jis neturėjo jokių jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų – jį sulaikiusiems pareigūnams pareiškėjas pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris laikytinas patikimu dokumentu asmens tapatybei nustatyti. Pareiškėjo nuomone, teismas ex officio turėjo spręsti dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo jo atžvilgiu. Pažymi, kad turi socialinių ryšių Lietuvoje, yra pajėgus save išlaikyti, todėl nėra pagrindo ir poreikio jo atžvilgiu taikyti griežčiausią sulaikymo formą.

Remiantis bylos duomenimis pareiškėjo Kirgizijos piliečio A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmenybę patvirtina paso Nr. (duomenys neskelbtini) (galioja iki 2024 m. gruodžio 11 d.) kopija ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Pareiškėjas teigia, kad jis gyvena Lietuvos Respublikoje, adresas (duomenys neskelbtini), su sugyventine R. Z., su kuria turi mažametį vaiką. Šią aplinkybę patvirtino R. Z., kuri apeliacinio teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja. Pareiškėjas A. M. teigia, kad jis Lietuvoje verčiasi prekyba transporto priemonėmis, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas turi pragyvenimo šaltinį Lietuvoje. R. Z. teigia, kad ji gali prisiimti atsakomybę už savo artimą draugą A. M., prireikus jį materialiai išlaikyti, taip pat prižiūrėti, kad jis nepažeistų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Remiantis Įstatymo 115 straipsnio (alternatyvios sulaikymui priemonės) 1 dalimi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, tuo tarpu pagal 2 dalies 1 punktą alternatyvioji sulaikymui priemonė yra užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad užsieniečio asmenybė nustatyta, kad jis gyvena su Lietuvos Respublikos piliete R. Z. ir augina su ja mažametį vaiką, byloje nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat teikia pagalbą teismui, teikdamas išsamius paaiškinimus teismo posėdžio metu, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo asmenybės apibūdinimu, laikosi nuostatos, kad nėra būtinybės laikyti pareiškėją suimtą, nes užsieniečio teisinis statusas gali būti nustatomas ir jam esant nesuimtam.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimas naikintinas, pakeičiant pareiškėjo suėmimą į alternatyvią priemonę – užsienietis turi periodiškai atvykti į atitinkamą teritorinę policijos įstaigą pagal gyvenamąją vietą (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Įstatymo dėl užsieniečių taisinės padėties 113 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu, 117 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti, paleisti A. M. (A. M.) iš sulaikymo ir priimti naują sprendimą.

Paskirti užsieniečiui A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – kiekvieną penktadienį nuo 9 val. iki 12 val. periodiškai atvykti registruotis į artimiausią policijos įstaigą pagal gyvenamąją vietą. Alternatyvi sulaikymui priemonė skiriama iki 2016 m. kovo 17 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė