32104b10-48a8-4e9e-b280-8a928bd4dfdb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"     Administracinė byla Nr. I-1875-95/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01038-2010-8)                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 7.1; 37.1; 74 (S)                              VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovei A.

R., atsakovės atstovėms Giedrei Jarmalytei ir Živilei Kičaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Povilui Juzikiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Grinda“ dėl nutarimo panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                                                                                          n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – pareiÅ¡kėja, Savivaldybė) su skundu (I t., b. l. 1-16) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – atsakovė, Konkurencijos taryba, Taryba) 2010-04-01 NutarimÄ Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomÄ sias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“ (toliau – Nutarimas).Skunde nurodė, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nesivadovavo ETT praktika, kaip ES teisės Å¡altiniu.

Vadovaujantis 2004-07-13 Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ ir Konstitucijos 150 str. papildymo įstatymo 1 str. 2 d., Europos SÄ jungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl ETT praktikÄ yra privaloma taikyti kaip ES teisės Å¡altinis. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 200-09-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (duomenys neskelbtini) pripažino ETT praktikos taikymÄ Lietuvos nacionalinėje teisėje vidaus sandorių srityje.

Taigi, laiko, kad Nutarimas prieÅ¡tarauja tiek Lietuvos Respublikos, tiek ES teisei, nes pareiÅ¡kėja organizuoti tokio konkurso Viešųjų pirkimų įstatymo tvarka neprivalėjo. Pabrėžė, kad Konkurencijos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 4 str. ginčo teisinių santykių nereguliuoja. Savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už teisės aktais numatytų funkcijų realizavimÄ , t. y. vykdydama vieÅ¡Ä jį administravimÄ nevykdo Å«kinės veiklos, ji veikia kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir tipiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose nedalyvauja.

Vykdydama teisės aktais numatytas funkcijas, siekia užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Teigė, kad ginčo atvejis kvalifikuotinas kaip vieÅ¡ieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobÅ«džio. Viešųjų interesų, neturinčių komercinio ar pramoninio pobÅ«džio, buvimas ar nebuvimas turi bÅ«ti nustatomas vertinant teisinių ir faktinių veiksnių visumÄ . Tokiais veiksniais gali bÅ«ti aplinkybės, nulėmusios subjekto sukÅ«rimÄ (įsteigimÄ ), sÄ lygos, kuriomis jis vykdo savo veiklÄ .

Sprendžiant apie vieÅ¡ojo intereso, kuris yra nekomercinio ir nepramoninio pobÅ«džio, tenkinimÄ nereikėtų vadovautis vien bendra privačių juridinių asmenų tikslu (pelno siekimu) ar jų veiklos, kuri nusakoma kaip Å«kinė-komercinė, apibrėžtimi (ETT 2003-10-16 Sprendimas Komisija prieÅ¡ IspanijÄ , C-283/00, Rink. 2003, p. 1-11697). Taigi, nagrinėjamu atveju apskritai nėra taikytinas Ä®statymo 4 str., todėl negalima nustatyti ir jo pažeidimo. UAB „Grinda“ pavestų paslaugų įgyvendinimas nėra laikytinas tipiniu rinkos objektu, nes viešųjų paslaugų teikimas per Savivaldybei priklausančiÄ Ä¯monę yra vidaus sandorių iÅ¡imtis.

PrieÅ¡ingu atveju, įmanoma ir Savivaldybės skyrių (struktÅ«rinių padalinių) atliekamų funkcijų, pvz. statybos leidimų iÅ¡davimo, kvalifikavimas kaip rinkos objektas. Savivaldybė savo funkcijų neturi galimybių iÅ¡imtinai įgyvendinti tik per savo struktÅ«rinius padalinius. Atkreipė dėmesį, kad Konkurencijos taryba Nutarime pripažįsta, kad UAB „Grinda“ pavestos atlikti paslaugos yra vieÅ¡osios paslaugos. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai ir juridiniais asmenys, pasirenkami vieÅ¡ai.

Priimant Savivaldybės tarybos sprendimÄ , galiojusi Kelių įstatymo redakcija numatė, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.). Taip pat priimant 2006-09-20 sprendimÄ Nr. 1-1342 (toliau – Sprendimas), Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 21 p. prie priskirtųjų savivaldybių funkcijų numatė vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ taisymÄ , tiesimÄ bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimÄ .

Taip pat prie priskirtųjų (ribotai savarankiškų) savivaldybių funkcijų buvo priskirtas šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas (7 str. 16 p.), sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas (7 str. 19 p.). To paties įstatymo 5 str. 2 d. nustatė, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.

VieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami vieÅ¡ai. Konkurencijos taryba pripažino, kad UAB „Grindai“ pavestos paslaugos yra savivaldybei priskirtos vieÅ¡osios paslaugos. Taigi, Vietos savivaldos įstatymas suteikė teisę vieÅ¡Ä sias paslaugas teikti bÅ«tent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams. MinėtÄ nuostatÄ sudaro dvi dalys, kurių taikymas yra alternatyvus, t. y. vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia: savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami vieÅ¡ai.

Daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymo leidėjas viešųjų paslaugų teikimÄ pirmiausiai numatė bÅ«tent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams. Kaip galima alternatyva yra numatytas sutarčių sudarymas su kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis, kurie tokiu atveju bÅ«tų pasirenkami vieÅ¡ai. Be to, savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimÄ per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir vieÅ¡Ä sias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (vieÅ¡Ä sias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis (Vietos savivaldos įstatymo 10 str. 3 d.).

Å i teisės norma pagrindžia Sprendimo teisėtumÄ â€“ savivaldybėm viešųjų paslaugų teikimas galimas per savivaldybės bendroves, t.y. kai savivaldybės priklausančios akcinės bendrovės veiklos tikslas yra atitinkamų savivaldybės funkcijų atlikimas, tokie veiksmai ir su jais priimami susiję sprendimai negali bÅ«ti laikomi sudarantys konkurencijos sÄ lygų skirtumus Å¡ioje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams (Konkurencijos įstatymo 4 str.). PareiÅ¡kėja, įgyvendindama lex specialis Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintÄ diskrecijos teisę bei siekdama tinkamai įgyvendinti jai teisės aktais pavestas funkcijas, jas, kaip privalomas paslaugas, pavedė atlikti savivaldybei priklausančiai bendrovei.

Teisės aktai numatė galimybę savivaldybėms vieÅ¡Ä sias paslaugas teikti bÅ«tent per savivaldybių bendroves. Todėl Konkurencijos taryba visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad tokiu Sprendimu yra pažeidžiama sÄ Å¾ininga konkurencija. Pažymėjo, kad Sprendimu UAB „Grinda“ pavesta teikti privalomÄ sias paslaugas (gatvių priežiÅ«ra žiemÄ , smėlio sniego ir grunto sÄ vartynų eksploatavimas ir kt.). UAB „Grinda“ yra Savivaldybei priklausanti bendrovė, kurios vienintelis akcininkas yra pareiÅ¡kėja.

Pavedant UAB „Grinda“ Vilniaus miesto gatvių priežiÅ«rÄ Å¾iemÄ smėlio, sniego ir grunto sÄ vartynų eksploatavimÄ ir kt. (kaip privalomÄ sias paslaugas) savivaldybei priklausančiai bendrovei vieÅ¡ojo pirkimo konkursas neorganizuojamas, nes Å¡is pavedimas savivaldybei priklausančiai bendrovei yra savivaldybei priskirtų funkcijų įgyvendinimas per savivaldybei priklausančiÄ Ä¯monę. Å ių funkcijų įgyvendinimo modelį savivaldybė pasirinko pagal Vietos savivaldos įstatymo nustatytÄ galimybę funkcijas realizuoti per savo bendroves, nes savivaldybė jai priskirtas funkcijas gali realizuoti arba per savo struktÅ«rinius padalinius, arba per sau priklausančias įmones, arba per viešųjų pirkimų sutartis.

Sprendimu UAB „Grinda“ pavesta vykdyti įstatymais nustatytas savivaldybės funkcijas ir tokiam pavedimui nereikia organizuoti vieÅ¡ojo pirkimo konkurso, todėl toks sprendimas neteikia privilegijų ir nediskriminuoja kitų Å«kio subjektų, nes bÅ«tent savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimÄ per esančius viešųjų paslaugų teikėjus, tarp jų ir per savivaldybės bendroves (Vietos savivaldos įstatymo 10 str. 3 d.). Taigi, UAB „Grinda“ veikla yra pagrįsta savivaldybės vykdomomis funkcijomis.

Todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti laikomas teikiantis privilegijas ir diskriminuojantis kitus ūkio subjektus. Akcentavo, kad LAT 2009-09-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (duomenys neskelbtini) pabrėžė, kad valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, gali įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis savo administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis ir neprivalo kreiptis į kitas įmones. Tvirtino, kad ginčo atveju, būtina vadovautis ne tik Viešųjų pirkimų įstatymu, Įstatymu bei Vietos savivaldos įstatymu, bet ir ETT suformuota praktika.

