320ea49e-22ba-4e4d-b8d9-adca72302a25 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Virginija Švedienė             NuorašasPranešėja Virginija Švedienė             Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-256/2012 Teisėjas Vaclavas Karšulis             Teisminio proceso Nr. 1-57-1-429-2007             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              1.2.25.4.3.; 1.1.8.1.; 1.1.9.2.; 2.1.15.1.2. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. balandžio 30 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,teisėjų Jūratės Damanskienės, Daivos Pranytės - Zalieckienės,sekretoriaujant Ernestui Lubiui,dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui,gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),nuteistajam J.

L.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. L. (J. L.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. nuteistas pagal BK 281str. 3d. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. BK 42str. 6d., 67str. 3d., 68str. pagrindu J. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams.     IÅ¡ J. L. nukentėjusiajam R. S. priteista 30 000 Lt neturtinės žalos ir 1 200 Lt advokato iÅ¡laidų.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,             n u s t a t ė:

J. L. nuteistas už tai, kad 2007-03-13, apie 19.30 val., Vilniaus raj., kelyje Vilnius-Utena, 24 km. 71 m. vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė eismo įvykio metu galiojusių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 53, 144, 161, 164, 172 punktų ir Kelių eismo taisyklių 2 priedo 1.5 punktų reikalavimus, numatančius, kad „ <<...eismas Lietuvos Respublikos teritorijoje vyksta deÅ¡inio kelio puse, o jame dalyvaujantis eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...>>, įpareigojančius <<...kelyje, kuriame yra dvi eismo juostos, po vienÄ juostÄ kiekviena važiavimo kryptimi, vairuoti transporto priemonę savo eismo juosta, atskirta nuo prieÅ¡ingos krypties srauto siaura brÅ«kÅ¡nine linija...>>, <<...važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to...>>, <<...pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumÄ , krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų bÅ«klę, kelio ir meteorologines sÄ lygas, matomumÄ , kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę...>>, tai yra nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kadangi nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies kraÅ¡to, važiuodamas tamsios paros metu, neapÅ¡viestame kelyje nepasirinko saugaus greičio atsižvelgiant į kelio ir meteorologines sÄ lygas, be bÅ«tinumo kirto siaurÄ brÅ«kÅ¡ninę linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur partrenkė kelio važiuojamÄ ja dalimi, arčiau kairiojo kelkraščio ėjusį pėsčiÄ jį R.

S., kuriam dėl atviro deÅ¡inio blauzdikaulio vidurinio trečdalio lūžio ir muÅ¡tinės žaizdos galvoje buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, kuris padarė daugybę Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nurodo, kad 2007-03-13 tamsiu paros metu kelyje Vilnius-Molėtai važiavo automobiliu į Vilnių, buvo intensyvus eismas. Maždaug 30 km. nuo Vilniaus pravažiavo kelių policijos automobilį ir nevirÅ¡ydamas greičio deÅ¡ine važiuojamosios dalies puse nuvažiavo toliau.

Automobilyje keleivio vietoje sėdėjo jo brolis. PrieÅ¡ pat eismo įvykį prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta pravažiavo keli automobiliai, tad apsirikti ir važiuoti kaire važiuojamosios dalies juosta negalėjo. Pravažiavus minėtiems automobiliams pamatė, kad jo važiuojamosios dalies kelio juostoje juda žmogus, todėl bandydamas iÅ¡vengti partrenkimo iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kurioje tuo metu nebuvo jokio transporto ir kitų eismo dalyvių. Pėsčiasis tiesiog metėsi ant jo automobilio, J.

L. pradėjo stabdyti, bet partrenkimo iÅ¡vengti nepavyko. Pėsčiasis buvo nublokÅ¡tas ant automobilio variklio dangčio ir pramušęs stiklÄ Ä¯krito į salonÄ , o po to buvo nublokÅ¡tas į priekį ant asfalto. Po autoįvykio jis su broliu suteikė nukentėjusiajam pirmÄ jÄ pagalbÄ , patraukė jį į kelkraÅ¡tį. Nukentėjusysis buvo girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atvykę policijos pareigÅ«nai pasakė, kad iÅ¡ policijos komisariato sužinojo, kad 25 km siautėja pėsčiasis, pavojingai stabdo pravažiuojančius automobilius.

J. L. suprato, kad partrenkė bÅ«tent tÄ Å¾mogų. Nukentėjusysis neturėjo nei Å¡viečiančio žibinto, nei atÅ¡vaito, todėl kelyje buvo nematomas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad jo parodymai nenuoseklÅ«s, nes visose apklausose nurodė vienodas įvykio aplinkybes. Be to, jo parodymus patvirtina kiti įrodymai: autoįvykio schema, liudytojų parodymai, greitosios pagalbos pažyma apie tai, kad R. S. buvo girtas. R. S. veiksmus patvirtina 2010-05-18 ekspertizės aktas. Be to, pirmame nuosprendyje nepaneigta, jog kelio važiuojamosios dalies deÅ¡inėje pusėje buvo kliÅ«tis.

Teismas tik iÅ¡reiÅ¡kė abejonę, kad R. S. yra tas pažeidėjas, kuris siautėjo kelyje ir apie kurį paÅ¡aliniai asmenys pranešė policijos pareigÅ«nams. Tai patvirtina ir J. L., jo brolio parodymai, netiesiogiai įvykio vietos apžiÅ«ros rezultatai. R. S. parodymai paneigti liudytojų R. M., A. B. parodymais, autoįvykio schema ir kita bylos medžiaga, todėl nekyla abejonių, kad R. S. ir pėsčiasis pažeidėjas yra vienas ir tas pats asmuo. Teismas padarė Å¡aliÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, jog R.

S. autoįvykio metu buvo girtas. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas motyvavo tik policininkų parodymais, neva jie nepajuto alkoholio kvapo, tačiau jie nesilenkė prie nukentėjusiojo ir jo neuostė. Be to, J. L. ir jo brolis Å¡iam asmeniui suteikė bÅ«tinÄ jÄ medicininę pagalbÄ , todėl iÅ¡ arti užuodė alkoholio kvapÄ . Be to, 2011-03-09 nuosprendyje teismas konstatavo faktÄ , kad nukentėjusysis autoįvykio metu buvo girtas ir Å¡iurkščiai pažeidė KET 86 bei 81 p.p. reikalavimus ir kad Å¡ie pažeidimai yra priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kylimu, todėl atmetė nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį.

Byloje buvo atliktos kelios autotechninės ekspertizės, tačiau jų iÅ¡vados nepatvirtina, kad J. L. pažeidė KET reikalavimus. Ekspertai analizavo eismo situacijÄ , kuri buvo automobilio ir R. S. pirminio kontakto metu, kadangi iÅ¡ tiesų tÄ akimirkÄ J. L., bandydamas iÅ¡vengti partrenkimo, jau buvo iÅ¡važiavęs į kairę važiuojamosios dalies pusę. Tačiau teismas turėjo nustatyti visÄ autoįvykio mechanizmÄ , t.y. kad jis buvo priverstas manevruoti, todėl iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ .

Be to, nei viena ekspertizė negali iÅ¡analizuoti neprognozuojamo girto nukentėjusiojo veiksmų, nes jie yra nenuspėjami. Skundžiamame nuosprendyje cituojama 2008-03-27 atlikta ekspertizė bei eksperto parodymai teisme apie tai, kad važiuojant su artimosiomis Å¡viesomis, esant nustatytam matomumui 80-90 km/h greičiu, J. L. nespėtų iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir tai neva paneigia jo parodymus. Tačiau Å¡io eksperto iÅ¡vados grindžiamos tik nuteistojo pirminiais netiksliais parodymais, kuriuose jis nurodė, kad pamatė pėsčiÄ jį 2-3 m atstumu važiuodamas su artimosiomis Å¡viesomis, bet dėl didelio streso jis negalėjo tiksliai pasakyti, kokios Å¡viesos buvo įjungtos.

Be to, vėliau jis nurodė, kad važiavo su tolimosiomis Å¡viesomis. Ekspertai ir teismas neanalizuoja visų J. L. parodymų kompleksiÅ¡kai. IÅ¡ jo parodymų ir eksperimento duomenų darytina iÅ¡vada, kad jis važiavo su įjungtomis tolimosiomis Å¡viesomis, nes prieÅ¡ingu atveju neturėtų laiko tokiam manevrui, todėl negalėjo pamatyti pėsčiojo 2-3 m atstumu, kad tas atstumas buvo žymiai didesnis. Nuteistasis teigia, kad byloje reikia skirti papildomÄ autotechninę ekspertizę, kad bÅ«tų patikrinti visi jo parodymai, o ne jų dalį.

