Legislator Case Law & Legislation
320fa944-5036-4d36-86d9-bd8d5c6d2de2 AI generated

320fa944-5036-4d36-86d9-bd8d5c6d2de2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 320fa944-5036-4d36-86d9-bd8d5c6d2de2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-209/2011                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 42.4;                                       42.10; 114.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Petrui Butkevičiui,atsakovams V.

Legislator headnote

AI generated

320fa944-5036-4d36-86d9-bd8d5c6d2de2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Skunde nurodyta:Iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl prievolė sudaryti sutartį yra pasibaigusi. Teismas, nustatydamas preliminariosios sutarties Å¡alių kaltę dėl jos neįvykdymo, netinkamai vertino faktines aplinkybes. R. R. turėjo teisę sustabdyti preliminariosios sutarties vykdymÄ . Pardavėjas žinojo, kad jam nepriklauso preliminariojoje sutartyje nurodytas žemės sklypas, todėl jis neturėjo teisės pasiraÅ¡yti sutarties dėl jam nepriklausančio turto pardavimo, tačiau Å¡iÄ aplinkybę nuslėpė nuo ieÅ¡kovo ir įsipareigojo sklypÄ parduoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-209/2011                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 42.4;                                       42.10; 114.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Petrui Butkevičiui,atsakovams V.

J., V. V. ir jų atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Tojario investicijos“ (po procesinių teisių perėmimo – ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Tojaris“) bei atsakovų V. V. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-804-479/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Tojario investicijos“ (pradinis ieÅ¡kovas R.

R.) ieÅ¡kinį atsakovams V. V. ir V. J. dėl avanso grÄ Å¾inimo ir nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. R. (vėliau ieÅ¡kovo teises byloje reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perėmė UAB „Tojario investicijos“) ieÅ¡kiniu prašė pripažinti, kad preliminariÄ jÄ butų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pažeidė atsakovai V. V. ir V. J., priteisti iÅ¡ atsakovų 379 808 Lt dydžio negrÄ Å¾into avanso skolÄ , 2 392 Lt palÅ«kanų kaip minimalius nuostolius už prievolės pažeidimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2009 m. vasario 2 d. V. V. (pardavėjas), atstovaujamas V. J., ir R. R. (pirkėjas) sudarė preliminariÄ jÄ butų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 30 d. sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal preliminariÄ jÄ sutartį pirkėjas 2009 m. vasario 9 d. į V. V. sÄ skaitÄ sumokėjo 100 000 eurų avansÄ . IeÅ¡kovas 2009 m. gegužės 14 d. perdavė dar 10 000 eurų avansÄ pardavėjo įgaliotam asmeniui V.

J.. PaaiÅ¡kėjo, kad po preliminariosios sutarties sudarymo vienas butas buvo areÅ¡tuotas. Tai reiÅ¡kė, kad pardavėjas pažeidė preliminariÄ jÄ sutartį, todėl pirkėjas pagrįstai abejojo, ar pardavėjas galės įvykdyti savo įsipareigojimus. Be to, sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį pardavėjas buvo nesÄ Å¾iningas, nes įsipareigojo ateityje parduoti jam nepriklausantį žemės sklypÄ . Iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl avansas privalo bÅ«ti grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui.

Pagrindinės sutarties sudarymas buvo neįmanomas dėl pardavėjo kaltės, todėl atsakovai taip pat privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                      Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų V. V. ir V. J. 189 904 Lt negrÄ Å¾into avanso dalį, 1 196 Lt nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas nutraukė bylos dalį dėl fakto nustatymo, jog preliminariÄ jÄ sutartį pažeidė atsakovai. Teismas tik iÅ¡ dalies sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, nes Å¡ie esÄ neatskleidė visos informacijos apie parduodamÄ turtÄ , todėl R. R. turėjęs teisę sustabdyti sutarties vykdymÄ . Preliminariosios sutarties 2 punkte nurodyta, kad pirkėjui buvo pateikti duomenys apie parduodamÄ turtÄ - 2007 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis, Statybos inspekcijos pažyma. 2007 m. rugsėjo 25 d. sutartyje nurodyta, kad V.

V. įsigijo nuosavybės teisę į pastatÄ , kuris yra valstybei priklausančiame žemės sklype. Tai įrodo, kad atsakovai bÅ«simam pirkėjui pateikė teisingus duomenis apie parduodamÄ turtÄ . Å ie duomenys tenkino pirkėjÄ R. R., todėl neįrodyta, kad jis turėjo teisę sustabdyti preliminariosios sutarties vykdymÄ . Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovai pagal preliminariosios sutarties 1 punktÄ Ä¯sipareigojo parduoti ieÅ¡kovui žemės sklypÄ , nors Å¡is jiems nepriklausė nuosavybės teise.

V. J. nurodė, kad R. R. vykdant savo įsipareigojimus, atsakovams nebÅ«tų kliūčių privatizuoti žemės sklypÄ ir jį parduoti. Kadangi Å¡i nuostata nėra paneigta, teismo manymu, pirkėjas R. R. nepagrįstai neįvykdė preliminariosios sutarties. Vertindamas aplinkybę, kad V. V. priklausę butai buvo areÅ¡tuoti, teismas nurodė, jog turto areÅ¡tas nebuvo taikytas preliminariosios sutarties sudarymo metu, jis buvo panaikintas iki sueinant pagrindinės sutarties sudarymo terminui, todėl Å¡i aplinkybė taip pat negalėjo bÅ«ti svarbia priežastimi R.

R. sustabdyti lėšų perdavimÄ atsakovams pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai siÅ«lė pirkėjui R. R. atvykti 2009 m. liepos 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį bei apie tai raÅ¡tu pranešė R. R., tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog iki 2009 m. liepos 30 d. pardavėjas V. V. nebuvo privatizavęs parduodamo žemės sklypo, nors iÅ¡ R. R. buvo gavęs avansinę įmokÄ . Atsakovai nebuvo pasiruošę sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties nuostatas, todėl, teismo manymu, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų preliminariosios sutarties Å¡alių kaltės. Teismas pažymėjo, kad R.

R. atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimÄ . Ä® bylÄ pateikti įrodymai, jog R. R. taip pat yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovai atliko parduodamo turto statybos ir apdailos darbus pagal pirkėjo R. R. nurodymus, o tai gali apsunkinti jo pardavimÄ kitiems pirkėjams. Butų vertė sumažėjo iki 880 000 Lt. Teismas atsižvelgė į preliminariosios sutarties 7 straipsnio nuostatas, tačiau pažymėjo, kad visiÅ¡kas atsakomybės atsakovams netaikymas pažeistų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, nes jiems buvo perduota didelė pinigų suma.

