2019-03-21 Nr. AB-7053-3-66-3-00025-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4009-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00025-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Fedaee Ahmed Jawed,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei B. L., jos atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės atstovei J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės B. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės teikimo dėl (duomenys neskelbtini) pilietės B. L. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinė (toliau – Tarnyba) padavė teismui teikimą, kuriuo prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę B. L. (toliau – užsienietė) Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – Centras), kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

2. Tarnyba nurodė, kad Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnai 2019 m. vasario 18 d. perdavė užsienietę Lietuvos Respublikos pasienio apsaugos pareigūnams. Užsienietė buvo sulaikyta važiuojanti automobiliu Lenkijos Respublikos pareigūnų Lenkijos teritorijoje apie 6 kilometrai nuo Lietuvos sienos. Nustatyta, kad užsienietė yra pateikusi prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) yra priėmęs 2019 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15/6-5) 12PR-18 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo). Užsienietė nagrinėjamu nesilaikė Centro vidaus tvarkos taisyklių, neteisėtai be reikiamų kelionės dokumentų išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos pareigūnų. Užsienietė paaiškino, kad, sužinojusi, jog prieglobstis jei nebus suteiktas, nusprendė išvykti iš Lietuvos Respublikos nelegaliai. Gyvendama Centre užsienietė telefonu susitarė su nepažįstamu asmeniu, kad ją už piniginį atlygį nuveš į Varšuvą. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad užsienietė norėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, o tokie jos veiksmai vertintini kaip akivaizdus trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje. Užsienietę prašoma sulaikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindu.

II. 3. Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai 2019 m. vasario 19 d. sprendimu sulaikė užsienietę 3 mėnesiams Centre, kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. gegužės 19 d.

4. Teismas nustatė, kad Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo yra neįsiteisėjęs, užsienietė nurodo jį apskundusi, todėl pagal jos pateiktą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nėra priimtas galutinis sprendimas ir ji laikytina prieglobsčio prašytoju pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį.

5. Teismas konstatavo, kad užsienietė bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, siekdama išvengti grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nėra išsakiusi visų savo asmeninių prieglobsčio prašymo motyvų. Todėl teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu, pripažino, kad yra pagrindas spręsti, jog užsienietė, būdama apgyvendinta Centre ir sulaikyta išvykusi iš Lietuvos Respublikos, pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką ir taip trukdė jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui, dėl to yra pagrindas ją laikinai sulaikyti. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktais, yra pagrindas manyti, kad užsienietė gali pasislėpti siekdama išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Todėl užsienietė turi būti sulaikyta Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius). Užsienietė sulaikytina ir pasiųstina į Centrą, kol bus nustatyta jos teisinė padėtis, nes pripažintina, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikyti nėra galimybės.

III. 6. Užsienietė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Tarnybos teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje (Centre) netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

7. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, kad:

7.1. Tiek nagrinėjant Tarnybos teikimą, tiek šiuo metu ji turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kadangi Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl, atsižvelgiant į užsienietės turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jos sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

7.2. Tam, kad prieglobsčio prašytojas galėtų būti sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, privalo būti tenkinamos šios dvi sąlygos: 1) sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius); 2) įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju, nėra tenkinama pirmoji nurodyto sulaikymo pagrindo sąlyga, kadangi pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai jau yra išsiaiškinti, priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra apskųstas teismui, prašant jį panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti užsienietės prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

7.3. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme užsienietė paaiškino, kad jai nebuvo žinoma aplinkybė, jog Lietuvos Respublikai prisiėmus atsakomybę už jos prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, jos prieglobsčio prašymo kitoje Europos Sąjungos valstybėje atitinkamos kompetentingos institucijos nenagrinės ir ją grąžins į Lietuvos Respubliką. Taip pat užsienietė nežinojo, kad, pažeidus laikinojo išvykimo iš Centro tvarką ir negrįžus per 24 valandas, jai gresia sulaikymas. Užsienietė labai gailisi dėl savo netinkamų veiksmų ir daugiau iš Lietuvos Respublikos nevyks, nes turi interesą likti Lietuvos Respublikoje ir gauti prieglobstį.

7.4. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtina, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 182 dalimi, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo). Tarnyba Migracijos departamentui pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. raštą dėl pareiškėjos pažeidžiamumo. 2018 m. gruodžio 14 d išvadoje Nr. 1PSĮ-44(RN) nurodoma, kad užsienietė psichologei pasakojo savo tėvynėje patyrusi (duomenys neskelbtini). Minėtoje išvadoje nurodoma, kad užsienietė turi (duomenys neskelbtini). Rekomendacijose dėl asmens pažeidžiamumo ir specialiųjų poreikių nurodoma, kad užsienietei reikalingos individualios psichologinės konsultacijos, atpalaiduojantys užsiėmimai, socialinė ir medicininė pagalba bei priežiūra, išskirtinio dėmesio skyrimas. Užsienietei reikalinga saugi ir rami aplinka, socialinis bei psichologinis palaikymas.

7.5. Nagrinėjamu atveju nesant informacijos apie užsienietės grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nenustačius, kad užsienietė nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, spendžiančiomis jos teisinės padėties (statuso) Lietuvos Respublikoje klausimus, jai esant pažeidžiamai, sulaikymas negali būti pripažintas proporcinga priemone, nes tinkamas pažeidžiamo asmens poreikių užtikrinimas yra svarbesnis tikslas. Todėl užsienietei turėtų būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

8. Tarnyba atsiliepimu prašo apeliantės (užsienietės) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, užsienietę apgyvendinus Centre, jai buvo paaiškinta laikino išvykimo tvarka, todėl ji žinojo, jog negalima išvykti iš Centro be jo administracijos leidimo ilgiau kaip 24 valandoms, bet sąmoningai tai padarė. Užsienietė, neturėdama kelionės dokumentų, neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad užsienietė turėjo tikslą išvykti iš Lietuvos Respublikos ir negrįžti. Tokie užsienietės veiksmai vertintini kaip akivaizdus trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus tiek dėl prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo, tiek išsiuntimo ar neišsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūrose. Užsienietės, kaip prieglobsčio prašytojos, sulaikymas yra teisiškai pagrįstas remiantis nacionalinės teisės aktais ir tikslingas, siekiant neleisti piktnaudžiauti prieglobsčio sistema. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą nebuvo žinoma, jog užsienietė yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) pilietės B. L. sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pirmosios instancijos teismas tenkino Tarnybos teikimą sulaikyti užsienietę 3 mėnesiams Centre, kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. gegužės 19 d. Užsienietė, padavusi apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas šiais argumentais: 1) sulaikyti užsienietę, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, nėra pagrindo, kadangi pareiškėjos prašymo dėl prieglobsčio motyvai jau yra išsiaiškinti; 2) užsienietei sulaikymas negali būti taikomas ir dėl to, kad ji yra pažeidžiamas asmuo; 3) šiuo atveju užsienietei yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje (Centre) netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

11. Remiantis užsienietės byloje esančiais duomenimis (užsienietės byla, b. l. 4, 6, 26–28) nustatyta, kad: Migracijos departamentas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (15/6-2) 15PR-225 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“ nusprendė nagrinėti užsienietės prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės ir apgyvendinti užsienietę Centre; Migracijos departamentas 2019 m. vasario 8 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo užsienietei; važiuojanti automobiliu užsienietė 2019 m. vasario 17 d., apie 9.40 val., buvo sulaikyta Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų Lenkijos teritorijoje; buvo nustatyta, kad užsienietė neturi dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lenkijos Respublikos teritorijoje bei neteisėtai kirto valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką; Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų perduota Lietuvos pasienio apsaugos pareigūnams užsienietė paaiškino, kad ji, gavusi jai nepalankų Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, teisėtai būdama Lietuvos Respublikoje, siekė išvykti iš Lietuvos į Vokietiją, dėl to susirado vairuotoją, kuris ją turėjo nuvežti į Varšuvą; Tarnybos 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 150-1591 užsienietė buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 val.; Tarnyba pateikė teismui teikimą sulaikyti užsienietę Tarnyboje (Centre), kol bus baigta jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies 1, 2 ir 3 punktų pagrindu.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečio sulaikymo pagrindus įtvirtina Įstatymo 113 straipsnis.

13. Teisėjų kolegija sutinka su užsienietės argumentu, kad jos prašymo suteikti prieglobstį motyvai jau yra išsiaiškinti, kadangi Migracijos departamentas jau yra priėmęs sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis, šiuo metu yra tik kilęs ginčas dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tai, kad, esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms, paprastai vertinama, jog prašymo dėl prieglobsčio motyvai yra išsiaiškinti, savo praktikoje jau yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) (žr., pvz., 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5350-662/2018). Todėl pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sulaikyti užsienietę pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nes netenkinama pirmoji šios normos taikymo sąlygą, t. y., kad būtina išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

14. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra aktuali Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis, kurios pagrindu, kaip minėta, Tarnyba teikimu sulaikymą užsienietei taip pat prašė taikyti. Minėtoje normoje nustatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Šiuo aspektu pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog sulaikymas gali būti taikomas prieglobsčio prašytojui ir Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu (žr., pvz., 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1297/2012, 2018 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3301-858/2018).

15. Šioje byloje nustatytos aplinkybės (žr. nutarties 11 p.) patvirtina, kad užsienietė, apgyvendinta Centre netaikant judėjimo teisės apribojimų, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, turėdama tikslą nuvykti į Vokietiją, ir tokiu būdu pažeidė laikino išvykimo iš Tarnybos (Centro) tvarką. Šios aplinkybės neneigia ir pati užsienietė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad užsienietė nežinojo laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Centre sąlygų ir tvarkos pažeidimo pasekmių bei to, jog pateikusi prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nebegali prašytis prieglobsčio kitoje Europos Sąjungos valstybėje, todėl nebeketina bėgti iš Lietuvos ir sieks gauti prieglobstį čia, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad užsienietė, atsiradus galimybei, dar kartą nebandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip trukdydama priimti galutinį sprendimą dėl jos teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį ir sulaikyti užsienietę šiuo pagrindu.

16. Vis dėlto pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius jų interesus (Įstatymo 114 str. 4 d.). LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad šeima ir pažeidžiami asmenys gali būti sulaikyti tik išskirtiniu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas, ir kai tikrai nėra kitos alternatyvos sulaikymui (žr., pvz., 2016 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3856-662/2016, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinė byla Nr. A-3698-602/2018). Taigi vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes.

17. Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas Centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2018 m. gruodžio 14 d. tarnybinis pranešimas (užsienietės b. l. 16), kuriame nurodoma, kad užsienietė yra įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą nuo 2018 m. gruodžio 14 d.; jai yra teikiama psichologinė, socialinė ir medicininė pagalba bei priežiūra; užsienietei reikalinga komfortabili ir saugi aplinka, išskirtinis dėmesys. Byloje pateiktas 2018 m. gruodžio 13 d. medicinos dokumentų išrašas (siuntimas) patvirtina, kad pareiškėja turi (duomenys neskelbtini). 2019 m. vasario 5 d. medicinos dokumentų išraše (siuntime) Nr. K6-1184 nurodyta, kad nors pareiškėjos psichinė būklė šiuo metu jau yra pagerėjusi (duomenys neskelbtini), tačiau užsienietė (duomenys neskelbtini), dėl to jai rekomenduojama psichiatro priežiūra ir psichologo (psichoterapeuto) konsultacijos bei atitinkami vaistai.

18. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijai yra akivaizdu, kad užsienietė yra pažeidžiamas asmuo. Tad nors yra pagrindas ją nagrinėjamu atveju sulaikyti, tačiau tai nėra išskirtinis (ypatingas) atvejis, kuomet užsienietė galėtų būti sulaikyta, kai yra nustatyta, kad ji yra pažeidžiamas asmuo. Todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti užsienietės (jos atstovės) prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Tarnyboje (Centre) netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino Tarnybos teikimą sulaikyti užsienietę. Todėl užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės B. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti ir skirti (duomenys neskelbtini) pilietei B. L. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki kol bus priimti sprendimai dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. gegužės 19 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė