320c4d2e-57de-42ff-8b2f-628a7541bacc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?NUTARTIS VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS (S) SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. S., atsakovo atstovui advokatui Mažvydui MisiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. S. ieÅ¡kinį atsakovui A. O. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2018 m. kovo 14 d. su atsakovu sudarė gyvenamųjų patalpų, jam priklausančio įrengto ir apstatyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Pagal sutartį numatytas 550 eurų nuomos mokestis, nuomininko pareiga mokėti mokesčius už vandens, elektros energijos (pagal skaitiklių parodymus) ir kitų paslaugų tiekimÄ . Sutarta, kad mokesčiai mokami už einamÄ jį mėnesį ne vėliau, kaip iki einamojo mėnesio 14 dienos. Atsakovas vėluodavo mokėti nuomos mokestį, o nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio nuompinigių nebemoka, vengia kontakto, nebeatsako į praneÅ¡imus siunčiamus el. paÅ¡tu ir sms žinute, neatidaro durų. Nesumokėta nuompinigių suma sausio 14 d. sudaro 2750 eurų, 301,80 Eur skola už komunalines paslaugas ir 877,25 Eur skola už suvartotÄ elektrÄ ir vandenį.

Nurodo, kad atsakovas jam liko skolingas bendrÄ 3929,05 Eur sumÄ , kuriÄ kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palÅ«kanomis praÅ¡o priteisti. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad sudarydamas nuomos sutartį ieÅ¡kovas nuslėpė esminę aplinkybę apie nuomojamo buto trÅ«kumus – didelę drėgmę ir dėl to atsirandantį pelėsį, neveikiantį židinį, sugedusiÄ santechnikÄ . IeÅ¡kovas, perduodamas butÄ Å¾inojo, kad jame nėra sudarytos sÄ lygos tinkamai gyventi, tačiau apie tai nuslėpė, atitinkamai nesudarė atsakovui sÄ lygų naudotis Butu.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pažeidė buto nuomos sutarties (toliau- Sutarties) 1.2. punktÄ . Atsakovas, vos tik pradėjęs gyventi bute informavo ieÅ¡kovÄ , kad neveikia vandens siurblys, kurį ieÅ¡kovas privalo sutvarkyti savo sÄ skaita. Tačiau Å¡is praÅ¡ymas ieÅ¡kovo buvo ignoruojamas du mėnesius ir tik tuomet siurblys buvo sutvarkytas. Be to, buvo sugedęs vonios vandens Å¡ildytuvas, kurį taip ieÅ¡kovas daug kartų telefonu buvo praÅ¡omas sutvarkyti, tačiau taip ir nesutvarkė, todėl atsakovas tai padarė savo lėšomis, kad bÅ«tų galimybė nusiprausti.

Bute neveikė židinio dÅ«mtraukio rankenėlė, reguliuojanti dÅ«mų iÅ¡traukimÄ . Sudarydamas sutartį ieÅ¡kovas demonstravo židinį kaip Å¡ildymo priemonę, atitinkamai atsakovas ketino juo Å¡ildyti butÄ , iÅ¡vengiant didelių elektros energijos sÄ naudų. Tačiau židinys neveikė, todėl iÅ¡laidos buto iÅ¡laikymui naudojant elektrinius Å¡ildytuvus (o ne kÅ«renant židinį) neplanuotai iÅ¡augo. Be to, atsakovas, vos tik pradėjęs gyventi Bute, SMS žinutėmis ir telefonu informavo ieÅ¡kovÄ , kad bute (koridoriuose ir kitose gyvenamosiose patalpose) atsirado pelėsis.

Atsakovas yra tam alergiÅ¡kas, todėl tokiose patalpose negali bÅ«ti net ir trumpÄ laikÄ . Visuotinai žinoma, kad gyventi patalpose, kuriuose yra pelėsis, kenksminga net ir sveikiems žmonėms. Ypač Å¡i problema paaÅ¡trėjo prasidėjus Å¡altajam sezonui (nuo rugsėjo mėn.). 2018 m. spalio mėn. pabaigoje, po beveik dviejų mėnesių nuolatinių praÅ¡ymu, ieÅ¡kovas pristatė drėgmės surinkėjÄ , kuris buvo visiÅ¡kai neefektyvus, naudojo daug elektros ir buvo netinkamas pastoviam naudojimuisi.

Dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo tarp Å¡alių kilo įtemptas konfliktas, kurio metu dėl ieÅ¡kovo nebendradarbiavimo ir nesiimtų bÅ«tinų veiksmų užtikrinant, kad bÅ«tų sukurtos bent minimalios sÄ lygos gyvenimui Bute, atsakovas siÅ«lė nutraukti Sutartį abipusiu susitarimu remiantis Sutarties VI skyriaus 4 p. IeÅ¡kovas nedavė aiÅ¡kaus atsakymo, o kartu tempė laikÄ , žinodamas, kad Å¡altuoju metu Å¡ių blogos bÅ«klės patalpų su tokiu drėgmės kiekiu neiÅ¡nuomos. Å alių susiraÅ¡inėjimas ir elgesys patvirtina, kad ieÅ¡kovas sutiko ir neginčijo, kad sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 15 d.

Atitinamai atsakovas Butu nesinaudoja ir neturi prievolės mokėti ieÅ¡kovui už Å¡io buto nuomÄ ir mokesčius. 2018-03-14 (Sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ), atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 1600 Eur grynais pinigais. Å alys susitarė, kad Å¡i suma bus užskaityta kaip nuompinigiai už einamÄ jį mėnesį (550 Eur), nuomos mokestis už paskutinį atsakovo gyvenimo Bute nuomos mėnesį (550 Eur) ir 500 Eur užstatas, kuris grÄ Å¾inamas, jei su butu perduodami daiktais iÅ¡saugomi ir gražinami nuomotojui tokios pačios bÅ«klės kaip ir buvo gauti.

Viso atsakovas kas mėnesį nuomos mokestį mokėjo 6 mėnesius iki 2018 m. rugsėjo 14 d. IeÅ¡kovas nebuvo pateikęs atsakovui jokių sÄ skaitų už elektrÄ ar kitus patarnavimus, todėl atsakovas neturėjo galimybės sumokėti už elektrÄ , vandenį ir kt. IeÅ¡kovas teismui pateiktame dublike nurodo, kad iÅ¡nuomoto buto remontas atliktas 2009 metais jame iki 2016 metų gyveno jis su Å¡eima ir mažamečiais vaikais, 2016 m. iÅ¡vykęs gyventi į užsienį butÄ iÅ¡nuomojo. Butas yra pilnai ir prabangiai įrengtas.

Negali komentuoti teiginio apie vandens siurblį nes bute nėra vandens siurblio. Vonios vandens Å¡ildytuvas pakeistas 2017 m. (galioja garantija) ir puikiai veikia iki Å¡iol. Dėl jo atsakovas nesiskundė. Apie dÅ«mtraukio gedimus atsakovas neinformavo. Apie buto Å¡ildymÄ atsakovas buvo tinkamai informuotas. 2018 m. rugsėjį atsakovo praÅ¡ymu jam perdavė naudotis 900w drėgmės surinkėjÄ . Jokių pretenzijų dėl buto bÅ«klės atsakovas nereiÅ¡kė iki jo reikalavimo sumokėti įsiskolinimÄ už nuomÄ .

Sutarties galiojimo terminas baigėsi 2019-03-15. 2019-04-05 gavo kaimynų praneÅ¡imÄ apie užlietÄ rÅ«sį. Toliau nepavykstant susisiekti su atsakovu 2019-04-08 įėjau į butÄ . Bute atsakovo daiktų nėra. Mano, kad atsakovo paliktas patalpų ir daiktų stovis negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu perdavimo metu buvusiÄ bÅ«klę, neįvykdytos sutarties sÄ lygos, todėl jo sumokėtas 500 eurų užstatas negali bÅ«ti gražinamas. Atsakovas teismui pateiktame triplike nurodo, kad ieÅ¡kovas neigia ginčo buto trÅ«kumus ir nurodo, kad butas iki perdavimo atsakovui buvo pilnai ir prabangiai įrengtas.

TÄ ieÅ¡kovas įrodinėja buto nuotraukomis, kuriomis jis reklamavo buto vaizdÄ , siekdamas butÄ iÅ¡nuomoti. Palyginus ieÅ¡kovo pridėtas reklamines nuotraukas su antstolio padarytomis nuotraukomis, matyti, kad ieÅ¡kovas reklamines nuotraukas suklastojo (pagrÄ Å¾ino „photoshop“ arba analogiÅ¡ka nuotraukų redagavimo programa). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pateikė nuomininkui melagingÄ informacijÄ apie tai, kad butas Å¡viesus, jaukus, gerai apÅ¡viečiamas saulės, sausas. IÅ¡ tikrųjų butas tamsus, drėgnas, Å¡altas ir pelijantis.