Be to, atsakovai tuoj po termino sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo apsunkino parduodamÄ turtÄ prievolių užtikrinimo priemonėmis, disponavo Å¡iuo turtu, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. R. tik laikinai sutrukdė atsakovams disponuoti turtu ir itin didelių nuostolių jiems nepadarė. Teismas priteisė ieÅ¡kovui pusę sumokėto avanso ir 1 196 Lt nuostolių už termino įvykdyti prievolę pažeidimÄ . Teismas nutraukė bylos dalį dėl fakto nustatymo, kad sutartį pažeidė atsakovui, nes tokių juridinių faktų teismas nenustatinėja, o kaltės klausimas yra tik viena iÅ¡ teismo taikytos civilinės atsakomybės sÄ lygų.  Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              IeÅ¡kovo UAB „Tojario investicijos“ (dabar - UAB „Tojaris) atstovas prašė pakeisti teismo sprendimÄ â€“ visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovų priteisiant 379 808 Lt skolÄ , 2 392 Lt palÅ«kanų kaip minimalius nuostolius už prievolės pažeidimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Skunde nurodyta:Iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl prievolė sudaryti sutartį yra pasibaigusi. Teismas, nustatydamas preliminariosios sutarties Å¡alių kaltę dėl jos neįvykdymo, netinkamai vertino faktines aplinkybes. R. R. turėjo teisę sustabdyti preliminariosios sutarties vykdymÄ . Pardavėjas žinojo, kad jam nepriklauso preliminariojoje sutartyje nurodytas žemės sklypas, todėl jis neturėjo teisės pasiraÅ¡yti sutarties dėl jam nepriklausančio turto pardavimo, tačiau Å¡iÄ aplinkybę nuslėpė nuo ieÅ¡kovo ir įsipareigojo sklypÄ parduoti.

Preliminariosios sutarties nuostatos nepatvirtina, kad pirkėjas R. R. buvo informuotas apie tai, jog vienas iÅ¡ sutarties objektų nuosavybės teise priklausys atsakovui tik įvykdžius tam tikrus veiksmus. Praėjus kiek daugiau nei vienam mėnesiui po preliminariosios sutarties sudarymo butas buvo areÅ¡tuotas. Atsakovai negrÄ Å¾ino sumokėto avanso, preliminariojoje sutartyje nurodytÄ turtÄ apsunkino hipoteka. Pardavėjas nebuvo sÄ Å¾iningas, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo kaltės. Teismas nepagrįstai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ .

Sprendime minima pirkimo-pardavimo sutartis ir Statybos inspekcijos tarnybos pažyma nebuvo pridėtos prie preliminariosios sutarties, o tik paminėtos preliminariosios sutarties tekste. Teismas nevertino aplinkybių dėl turto areÅ¡to. R. R., sužinojęs apie ketinamo įsigyti turto areÅ¡tÄ , turėjo pakankamÄ pagrindÄ abejoti atsakovo galimybėmis ateityje perleisti turtÄ . Teismas neteisingai nurodė, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų preliminariosios sutarties Å¡alių kaltės, nes visos aplinkybės patvirtina tik pardavėjo V.

V. kaltę. Atsakovai nebuvo pasiruošę sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties nuostatas, dėl to R. R. negali bÅ«ti priskiriami nuostoliai, kuriuos lėmė atsakovų veiksmai. Nors teismas pripažino, kad R. R. tik laikinai sutrukdė atsakovams disponuoti turtu ir itin didelių nuostolių atsakovams nepadarė, tačiau prieÅ¡taraudamas paties nurodytiems teiginiams priteisė vos pusę atsakovams sumokėto avanso. Bylos aplinkybės pagrindžia ieÅ¡kovo teisę atgauti visÄ atsakovams sumokėtÄ avansÄ .

Buvo pagerintas turtas, kuris Å¡iuo metu priklauso atsakovui. Remonto darbai buvo atliekami jau ir po termino sudaryti pagrindinę sutartį. Sumokėjusi avansÄ Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jį visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais. Sutartyje nebuvo numatyta, kad pinigai, mokami atsakovui, skirti butų įrengimui. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo kaltės, jis privalo atlyginti atsiradusius nuostolius. Atsakovai be pagrindo naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl turi mokėti palÅ«kanas.

Preliminarioji sutartis yra niekinė, nes prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ja buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai. Teismas nesvarstė dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, nors ieÅ¡kovas iÅ¡sakė argumentus dėl Å¡ios sutarties negaliojimo pagrindų. Atsakovai V. V. ir V. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pažeidė procesinės ir materialiosios teisės normas.

V. V. neginčija, kad į jo sÄ skaitÄ buvo pervesta avanso suma, tačiau jis nežino, kas pervedė Å¡iÄ sumÄ . IÅ¡ bylos dokumentų neaiÅ¡ku, koks asmuo padarė pavedimÄ , todėl ateityje gali atsirasti ir kiti asmenys, kurie tvirtins, jog per klaidÄ pervedė Å¡iÄ sumÄ . Teismas atmetė praÅ¡ymÄ Ä¯ teismo posėdį iÅ¡kviesti R. R.. PaaiÅ¡kėjo, jog R. R. iÅ¡kelta baudžiamoji byla, susijusi su neteisėtomis finansinėmis operacijomis. Teismas negalėjo tenkinti ieÅ¡kinio solidariai priteisdamas avansÄ ir nuostolius iÅ¡ abiejų atsakovų, nes preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik su V.

V., pinigai buvo pervesti tik į jo sÄ skaitÄ . Atsakovai turi tarpusavio bendradarbiavimo sutartį, tačiau ji negali turėti įtakos ieÅ¡kovo reikalavimui dėl avanso priteisimo, nes ieÅ¡kinys kyla iÅ¡ preliminariosios sutarties.Teismas pripažino ieÅ¡kovo kaltę dėl neįvykusio sandorio, tačiau dėstydamas argumentus dėl atsakovų elgesio, tÄ pačiÄ aplinkybę, kad jie pagrindinės sutarties sudarymo dienÄ nebuvo įgiję žemės sklypo nuosavybės teise, jau įvardija kaip atsakovų kaltę pažeidus sutarties nuostatas. Teismo neįvertino raÅ¡ytinių įrodymų: susiraÅ¡inėjimo su R.

R., kai nebuvo net užsimenama, kad jis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį dėl to, esÄ neprivatizuotas žemės sklypas. R. R. nevykdė įsipareigojimų mokėti kas mėnesį po 250 000 Lt. R. R. nevykdant mokėjimų, buvo siÅ«lyta grÄ Å¾inti avansÄ ir nutraukti sutartinius santykius. V. V. sÄ Å¾iningai derėjosi ir atskleidė visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ , kad bÅ«tų sudaryta pagrindinė sutartis. Nėra atsakovų kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Atsakovai įvykdė įsipareigojimus, butus įrenginėjo pagal R.

R. nurodymus, pirko jo pageidaujamas statybines medžiagas. Atsisakydamas sudaryti pagrindinę sutartį ieÅ¡kovas pažeidė sutarties sÄ lygas, todėl privalo sumokėti baudÄ , kuri lygi sumokėto avanso dydžiui. Teismas nurodė, kad tokio dydžio sumos negrÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui pažeistų protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, tačiau jis neatsižvelgė į bendrÄ sandorio sumÄ â€“ 1 600 000 Lt. Dėl ieÅ¡kovo kaltės parduodamo turto vertė nukrito per pusę, todėl baudos dydis net nepadengs patirtų nuostolių.

Teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovo sumokėtas avansas buvo iÅ¡leistas pagal jo pageidavimus įrengiant butus. Turtas buvo įkeistas tik todėl, kad nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų patirti nuostoliai žymiai didesni nei sutartyje numatyta bauda, teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti baudos dydžio. IeÅ¡kovo UAB „Tojario investicijos“ (dabar – UAB „Tojaris“) atstovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jų skundo netenkinti.

Atsiliepime pažymima, kad avanso sumokėjimo faktÄ patvirtina raÅ¡ytiniai dokumentai. R. R. atsakovÄ informavo, kad už jį mokėjimÄ atliks užsienio juridinis asmuo. Aplinkybė, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik su V. V., nepaneigia solidariosios atsakovų atsakomybės atsiradimo. Neturėdami nuosavybės teisių į vienÄ iÅ¡ preliminariosios sutarties objektų, atsakovai negalėjo jo perleisti R. R.. R. R. turėjo sustabdyti preliminariosios sutarties vykdymÄ . Teismas pripažino faktinę aplinkybę, kad atsakovai nebuvo pasiruošę sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties nuostatas.

Atsakovai nepagrįstai siekia iÅ¡vengti prievolės grÄ Å¾inti avansÄ . Atsakovai V. V. ir V. J. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti, o tenkinti jų paduotÄ skundÄ . Atsiliepime pažymima, kad R. R. žinojo, jog sudarant preliminariÄ jÄ sutartį žemės sklypas dar nepriklausė atsakovams nuosavybės teise, tačiau tai nebuvo priežastis, dėl kurios Å¡is atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. AreÅ¡tas butui buvo uždėtas po preliminariosios sutarties sudarymo ir galiojo tik vienÄ mėnesį, todėl tai neturėjo įtakos pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymui.

IeÅ¡kovas pervedė tik pirminę įmokų sumÄ , tačiau neatliko kitų mėnesinių mokėjimų. Butai buvo įrengti pagal R. R. pageidavimus. Atsakovai patyrė 800 000 Lt dydžio nuostolius, nes Å¡ia suma nuvertėjo turtas. Preliminarioji sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms normoms, o teismas neturėjo pagrindo ex officio pripažinti sutartį negaliojančia. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Esminiai nagrinėjamos bylos klausimai yra tokie: ar pagal turinį (sÄ lygas) ir sutarties Å¡alių prievolių pobÅ«dį yra pagrindas Å¡alių 2009 m. vasario 2 d. sutartį kvalifikuoti kaip preliminarų susitarimÄ dėl pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje; kaip teisiÅ¡kai kvalifikuotina Å¡alių sudaryta sutartis pagal joje numatytų piniginių mokėjimų paskirtį ir esmę, sutartyje numatytų Å¡alių prievolių, vykdytinų iki nustatyto pagrindinės sutarties sudarymo termino, sudėtį bei Å¡alių atsakomybės už įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ pobÅ«dį ir mastÄ .

        Pradinis ieÅ¡kovas R. R. ir atsakovas V. V. 2009 m. vasario 2 d. sudarė sutartį, kurioje aptartomis sÄ lygomis numatė ne vėliau kaip iki 2009 m. liepos 30 d. sudaryti kitÄ (pagrindinę) nekilnojamųjų daiktų - butų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad Å¡alių 2009 m. vasario 2 d. sutartis atitinka visus CK 6.165 straipsnyje įtvirtintus bÅ«tinuosius preliminariosios sutarties požymius, nes: iÅ¡ jos turinio aiÅ¡kiai matyti Å¡alių susitarimas ateityje sudaryti sutartyje įvardytų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį iÅ¡ anksto aptartomis sÄ lygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis); susitarimas sudarytas raÅ¡ytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis); jame nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 str. 3 d.).

Visi dalyvaujantys byloje asmenys Å¡iÄ sutartį įvardija kaip preliminariÄ jÄ nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl iÅ¡samesnė Å¡ios sutarties pobÅ«džio (rūšies) analizė nėra tikslinga.          Dėl ginčo Å¡alių sÄ Å¾iningumo derantis dėl sutarties sudarymo. Dėl Å¡alių prievolių pagal preliminariÄ jÄ sutartį teisinio kvalifikavimo                     CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinių teisinių santykių dalyvių sÄ Å¾iningo elgesio ir sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos principas.

Civilinėje apyvartoje dalyvaujančių subjektų sÄ Å¾iningo elgesio principas visa apimtimi taikytinas ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str. 1 dalies nuostata). Derybas dėl sutarties sudarymo vedančios Å¡alys turi abipusę pareigÄ elgtis sÄ Å¾iningai ir tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158, 6.163 straipsniuose. Teisminėje praktikoje suformuotos nuostatos, kad sÄ Å¾iningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletÄ svarbių pareigų. Pirma, Å¡alis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties.

Antra, nors ir nėra Å¡alių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sÄ Å¾iningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebÅ«tų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita Å¡alis jau turi visiÅ¡kai pagrįstÄ pagrindÄ tikėtis, jog prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).            Vienas iÅ¡ esminių sÄ Å¾iningo elgesio ikisutartiniuose santykiuose pasireiÅ¡kimo elementų yra Å¡alių pareiga atskleisti viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 str. 4 d. taisyklė).

Preliminariojoje sutartyje turi bÅ«ti įvardytas konkretus bÅ«simos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariÄ jÄ sutartį, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuotas arba gali bÅ«ti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. IeÅ¡kovas teigė, kad pagrindinės sutarties nesudarymÄ lėmė ta aplinkybė, jog parengiant preliminarų susitarimÄ (derantis dėl sutarties) pardavėjas buvo nesÄ Å¾iningas, nes įsipareigojo ateityje parduoti jam nuosavybės teise nepriklausantį žemės sklypÄ , t. y. nuslėpė faktÄ , kad vienas iÅ¡ preliminariojoje sutartyje aptartų pirkimo-pardavimo objektų – žemės sklypas, kuriame stovi numatytų parduoti dviejų butų gyvenamasis namas, nepriklauso pardavėjui nuosavybės teise, todėl sklypas negalėjo bÅ«ti pirkimo-pardavimo sutarties dalykas, nors kaip toks buvo įraÅ¡ytas į preliminariÄ jÄ sutartį.

IÅ¡ byloje esančių turto registro duomenų matyti, kad preliminariojoje sutartyje paminėti nekilnojamojo turto objektai, dėl kurių perleidimo derėjosi Å¡ios sutarties Å¡alys, buvo atsakovui (pardavėjui) V. V. nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti dviejų butų gyvenamasis namas, kurio butai įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, taip pat daiktinės (nuomos) teisės į 0,05 ha ploto valstybinės žemės sklypÄ , kuriame yra tas dviejų butų gyvenamasis namas. Å alių 2009 m. vasario 2 d. sudarytos preliminariosios sutarties 1 punkte nurodyta, kad Å¡alys (pirkėjas R.