Ekspertai negalėjo nustatyti, kÄ veikė nukentėjusysis prieÅ¡ partrenkimÄ . Ekspertai galėjo nustatyti tik nukentėjusiojo ir automobilio padėtį pirminio kontakto metu. Todėl iÅ¡vada, kad nukentėjusysis ėjo keliu yra tik eksperto prielaida ir ja grįsti nuosprendžio negalima. Visose byloje esančiose ekspertizėse ekspertų nurodytas tik tikėtinas autoįvykio mechanizmas, o nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis. Todėl teismas turi pagrįsti savo iÅ¡vadas, t.y. aiÅ¡kiai pasisakyti kokiais vairuotojo veiksmais tai buvo padaryta bei kokiais įrodymais byloje grindžiama iÅ¡vada, jog kaltinamasis pažeidė vienÄ ar kitÄ KET punkto reikalavimÄ .

Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas to nepadarė, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Be to, kaltinime nurodyta, kad J. L. pažeidė KET 53,144,161,164,172 p. reikalavimus, todėl bÅ«tina iÅ¡analizuoti kiekvienÄ punktÄ ir nustatyti, ar juos iÅ¡ tiesų pažeidė ir ar Å¡is pažeidimas sukėlė eismo įvykį, t.y ar tarp KET punkto pažeidimo yra priežastinis ryÅ¡ys su kilusiomis pasekmėmis. IÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2011-06-03 nutarties matyti, kad byloje bÅ«tų logiÅ¡ka atlikti papildomÄ tyrimÄ , t.y. imtis priemonių nustatyti nukentėjusiojo girtumÄ , tuo tikslu apklausiant greitosios medicinos pagalbos medikus bei nustatyti kokiais veiksmais J.

L. pažeidė KET 172 p. reikalavimus ir kodėl manoma, kad jis nesuvaldė automobilio. Tačiau jokio tyrimo neatliko ir antrÄ kartÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas, nors gynėjas teismo prašė byloje pakartotinai atlikti eksperimentÄ tikslu nustatyti kelio elementų matomumÄ , nes tiriant bylÄ buvo tikrinamas tik kliÅ«ties - žmogaus -matomumas kelyje. Ekspertas I. G. nurodė, kad sprendžiant klausimÄ dėl saugaus greičio nustatymo konkrečioje eismo situacijoje, reikia matuoti ne kliÅ«ties matomumÄ , bet kelio elementų (ženklų, ženklinimo) matomumÄ , nes kliūčių kelyje neturi bÅ«ti.

Savo iÅ¡vadoje jis nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje J. L. parinktas greitis 80- 90 km/h techniniu požiÅ«riu buvo priimtinas, jeigu kelio ir kelio elementų matomumas, važiuojant su įjungtomis artimosiomis žibintų Å¡viesomis buvo ne mažesnis kaip 50,0-60,9 m. Todėl byloje atlikto eksperimento duomenys yra nepakankami tam, kad galėtų atsakyti į klausimÄ , ar pasirinktas greitis buvo saugus, važiuojant su tolimosiomis Å¡viesomis. Be to, teismas negalėjo nukentėjusiajam priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes neturtinė žala atlyginama, jeigu ji buvo padaryta.

Tačiau byloje pakanka duomenų, jog nukentėjusysis pats, ne tik šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus, bet ir nematomas naktį siautėjo kelyje, bandė stabdyti ir spardyti automobilius. Tokiomis aplinkybėmis negalima pripažinti, kad tokiam asmeniui padaryta neturtinė žala. Šiuo metu J. L. nedirba ir neturi pajamų. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo, kad byloje nustačius, jog KET reikalavimus pažeidė nukentėjusysis, o jis buvo priverstas reaguoti į jo neleistinus veiksmus kelyje, sprendimas pripažinti nuteistojo veiksmus grubiais yra nepagristas, nes jis vairavo blaivus, ypač ženkliai neviršijo leistino greičio, nepadarė tyčinių KET pažeidimų, todėl toks sprendimas turi būti panaikintas.

Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pareigÅ«nai slėpė nukentėjusiojo girtumÄ , nebuvo atliktas kraujo tyrimas, tik iÅ¡liko duomenys Greitosios pagalbos dokumentuose, kad nuo R. S. sklido stiprus alkoholio kvapas ir kad jis siautėjo kelyje. Buvo stengiamasi pavaizduoti, jog R. S. yra paprastas pėsčiasis, ėjęs kelkraščiu. Apklausiant policijos pareigÅ«nus A. B. bei R. M. tyrėjas falsifikavo jų parodymus. 2007-03-13 tarnybiniuose praneÅ¡imuose pareigÅ«nai nurodė, jog praneÅ¡imas iÅ¡ budėtojo buvo gautas bÅ«tent dėl to, kad 25 km važiuojamÄ ja dalimi eina žmogus.

Po kelių minučių buvo gautas praneÅ¡imas, kad Å¡is žmogus partrenktas. Teisme pareigÅ«nai nustebo sužinoję, kad jų parodymai apklausos protokoluose yra iÅ¡kreipti ir papildė savo parodymus nurodydami, kad praneÅ¡ime buvo minima, kad nurodytas žmogus pavojingai stabdo automobilius, juos spardo. Tai įrodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas neiÅ¡samiai ir tendencingai, byla buvo fabrikuojama. Vilniaus rajono PK tyrėjas kuris atliko ikiteisminį tyrimÄ byloje, dirba viename aukÅ¡te su ekspertu, atlikusiu pirminę autotechninę ekspertizę.

Teismas nekreipė dėmesio į Å¡iuos faktus bei akivaizdžius BPK pažeidimus, todėl buvo Å¡aliÅ¡kas. Be to, teismas neatliko jokio papildomo tyrimo, visus įrodymus vertino nesilaikant pagrindinio principo, kad visi neaiÅ¡kumai ir prieÅ¡taravimai byloje vertinami kaltinamojo naudai, o visus teisinančius įrodymus be pagrindo atmetė, iÅ¡kreipė arba vertino tendencingai, todėl buvo Å¡aliÅ¡kas, suinteresuotas bylos baigtimi arba nekompetentingas. Apeliacinis skundas atmestinas.Vilniaus rajono apylinkės teismas iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J.

L. vairuodamas automobilį pažeidė KET ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. J. L. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281str. 3d., nes nuteistasis pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomÄ objektÄ â€“ transporto eismo saugumÄ .Nepagrįstas yra skundo argumentas, kad teismas Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kadangi teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize ir iÅ¡dėstė motyvus.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281str. 3d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nusikaltimo sudėties konstatavimui be kitų objektyvių požymių būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t.y. sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga ir buvo bÅ«tiname priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais. Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga tuo atveju, jei analogiÅ¡koje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Nuteistasis J. L. neigia pažeidęs kelių eismo taisykles, kadangi jo važiuojamosios dalies kelio juostoje ėjo žmogus, todėl bandydamas iÅ¡vengti partrenkimo, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , kurioje tuo metu nebuvo jokio transporto ir kitų eismo dalyvių, bet pėsčiasis metėsi ant jo automobilio, todėl susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko.

Tačiau nuteistojo versijÄ paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada, ekspertizių aktai ir kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis R. S. parodė, kad ėjo keliu Vilnius-Utena į Vilniaus pusę nuo kelkraščio gal metro atstumu prieÅ¡ eismo važiavimo kryptį. Buvo blaivus, nes retai vartoja alkoholį. Kai priartėdavo automobiliai, jis pasitraukdavo į kelkraÅ¡tį. Eidamas automobilių nestabdė. Pastebėjo iÅ¡ galo įtartinai atvažiuojantį automobilį, kurio Å¡viesos keistai degė.

Nespėjęs susiorientuoti pajuto smūgį į dešinės kojos blauzdikaulį (t.3, b.l.101-102). Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismui nebuvo pagrindo, juolab kad jo nurodytas esmines eismo įvykio aplinkybes pagrindžia bylos rašytinė medžiaga: eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolas, specialistų išvados, ekspertizių aktas ir kiti bylos rašytiniai įrodymai.Iš kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolo matyti, kad automobilis VW Passat stovi kelio Vilnius – Utena dešinėje pusėje, ant kelkraščio, esančio šalia eismo juostos, skirtos važiuoti link Utenos.

Padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nėra. Eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio VW Passat priekinis stiklas, priekinės apdailos grotelės, variklio gaubtas, kairysis priekinis sparnas, per vidurį apdraskytas stogas (t.1, b. l.13-14).Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nes iš specialisto išvados matyti, kad R. S. nustatytas atviras dešinio blauzdikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžis, muštinė galvos žaizda, paveikus kietu buku daiktu.

Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Pirminis trauminis poveikis galėjo bÅ«ti į deÅ¡inę kojÄ . Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo bÅ«ti vertikalioje padėtyje (t.1, b.l.48).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad eismo įvykio tikėtina eiga buvo tokia: automobilio VW Passat vairuotojas J. L. važiavo keliu Vilnius – Utena link Vilniaus. Kairėje važiuojamosios dalies eismo juostoje buvo pėsčiasis R. S.. Automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir kaire priekine dalimi partrenkė pėsčiÄ jį.

Po susidÅ«rimo pėsčiasis buvo nublokÅ¡tas į priekį. Stiklo Å¡ukės iÅ¡sibarstė kairėje eismo juostoje. Å ioje kelio situacijoje automobilio VW Passat vairuotojo J. L. veiksmai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ , t.y. iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , partrenkė ten buvusį pėsčiÄ jį R. S. (t.1, b.l.57-59). Specialistas teismo posėdyje patvirtino iÅ¡vadÄ ir parodė, kad pagal schemoje pažymėtas Å¡ukes, prieÅ¡prieÅ¡inėje eismo juostoje, labiausiai tikėtina, kad automobilis judėjo tiesiai, kampo nebuvo, nes Å¡ukės eina lygiagrečiai, automobilis iki įvykio jau važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine puse ir partrenkė pėsčiÄ jį, o vairuotojo veiksmai buvo pagrindas eismo įvykiui kilti.

Pėsčiojo veiksmuose galima įžvelgti kai kuriuos KET pažeidimus, nes jis buvo be atÅ¡vaitų, bet ėjo kelio kelkraščiu. Jei automobilis važiavo 80-90 km/h greičiu, tai buvo per mažas atstumas, kad jis iÅ¡važiuotų į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir iÅ¡sitiesintų. Stiklo Å¡ukių koncentracijos vieta yra 1,1 m nuo kelkraščio, todėl tikėtina, kad susidÅ«rimas įvyko prieÅ¡ Å¡ukių koncentracijÄ . Jei automobilis nebÅ«tų iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , eismo įvykio nebÅ«tų.

Jei pėsčiasis bÅ«tų važiuojamosios dalies viduryje, o automobilis nebÅ«tų iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , žmogus nebÅ«tų partrenktas. Pėsčiasis partrenkimo metu buvo ne daugiau kaip 1,1 m nuo kairiojo kelkraščio, tai patvirtina Å¡ukių iÅ¡sidėstymo vieta ir automobilio lokalizacija. Automobiliui keičiant važiavimo kryptį ir žmogui puolant į jo pusę, susidÅ«rimas dažniausiai vyksta deÅ¡ine puse, o jei automobilis judėjo iÅ¡ deÅ¡inės į prieÅ¡prieÅ¡inę kelio pusę, labiausiai tikėtina, kad kontaktavimas įvyktų deÅ¡ine puse.

Automobiliui keičiant važiavimo kryptį ir jei pėsčiasis judėjo tiesiai partrenkimo momentu, o automobilis užkabino žmogų kaire puse, labiausiai tikėtina, kad kÅ«nas bÅ«tų nukritęs Å¡alia ir nebÅ«tų užmestas ant automobilio (t.2, b.l.2-5).IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad prieÅ¡ pat sÄ lytį su automobiliu VW Passat pėsčiasis R. S. ėjo kelio važiuojamosios dalies kaire puse link Vilniaus. Pėsčiajam esant vertikalioje arba tam artimoje padėtyje, gatvės važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žingsnio pozoje ir deÅ¡ine koja remiantis į kelio važiuojamosios dalies pavirÅ¡ių, automobilis VW Passat priekinio bamperio kaire dalimi (ties priekiniu kairės pusės žibintu) turėjo sÄ lyti su pėsčiojo deÅ¡inės blauzdos vidurinio trečdalio nugariniu pavirÅ¡iumi (t.2, b.l.51-54).IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiojo partrenkimo eiga buvo tokia: kelio Vilnius-Utena 25 km link Vilniaus, važiuojamosios dalies kaire puse važiavo J.