Atsakovas nebÅ«tų jo nuomojęsis, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų sÄ Å¾iningas ir atskleidęs tikrÄ jÄ buto bÅ«klę. Buto netinkama bÅ«klė matyti ir antstolio padarytose nuotraukose – matyti sienų defektai dėl drėgmės. IeÅ¡kovas nurodo iÅ¡galvotÄ sutarties pasibaigimo datÄ (2019-03-15), nors pats savo dublike patvirtina, kad atsakovas butu nesinaudoja. Be to, ieÅ¡kovas, nuo 2018 m. lapkričio 15 d. naudodamasis savo butu, pats savo veiksmais nulėmė kokios bÅ«klės dabar yra butas. Atsakovas nėra skolingas ieÅ¡kovui nei nuomos mokesčio, nei už komunalines paslaugas.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai Iš ieškovo, atsakovo atstovo paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad šalys nesutaria dėl sutarties termino, t.y. laikotarpio, kai sutartis laikoma pasibaigusia, taip pat dėl nuostolių, komunalinių ir kitų mokesčių mokėjimo. 2018 m. kovo 14 d. ieškovas su atsakovu sudarė rašytinę buto nuomos sutartį.

Sutartis laikoma galiojančia iki 2019 m. kovo 14 d. Atsakovas teigia, kad sutartis buvo nutraukta bendru Å¡alių sutarimu 2018 m. lapkričio mėn., jam atlaisvinus patalpas. Tam pagrįsti prideda ieÅ¡kovo atstovės laiÅ¡kÄ , kuriame nurodoma, kad 2018 m. lapkričio 22 d. ieÅ¡kovas atvyks dėl buto perdavimo; sms žinutes dėl iÅ¡sikraustymo, kuriame Å¡alys tarėsi dėl atsakovo iÅ¡sikėlimo. IeÅ¡kovo teigimu atsakovas patalpomis naudojosi iki sutarties pabaigos, todėl praÅ¡o už visÄ sutarties laikotarpį priteisti nesumokėtÄ nuomos mokestį.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobÅ«džio reikalavimÄ - ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. iÅ¡dėstydamas aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. IeÅ¡kinyje suformuluotas reikalavimas (ieÅ¡kinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

Materialiosios teisės požiÅ«riu, pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt.

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. IeÅ¡kovui neuždrausta ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodyti, jo nuomone, taikytinų įstatymų, kvalifikuoti faktinių aplinkybių pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusių teisinių argumentų, tačiau Å¡ios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, ir spręstini teismo. IeÅ¡kovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui neprivalomas.

Kai teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia Å¡alys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieÅ¡kinio pagrindo keitimas ir byloje pareikÅ¡tų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2011; kt.).

Ieškovas teigia, kad butas buvo tinkamai įrengtas, o atsakovas netinkamai juo naudojosi. Atsakovo teigimu patalpose buvo pelėsis, drėgmės surinkėjas (kurį ieškovas pateikė ne iš karto) netinkamai veikė, o patalpos laikytinos netinkamomis gyventi. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Sutartis sudaroma pateikiant pasiÅ«lymÄ (oferta) ir priimant pasiÅ«lymÄ (akceptas) arba kitais Å¡alių susitarimÄ pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Ä®statymo nustatytos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimÄ . Ä®statymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-469/2019 29 punktÄ ). Kaip anksčiau minėta, Å¡alys sudarė paprastÄ raÅ¡ytinę patalpų nuomos sutartį.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas nuomos sutartį, sÄ moningai nuslėpė perduodamo daikto trÅ«kumus, siekdamas naudos sau, o atsakovas dėl objektyvių aplinkybių ir priežasčių negalėjo įvertinti bÅ«sto tinkamumo gyventi, jo bÅ«klės (trÅ«kumai nebuvo matomi, trÅ«kumai buvo užslėpti). Atsakovas nurodė, kad bÅ«ste buvo pelėsis ir tokia patalpa laikytina netinkama gyventi ir kelia realų pavojų ir grėsmę atsakovo sveikatai. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Pažymėtina, kad atsakovas neatvyko nei į vienÄ teismo posėdį, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas bÅ«tinu.