R. ir pardavėjas V. V.) įsipareigoja sutartyje aptartomis sÄ lygomis ne vėliau 2009 m. liepos 30 d. sudaryti butų ir sklypo, turinčio 0,05 ha bendro ploto (toliau vadinami Daiktais), pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 2 punkte įraÅ¡yta, kad Daiktai Å¡ios sutarties sudarymo metu privačios nuosavybės teise priklauso pardavėjui pagal pirkimo-pardavimo sutartį, 2007-09-25, Nr. JP-15897, Statybos tarnybos inspekcijos pažymÄ , 2008-08-22, Nr. NS-208-(14.4). Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovai tvirtino, kad jie su pirkėju R.

R. tarėsi ir derėjosi tik dėl nebaigtų statyti butų dvibučiame gyvenamajame name pardavimo, nes valstybinės žemės sklypu, kuriame stovi tas namas, pardavėjas naudojosi ir jį valdė ilgalaikės nuomos teise. Atsakovas R. R. aiÅ¡kino, kad jis parengė preliminariosios sutarties tekstÄ , o įraÅ¡us jame apie tai, kad žemės sklypas Å¡ios sutarties sudarymo dienÄ pardavėjui priklauso privačios nuosavybės teise, jis padarė suklydęs, nors bÅ«simam pirkėjui ir buvo atskleista tikra informacija apie faktinį bÅ«simos pirkimo-pardavimo sutarties objektÄ .

Taigi, Å¡ioje byloje yra aktualus Å¡alių tikrųjų ketinimų sudaryti konkretų sandorį ir preliminariame susitarime iÅ¡dėstytų Å¡io susitarimo sÄ lygų aiÅ¡kinimo klausimas. AiÅ¡kindama ir vertindama 2009 m. vasario 2 d. preliminariosios sutarties sÄ lygas teisėjų kolegija vadovaujasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, neapsiribodama vien pažodinio sutarties teksto analize, bet tirdama bei vertindama tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, preliminariosios sutarties sÄ lygų prasmę ir tarpusavio ryšį, sutarties tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, sutarties Å¡alių elgesį ir veiksmus prieÅ¡ sudarant preliminariÄ jÄ sutartį bei po jos sudarymo (CK 6.193 str. 1, 2, 5 d.).

Bet kuriuo atveju sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, o tai reiÅ¡kia, kad pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o kai yra neaiÅ¡kių ar abejotinų sutarties sÄ vokų arba jos teksto dalių, reikia atsižvelgti į sutarties prigimtį, esmę bei jos dalykÄ ; įvertinti Å¡alių derybų dėl sutarties sudarymo eigÄ , jų tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį ir faktinius Å¡alių veiksmus po sutarties sudarymo. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).          Kaip jau minėta, Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties 1 punkte nekilnojamojo turto objektais, dėl kurių bÅ«simo pirkimo-pardavimo suderėjo pirkėjas su pardavėju, buvo įvardinti du butai ir žemės sklypas.

Šiame sutarties punkte taip pat pažymėta, kad toliau sutarties tekste šie objektai bus vadinami apibendrinančiu pavadinimu „Daiktai“. Sutarties 2 punkto turinys leidžia spręsti, kurie iš būsimos pirkimo-pardavimo sutarties objektų, t. y. sutarties 1 punkte nurodytų Daiktų, preliminariosios sutarties sudarymo momentu priklauso pardavėjui privačios nuosavybės teise, kadangi 2 punkte yra įvardytas Daiktų įgijimo ir turėjimo privačios nuosavybės teise teisinis pagrindas: 2007 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JP-15897, taip pat Statybos inspekcijos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. NS-208-(14.4).

Byloje yra pateikta 2007 m. rugsėjo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JP-15897, pagal kuriÄ pardavėja I. P. pardavė pirkėjui V. V. du pastatus – pavėsines, esančias 0,05 ha ploto valstybinės žemės sklype, Palangos g. 9A, Klaipėdoje, unikalus Nr. Nr. 4400-1207-8812, kadastrinis adresas: 2101/0001:748, kuris yra iÅ¡nuomotas pardavėjai I. P. pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Å ia sutartimi valstybinės žemės sklypo nuomininkė perleido pirkėjui V. V. žemės nuomos teises ir pareigas, o nuomininko teisių ir pareigų perleidimas registruojamas VÄ® Registrų centre (t. 1, b. l. 72-77).

Byloje nustatyta ir neginčijama, kad pastatų (pavėsinių) nuomojamame valstybinės žemės sklype įgijėjas V. V. įstatymų nustatyta tvarka tame sklype statė dviejų butų gyvenamÄ jį namÄ , kurio butai, kaip bÅ«simo sandorio objektai, buvo identifikuoti Å¡alių sudarytoje preliminariojoje sutartyje. Preliminariosios sutarties 2 punkte nurodytas dar vienas Daiktų turėjimÄ privačios nuosavybės teise patvirtinantis dokumentas - Statybos inspekcijos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. NS-208-(14.4) apie nebaigtÄ statyti statinį, kurioje nurodoma, kad statytojas V.

V. žemės sklype Palangos g. 9A, Klaipėdoje, kurio kadastrinis numeris Nr. 2101/0001:748, stato dviejų butų gyvenamÄ jį namÄ be esminių nukrypimų nuo projekto (t. 1, b. l. 64). Taigi, preliminariosios sutarties 1 punkte nurodytų Daiktų priklausymo pardavėjui nuosavybės teise dokumentai, nurodyti sutarties 2 punkte, akivaizdžiai patvirtina, kad sutarties sudarymo momentu pardavėjui V. V. nuosavybės teise priklausė numatomi parduoti butai nebaigtame statyti gyvenamajame name, taip pat priklausė valstybinės žemės sklypo, kuriame jis statė tÄ namÄ , ilgalaikės nuomos teisė.

Nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, taip pat juridiniai faktai, susiję su nekilnojamuoju daiktu, yra Nekilnojamojo turto registro objektai (CK 4.253-4.254 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. 1 p., 11 str. 1 d., 12 str.). Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi nekilnojamojo turto registro duomenų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 ir 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms preliminariosios sutarties šalis – pirkėjas R. R. negalėjo teisintis aplinkybe, kad pardavėjas prie preliminariosios sutarties nepridėjo jo nuosavybės ar kitokias daiktines teises patvirtinančių dokumentų, nurodytų preliminariosios sutarties 2 punkte. Be to, nepaneigti atsakovų atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 38-43) išdėstyti argumentai, jog ieškovo R. R. žinioje buvo namo statybos techninis projektas su jame esančia 2007 m. rugsėjo 25 d. sutartimi, kurios pagrindu V.

V. nuosavybės teise įgijo daiktus, esančius valstybinės žemės sklype.         Preliminariosios sutarties teksto dalių sisteminės analizės bei iÅ¡dėstytų aplinkybių įvertinimo pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pagal Å¡ios sutarties sÄ lygų esmę ir prasmę, Daiktais, kurie sutarties sudarymo dienÄ priklausė pardavėjui privačios nuosavybės teise laikytini tik butai, nes šį teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ faktÄ patvirtina sutartyje apibrėžti nuosavybės į juos įgijimo pagrindai: statinių pirkimo-pardavimo sutartis ir statybos inspekcijos pažyma apie pastato (namo) statybÄ .

Laikytina, kad preliminariosios sutarties 1 punkte numatytas sutarties tikslas - tai pagrindinės sutarties dėl butų, kaip daiktų ir daiktinių teisių į žemės sklypÄ , ant kurio stovi tie daiktai, pirkimo-pardavimo sudarymas ateityje. Å is faktas pirkėjui R. R., kaip preliminariosios sutarties Å¡aliai, buvo pakankamai atskleistas, todėl R. R. neturi pagrindo remtis aplinkybe, kad kita preliminariosios sutarties Å¡alis (pardavėjas) derybų metu elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes esÄ nepateikė informacijos, jog preliminariojoje sutartyje nurodytas bÅ«simo sandorio objektas – žemės sklypas jam nepriklausė nuosavybės teise, apie kÄ Å¾inodamas pirkėjas bÅ«tų nesudaręs tokios sutarties Kadangi, teismo vertinimu, numatytais parduoti Daiktais, kurie pardavėjui priklauso privačios nuosavybės teise, preliminariojoje sutartyje įvardijami tik dvibučio gyvenamojo namo butai, tai Å¡ios sutarties 3 punkte įtvirtinti Å¡alių įsipareigojimai reiÅ¡kia: pardavėjo - parduoti pirkėjui nuosavybėn Daiktus – butus, o pirkėjo – priimti Daiktus (butus) ir sumokėti už juos 1 600 000 Lt kainÄ sutartyje aptartomis mokėjimų dalimis ir terminais.         IÅ¡vadÄ , kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti, jog preliminariosios sutarties sudarymo tikslas – susitarimas ateityje sudaryti pardavėjui nuosavybės teise priklausančių butų ir pardavėjo nuomos teisės į valstybinį žemės sklypÄ , kuriame yra numatyti pirkti statiniai, pirkimo-pardavimo sandorį, patvirtina ir kitos reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. Pirmiausia, tai preliminariojoje sutartyje aptarta sandorio kaina – 1 600 000 Lt.

BÅ«tent tokia arba jai artima suma buvo įvertinti pagal preliminariÄ jÄ sutartį numatyti parduoti butai. Atsakovų atsiliepime į ieÅ¡kinį pažymėta, kad jie sutarė su R. R. už 1 600 000 Lt kainÄ pilnai pastatyti dvibutį namÄ su minimalia vidaus apdaila ir jį parduoti. Byloje esantys butų rinkos vertės nustatymo duomenys rodo, kad: 2008 m. rugpjūčio 25 d. vieno iÅ¡ butų vertė sudarė 690 000 Lt; 2009 m. vasario 1 d. dviejų butų rinkos vertė siekė 1 600 000 Lt (ji atitinka preliminariojoje sutartyje aptartÄ sandorio kainÄ ); 2009 m. liepos mėnesį butų vertė svyravo tarp 1 300 000 Lt ir 1 200 000 Lt; vėliau butų rinkos vertė krito iki 880 000 Lt (t. 1, b. l. 65, 59, 117, 130).

Byloje esantys duomenys su informacija iÅ¡ Hipotekos registro rodo, kad atliekant veiksmus dėl valstybinės žemės sklypo Palangos g. 9A, Klaipėdoje, kadastrinis numeris Nr. 2101/0001:748, nuomos teisės sutartinės hipotekos Å¡is sklypas buvo įkainotas 849 000 Lt verte. Vadinasi, visų preliminariojoje sutartyje iÅ¡vardintų objektų (ir butų, ir žemės sklypo Palangos g. 9A, Klaipėdoje) bendra rinkos vertė sudarytų žymiai didesnę sumÄ , nei preliminariojoje sutartyje aptarta sandorio kaina.

Darytina iÅ¡vada, kad preliminariojoje sutartyje iÅ¡ tiesų buvo aptarta tik butų, kaip daiktų, pirkimo-pardavimo kaina, nes jeigu bÅ«simos sutarties dalykas bÅ«tų dar ir žemės sklypas, bet ne jo nuomos teisė, sandorio kaina bÅ«tų žymiai didesnė. Å ios aplinkybės dar kartÄ Ä¯galina spręsti apie buvimÄ labiau tikėtino fakto, kad preliminariosios sutarties Å¡alių suderintas tikslas buvo bÅ«simas dviejų butų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas, kartu įgyjant daiktines teises į valstybinės žemės sklypÄ , kuriame yra tie butai.

Pastebėtina, kad preliminariojoje sutartyje nėra jokių sÄ lygų apie pardavėjo įsipareigojimus iki pagrindinės sutarties sudarymo imtis veiksmų dėl sutartyje nurodyto valstybinės žemės sklypo privatizavimo (iÅ¡pirkimo) ar jo įgijimo nuosavybėn kitokiu bÅ«du. Pardavėjo įsipareigojimai dėl veiksmų, kuriuos jis turėjo atlikti iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos, buvo susiję tik su numatytų parduoti butų įrengimu, jų apdailos darbais, butų atlaisvinimu ir perdavimu pirkėjui bei žemės sklypo (aplinkos) sutvarkymu (sutarties 6 p.), bet ne su žemės sklypo teisinio statuso pakeitimu.

Galiausiai, aplinkybę apie tai, kad preliminariosios sutarties Å¡alių suderintas tikslas buvo pardavėjui nuosavybės teise priklausančių dviejų butų pardavimas, liudija faktinis sutarties Å¡alių elgesys ir veiksmai po preliminariosios sutarties sudarymo: pardavėjas rÅ«pinosi butų įrengimu ir apdaila pagal bÅ«simo pirkėjo individualius pageidavimus, o pirkėjas ne tik nereiÅ¡kė jokių pastabų dėl pardavėjo netinkamo pasirengimo pagrindinės sutarties sudarymui, dėl preliminariosios sutarties sÄ lygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, bet prieÅ¡ingai - siÅ«lė pardavėjui variantus apie galimÄ sutarties nutraukimÄ dėl priežasčių, kurios priklausė nuo ieÅ¡kovo valios ir už kurių atsiradimÄ jis buvo atsakingas.