ETT priimtuose Teckal (1999-11-18 sprendimas byloje C-107/98), Stadt Halle ir kt. (2005-01-11 sprendimas byloje C-26/03), Komisija prieÅ¡ IspanijÄ (2005-01-13 sprendimas byloje C-84/03) bylose, yra suformavęs praktikÄ , kad vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančios ES direktyvos „Dėl vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“ yra netaikytinos vidaus sandoriams, t. y. perkančiosios organizacijos sutartims su savo kontroliuojamomis bendrovėmis, turinčiomis savarankiÅ¡kÄ teisinį statusÄ bei atitinkančiomis ETT suformuotus kriterijus.

Taigi, vidaus sandorio samprata yra ETT praktikos rezultatas. Kadangi ETT praktika yra ES teisės Å¡altinis, o ES teisė yra Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės sistemos sudedamoji dalis, ETT praktika privalo bÅ«ti taikoma. Konkurencijos taryba nemotyvuotai ignoruoja minėtÄ ETT praktikÄ . Nutarime nepagrįstai nurodo, kad reikia vadovautis specializuoto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotais precedentais, o ne LAT iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurie yra nesusieti su konkrečia byla ir yra teorinio pobÅ«džio.

Teisiniu požiÅ«riu Å¡is Konkurencijos tarybos argumentas yra klaidingas ir ignoruojantis Lietuvos teisinėje sistemoje vykstančius pokyčius. Anksčiau minėtoje apžvalgoje LAT yra pripažinęs vidaus sandorių iÅ¡imties taikymÄ supaprastintiems (nacionaliniams) pirkimams. Teismas nustatė, kad jeigu supaprastintiems pirkimams nebÅ«tų taikoma vidaus sandorių iÅ¡imtis, susidarytų paradoksali situacija, supaprastinti pirkimai bÅ«tų reglamentuojami griežčiau už tarptautinius ir pripažino vidaus sandorių iÅ¡imties taikymÄ pagal ETT suformuluotus Teckal kriterijus.

Teismo pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo aiÅ¡kinimai yra privalomi ir Konkurencijos tarybai. ETT yra konstatavęs, kad ES taisyklės viešųjų pirkimų srityje yra taikomos, kai perkančioj i organizacija, tokia kaip savivaldybė, ketina sudaryti atlygintinÄ raÅ¡ytinę sutartį su teisiÅ¡kai nuo jos atskirta privačia įmone, nepriklausomai nuo to, ar Å¡i įmonė yra perkančioji organizacija ar ne, iÅ¡skyrus atvejus: (1) kai perkančioji organizacija (savivaldybė) turi teisę kontroliuoti teisiÅ¡kai atskirÄ nagrinėjamÄ Ä¯monę taip, kaip savo tarnybas, ir (2) kai tokia įmonė didžiÄ jÄ savo veiklos dalį vykdo kartu su savivaldybe, kuri jÄ valdo.

Nurodyta išimtis taikoma, jeigu toks santykis tarp savivaldybės ir jos kontroliuojamos teisiškai atskiros įmonės yra susijęs su viešojo intereso tikslais. Pareiškėjos ir UAB „Grinda“ santykiai visiškai atitinka ETT praktikoje nustatytus vidaus sandorio požymius, kuriems Bendrijų taisyklės viešųjų pirkimų srityje netaikytinos. Kaip minėta, Savivaldybė yra vienintelė UAB „Grinda“ akcininke, jai priklauso 100 proc. UAB „Grinda“ akcijų. Savivaldybės institucijų (Tarybos ir Administracijos direktoriaus) priimti sprendimai yra tiesiogiai privalomi UAB „Grinda“ ir ši įmonė minėtus sprendimus įgyvendina taip, kaip būdama neatsiejama savivaldybės struktūros dalis (kaip savivaldybės tarnyba).

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais yra reguliuojami UAB „Grinda“ teikiamų paslaugų įkainiai. Taigi, pareiÅ¡kėja turi visapusiÅ¡kÄ ir vienvaldę UAB „Grinda“ kontrolę. UAB „Grinda“ yra įsteigta privalomosioms paslaugoms teikti ir minėtiems darbams vykdyti. Savivaldybei esant vienintele akcininke, yra teisinės galimybės įgyvendinti efektyviÄ ir realiÄ UAB „Grinda“ kontrolę, nes gali paskirti ir atÅ¡aukti UAB „Grinda“ valdymo organus, steigimo dokumentuose nustatyti tam tikras įmonės veiklos sÄ lygas ir pan.

Savivaldybė turi plačiÄ diskrecijos teisę keisti ir pildyti UAB „Grinda“ steigimo dokumentus, kurie reglamentuoja Å¡io juridinio asmens veiklos teisines prielaidas ir tikslus, formuoti įmonės valdymo organus, paskirti ir atÅ¡aukti jų narius, nustatyti jiems įpareigojimus ir pan. LAT pažymėjo, kad neabejotina tai, kad perkančioji organizacija kontroliuoja teisiÅ¡kai nuo jos atskirtÄ subjektÄ (įmonę) kaip savo administracijos padalinius, jei ji tokios įmonės kapitale dalyvauja viena, t. y. ji yra vienintelė Å¡io tiekėjo akcininke.

Be to, teismas pabrėžė ir tai, kad valdomos įmonės kontrolė gali bÅ«ti pripažįstama kaip analogiÅ¡ka savo tarnybų kontrolei, jei tokia netiesiogiai valdoma įmonė neturi galimybių nustatyti savo veiklos įkainių. Administracijos direktoriaus įsakymais yra nustatomi UAB „Grinda“ paslaugų įkainiai. Visa tai rodo, kad Sprendimas neriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje, nes Savivaldybė turi diskrecijos teisę Å¡iuo atveju paslaugas teikti per savo įmonę. Taigi, UAB „Grinda“ visapusiÅ¡kai atitinka pirmÄ jį Teckal kriterijų.

UAB „Grinda“ yra įsteigta savivaldybės funkcijų realizavimui, t. y. vieÅ¡ojo intereso tikslais. LAT nurodė, kad įmonės vykdoma veikla yra skirta jÄ kontroliuojančios institucijos naudai, t. y. skirta Å¡ios institucijos poreikiams tenkinti. Neabejotina, kad tikslingai įsteigta UAB „Grinda“ Savivaldybės funkcijų įgyvendinimui yra skirta Savivaldybės viešųjų paslaugų (poreikių) tenkinimui. Todėl nustatytinas ne tik pirmasis Teckal kriterijus dėl efektyvios juridinio asmens kontrolės, bet ir dėl veiklos pobÅ«džio, nes UAB „Grinda“ didžiÄ jÄ dalį veiklos vykdo kartu su savivaldybe.

Taigi, Savivaldybė savo funkcijų vykdymÄ turi teisę atlikti per savo įmones. Tokia teisė kyla ir iÅ¡ ETT praktikos, kuria nepagrįstai atliekant tyrimÄ nebuvo vadovautasi. Savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytos sutartys savo esme ir turiniu neatitinka vieÅ¡ojo pirkimo sutarties požymių. UAB „Grinda“ sutartys pasižymi vieÅ¡ojo administravimo įgyvendinimu. PareiÅ¡kėja Sprendimu pavedusi minėtas paslaugas teikti UAB „Grinda“ pirmiausiai veikė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, siekiantis tinkamai įgyvendinti savo funkcijas.

Taigi, Savivaldybė ir UAB „Grinda“ teisiniai santykiai neturi pagrindo bÅ«ti kvalifikuojami kaip tipiniai civiliniai teisiniai santykiai, kuriems iÅ¡imtinai taikytinos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, nes jie neatitinka vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutarties sampratos: Savivaldybės su UAB „Grinda“ sudaromomis sutartimis nėra siekiama ekonominės naudos, nėra vykdoma Å«kinė veikla, tačiau jomis yra siekiama įgyvendinti vieÅ¡Ä jį administravimÄ ir tenkinti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

VieÅ¡asis administravimas yra įgyvendinamas ne per savo struktÅ«rinius padalinius (organizacinę sistemÄ ), bet nuosavÄ Ä¯monę. Tam teisinius pagrindus suteikia ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir ETT, LAT praktika. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės tarpusavio santykiai iki Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pakeitimo atitiko ETT praktikoje suformuluotÄ vidaus sandorio iÅ¡imties turinį. Konkurencijos taryba neatsižvelgė į aplinkybes, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui UAB „Grinda“ ir atsakovės sudarytos sutartys bei vykdoma veikla atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimus.

Konkurencijos taryba nepagrįstai įpareigojo nutraukti Savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytas sutartis, nes nevertino, kad ši nuostata taikytina į ateitį. Įsigaliojęs teisinis reguliavimas nacionalinėje teisėje įtvirtino nuostatas, nustatančias, kad viešųjų pirkimų taisyklės nėra taikomos vidaus sandoriams, o Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai kvalifikuotini kaip vidaus sandoriai. UAB „Grinda“ atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo išimties reikalavimus.

UAB „Grinda“ įstatai nustato, kad bendrovės veiklos objektas yra lietaus vandenų surinkimas, nuvedimas, valymas ir iÅ¡leidimas į atvirus vandens telkinius; gatvių, kelių tiesimas, dangų remontas, priežiÅ«ra; gatvių važiuojamosios dalies priežiÅ«ra žiemÄ ; specialiosios sanitarinės paslaugos; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas; aplinkos tvarkymas; naminių gyvÅ«nų priežiÅ«ros paslaugos, karantinavimas, eutanazija (9 p.). Taigi, UAB „Grinda“ įstatuose apibrėžta įmonės veiklos sritis (beje, Å¡iÄ sritį taip pat apibrėžia Savivaldybė) yra atsakovei priskirtų funkcijų realizavimas.

Taip pat, UAB „Grinda“ (kontroliuojamas subjektas) ne mažiau kaip 90 proc. pardavimo pajamų gauna iš veiklos, skirtos Savivaldybės (perkančiosios organizacijos) poreikiams tenkinti ar Savivaldybės (perkančiosios organizacijos) funkcijoms atlikti. Iš veiklos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar Savivaldybės funkcijoms atlikti UAB „Grinda“ gavo 93,87 proc. pajamų. Todėl nustatytinas vidaus sandorio kriterijus ne tik dėl efektyvios veikos kontrolės, bet ir dėl veiklos pobūdžio.

Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai patenka į Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. taikymo apimtį, todėl atsakovė UAB „Grinda“ pavestoms paslaugoms teikti neprivalėjo skelbti konkurso. Ä®sigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pakeitimams tarp UAB „Grinda“ ir Savivaldybės susiklostę santykiai atitinka vidaus sandorio turinį pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. nuostatas, o pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ laikytinas Viešųjų pirkimų įstatymo iÅ¡imtimi.

Konkurencijos taryba nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino Å¡ios aplinkybės. UAB „Grinda“ ir Savivaldybės santykiai dar iki įsigaliojant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pakeitimams atitiko vidaus sandorio turinį, Å¡ios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos turėtų bÅ«ti taikomas atgal Sprendimui. Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo nutarimuose yra pažymėjęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka (lex retro non agit), nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis (Konstitucinio teismo 1998-03-25 nutarimas).

Todėl laiko, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos atgal. UAB „Grinda“ ir Savivaldybė tarpusavio santykiai pasižymi pavaldumu (efektyvios veiklos kontrolės kriterijus). Dėl šių priežasčių užtikrinama operatyvi reakcija į atitinkamas situacijas. Net vėluojant Savivaldybės mokėjimams UAB „Grinda“ teikia paslaugas, vykdydamas savo pareigas teikti jai pavestas privalomas paslaugas. Esant sutartiniams teisinimas santykiams tarp atsakovės ir atitinkamos kitos įmonės dėl minėtų paslaugų teikimo, mokėjimų vėlavimas preziumuojant būtų pagrindas neteikti paslaugų bei nutraukti sutartinius įsipareigojimus.

Tokiu atveju Savivaldybė negalėtų užtikrinti miesto gyventojų interesų tinkamai teikdama vieÅ¡Ä sias paslaugas. Mano, kad ginčo atveju, Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. nuostatos turėtų bÅ«ti taikomos atgal kaip Å¡velninančios teisės subjektų padėtį. Nurodė ir tai, kad Konkurencijos taryba vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kurios tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniu pagrindu skiriasi nuo nagrinėjama atvejo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-15 nutartyje buvo sprendžiamas, klausimas dėl bendrojo plano rengimo paslaugų pirkimo.

Å io teismo 2009-01-16 nutartis taip pat nėra taikytina nagrinėjamu atveju, nes Å¡ioje nutartyje buvo sprendžiamas sutarties, sudarytos Savivaldybės su privačiu juridiniu asmeniu (UAB „Universali arena“), bet ne su Savivaldybei priklausančia įmone, teisėtumo klausimas. Pažymėjo, kad nacionalinių teismų praktika negali keisti ES teisės ir jeigu ES teisynas leidžia vidaus sandorius, nėra pagrįsta teigti, kad nacionalinė teisė, griežčiau reguliuodama Å¡iÄ sritį, draudžia Å¡iuos sandorius, nes jų neįteisina.

Konkurencijos tarybos pozicija, grindžiama netaikytinomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, yra neobjektyvi ir neteisinga bei formuojanti ydingÄ praktikÄ . Konkurencijos taryba neįvertino tos aplinkybės, kad teismų praktika nėra statiÅ¡ka, nesivadovavo LAT jurisprudencija, kurioje yra pripažinta vidaus sandorių iÅ¡imtis. Teisės aktai suteikia galimybę funkcionuoti savivaldybės įmonėms tam, kad per jų veiklÄ bÅ«tų realizuojamos vieÅ¡osios paslaugos. Viešųjų paslaugų teikimo modelis galimas ne tik per savo struktÅ«rinius vienetus, bet ir per sau priklausančias įmones.

PareiÅ¡kėja taip pat mano, kad Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas neiÅ¡samus, iÅ¡vados grindžiamos prielaidomis ir spėjimais. Siekdamas nustatyti, ar yra Å«kio subjektų, galinčių prižiÅ«rėti Vilniaus miesto gatves žiemÄ , Paslaugų skyrius nustatė tik UAB „Fegda“, kuri nurodo, kad dalyvavimas konkurse bÅ«tų tikslingas tik tuo atveju, jeigu sutartis bÅ«tų pasiraÅ¡oma bent 10 metų. Å iuo atžvilgiu visiÅ¡kai neįvertinta tai, kad vieÅ¡ojo pirkimo-pardavimo sutartis gali bÅ«ti sudaroma neilgesniam kaip 3 metų laiko tarpui.

Pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali bÅ«ti sudaromos tokios sutartys, nustato Vyriausybė (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 7 d.). Vieno subjekto pasvarstymai apie galimybę dalyvauti konkurse esant tokioms sÄ lygoms, kokios objektyviai negalėtų bÅ«ti siÅ«lomos, negali bÅ«ti vertinamas kaip Å«kio subjekto, galinčio prižiÅ«rėti Vilniaus miesto gatves žiemÄ nustatymas. Tyrimo metu nėra atliktas gatvių priežiÅ«ros žiemÄ kainos (įkainio) vertinimas.

Jei kita įmonė (pvz. „Fegda“) planuotų investuoti į naujų druskos sandėlių, barstymo bazių įkÅ«rimÄ ir iÅ¡laikymÄ , tai viskas atsispindėtų paslaugos įkainyje, kuris, be abejo, bÅ«tų didesnis nei dabartinis UAB „Grinda“, nes Å¡i įmonė perėmė jau turėtas bazes ir barstymo automobilius iÅ¡ „VSA“. UAB „Grinda“ įkainiai yra reguliuojami Administracijos direktoriaus įsakymais ir yra nustatomi priimtini Savivaldybei atsižvelgus į pokyčius rinkoje ir Statistikos departamento patvirtintus ekonominius rodiklius.

Taigi, Å¡ios aplinkybės rodo, kad nėra pakankamo pagrindo nustatyti konkurencijos pažeidimus. Be to, Nutarimo iÅ¡vados yra grindžiamos vien tik prielaidomis, o tai rodo atlikto tyrimo neiÅ¡samumÄ bei nepakankamÄ pagrindÄ konstatuoti konkurencijos pažeidimus. Atliktas tyrimas tik patvirtina aplinkybę, kad rinkoje subjektų, galinčių teikti Å¡iuo metu UAB „Grinda“ atliekamas paslaugas, nėra. Visas Vilniaus miesto surenkamas lietaus vanduo patenka į UAB „Grinda“ tinklus bei per 90 iÅ¡leistuvų ir 4 valymo įrenginius iÅ¡leidžiamas į atvirus vandens telkinius.

Taigi, Konkurencijos taryba ne tik teoriÅ¡kai privalėjo įvertinti galimybes kitiems juridiniams asmenims teikti Å¡ias paslaugas, bet ir atsižvelgti į faktinę situacijÄ . Nesutiko su Konkurencijos tarybos vertinimu ir dėl to, kad veterinarinio numerio suteikimas nėra sudėtinga ar ilgÄ laikotarpį užtrunkanti procedÅ«ra, todėl Savivaldybė turi pareigÄ Ä¯sitikinti, ar nagrinėjamas Sprendimas gali riboti konkurencijÄ . Å ie tyrimo teiginiai grindžiami tik prielaidomis, jeigu bÅ«tų subjektų, turinčių veterinarijos numerį.

Pagrįsto ir iÅ¡samaus tyrimo iÅ¡vados negali remtis neegzistuojančiais faktais ar aplinkybėmis. O Konkurencijos tarybos nurodytos aplinkybės, kad joks kitas subjektas neturi veterinarinio numerio tik dar kartÄ patvirtina, kad kito subjekto, galinčio teikti Å¡ias paslaugas, rinkoje nėra. Nesant rinkoje kitų subjektų, galinčių teikti Å¡ias paslaugas, negalimas Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas Konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatų pažeidimas, bÅ«tina nustatyti aplinkybių visumÄ , t. y. institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes; dėl sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams; skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Ginčo atveju, Konkurencijos taryba nepagrįstai taiko Konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimus, nors nagrinėjama situacija nepatenka į Å«kinės veiklos sampratÄ . Tačiau nors ir taikant Konkurencijos įstatymo 4 str. (su kuo Savivaldybė nesutinka), bÅ«tinas minėtų 3 sÄ lygų nustatymas. Laiko, kad Konkurencijos taryba nepagrįstai nustatė Å¡ių sÄ lygų buvimÄ nes Sprendimas negali bÅ«ti laikomas teikiančiu privilegijas UAB „Grinda“ ir diskriminuojantis atskirus Å«kio subjektus.

UAB „Grinda“ yra Savivaldybei priklausanti įmonė, įkurta tikslingai teikti minėtas paslaugas. Todėl šių paslaugų teikimas, iš esmės kaip viešojo administravimo funkcijų realizavimas, negali būti kvalifikuojamas kaip išimtinių teisių suteikimas UAB „Grinda“. Kad būtų galimas išimtinių teisių suteikimo konstatavimas, pirmiausiai būtina nustatyti atskirus ūkio subjektus, galinčius konkuruoti su UAB „Grinda“, tačiau konkrečių realiai konkuruoti su UAB „Grinda“ subjektų Konkurencijos taryba nenustatė.

Tai Å¡alina 1 sÄ lygos taikymo pagrindÄ . Konkurencijos sÄ lygų skirtumai atsirasti negali, nes Konkurencijos taryba patvirtino, kad visos UAB „Grinda“ atliekamos paslaugos yra Savivaldybės teikiamos vieÅ¡osios paslaugos. Nacionaliniai teisės aktai, LAT bei ETT praktika suteikia teisę Savivaldybei pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo modelį, t. y. per savo struktÅ«rinius padalinius (pvz., sudarant atskirÄ departamentÄ ar skyrių) arba per nuosavas tuo tikslu įkurtas įmones. Todėl visiÅ¡kai teisiniu požiÅ«riu nėra svarbus klausimas, ar yra kiti Å«kio subjektai, galintys teikti tokias pat paslaugas, nes teisės aktai, pirmiausiai numato galimybę teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas per tikslingai savivaldybės įsteigtus paslaugų teikėjus (nuosavas įmones).

Savivaldybės įgyvendinamas viešųjų paslaugų teikimas savo prasme nėra tipinis rinkos objektas, nes pirmiausiai tai yra vieÅ¡asis interesas, neturintis komercinio ar pramoninio pobÅ«džio. Todėl netaikytini tie patys kriterijai kaip privatiems juridiniams asmenims. Konkurencijos tarybos atliktas tyrimas prieÅ¡tarauja UAB „Grinda“ steigimo tikslui. Kaip nepagrįstÄ laikė ir argumentas dėl ekonominio naudingumo, neva pritaikius konkurencingÄ procedÅ«rÄ Savivaldybė galėtų rinktis pigesnį paslaugų teikimÄ .

UAB „Grinda“ paslaugų įkainiai yra reguliuojami Administracijos direktoriaus įsakymais ir yra nustatomi priimtini Savivaldybei, atsižvelgus į pokyčius rinkoje ir Statistikos departamento patvirtintus ekonominius rodiklius. Todėl teiginys, kad konkurencinga procedÅ«ra bÅ«tų ekonomiÅ¡kesnė, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Savivaldybė tokiu bÅ«du netektų galimybės kontroliuoti paslaugų įkainių. Be to, įkainių reguliavimas tiek pagal LAT, tiek pagal ETT praktikÄ yra laikomas vidaus sandorio bruožu.

PareiÅ¡kėjos nuomone, Konkurencijos taryba nepakankamai įsigilino į nagrinėjamos situacijos faktines aplinkybes, nesivadovavo nacionaliniais teisės aktais bei jų turinį bei taikymo praktikÄ LAT iÅ¡aiÅ¡kinimais. Konkurencijos taryba netyrė ir nevertino Savivaldybės bei UAB „Grinda“ santykių prigimties.PareiÅ¡kėja taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kreiptis į ETT dėl preliminaraus sprendimo, siekiant įvertinti, ar Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai patenka į vidaus sandorio sampratos apimtį, t. y. ar pareiÅ¡kėja turi teisę kontroliuoti teisiÅ¡kai atskirÄ UAB „Grinda“ taip, kaip savo tarnybas, ir ar UAB „Grinda“ didžiÄ jÄ savo veiklos dalį vykdo kartu su savivaldybe, atsižvelgiant į aiÅ¡kinant 1992-06-18 Tarybos direktyvos 92/50/EEB nuostatas suformuotus vidaus sandorių kriterijus; ar Savivaldybė dėl Sprendimu pavestų UAB „Grinda“ paslaugų turėjo vadovautis 1992-06-18 Tarybos direktyvos 92/50/EEB „Dėl vieÅ¡ojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“ nustatytais reikalavimais ir Å¡ioms paslaugoms teikti privalėjo skelbti vieÅ¡Ä konkursÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė patvirtino skunde ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ;

I t., b. l. 119-123).Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (I t., b. l. 107-116) nurodė, kad kaip nurodyta Ä®statymo 4 str. 1 d., savivaldos institucijos privalo užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę ne vykdydamos Å«kinę veiklÄ (to Nutarime nenurodė ir Konkurencijos taryba), o vykdydamos pavestus uždavinius, kurie yra susiję su Å«kinės veiklos reguliavimu, t. y. vykdydama vieÅ¡ojo administravimo funkcijÄ , kurios viena iÅ¡ sričių, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., yra viešųjų paslaugų teikimo administravimas (veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimÄ , steigiant vieÅ¡Ä sias įstaigas arba iÅ¡duodant leidimus teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiÅ«ra ir kontrolė), Savivaldybė privalo užtikrinti sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ .

Pažymėjo, kad Ä®statymo 3 str. 4 d. įtvirtintu Å«kio subjekto apibrėžimu, savivaldos institucijos taip pat gali bÅ«ti laikomos Å«kio subjektais ir vykdyti Å«kinę veiklÄ , tačiau tokiu atveju Å«kio subjektų veiklai bÅ«tų taikomi kiti Ä®statymo straipsniai, o ne Ä®statymo 4 str. Kadangi to nebuvo konstatuota tyrimo metu, nagrinėjamu atveju Savivaldybės veiksmai yra aktualÅ«s ta prasme, kiek jie susiję su viešųjų paslaugų teikimo administravimu ir jai pavestų uždavinių, susijusių su Å«kinės veiklos reguliavimu, vykdymu.

Nors Konkurencijos taryba pripažįsta, kad Savivaldybė Sprendimu UAB „Grinda“ pavedė teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas, kurios VieÅ¡ojo administravimo įstatyme yra apibrėžiamos gana plačiai, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Å¡ios paslaugos nėra laikomos Å«kine veikla Ä®statymo prasme. Taigi, pavedimas teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas kartu laikytinas pavedimu UAB „Grinda“ vykdyti Å«kinę veiklÄ Ä®statymo prasme. Savivaldybė nepagrindė aplinkybės, kad UAB „Grinda“ sutarčių su Savivaldybe vykdymo procese negauna pelno.

UAB „Grinda“ įstatų 8 p. nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslas taip pat yra pelno siekimas. Pati pareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad paslaugų įkainius Savivaldybė nustato pagal jų priimtinumÄ Savivaldybei, atsižvelgdama į Statistikos departamento ekonominius rodiklius, o ne į darbų atlikimo sÄ naudas. Pažymėjo, kad Konkurencijos tarybos pozicijÄ , kai ne konkurso tvarka paskiriama vienam Å«kio subjektui vykdyti tam tikrÄ veiklÄ , ne kartÄ yra patvirtinę administraciniai teismai, spręsdami Ä®statymo 4 str. pažeidimo bylas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-05 nutartyje pripažino, kad Konkurencijos tarybos nutarimas, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-07-14 sprendimas Nr. 1-473 ta apimtimi, kuria Vilniaus miesto bendrojo plano rengimas ne konkurso tvarka paskiriamas vienam Å«kio subjektui, pažeidžia Ä®statymo 4 str. reikalavimus, yra teisėtas. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybė klaidina teismÄ ir painioja Savivaldybės atliekamÄ viešųjų paslaugų teikimo organizavimo veiklÄ , kuri yra numatyta Vietos savivaldos įstatyme bei VieÅ¡ojo administravimo įstatyme, ir kuri nėra laikytina Å«kine veikla, ir viešųjų paslaugų teikimÄ kuris laikytinas Å«kine veikla, kaip tai numatyta Ä®statymo 3 str. 1 d.

Nors pareiÅ¡kėja nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymo 10 str. 3 d. nustato, kad savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimÄ per esančius viešųjų paslaugų teikėjus, steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, o Å¡ios teisės normos lingvistinis aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad įstatymo leidėjas viešųjų paslaugų teikimÄ pirmiausiai numatė bÅ«tent savivaldybių įsteigtiems paslaugų teikėjams, tačiau tokį Savivaldybės argumentÄ laikė nepagrįstu ir neargumentuotu.

Ä®statymo leidėjas yra nustatęs kelias alternatyvas, kurios galimos Savivaldybei organizuojant vieÅ¡Ä sias paslaugas, tačiau Savivaldybė, vykdydama savo funkcijas, privalo vadovautis ne tik Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, bet ir kitų įstatymų, tame tarpe Ä®statymo bei Viešųjų pirkimų įstatymų, nuostatomis. Vietos savivaldos įstatyme numatytos alternatyvos organizuoti vieÅ¡Ä sias paslaugas, bei kiti teisės aktai nenumato Savivaldybės teisės, pažeidžiant kitų įstatymų reikalavimus, savo nuožiÅ«ra vienaÅ¡aliÅ¡kai parinkti vienÄ Å«kio subjektÄ viešųjų teritorijų tvarkymo darbams vykdyti.

Savivaldos įstatymo normoje nurodytos viešųjų paslaugų teikimo galimybės yra laikomos alternatyvomis, kurių privalomas pasirinkimas priklauso ir nuo kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Teisės aktai nustatė galimybę savivaldybei vieÅ¡Ä sias paslaugas teikti per savivaldybių bendroves, tačiau, atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , savivaldybėms priklausančios bendrovės rinkoje turi dalyvauti konkuruodamos su kitais Å«kio subjektais. Pažymėjo, kad savivaldybių įsteigtas Å«kio subjektas konkursuose turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir privatÅ«s Å«kio subjektai, t. y. jų veiklai taikomi visi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai.

Tokiems Å«kio subjektams neturėtų bÅ«ti sudarytos palankesnės sÄ lygos vykdyti Å«kinę veiklÄ nei kitiems Å«kio subjektams. Organizuodama tam tikrų paslaugų teikimÄ , Savivaldybė, be kitų teisės aktų, privalo laikytis ir konstitucinio konkurencijos principo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-10 nutartyje yra nurodęs, kad savivaldybė privalėjo vadovautis bendraisiais teisės principais, tarp jų ir nediskriminavimo bei konstituciniu laisvės principu. Laiko, kad prieÅ¡ingu atveju, savivaldybėms Konstitucijos garantuojama neribota laisvė ir savarankiÅ¡kumas, reikÅ¡tų, kad savivaldybės veiklai negalioja ne tik Ä®statymo nuostatos, tačiau ir kiti, pvz. baudžiamosios ar civilinės teisės reikalavimai.

Tvirtino, kad direktyvų nuostatos buvo perkeltos į Viešųjų pirkimų įstatymÄ , kuriame Lietuvos įstatymų leidėjas, pasirinkdamas valstybei priimtiniausiÄ bÅ«dÄ numatė baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kuomet netaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta pirkimų tvarka. Konkurencijos tarybos nutarime, pateiktame sÄ raÅ¡e vidiniai sandoriai, kaip iÅ¡imtiniai atvejai dėl viešųjų pirkimų bendros tvarkos negaliojimo, nėra nurodyti, tai patvirtina ir 2008-12-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje teismas konstatavo, kad vidiniai sandoriai, kokiais laikytini ir nagrinėjami sandoriai tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir SÄ® „Vilniaus planas“, nebuvo įvardinti kaip iÅ¡imtiniai atvejai, suteikiantys galimybę netaikyti viešųjų pirkimų bendros tvarkos, t. y. nerengti konkurso.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros turi bÅ«ti taikomos Å¡ioje byloje aptariamiems vidaus sandoriams. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str., negalima daryti iÅ¡vados, kad vidiniams sandoriams Å¡is įstatymas netaikomas. Å ioje nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad byloje taikytinos Ä®statymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo teisės normos. PareiÅ¡kėjo pareiga organizuoti vieÅ¡Ä jį pirkimÄ Vilniaus miesto bendrajam planui rengti kilo tiesiogiai iÅ¡ Viešųjų pirkimų įstatymo .

Be kita ko, teismas nurodė, kad EB viešųjų pirkimu teisės aktai bei su jais susijusi ETT praktika nėra taikomi visais su Lietuvos Respublikoje vykstančiais viešaisiais pirkimais ar jų vykdymu susijusiais atvejais. Išimtys galimos tada, kai neviršijant EB teisėje nustatytos sandorių vertės, viešieji pirkimai dėl specifinio viešosios sutarties objekto, planuojamos sandorio vertės, atitinkamo sektoriaus ypatybių tokių kaip rinkos dydis, struktūra, jos lokalus pobūdis, nedaro poveikio vidaus rinkos veikimui.

Priešingai, jeigu sutartys yra reikšmingos vidaus rinkos veikimui, jų atžvilgiu taikomi tam tikri pagrindiniai vidaus rinkos ir viešųjų pirkimų principai, kylantys iš pačios EB sutarties nuostatų inter alia skaidrumo, nešališkumo ir vienodo požiūrio bei nediskriminavimo dėl pilietybės principai. Pažymėjo, net ir tuo atveju, jei dėl savo tęstinio, kumuliacinio pobūdžio ir didesnės sandorių vertės arba dėl savo pobūdžio ir reikšmingumo vidaus rinkos veikimui šioje byloje aptariami sandoriai patenka į EB viešųjų pirkimų teisės arba tam tikrų jos principų taikymo sritį, EB teisė jokiu būdu nedraudžia valstybėms narėms, taigi ir Lietuvos Respublikai, nustatyti konkurencijos teisės požiūriu griežtesnes taisykles, užtikrinančias didesnę apsauga nuo antikonkurencinių veikų.

Å is principas atsispindi ir 2002-12-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 „Dėl konkurencijos taisyklių nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo aÅ¡tuntojoje konstatuojamojoje dalyje bei 3 straipsnio 2 dalyje. Daro iÅ¡vadÄ , kad EB viešųjų pirkimų procedÅ«rų taikymo iÅ¡imtis vidiniams sandoriams, kurias tam tikrais atvejais numato EB teisė, gali bÅ«ti neatsižvelgiama siekiant užtikrinti dar efektyvesnį ir skaidresni viešųjų finansinių iÅ¡teklių panaudojimÄ , didesnę konkurencijÄ tarp paslaugų teikėjų ir aukÅ¡tesnį vartotojų teisių apsaugos standartÄ .

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Å¡ioje byloje analizuota ETT praktika. Visose Å¡iose bylose buvo sprendžiama, ar netaikant viešųjų pirkimų procedÅ«rų vidiniams sandoriams“ nebuvo pažeista EB teisė. Tačiau nė vienoje byloje nebuvo nagrinėjama atvirkÅ¡tinė situacija, kad pažeidimas bÅ«tų įžvelgtas tame, kad valstybė narė vidiniams sandoriams viešųjų pirkimų procedÅ«ras taikė. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 9 str., negalima daryti iÅ¡vados, kad vidiniams sandoriams Å¡is įstatymas netaikomas.

Taikant Viešųjų pirkimu įstatymÄ , kuriame atitinkama iÅ¡imtis nėra nustatyta, nėra pagrindo analizuoti, ar toks pirkimas, kurį vykdė pareiÅ¡kėja, atitiko Teckal byloje suformuluotus kriterijus. Laiko, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstyta pozicija dėl ETT byloje Teckal (C-107/98) suformuluotų kriterijų taikymo nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-12-15 administracinėje byloje Nr. A-756-1976/2008 jau buvo pasisakęs dėl minėtų kriterijų netaikymo tais atvejais, kai Viešųjų pirkimų įstatymas nenustato iÅ¡imčių.

Be kita ko, teigė, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai nurodė, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-756-1976/2008 neturėtų bÅ«ti taikoma, nes nesutampa bylų ratio decidendi. Akcentavo, kad aplinkybė, kad, kaip teigia pareiÅ¡kėja, UAB „Grinda“ 100 proc. priklauso Savivaldybei, o paminėtoje byloje savivaldybė suteikė iÅ¡imtines teises Å«kio subjektui, kurio akcijos tik dalinai priklauso Savivaldybei, nebuvo esminė pažeidimo konstatavimui. VienodÄ administracinių teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bÅ«tent Å¡io specializuoto teismo precedentais, o ne LAT iÅ¡aiÅ¡kinimais turėtų bÅ«ti remiamasi nagrinėjant administracines bylas.

Savivaldybės Sprendimo priėmimo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neleido daryti prielaidų, kad egzistuojantiems Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryÅ¡iams yra taikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo iÅ¡imtis. Tačiau net ir tuo atveju, jei Teckal kriterijai bÅ«tų taikomi, Savivaldybė nepateikė jokių įrodymu, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryÅ¡iai tenkina Teckal kriterijus, t. y. kad minėta bendrovė didžiÄ jÄ savo veiklos dalį vykdo kartu su Savivaldybe. 2010-03-02 įsigaliojus naujai Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. redakcijai, kurioje yra nustatyta, kad įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirÄ juridinio asmens statusÄ turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybÄ ar struktÅ«rinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 proc. pardavimo pajamų gauna iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti, atsiranda galimybė taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo iÅ¡imtį vidiniams sandoriams.

BÅ«tent po Å¡ios Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įsigaliojimo, atsirado galimybė vidaus sandorius vertinti vadovaujantis Teckal kriterijais ir LAT iÅ¡aiÅ¡kinimais. Be kita ko, nurodė, kad Konkurencijos tarybos byloje esantys duomenys, kuriuos pateikė UAB „Grinda“ tyrimo metu, rodo, kad UAB „Grinda“ gaunamos pardavimo pajamos, susijusios su Savivaldybės priskirtų funkcijų atlikimu, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė mažiau nei 90 proc. visų įmonės pardavimo pajamų, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad minėta Viešųjų pirkimų įstatymu įtvirtinta iÅ¡imtis nagrinėjamu atveju neturi bÅ«ti taikoma ir po naujos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. redakcijos įsigaliojimo.

Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryÅ¡iai ir iki Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įsigaliojimo, tenkina antrÄ jį Teckal kriterijų, t. y. kad minėta bendrovė didžiÄ jÄ savo veiklos dalį vykdo kartu su Savivaldybe. Atkreipė dėmesį, kad tam, jog bÅ«tų tenkinamas antrasis Teckal kriterijus ir Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytas reikalavimas Å«kio subjektui 90 proc. pardavimo pajamų gauti iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

Nurodytas pajamų kriterijus galėtų bÅ«ti tenkinamas tik tada, jei bÅ«tų pateikti įrodymai, kad pagal sutartis su savivaldybe apmokėtos paslaugos sudaro ne mažiau kaip 90 proc. UAB „Grinda“ pajamų. LAT iÅ¡aiÅ¡kinime taip pat nurodoma, kad tai, kad įmonės (tiekėjo) didžiausiÄ veiklos dalį sudaro institucijos, kuriai ji priklauso, atžvilgiu vykdoma veikla minėto sprendimo Teckal prasme, pripažįstama tik tuo atveju, jei įmonės veikla iÅ¡ esmės yra skirta Å¡ios institucijos poreikiams tenkinti, o bet kokia kita veikla yra Å¡alutinio pobÅ«džio.

Kad bÅ«tų nustatyta, ar Å¡i sÄ lyga įvykdyta, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įskaitant kiekybinius (pvz., apyvarta, pajamos) ir kokybinius (pvz., perkančiųjų organizacijų naudai vykdomos srities dalis visos veiklos kontekste, vykdomos veiklos pobÅ«dis rinkoje) kriterijus. Laiko, kad Nutarimas bet kuriuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjos argumentas, kad esamas pavaldumas ir efektyvi kontrolė leidžia vėluoti Savivaldybės atsiskaitymams su UAB „Grinda“, jokiu bÅ«du nepateisina ir nepaÅ¡alina Konkurencijos tarybos konstatuoto pažeidimo.

Pabrėžė, kad iš UAB „Grinda“ Konkurencijos tarybai 2009-03-12 rašte Nr. 78 pateiktų duomenų matyti, kad per 2008 m. bendrovė yra laimėjusi Savivaldybės skelbiamus konkursus, kurių darbų kaina sudaro 16 896 523 Lt. Kadangi bendrovei, kuri tenkina abu Teckal kriterijus, galima pavesti teikti paslaugas be jokio konkurso, nurodyta aplinkybė rodo, kad net ir pati Savivaldybė savo veiksmais pripažįsta, kad jos ir UAB „Grinda“ sandorių laikyti vidaus sandoriais ir taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis nėra pagrindo.

Savivaldybė turėjo įvertinti, ar Sprendimas gali riboti konkurencijÄ , t. y. priimdama sprendimÄ be konkurso ar kitos konkurencingos procedÅ«ros pavesti UAB „Grinda“ teikti tam tikras paslaugas, Savivaldybė turėjo įsitikinti, ar toje rinkoje nėra veikiančių ar norinčių ir galinčių veikti kitų Å«kio subjektų. Savivaldybė Konkurencijos tarybai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Savivaldybė įvertino kitų Å«kio subjektų galimybes teikti atitinkamas paslaugas, todėl buvo padaryta iÅ¡vada, kad Savivaldybė neįgyvendino savo pareigos užtikrinti, kad nagrinėjamas Sprendimas neribotų konkurencijos.

Konkurencijos taryba nustatė Å«kio subjektus, kurie galėtų/norėtų teikti privalomas paslaugas atitinkamoje rinkoje (pvz. UAB „Vilniaus laidojimo rÅ«mai“ dalyvautų Savivaldybės rengiamame vieÅ¡ajame konkurse specialiosioms sanitarinėms paslaugoms Vilniaus mieste teikti ir kt.), tačiau neatmetama galimybė, kad paskelbus konkursÄ ar atlikus kitÄ konkurencingÄ procedÅ«rÄ prieÅ¡ priimant Savivaldybės SprendimÄ , jame dalyvautų Å«kio subjektai ne tik iÅ¡ Vilniaus, bet ir iÅ¡ kitų miestų ar savivaldybių.

Dalis Å«kio subjektų, kurie galbÅ«t veikė, kai buvo priimamas Savivaldybės Sprendimas, Konkurencijos tarybos tyrimo metu jau nebeveikė rinkoje, todėl Savivaldybės argumentas, kad Konkurencijos taryba tyrimo metu kai kuriose rinkose nenustatė ar netinkamai nustatė Å«kio subjektų ratÄ , galinčių teikti nagrinėjamas paslaugas, yra ne tik nepagrįstas, tačiau ir neracionalus bei praktiÅ¡kai neįgyvendinamas. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-26 nutartyje, pažymėjo, kad Ä®statymo 4 str. nuostatos nereikalauja, kad bÅ«tų įrodyti konkretÅ«s konkurencijos sÄ lygų skirtumai, visiÅ¡kai pakanka ir nustatyti prielaidas tokiems skirtumams atsirasti.

Ginčo atveju, tokios prielaidos ir buvo nustatytos. Atsakovės nuomone, Taryba pagrįstai konstatavo, kad neiÅ¡tyrus atitinkamos rinkos ir joje veikiančių ar galinčių veikti Å«kio subjektų ir be konkurso ar kitokios konkurencingos procedÅ«ros Savivaldybei priklausančios lietaus nuotekų tinklų dalies eksploatavimo paslaugoms teikti paskyrus UAB „Grinda“ buvo neužtikrinti veiksmingos konkurencijos principai. Kaip nepagrįstÄ ir perteklinį laikė ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į ETT.Teismo posėdyje atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Grinda“ su pateiktu skundu sutiko ir prašė pareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Atsiliepime į skundÄ (I t., b. l.101-104) nurodė, kad atsakovė, priimdama NutarimÄ , neteisingai taikė ir aiÅ¡kino materialines ir procesines teisės normas, netyrė teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių, taip pat neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, dėl to Nutarimas yra nepagrįstas, dėl to neteisėtas ir naikintinas. UAB „Grinda“ nuomone, Konkurencijos taryba nėra kompetentinga spręsti konkurso ar kitos konkurencingos procedÅ«ros organizavimo klausimÄ .

Ginčo faktų tyrimas yra priskirtinas Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Viešųjų pirkimų tarnyba) kompetencijai. Vilniaus apygardos administracinis teismas savo praktikoje patvirtino Viešųjų pirkimo tarnybos ir Konkurencijos tarybos kompetencijų atribojimÄ , nustatydamas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo funkcijas, susijusias su viešųjų pirkimų procesu, Å¡ių pirkimų subjektų veiksmais, bet ne su viešųjų pirkimų įtaka kitiems subjektams ir kitiems teisiniams santykiams, kas bÅ«tų priskirta Konkurencijos tarybos kompetencijai, t. y.

Viešųjų pirkimų įstatymo kontrolė yra pavesta Viešųjų pirkimų tarnybai, o Konkurencijos taryba jokių Å¡io įstatymo vykdymo ir priežiÅ«ros funkcijų neatlieka. Tokiu bÅ«du laiko, kad Konkurencijos taryba peržengė jai priskirtos kompetencijos ribas, t. y. tirti viešųjų pirkimų organizavimo klausimus Konkurencijos tarybai nepriklauso. Be kita ko, Nutarimas pagal turinį yra neteisėtas, nes Savivaldybės taryba neprivalėjo skelbti konkurso privalomosioms paslaugoms teikti. Konkurencijos taryba neturėjo pagrindo konstatuoti Ä®statymo 4 str. pažeidimÄ , nes yra akivaizdžios objektyviai pateisinamos aplinkybės, eliminuojančios įtarimÄ dėl minėto straipsnio pažeidimo.

Savivaldybė yra vienintelė (100 proc.) UAB „Grinda“ akcininkė ir turi visapusiÅ¡kÄ vienvaldę UAB „Grinda“ kontrolę. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėja, be konkurso ar kitos konkurencingos procedÅ«ros pavesdama UAB „Grinda“ teikti privalomÄ sias paslaugas, neva pažeidė Ä®statymo 4 str. reikalavimus, nes Savivaldybė organizuoti tokio konkurso ar kitos konkurencingos procedÅ«ros iÅ¡ viso neprivalėjo, o tokia atsakovės iÅ¡vada akivaizdžiai prieÅ¡tarauja ETT praktikai.

ETT savo praktikoje įtvirtino bendrÄ jį principÄ , kad tuo atveju, kai perkančioji organizacija ketina sudaryti atlygintinÄ sutartį su teisiÅ¡kai nuo jos atskirta privačia įmone, neatsižvelgdama į tai, ar Å¡i įmonė yra perkančioji organizacija, ar ne, konkurso skelbimas yra privalomas. Vis dėlto, ETT taip pat įtvirtino dvi iÅ¡imtis, kai konkurso skelbimas nėra privalomas, net jeigu sutarties Å¡alis yra teisiÅ¡kai atskira nuo perkančiosios organizacijos įmonė, t. y. kai valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, gali įgyvendinti su vieÅ¡uoju interesu susijusias užduotis administracinėmis, techninėmis bei kitomis priemonėmis ir neprivalo kreiptis į kitas įmones, nesusijusias su Å¡iomis paslaugomis; tokiu atveju tai nėra atlygintina raÅ¡ytinė sutartis su teisiÅ¡kai atskira nuo perkančiosios organizacijos įmone ir viešųjų pirkimų taisyklės nėra taikomos; konkurso skelbimas nėra privalomas net jeigu sutarties Å¡alis yra teisiÅ¡kai atskira nuo perkančiosios organizacijos įmonė, kai valdžios institucija, kuri yra perkančioji organizacija, turi teisę kontroliuoti atskirÄ nagrinėjamÄ Ä¯monę taip, kaip savo tarnybas, ir kai tokia įmonė didžiÄ jÄ savo veiklos dalį vykdo kartu su valstybine įstaiga, kuri jÄ valdo.

ETT apibendrino, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių sudarymo procedÅ«ros turi bÅ«ti taikomos, jeigu perkančioji organizacija ketina sudaryti atlygintinÄ raÅ¡ytinę sutartį su teisiÅ¡kai atskira bendrove, kurios kapitalo dalį ji valdo kartu su viena ar keliomis privačiomis įmonėmis. Ginčo atveju, kaip minėta, Savivaldybė yra vienintelė UAB „Grinda“ akcininkė ir turi visapusiÅ¡kÄ vienvaldę UAB „Grinda“ kontrolę, UAB „Grinda“ yra įsteigta privalomosioms paslaugoms teikti ir darbams vykdyti.

Visus UAB „Grinda“ stebėtojų tarybos ir valdybos narius bei bendrovės vadovÄ skiria/renka bei įmonės darbuotojų etatų sÄ raÅ¡Ä nustato pareiÅ¡kėja ar jos sudaryti bendrovės priežiÅ«ros ir valdymo organai. Taigi, ES institucijų nustatyti reikalavimai, kai yra taikoma iÅ¡imtis bendrajam principui skelbti konkursÄ , yra tenkinami, t. y. Savivaldybė turi visiÅ¡kÄ UAB „Grinda“ kontrolę ir konstruoja jÄ kaip savo tarnybÄ , dėl to konkurso skelbimas tokios kontroliuojamos bendrovės paslaugų pirkimui yra neprivalomas.

IÅ¡ Nutarimo turinio akivaizdu, kad konkurso nepaskelbimas ir buvo vienintelis jo teisinis pagrindas. Pažymėjo, kad Sprendimas teikti privalomÄ sias paslaugas neriboja konkurencijos atitinkamoje rinkoje. Konkurencija rinkoje bÅ«tų ribojama tik tuo atveju, jei Savivaldybės taryba sutartį dėl privalomųjų paslaugų teikimo bÅ«tų sudariusi su įmone, kurios kapitalÄ sudaro valstybinis ir privatus kapitalas. Vadovaujantis ETT praktika, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas su įmone, kurios kapitalÄ sudaro valstybinis ir privatus kapitalas, nepaskelbus konkurso, pažeistų atviros ir neiÅ¡kraipytos konkurencijos tikslÄ ir vienodo požiÅ«rio į suinteresuotus asmenis principÄ , nes taikant tokiÄ procedÅ«rÄ dalį įmonės kapitalo turinti privati įmonė atsidurtų palankesnėje situacijoje nei jos konkurentai.

Kadangi pareiÅ¡kėja yra vienintelė (100 proc.) UAB „Grinda“ akcininkė, Sprendimas neskelbti konkurso privalomosioms paslaugoms teikti, o pavedimas jas atlikti UAB „Grinda“, kuri yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, įsteigta darbams vykdyti, neapribojo konkurencijos rinkoje. Akcentavo ir tai, kad priimant NutarimÄ (įsigaliojo nuo 2010-03-02) jau galiojo ir Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. pakeitimas, t. y. nurodytas straipsnis yra papildytas nauja 5 d., kur aiÅ¡kiai apibrėžta, kad Å¡io įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirÄ juridinio asmens statusÄ turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybÄ ar struktÅ«rinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (ar įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas) ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 proc. pardavimo pajamų gauna iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms įgyvendinti.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Grinda“ pavestos teikti paslaugos yra vieÅ¡os, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, papildydamas minėtÄ straipsnį, iÅ¡ esmės įtvirtino tik tai, kas jau seniai suformuota ETT praktikoje ir galioja taikomiems pirkimams iÅ¡ savo kontroliuojamų subjektų.              Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).PraÅ¡ymas dėl kreipimosi į Europos Teisingumo TeismÄ dėl preliminaraus nutarimo netenkintinas.

Skundas tenkintinas.Dėl kreipimosi į Europos Teisingumo TeismÄ dėl preliminaraus nutarimo.Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 4 str. 3 d., taikydamas Europos SÄ jungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos SÄ jungos teisminių institucijų sprendimais ir preliminariais nutarimais. Ä®statymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ praÅ¡ydamas preliminaraus nutarimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu.Teisėjų kolegijai iÅ¡analizavus ginčo teisiniam santykiui aktualių tiek nacionalinės teisės, tiek ES teisės normų turinį, nekyla abejonių dėl Å¡ioje byloje taikytinų Europos SÄ jungos (toliau – ES) teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl kreipimosi į ETT dėl preliminaraus nutarimo netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis ABTÄ® 4 str. 3 d, 13 str., 14 str. 1 d. ir Teismų įstatymo 9 str. 1 d., Å¡ioje byloje remsis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT), Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) Å¡iam ginčui aktualių teisės normų pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-04-01 Nutarimo Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomÄ sias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“ teisėtumo ir pagrįstumo.Vadovaujantis ABTÄ® 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pagal ABTÄ® 22 str. 1 d., skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių vieÅ¡ojo administravimo tarnautojus, pareigÅ«nus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.Remiantis ABTÄ® 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba, atsakovė) 2010-04-01 Nutarimu Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomÄ sias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“ (toliau – Nutarimas), pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – pareiÅ¡kėja, Savivaldybė) tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ (toliau – bendrovė) privalomÄ sias paslaugas“ 1 ir 3.1 p. pažeidžia Konkurencijos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 4 str. reikalavimus ir įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ panaikinti Sprendimo minėtus punktus bei nutraukti Sprendimo pagrindu tarp Savivaldybės ir bendrovės pasiraÅ¡ytas Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (toliau – Sutartys) (I t., b. l. 18-28, 31).

Nutarime atsakovė pažymėjo, kad Ä®statymo 4 str. 2 d. draudžia ne bet kokiÄ diskriminacijÄ o tik tÄ dėl kurios atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams. Savivaldybė, nusprendusi be konkurso pirkti vieÅ¡Ä sias paslaugas, iÅ¡kraipė konkurencijos sÄ lygas atitinkamoje rinkoje bei sukÅ«rė skirtingas konkurencijos sÄ lygas atitinkamoje rinkoje veikiantiems Å«kio subjektams. Savivaldybė savo sprendimu suteikė pranaÅ¡umÄ vienam Å«kio subjektui kitų Å«kio subjektų atžvilgiu, nes pastarajam buvo suteikta galimybė be konkurencijos užimti tam tikrÄ atitinkamos rinkos dalį ir gauti pastovias pajamas.

Taigi, priėmus sprendimÄ o vėliau jo pagrindu sudarius sutartis, buvo užkirstas kelias kitiems atitinkamose rinkose veikiantiems Å«kio subjektams siÅ«lyti savo paslaugas. Priimdama SprendimÄ Savivaldybė neįvertino aplinkybės, kad jos poreikius galinčių patenkinti paslaugų rinkos yra konkurencingos ir dėl teisės teikti paslaugas turi bÅ«ti varžomasi.Taigi, iÅ¡ esmės byloje ginčas kilo dėl to, ar Savivaldybė teisėtai ir pagrįstai be konkurso pavedė UAB „Grinda“ teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas, t. y. pagrįstai taikė vidaus sandorių iÅ¡imties taisyklę.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai tvirtina, kad Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymu ir Akcinių bendrovių įstatymu, be konkurso, Sprendimu nusprendė pavesti UAB „Grinda“ teikti vieÅ¡Ä sias paslaugas, kurio pagrindu buvo pasiraÅ¡ytos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias bendrovei buvo pavesta teikti miesto gatvių priežiÅ«ros žiemÄ , lietaus nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir eksploatavimo; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo; smėlio, sniego ir grunto sÄ vartynų eksploatavimo; mechanizuoto važiuojamosios gatvių dalies valymo ir plovimo; beglobių gyvÅ«nų priežiÅ«ros, karantino organizavimo ir eutanazijos bei specialiÄ sias sanitarines paslaugas (I t., b. l. 31;

Konkurencijos tarybos byla, b. l. 2).Byloje ginčo dėl to, kad UAB „Grinda“ pavestos atlikti paslaugos yra viešosios paslaugos, nėra.Bylos rašytiniai įrodymai taip pat tvirtina, kad UAB „Grinda“ yra pareiškėjai priklausanti bendrovė, kurios vienintelė akcininkė ir yra Savivaldybė (I t., b. l. 47, 48-53).Be kita ko, 2010-03-09 UAB „Grinda“ Pažyma (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad ši bendrovė 2007 m. gavo 92 proc., 2008 m. – 94 proc., 2009 m. – 95 proc. pardavimo pajamų, o planuojamos pardavimo pajamos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti 2010 m. sudarys – 92-97 proc. (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 169).