L. vairuojamas automobilis VW Passat. Pėsčiajam R. S. esant vertikalioje arba tam artimoje padėtyje, kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, automobilis VW Passat priekinio bamperio kaire dalimi (ties priekiniu kairės pusės žibintu) turėjo sÄ lyti su pėsčiojo deÅ¡ine koja. Dėl tokio sÄ lyčio su automobiliu pėsčiasis pateko ant variklio dangčio ir priekinio lango stiklo, galva trenkėsi į priekinio lango stiklo ir stogo sandÅ«ros briaunÄ , o po to buvo nublokÅ¡tas ant kelio dangos.

Ant automobilio VW Passat priekinio skydo apdailos virÅ¡ priekinio kairio žibinto esantys įbrėžimai susidarė partrenkimo metu, pėsčiajam patenkant ant variklio dangčio ir automobiliui Å¡ia dalimi turint sÄ lytį su (tikėtina) pėsčiojo avalyne. Automobilio priekinio lango stiklas sudaužytas pėsčiajam patekus ant variklio dangčio ir priekinio lango stiklo bei galva trenkiantis į priekinio lango stiklo ir stogo sandÅ«ros briaunÄ . Pėsčiajam R. S. trenkiantis į automobilio priekinio lango stiklÄ , pastarasis buvo sudaužytas, dėl ko stiklo Å¡ukės pasklido ant kelio važiuojamosios dalies dangos pavirÅ¡iaus (t.2, b.l.55-58).IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad pėsčiasis buvo partrenktas kelio kairėje pusėje ne mažesniu kaip 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, prieÅ¡ stiklo Å¡ukių iÅ¡sibarstymo zonos pradžiÄ .

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio VW Passat vairuotojas, važiuodamas kelio važiuojamosios dalies dešine puse kuo arčiau jos dešiniojo krašto ir neišvažiuodamas į šio kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo. Automobilio VW Passat vairuotojo pasirinktas 80-90 km/h važiavimo greitis buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu buvo priimtinas, jeigu kelio ir kelio elementų matomumas, važiuojant su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, buvo ne mažesnis kaip 50,0-60,9 m.

Automobilio VW Passat vairuotojas važiuodamas kelio važiuojamosios dalies kaire puse partrenkė pėsčiÄ jį, kuris ėjo kelio važiuojamosios dalies kaire puse, tamsiu paros neapÅ¡viestu kelio ruožu, nesinešė Å¡viečiančio žibinto, nebuvo prie drabužių prisisegęs Å¡viesÄ atspindinčio atÅ¡vaito, ir tai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ . Automobilio VW Passat vairuotojas, važiuodamas kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse kuo arčiau jos deÅ¡iniojo kraÅ¡to ir neiÅ¡važiuodamas į Å¡io kelio važiuojamosios dalies kairę pusę turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo.

Å io eismo įvykio eiga buvo tokia: kelio Vilnius - Utena 25 km ruožu link Vilniaus važiuojamosios dalies kaire puse važiavo J. L. vairuojamas automobilis VW Passat. Tuo metu jam priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies kaire puse ne mažesniu kaip 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to ėjo pėsčiasis R. S.. Pėsčiajam R. S. esant vertikalioje arba tam artimoje padėtyje, kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje ne mažesniu kaip 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, prieÅ¡ stiklo Å¡ukių iÅ¡sibarstymo zonos pradžiÄ , automobilis VW Passat priekinio bamperio kaire dalimi (ties priekiniu kairės pusės žibintu) turėjo sÄ lytį su pėsčiojo deÅ¡ine koja.

Dėl tokio sÄ lyčio su automobiliu pėsčiasis pateko ant variklio dangčio ir priekinio lango stiklo, galva trenkėsi į priekinio lango stiklo ir stogo sandÅ«ros briaunÄ , o po to buvo nublokÅ¡tas ant kelio dangos. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis VW Passat buvo nusuktas į kairę ir sustabdytas kairiajame kelkraÅ¡tyje (t.2, b.l.133-139).Ekspertas I. G. teisme patvirtino ekspertizės iÅ¡vadas ir parodė, kad tikėtina, jog nukentėjusysis, atsižvelgiant į jo sužalojimo požymius, ėjo link Vilniaus, nes buvo žingsnio pozoje.

Pirminis kontaktas automobilio priekio į nukentėjusiojo kÅ«nÄ buvo blauzdos nugarinėje pavieÅ¡yje, kai nukentėjusysis buvo nugara nukreiptas nuo automobilio ir vyko kairėje kelio dalyje nearčiau 1,1 m nuo kraÅ¡to kelio į vidurį. Jei vairuotojas bÅ«tų važiavęs deÅ¡ine kelio puse, nukentėjusysis nebÅ«tų partrenktas. Buvusioje kelio situacijoje 80-90 km/h greitis buvo priimtinas tik jei kelio ir kelio elementų matomumas, o ne kliÅ«ties, bÅ«tų nemažesnis 50-60,9 m. Vairuotojas pažeidė KET 173 p. reikalavimÄ iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , todėl jo veiksmai techniniu požiÅ«riu nepriimtini.

Vairuotojas turi pasirinkti saugų greitį pagal kelio ir kelio elementų matomumÄ , o ne kliÅ«ties matomumÄ , nes kelyje kliÅ«ties neturi bÅ«ti. Eismo įvykį sÄ lygojo abiejų eismo dalyvių veiksmai (t.2, b.l.174-175). Atlikus eksperimentÄ buvo nustatyta, kad esant tamsiam paros laikui ir meteorologinėms sÄ lygoms analogiÅ¡koms eismo įvykio metu, neįrengtam apÅ¡vietimui, važiuojant automobiliu VW Passat eismo įvykio vietoje 80 km/h greičiu, esant įjungtoms artimosioms Å¡viesoms, kliÅ«tis iÅ¡ vairuotojo vietos kelio deÅ¡inėje pusėje matoma prieÅ¡ 17 m., o automobilis už kliÅ«ties sustojo 10 metrų atstumu (t.2, b.l.156).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs surinktus įrodymus padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo J. L. veiksmai vairuojant automobilį VW Passat, kadangi tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje laikytinas vairuotojo nepasirinktas saugus važiavimo greitis, atsižvelgiant į tamsų paros laikÄ ir meteorologines sÄ lygas, važiavimas prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, t.y. jis nevažiavo kuo arčiau važiuojamosios dalies kraÅ¡to, važiuodamas tamsios paros metu, neapÅ¡viestame kelyje nepasirinko saugaus greičio, be bÅ«tinumo kirto siaurÄ brÅ«kÅ¡ninę linijÄ , skiriančiÄ prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur partrenkė kelio važiuojamÄ ja dalimi, arčiau kairiojo kelkraščio ėjusį pėsčiÄ jį.

Jeigu jis bÅ«tų važiavęs kelio važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse kuo arčiau jos deÅ¡iniojo kraÅ¡to ir nebÅ«tų iÅ¡važiavęs į Å¡io kelio važiuojamosios dalies kairę pusę, jei bÅ«tų atsižvelgęs į kelio važiuojamos dalies ženklinimÄ , t.y. linijas, kurios suskirsto keliÄ Ä¯ eismo juostas, į tamsų paros laikÄ ir bÅ«tų važiavęs saugiu greičiu, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Nors nukentėjusysis taip pat pažeidė KET punktų nuostatas, t.y.

ėjo neapÅ¡viestu važiuojamosios dalies kraÅ¡tu, neturėjo Å¡viesÄ atspindinčio atÅ¡vaito ir nesinešė Å¡viečiančio žibinto, prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį ėjo ne kelkraščiu, o kelio važiuojamosios dalies kaire puse, tačiau Å¡ie pažeidimai neÅ¡alina J. L. atsakomybės pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , kadangi nukentėjusiojo sužalojimai atsirado bÅ«tent dėl J. L. neteisėtų veiksmų, sukėlus eismo įvykį. R. S. patirti sveikatos sutrikdymai yra nuteistojo neteisėtų veiksmų rezultatas, pasekmė.

Taip pat kolegija pažymi, kad priežastinis ryÅ¡ys yra BK 281str. 3d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, iÅ¡vadÄ apie jo buvimÄ daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryÅ¡io buvimo klausimus, todėl eksperto I. G. paaiÅ¡kinimai, kad nukentėjusiojo veiksmai sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ , vertintini kritiÅ¡kai. Kolegijos nuomone, nuteistojo J. L. skundo argumentai, kad jis bandydamas iÅ¡vengti pėsčiojo partrenkimo iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , laikytini jo gynybine pozicija ir siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir yra paneigti aptartais įrodymais: specialistų iÅ¡vadomis, ekspertizės aktais, ekspertų parodymais ir kita bylos medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad kelio Vilnius - Utena 25 km link Vilniaus važiuojamosios dalies kaire puse važiavo J.