TÄ patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų mobiliojo ryÅ¡io tinklu perduotų SMS žinučių turinys (t. 1, b. l. 96-98).   Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teisėjo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, todėl iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008, 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais ir vadovaudamasi įrodymų pakankamumo bei tikimybių pusiausvyros principais civiliniame procese, teisėjų kolegija sprendžia, kad preliminariÄ ja sutartimi buvo įformintas Å¡alių susitarimas aptartomis sÄ lygomis ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį (pagrindinę sutartį), kurio objektas buvo du butai, kaip nekilnojamieji daiktai. Sutartyje įtvirtintas pardavėjo įsipareigojimas iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos paruoÅ¡ti sandorio objektÄ â€“ du butus naudojimui (įrengti sanitarinius mazgus, atlikti apdailÄ , prijungti prie inžinerinių tinklų, sutvarkyti žemės sklypo aplinkÄ ir kt.) pagal pirkėjo pageidavimus, Å¡iems darbams panaudojant lėšas, sudarančias dalį suderėtos pirkimo-pardavimo kainos, kurias pirkėjas turėjo sumokėti pardavėjui iki pagrindinės sutarties sudarymo preliminariojoje sutartyje numatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie iÅ¡vados, kad pardavėjas, derėdamasis su pirkėju ir derindamas preliminaraus susitarimo sÄ lygas, nepažeidė sÄ Å¾iningo elgesio ir sÄ Å¾iningos dalykinės praktikos principų, nes turėdamas rimtÄ ketinimÄ sudaryti dviejų butų pirkimo-pardavimo sutartį pakankamai atskleidė pirkėjui visÄ reikÅ¡mingÄ tokios sutarties sudarymui informacijÄ ir pagrįstai tikėjosi, kad sutartis bus sudaryta. Å ios teisinės iÅ¡vados pagrindu teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus motyvus, kad pagrindinės sutarties nesudarymÄ esÄ lėmė ta aplinkybė, jog derantis dėl sutarties ir sudarant preliminarų susitarimÄ pardavėjas elgėsi nesÄ Å¾iningai, įsipareigodamas parduoti jam nuosavybės teise nepriklausantį žemės sklypÄ .

Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovai pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui be tik du butus, bet ir žemės sklypÄ , nors Å¡is jiems nepriklausė nuosavybės teise. Nei sisteminė preliminariosios sutarties nuostatų analizė, nei sutarties Å¡alių veiksmai ir elgesys sudarant sutartį ir po jos sudarymo neduoda pagrindo manyti, kad pardavėjas turėjo privatizuoti valstybinės žemės sklypÄ ir jį parduoti kaip savo nuosavybės teisės objektÄ .

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad neprivatizavę žemės sklypo atsakovai nebuvo pasiruošę iki 2009 m. liepos 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas, todėl pripažįsta nepagrįsta teismo iÅ¡vadÄ , jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų preliminariosios sutarties Å¡alių kaltės. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad po preliminariosios sutarties atsiradusi, bet iki sueinant pagrindinės sutarties sudarymo terminui iÅ¡nykusi aplinkybė - trumpalaikis bÅ«simo sandorio objekto - buto areÅ¡tas, negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip pagrindas ar rimta priežastis pirkėjui R.

R. sustabdyti savo prievolių pagal preliminariÄ jÄ sutartį vykdymÄ (dalies kainos mokėjimų atsakovams pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas). Preliminariosios sutarties 8 punkte įraÅ¡ytas pardavėjo patvirtinimas, kad teisės į numatytus parduoti daiktus nėra suvaržytos, jie nėra areÅ¡tuoti, jiems nepritaikyti draudimai ar ribojimai. Toks pardavėjo patvirtinimas atitiko faktinę padėtį tiek preliminariosios sutarties sudarymo metu, tiek ir suėjus pagrindinės sutarties sudarymo momentui (terminui).

Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pardavėjas bÅ«tų pažeidęs preliminariosios sutarties 8 punkto sÄ lygas, todėl pripažintina, jog ieÅ¡kovas neturėjo pagrįstos teisės stabdyti savo prievolių vykdymÄ ar atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį remdamasis aplinkybe dėl pardavėjo daiktinių teisių į pardavimo objektÄ trumpalaikio suvaržymo po preliminariosios sutarties sudarymo.           Pirmosios instancijos teismo nuomone, pirkėjas R. R. nepagrįstai neįvykdė preliminariosios sutarties.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai siÅ«lė pirkėjui R. R. atvykti 2009 m. liepos 30 d. sudaryti pagrindinę sutartį bei apie tai raÅ¡tu pranešė R. R., tačiau iki 2009 m. liepos 30 d. pardavėjas V. V. nebuvo privatizavęs parduodamo žemės sklypo, nors iÅ¡ R. R. buvo gavęs avansinę įmokÄ . Teisėjų kolegija, remdamasi Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų preliminariosios sutarties Å¡alių kaltės, kadangi yra įsitikinusi, kad pardavėjas (byloje – atsakovas V.

V.) nėra kaltas dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.            Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu teismas pripažino, kad pirkėjas R. R. neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti vykdyti preliminariojoje sutartyje nustatytas prievoles arba sustabdyti jų vykdymÄ , taip pat neturėjo teisėto pagrindo suėjus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį.           Konstatuotina, kad pirkėjas R.

R. be pateisinamos priežasties nesilaikė preliminariosios sutarties 4 punkte nustatytų kainos už numatytus pirkti daiktus mokėjimo terminų ir tvarkos, tuo pačiu užkirsdamas galimybę pardavėjui vykdyti savo įsipareigojimus, numatytus sutarties 6 punkte, nes pastarųjų vykdymas priklausė nuo pirkėjo mokėjimo prievolių vykdymo (byloje nėra ginčo, kad dalis sandorio kainÄ sudarančių mokėjimų buvo numatyta panaudoti iki pagrindinės sutarties sudarymo parengti pardavimui ir perduoti butus pagal pirkėjo individualius pageidavimus).

Byloje esančių duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad preliminariojoje sutartyje nustatytos pirkėjo piniginės (mokėjimo) prievolės buvo neįvykdytos dėl jo paties kaltės, kad sudaryti pagrindinę sutartį nustatytu terminu pirkėjas neatvyko be teisėto pagrindo, todėl jos nesudarymo neigiamos pasekmės tenka bÅ«tent Å¡iai preliminariosios sutarties Å¡aliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumÄ , remiasi labiausiai tikėtinu faktu, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl tos priežasties, jog pirkėjas neturėjo galimybės įvykdyti esminės pirkimo-pardavimo sandorio sÄ lygos – sumokėti už perkamus daiktus sutartyje nustatytÄ kainÄ .

Vykdant preliminariÄ jÄ sutartį ieÅ¡kovas įmokėjo tik avansinę įmokÄ ir nežymiÄ dalį kitų numatytų mokėjimų, nors pagal sutarties 4 punkto sÄ lygas turėjo pareigÄ visÄ kainÄ už daiktus sumokėti nustatytais mokėjimo terminais ir dalimis iki sueinant pagrindinės sutarties sudarymo terminui. Aplinkybę, kad pirkėjas pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas neturėjo galimybės įvykdyti esminės pirkėjo prievolės – sumokėti už sutartus pirkti daiktus, patvirtina antstolio sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas mobiliuoju ryÅ¡iu perduotų SMS žinučių, adresuotų atsakovui V.

J., turinys. Galima daryti prielaidÄ , kad atsakovas V. V. suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui nebÅ«tų pilnai įvykdęs preliminariosios sutarties 6 punkte numatytų įsipareigojimų, tačiau akivaizdu, kad Å¡ių įsipareigojimų vykdymas buvo tiesiogiai sÄ lygotas pirkėjo įsipareigojimų pagal sutarties 4 punktÄ Ä¯vykdymo. Byloje nebuvo paneigta atsakovų nurodyta aplinkybė, kad iÅ¡ pirkėjo R. R. gauta 100 000 EUR avansinė įmoka (atlikta bankiniu pavedimu) ir dar viena 10 000 EUR įmoka (perduodant grynuosius pinigus) buvo faktiÅ¡kai panaudotos pardavėjo pareigų pagal sutarties 6 punktÄ vykdymui.

Tarp Å¡alių nekilo ginčas, jog pagal sutarties 4 punktÄ mokamos įmokos, sudarančios atitinkamÄ dalį bÅ«simo pirkimo-pardavimo sandorio kainos, buvo skirtos pardavėjo įsipareigojimų, numatytų preliminariosios sutarties 6 punkte, vykdymui, tačiau pirkėjas savo piniginių prievolių pagal sutartimi suderintas sÄ lygas neįvykdė, todėl nebuvo užtikrinta pardavėjo įsipareigojimų vykdymo galimybė, jis pagrįstai galėjo atsisakyti savo prievolių vykdymo. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl pirkėjo R.

R. kaltės, jis yra atsakingas už prievolių neįvykdymÄ ir jam tenka atitinkamų teisinių padarinių atsiradimo rizika. Dėl piniginių mokėjimų, atliekamų vykdant ginčo Å¡alių sutartį, paskirties ir pobÅ«džio                   Remdamasis pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybe, pradinis ieÅ¡kovas R. R. prašė priteisti iÅ¡ atsakovų visas pagal preliminariÄ jÄ sutartį sumokėtas įmokas (100 000 EUR avansinę įmokÄ bei vėlesnę 10 000 EUR įmokÄ ), taip pat atlyginti sutarties pažeidimu padarytus nuostolius.

Kadangi Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu konstatuota pirkėjo kaltė dėl prievolių pagal preliminariÄ jÄ sutartį pažeidimo ir pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas taikyti pardavėjui ( byloje - atsakovams) sutartinę civilinę atsakomybę atmestinas. Å iuo atveju aktualus lieka tik ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti grÄ Å¾inti įmokas pagrįstumo įvertinimas.         Preliminariosios sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad pirkėjas 2009 m. vasario 2-7 d. laikotarpiu sumoka (pervedant į pardavėjo sÄ skaitÄ ) 350 000 Lt avansinę įmokÄ , o vėliau moka sandorio kainÄ dalimis po 250 000 Lt grynaisiais pinigais kiekvienÄ mėnesį. 2009 m. vasario 9 d.

į pardavėjo sÄ skaitÄ buvo pervesta 100 000 EUR suma (t. 1, b. l. 11-12), kuriÄ pardavėjas priėmė ir panaudojo, todėl laikytina, kad preliminariosios sutarties 4 punkte numatyta sÄ lyga dėl 350 000 Lt avansinės įmokos buvo įvykusi. Atsakovo V. J. pasiraÅ¡ytu pakvitavimu patvirtinamas dar vienos 10 000 EUR sumos dydžio įmokos grynaisiais pinigais perdavimas pardavėjui vykdant preliminariÄ jÄ sutartį (t. 1, b. l. 13). Vertindama preliminariosios sutarties sÄ lygų turinį bei atsižvelgdama į nustatytÄ aplinkybę, kad dėl preliminariosios sutarties sÄ lygų pažeidimo ir pagrindinės sutarties nesudarymo kaltu pripažįstamas pirkėjas R.

R., teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovas turi pagrįstÄ teisę reikalauti grÄ Å¾inti tik tokiÄ mokėjimų dalį, kuri virÅ¡ija sutartyje nustatytÄ mokėtino avanso sumÄ .          Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia Å¡alims susitarti dėl bet kokių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai Å¡aliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurÄ ja jos sampratos reikÅ¡me.

Tačiau toks perdavimas jokiu bÅ«du nereikÅ¡ prieÅ¡taravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Perduodami pinigai gali turėti kitas reikÅ¡mes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Å ios reikÅ¡mės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas, ar nebus. Ä®sipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikÅ¡mę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudÄ ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡alis, kuri derybų metu elgiasi nesÄ Å¾iningai, privalo atlyginti kitai Å¡aliai nuostolius. Taigi derybose Å¡alys gali prisiimti tam tikrų vienaÅ¡alių ar dviÅ¡alių įsipareigojimų, reiÅ¡kiančių ikisutartinių prievolių, už kurių nevykdymÄ gali atsirasti ikisutartinė civilinė atsakomybė, atsiradimÄ . AvansÄ sumokėjusi preliminariosios sutarties Å¡alis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jį visais atvejais, iÅ¡skyrus tuos, kai iÅ¡ preliminariosios sutarties turinio galima daryti iÅ¡vadÄ apie Å¡ios sutarties Å¡alių susitarimÄ dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymÄ netesybų forma.

TokiÄ sankcijÄ sutartyje nustačius, reikalavimas grÄ Å¾inti atitinkamas pinigų sumas negali bÅ«ti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡iniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008, 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-868/2002, 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998, ir kt.).

Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių arba netesybų atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir Å¡i atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tai Å¡aliai, kuri kalta dėl atsisakymo jÄ sudaryti.

IÅ¡ ginčo Å¡alių sudarytos preliminariosios sutarties turinio matyti, kad Å¡alys buvo sutarusios dėl jų civilinės atsakomybės pažeidus Å¡ios sutarties sÄ lygas. Sutarties 7 punkte nustatyta, kad jei pagrindinė sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl pardavėjo kaltės – pardavėjas įsipareigoja mokėti atitinkamo dydžio delspinigius nuo gauto avanso sumos, o jei sutartis nustatytu terminu nesudaroma dėl pirkėjo kaltės – avansas negrÄ Å¾inamas arba pardavėjui mokama nustatyto dydžio bauda.

Kadangi preliminariojoje sutartyje nebuvo aptartas pardavėjui mokėtinos baudos dydis, lieka aktualu spręsti dėl pardavėjo teisės pasilikti iÅ¡ pirkėjo gautÄ avansÄ , t. y. teisė avanso pirkėjui negrÄ Å¾inti.           Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo Å¡alių 2009 m. vasario 2 d. preliminariosios sutarties 7 punkto sÄ lygos, įskaitant ir sÄ lygÄ dėl pardavėjo teisės negrÄ Å¾inti avansÄ tuo atveju, jei pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pirkėjo kaltės, kvalifikuotinos kaip baudinio pobÅ«džio netesybos.

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad avansÄ sumokėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti jį grÄ Å¾inti visais atvejais, bÅ«tų pagrįsta tik tuomet, jeigu preliminariojoje sutartyje nebÅ«tų įtvirtinta atsakomybė netesybų forma už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Kaip jau pažymėta aukščiau, tokiÄ sankcijÄ sutartyje nustačius, reikalavimas grÄ Å¾inti avansÄ negali bÅ«ti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡iniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas.

         Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Å¡alių susitarimas dėl sankcijų už preliminariosios sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ atitiko Å¡alių valiÄ , abi Å¡alys prisiėmė konkrečius įsipareigojimus ir jų siekė savo noru, suvokdamos prievolių ir paties susitarimo neįvykdymo teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismui Å¡ia nutartimi konstatavus tik vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių – pirkėjo R. R. kaltę dėl nepagrįsto preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo, taikytina 2009 m. vasario 2 d. sutarties 7 punkto nuostata dėl pirkėjo įmokėto avanso pasilikimo pas pardavėjÄ (negrÄ Å¾inimo pirkėjui).

Kadangi toks ginčo Å¡alių susitarimas neprieÅ¡tarauja įstatymams, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovas V. V. iÅ¡ pradinio ieÅ¡kovo R. R. gautÄ avansinę įmokÄ Ä¯gijo teisėto susitarimo pagrindu, ir turi teisę į jÄ sankcijos (baudinių netesybų) už preliminarios sutarties pažeidimÄ taikymo pagrindu. Darydama tokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija vertina tai, kad preliminariosios sutarties Å¡alis – Å¡iuo atveju pardavėjas – dėl pradinių pirkėjo veiksmų (avanso sumokėjimo, pageidavimų pateikimo dėl butų individualaus įrengimo, aktyvaus domėjimosi butų įrengimu) turėjo pagrindÄ tikėtis, jog prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta.

Pripažinus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl kaltės pirkėjo, neturėjusio teisėto pagrindo nutraukti arba sustabdyti savo prievolių vykdymÄ , nors ankstesniu elgesiu ir veiksmais sukÅ«rusio kitai Å¡aliai pagrįstÄ pasitikėjimÄ ir įsitikinimÄ , jog pagrindinė sutartis bus sudaryta, pirkėjas, kaip nesÄ Å¾ininga Å¡alis, netenka teisės reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ , nes pagal sutartį avansas pasilieka pardavėjui sutartinių netesybų taikymo pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2005).         AiÅ¡kindamas ir taikydamas netesybas reglamentuojančias materialiosios teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus.

Å alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažįstami minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia Å¡alių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymÄ sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Sutartinių nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; ir kt.).          Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad ieÅ¡kinio reikalavimo dalis priteisti iÅ¡ atsakovų 345 280 Lt skolos dalį, kuriÄ sudaro negrÄ Å¾intas avansas (pagal valiutų ekvivalentÄ â€“ 100 000 EUR avansinė įmoka), atmestina.

IeÅ¡kinio reikalavimo dalis priteisti 34 528 Lt skolos dalį, kuriÄ pagal valiutų ekvivalentÄ sudaro pardavėjui perduota 10 000 EUR suma, tenkintina, nes Å¡i įmokos dalis virÅ¡ija preliminariosios sutarties 4 punkte numatyto 350 000 Lt avansinio mokėjimo dydį (preliminariosios sutarties 4 punkte numatyti kiti mokėjimai po 250 000 Lt kas mėnesį nėra įvardinti kaip avansinės įmokos), todėl nesudarius pagrindinės sutarties Å¡i suma gali bÅ«ti priteista iÅ¡ pardavėjo kaip be pagrindo valdomas finansinis turtas (CK 6.237 str. 2 d.).

Å i suma priteistina tik iÅ¡ preliminariosios sutarties Å¡alies, t. y. iÅ¡ atsakovo V. V.. IeÅ¡kinys atsakovo V. J. atžvilgiu reiÅ¡kimas nepagrįstai, nes Å¡is asmuo nebuvo preliminariosios sutarties Å¡alimi, o Å¡ioje byloje taikyti solidariosios atsakomybės taisykles nėra galima nei įstatyminiu, nei sutartiniu pagrindu (CK 6.6 str. nuostatos).             Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija atitinkamai pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nes Å¡is teismas netinkamai įvertino ginčo Å¡alių veiksmų ir elgesio sÄ Å¾iningumÄ tarpusavio ikisutartiniuose santykiuose, todėl be pagrindo pripažino abiejų preliminariosios sutarties Å¡alių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ginčo Å¡alių preliminariosios sutarties sÄ lygas dėl bÅ«simo pirkimo-pardavimo sandorio objektų, netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, nevertino preliminariosios sutarties nuostatų dėl joje aptartų piniginių mokėjimų paskirties ir pobÅ«džio bei klaidingai įvertino įrodymus, sudarančius pagrindÄ taikyti civilinę teisinę atsakomybę už pirkėjo prievolių pagal preliminariojoje sutartyje iÅ¡dėstytas sÄ lygas neįvykdymÄ .

Å ie procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimai sÄ lygojo iÅ¡ dalies neteisingo sprendimo priėmimÄ (CPK 329 str. 1d., 330 str.). Esminiai pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo elementai pasireiÅ¡kia tuo, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atsakovo V. V. atžvilgiu mastas sumažinamas iki 34 528 Lt sumos, o ieÅ¡kinys atsakovui V. J. atmetamas visiÅ¡kai. Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmeta, o atsakovų apeliacinį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo mastÄ , ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo apimtį bei apeliacinių skundų tenkinimo (atmetimo) laipsnį, atitinkamai perskirstomas Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas bei iÅ¡laidų priteisimo į valstybės biudžetÄ dydžiai.

Pažymėtina, kad atsakovai buvo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už paduotÄ apeliacinį skundÄ mokėjimo. Ä®vertinus ieÅ¡kinio patenkinimo ir atmetimo proporcijas (ieÅ¡kinys V. V. atžvilgiu tenkinamas 9 procentais nuo ieÅ¡kinio reikalavimų sumos, o ieÅ¡kinys atsakovui V. J. visiÅ¡kai atmetamas), atsakovui V. J. kompensuojamos jo turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ dalies apmokant atsakovų apeliacinį skundÄ , o į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo atsakovai buvo iÅ¡ dalies atleisti, dalis, proporcinga patenkintai atsakovų apeliacinio skundo daliai, kuri sudaro 82 proc.

                  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:              Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimÄ , jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip:„IÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kinio dalį dėl avanso grÄ Å¾inimo ir priteisti ieÅ¡kovui UAB „Tojario investicijos“ iÅ¡ atsakovo V. V. 34 528 Lt be pagrindo įgytų lėšų.

Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Tojario investicijos“ iÅ¡ atsakovo V. V. 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, apskaičiuotas pagal priteistÄ 34 528 Lt sumÄ , ir jas skaičiuoti nuo 2009 m. rugsėjo 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. IeÅ¡kinį atsakovui V. J. atmesti.Nutraukti bylos dalį dėl nustatymo fakto, kad preliminariÄ jÄ sutartį pažeidė atsakovai.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Tojario investicijos“ iÅ¡ atsakovo V. V. 704 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti. Priteisti atsakovui V.

J. iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Tojario investicijos“ 3 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidoms (atstovavimo ir žyminio mokesčio) atlyginti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Tojario investicijos“ ir iÅ¡ atsakovo V. V. po 11 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei“.Priteisti į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Tojario investicijos“ 2 954 Lt žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė Vytas Milius Gintaras Pečiulis