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuos duomenis neabejotinai pagrindžia Savivaldybės teismui pateikti buhalteriniai dokumentai (II-XX t.)Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas, Įstatymas, Viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti teisės aktai susiję su jų įgyvendinimu.Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 8 p. nustato, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Minimo įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai ir juridiniais asmenys, pasirenkami vieÅ¡ai. Pagal to paties įstatymo 10 str. 3 d., savivaldybė organizuoja viešųjų paslaugų teikimÄ per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir vieÅ¡Ä sias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (vieÅ¡Ä sias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Ä®statymo 4 str. 1 d. reglamentuojama, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su Å«kinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę. Pagal Ä®statymo 4 str. 2 d., Å¡ioms institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT 2010-04-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-468/2010, inter alia, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Ä®statymo 4 str. 2 d. pažeidimas gali bÅ«ti konstatuojamas tada, kai nustatoma trijų aplinkybių visuma, t. y. savivaldybės institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus arba grupes, dėl tokio sprendimo atsiranda arba gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams ir skirtingos konkurencijos sÄ lygos nėra sÄ lygotos Lietuvos Respublikos įstatymu vykdymu.

Šioje nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad nustatant atvejus, kuriems netaikoma Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta pirkimų tvarka, turėtų būti vadovaujamasi taip pat ir ES teisminių institucijų praktika.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad LAT 2009-09-03 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje (duomenys neskelbtini) yra nurodęs, kad jeigu supaprastintiems pirkimams nebūtų taikoma vidaus sandorių išimtis, susidarytų paradoksali situacija, kai supaprastinti pirkimai būtų reglamentuojami griežčiau už tarptautinius.

Taigi, atsižvelgdama į LVAT ir LAT iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju taikytini ETT suformuoti Teckal kriterijai, pagal kuriuos ES taisyklės viešųjų pirkimų srityje yra taikomos, kai perkančioji organizacija, tokia kaip savivaldybė, ketina sudaryti atlygintinÄ raÅ¡ytinę sutartį su teisiÅ¡kai nuo jos atskirta privačia įmone, nepriklausomai nuo to, ar Å¡i įmonė yra perkančioji organizacija ar ne, iÅ¡skyrus atvejus: kai perkančioji organizacija (savivaldybė) turi teisę kontroliuoti teisiÅ¡kai atskirÄ nagrinėjamÄ Ä¯monę taip, kaip savo tarnybas, ir kai tokia įmonė didžiÄ jÄ savo veiklos dalį vykdo kartu su savivaldybe, kuri jÄ valdo (1999-11-18 sprendimas Teckal byloje C-107/98, 50 ir 51 punktai; 2005-01-11 sprendimas Stadt Halle byloje C-26/03, 49 punktas).

Nurodyta išimtis taikoma, jeigu toks santykis tarp savivaldybės ir jos kontroliuojamos teisiškai atskiros įmonės yra susijęs su viešojo intereso tikslais (2005-01-11 sprendimas Stadt Halle byloje C-26/03, 50 punktas).Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos pozicija, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ santykiai visiškai atitinka ETT praktikoje nustatytus vidaus sandorio požymius, kuriems Bendrijų taisyklės viešųjų pirkimų srityje netaikytinos, nes, kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėja yra vienintelė bendrovės akcininkė, jai priklauso 100 proc.

UAB „Grinda“ akcijų. Be to, UAB „Grinda“ įsteigta savivaldybės funkcijų realizavimui. Savivaldybė savo funkcijų vykdymÄ turi teisę atlikti per savo įmones. Taip pat pagrįstais teisėjų kolegija laiko ir pareiÅ¡kėjos argumentus, kad pareiÅ¡kėjos ir bendrovės tarpusavio santykiai iki Viešųjų pirkimų įstatymo pasikeitimo, atitiko ETT praktikoje suformuotÄ vidaus sandorio iÅ¡imties turinį, o Konkurencijos taryba nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui UAB „Grinda“ ir pareiÅ¡kėjos sudarytos sutartys bei vykdoma veikla atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimus.

UAB „Grinda“ atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo iÅ¡imties reikalavimus. Todėl Savivaldybė UAB „Grinda“ pavestoms paslaugoms teikti neprivalėjo skelbti konkurso.Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d., įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirÄ juridinio asmens statusÄ turinčių subjektų, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybÄ ar struktÅ«rinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 90 procentų pardavimo pajamų gauna iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

Atsakovė nurodė, kad būtent po minėtos Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d. įsigaliojimo, atsirado galimybė vidaus sandorius vertinti vadovaujantis Teckal kriterijais ir LAT išaiškinimais, tačiau ginčo atveju ji netaikytina, nes UAB „Grinda“ gaunamos pardavimo pajamos, susijusios su Savivaldybės priskirtų funkcijų atlikimu, nagrinėjamu laikotarpiu sudarė mažiau nei 90 proc. visų įmonės pardavimo pajamų. Be kita ko, Savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, kad Savivaldybės ir UAB „Grinda“ ryšiai ir iki Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 5 d.

įsigaliojimo, tenkina antrÄ jį Teckal kriterijų. Kad bÅ«tų tenkinamas antrasis Teckal kriterijus ir Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytas reikalavimas Å«kio subjektui 90 proc. pardavimo pajamų reikia gauti iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti. Nurodytas pajamų kriterijus galėtų bÅ«ti tenkinamas tik tada, jei bÅ«tų pateikti įrodymai, kad pagal sutartis su savivaldybe apmokėtos paslaugos sudaro ne mažiau kaip 90 proc.

UAB „Grinda“ 2009 m. pažymoje tokių duomenų nesimato.Teisėjų kolegija Å¡iuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes jie neatitinka byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumos, ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė tyrimÄ atliko neiÅ¡samiai. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad bendrovė 2007 m. gavo 92 proc., 2008 m. – 94 proc., 2009 m. – 95 proc. pardavimo pajamų, o planuojamos pardavimo pajamos, skirtos Savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti 2010 m. sudarys – 92-97 proc. (Konkurencijos tarybos byla, b. l. 169).

Å iuos duomenis neabejotinai pagrindžia teismui pateikti buhalteriniai dokumentai (II-XX t.).Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, LAT, LVAT ir ETT iÅ¡aiÅ¡kinimais, iÅ¡tirtų bylos raÅ¡ytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad teisės aktai nustato galimybę savivaldybėms vieÅ¡Ä sias paslaugas teikti bÅ«tent per savivaldybių bendroves. Konkurencijos taryba visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimu pažeidžiama sÄ Å¾ininga konkurencija.

Sprendimas nelaikytinas teikiančiu privilegijas UAB „Grindai“ ir diskriminuojantis atskirus Å«kio subjektus. UAB „Grinda“ yra pareiÅ¡kėjai priklausanti įmonė, įkurta tikslingai teikti miesto gatvių priežiÅ«ros žiemÄ , lietaus nuotekų tinklų priežiÅ«ros ir eksploatavimo; avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo; smėlio, sniego ir grunto sÄ vartynų eksploatavimo; mechanizuoto važiuojamosios gatvių dalies valymo ir plovimo; beglobių gyvÅ«nų priežiÅ«ros, karantino organizavimo ir eutanazijos bei specialiÄ sias sanitarines paslaugas.

Todėl Å¡ių paslaugų teikimas negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip iÅ¡imtinių teisių suteikimas UAB „Grinda“. Konkrečių realiai konkuruoti su UAB „Grinda“ subjektų Konkurencijos taryba nenustatė. Konkurencijos sÄ lygų skirtumai atsirasti negali, nes atsakovė pripažino ir byloje dėl to ginčas nekilo, kad visos UAB „Grinda“ atliekamos paslaugos yra Savivaldybės teikiamos vieÅ¡osios paslaugos. Tiek aptarti teisės aktai, tiek LAT bei ETT praktika suteikia teisę Savivaldybei pasirinkti viešųjų paslaugų teikimo modelį, t. y. per savo struktÅ«rinius padalinius arba per nuosavas tuo tikslu įkurtas įmones.

Savivaldybės įgyvendinamas viešųjų paslaugų neturi komercinio ar pramoninio pobÅ«džio. Todėl nėra taikytini tie patys kriterijai kaip privatiems juridiniams asmenims.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytais motyvais Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant ABTÄ® 89 str. nuostatas, todėl jis naikintinas. PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas (ABTÄ® 88 str. 2 p.).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 4 str. 3 d., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto savivaldybės praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Europos Teisingumo TeismÄ dėl preliminaraus nutarimo netenkinti.

PareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto savivaldybės skundÄ patenkinti.Panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2010-04-01 NutarimÄ Nr. 2S-8 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1342 „Dėl pavedimo UAB „Grinda“ teikti privalomÄ sias paslaugas“ atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. reikalavimams“.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                             Liuda Arlauskienė                                                                                                                          Raimondas Blauzdžius                                                                                                              Milda Vainienė                                                                          Â