L. vairuojamas automobilis VW Passat. Tuo metu jam priekyje ta pačia kryptimi kelio važiuojamosios dalies kaire puse, ne mažesniu kaip 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, ėjo pėsčiasis R. S.. Pėsčiajam esant vertikalioje arba tam artimoje padėtyje, kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje ne mažesniu kaip 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo kraÅ¡to, automobilis VW Passat priekinio bamperio kaire dalimi (ties priekiniu kairės pusės žibintu) turėjo sÄ lytį su pėsčiojo deÅ¡ine koja.Taip pat nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad eismo įvykio kilimÄ Ä¯takojo neblaivaus pėsčiojo veiksmai, nes pastarasis siautėjo kelyje.

Nors J. L., jo brolis liudytojas A. L. parodė, kad po įvykio nuo R. S. sklido alkoholio kvapas, o taip pat GMP kvietimo kortelėje atžymėta, kad apžiūros metu iš nukentėjusiojo R. S. burnos jautėsi alkoholio, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų atliktas nukentėjusiojo kraujo tyrimas ar kitomis specialiomis priemonėmis tikrinamas nukentėjusiojo blaivumas. Nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykio metu buvo blaivus. Liudytojai A. B. ir R. M. teisme parodė, kad įvykio vietoje bendraujant su nukentėjusiuoju nejautė alkoholio kvapo.

Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. S., liudytojų A. B. ir R. M. parodymais. Nors iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų ir jų parodymų matyti, kad jie gavo praneÅ¡imÄ , jog prieÅ¡ šį eismo įvykį kelyje siautėjo žmogus, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad tas žmogus buvo bÅ«tent R. S.. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai J. L. pripažino kaltu pagal BK 281str. 3d., ir tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaujantis iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Esant tokioms aplinkybėms nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. BK 281str. 3d. sankcija numato tris alternatyvias bausmės rÅ«Å¡is: baudÄ , areÅ¡tÄ ir laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. Skiriant bausmę teismas nepažeidė bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41str., 54str., nenustatė atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgė į nusikaltimo pobÅ«dį (apysunkis neatsargus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę (praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinės teisės pažeidimų nuobaudų, nedirba, nevedęs), ir paskyrė bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta ir atitinka BK 54str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.Nuosprendžiu J.

L. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas 2 metams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 68str. 1d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sÄ lyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Å i baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281str. nurodytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ .J. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, Å¡iurkščiai pažeidė KET ir taip sukėlė sunkias pasekmes – sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Toks apelianto elgesys rodo itin didelį jo neatsakingumÄ ir lengvabÅ«diÅ¡kumÄ vairuojant transporto priemonę.

BK 41str. 1d. 3p. numatyta viena iÅ¡ bausmės paskirčių – atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. IÅ¡ pateiktų bylos medžiagos matyti, kad J. L. buvo baustas administracine tvarka, nors Å¡iuo metu Å¡i nuobauda nebegalioja. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apelianto kelių eismo taisyklių nesilaikymas, dėl ko buvo sužalotas kitas asmuo, nebuvo atsitiktinis pažeidimas, dėl to teismas pagrįstai J. L. taikė Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę.J.

L. pripažinęs kaltu BK 281str. 3d. teismas pagrįstai iÅ¡ dalies tenkino R. S. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė 30 000 Lt neturtinę žalÄ bei 1 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, nuosprendyje pateikė iÅ¡samius motyvus dėl neturtinės žalos dydžio, tinkamai įvertino nusikaltimo pobÅ«dį, J. L. asmenybę, jo turtinę padėtį, teismų praktikÄ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors J. L. padarė neatsargų nusikaltimÄ , tačiau dėl to kilo sunkios pasekmės, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atlikta deÅ¡inio blauzdikaulio operacija.

Nuteistasis J. L. bedarbis, jo vardu neregistruotos transporto priemonės ar nekilnojamasis turtas. Nukentėjusysis R. S. patyrė tiek fizinį skausmÄ operacijos metu, tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl patirto autoįvykio. Taigi, priteistas civilinio ieÅ¡kinio dydis nėra per didelis.Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326str. 1d. 1p., n u t a r ė: nuteistojo J.

L. (J. L.) apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                               V.Å vedienė                                   Teisėjai                      (paraÅ¡ai)                                               J.Damanskienė                                                                                                                    D.Pranytė – Zaleckienė NuoraÅ¡as tikras: teisėja                                                             V.Å vedienė