Tokiu atveju teismas neteko galimybės apklausti atsakovÄ , iÅ¡klausyti jo duomenis, taip pat ieÅ¡kovas neteko teisės gintis nuo atsakovo pareiÅ¡kimų. Atsakovo teigimu patalpos nebuvo tinkamos naudotis dėl atsiradusio pelėsio. Vis dėlto pelėsis gali atsirasti ir netinkamai naudojantis patalpomis, pavyzdžiui jų nevėdinant, kai yra žemas temperatÅ«ra ir didelė drėgmė ir pan. Todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nuslėpė apie patalpų drėgmę ir dėlto atsirado pelėsis, negalima.

Pažymėtina, kad pelėsis gali atsirasti dėl žemos temperatūros, per didelės drėgmės ir oro patalpoje nejudėjimo. Taigi, patalpas šildant, jas vėdinant galima išvengti pelėsio atsiradimo, plitimo ir pan. Šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai.

Å alies paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013). Vis dėlto, teismo posėdžio metu neiÅ¡klausius atsakovo parodymų, nepateikus duomenų, kad atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl patalpų netinkamos bÅ«klės, teismas atsakovo raÅ¡ytiniuose dokumentuose dėstomus argumentus dėl patalpų netinkamos bÅ«klės atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Atsakovas, teismo nuomone, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog butas pelijo, drėko ir neÅ¡ilo ir nebuvo jo galima naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad kiekviena Å¡alis, sudarydama sutartį, gali ir turi apžiÅ«rėti patalpas, kurias ketina iÅ¡sinuomoti. Patalpų nuomos sutartis sudaryta 2018 m. kovo mėn., todėl atsakovas turėjo galimybę įsitikinti apie patalpų Å¡ildymÄ , apÅ¡vietimÄ ir pan.

Dėl Å¡ios priežasties teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieÅ¡kovas nuslėpė patalpų bÅ«klę. Pažymėtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole darytose nuotraukose matosi, kad bÅ«stas apleistas, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad nesutvarkytÄ , apipelijusį bÅ«stÄ nuomojosi atsakovas nuo nuomos sutarties pradžios. Atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus laikytina, kad bÅ«stas buvo tinkamas gyventi, nuo atsakovo nebuvo nuslėpta netinkama buto kokybė.

Atsakovas savo atsiliepimuose neneigė, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. vidurio nemokėjo ieÅ¡kovui nuomos mokesčio. Jo nuomone, ieÅ¡kovas netinkamai įgyvendino savo kaip nuomotojo pareigas, o nuomos sutartis nutrÅ«ko 2018 m. lapkričio mėn. Dėl patalpų nuomos termino pasibaigimo Atsakovo teigimu sutartis pasibaigė 2018 m. lapkričio mėn. Su Å¡iais teiginiais teismas negali sutikti. CK 6.609 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieÅ¡ mėnesį raÅ¡tu įspėjęs nuomotojÄ .

Jeigu nuomininkas neįvykdo Å¡io reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimÄ . Tarp Å¡alių sudarytoje Buto nuomos sutartyje numatyta nuomininko teisė nutraukti sutartį įspėjus nuomotojÄ prieÅ¡ 30 dienų, jei nuomotojas pažeidžia sutartines pareigas. Å alims leidžiama sutartį nutraukti tarpusavio susitarimu. Kita vertus, sutarties X skyriuje „PraneÅ¡imai“ patikslinta, kad visa informacija laikoma tinkamai perduoda, jei ji iÅ¡siųsta registruotu paÅ¡tu.

IÅ¡ atsakovo pateiktų susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovo atstove ir sms žinučių matyti, kad Å¡alys tarėsi dėl sutarties nutraukimo prieÅ¡ terminÄ , kilus konfliktinei situacijai. Kita vertus, teismui nepateiktas nei vienas įrodymas, kad Å¡alys tai bÅ«tų įgyvendinusios. Tinkamu įrodymu bÅ«tų laikomas bÅ«sto perdavimo – priėmimo aktas, atsakovo kreipimasis į ieÅ¡kovÄ raÅ¡tu ar pan. Vien tik Å¡alių ketinimas nutraukti sutartį nuo tam tikros datos nereiÅ¡kia, kad taip ir buvo padaryta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

Jokių duomenų ar kitų įrodymų teismui, įrodančių Å¡alių faktinį sutarties nutraukimÄ atsakovas nepateikė. Todėl laikytina, kad terminuota nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 14 d. kaip ir sutarta Å¡alių sudarytoje buto nuomos sutartyje. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti Å¡alis privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymÄ arba netinkamÄ Ä¯vykdymÄ , arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiÅ¡kia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, Å¡alių atsakomybė laikytina sutartine.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai; vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai jÄ Ä¯vykdžius tik iÅ¡ dalies, praleidus įvykdymo terminÄ , pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sÄ lygas, bendradarbiavimo pareigÄ , imperatyviÄ sias teisės normas ar bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015). Atsakovas nėra sumokėjęs ieÅ¡kovui 2750 Eur nuomos mokesčio.

Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po iÅ¡gyventojo, mėnesio dvideÅ¡imtos kalendorinės dienos, jeigu Å¡alių susitarimu nenustatytas kitas terminas. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis).

Kadangi atsakovas nėra sumokėjęs ieÅ¡kovui už naudojimÄ si butu nuomos mokesčio ir sutarties pabaigos, teismo nuomone, ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. SÄ Å¾iningumo principas nacionalinėje civilinėje teisėje įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje kaip bendrasis civilinių teisių santykių dalyvių elgesio reikalavimas, taip pat kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismai aiÅ¡kindami ir taikydami įstatymus bei vykdydami teisingumÄ .

SÄ Å¾iningumo reikalavimo svarba akcentuojama ir konkrečiuose CK straipsniuose, reglamentuojančiuose sutartinius teisinius santykius. Atsakovo elgesys teismui taip pat kelia sÄ Å¾iningumo abejonių, pavyzdžiui, nemokėjimas už komunalinius patarnavimus ir pan., nors sutartimi aiÅ¡kiai įvardinta atsakovo pareiga mokėti vandens, elektros energijos ir kitų paslaugų mokesčius. CK 6.584 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu juridiniai ir fiziniai asmenys gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡nuomoja komercinėmis sÄ lygomis, mokesčio už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas klausimai nustatomi Å¡alių susitarimu.

Å iuo atveju Å¡alių sudaryta sutartimi atsakovas sutiko apmokėti elektros, vandens ir komunalinių aptarnavimų sÄ skaitas. Atsakovo teigimu ieÅ¡kovas nebuvo pateikęs atsakovui jokių sÄ skaitų už elektrÄ ar kitus patarnavimus, todėl atsakovas neturėjo galimybės sumokėti už elektrÄ , vandenį ir kt. Tačiau atsakovas ir nesutinka už tai mokėti dėl aukščiau nurodytų priežasčių – didžiulės sÄ skaitos atsirado dėl netinkamos buto bÅ«klės. Teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip netinkamus ir nepagrįstus.

Atsakovas neįrodė, kad praÅ¡oma priteisti elektros energijos pagal skaitiklius ar vandens suvartojimo normos padidėjusios dėl ieÅ¡kovo kaltės, nepateikė jokių kitų skaitiklio užfiksuotų duomenų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡laidas bÅ«tų padidinęs ar pats energijÄ vartojęs. Kadangi duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų sumokėjęs skolÄ už komunalinis patarnavimus ir suvartotÄ energijÄ , byloje nėra, pagrįstų prieÅ¡taravimų dėl skolos dydžio atsakovas nepareiÅ¡kė (tik atsisakydamas mokėti neva per didelius mokesčius, tačiau neįrodė jų dydžio nepagrįstumo), įrodymų apie tai, kad paslaugos atsakovui neteikiamos arba teikiamos nekokybiÅ¡kos, taip pat nepateikta.

Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad pagal įrodymus ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti elektros energijos, vandens ir komunalinių paslaugų suma (301,80 Eur komunaliniai mokesčiai, 877,25 Eur suma už suvartotÄ elektros energijÄ ir vandenį, sumÄ sumažinus atsakovo sumokėtu užstatu) yra pagrįsta, įrodyta, atsiradusi atsakovo bÅ«sto nuomos laikotarpiu, todėl tenkintina visiÅ¡kai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio patikslinimu ieÅ¡kovas atsakovo įmokėtÄ užstatÄ iÅ¡skaičiavo už skolÄ už suvartotÄ energijÄ ir skolos sumÄ sumažino, atsisakydamas reikalavimo šį užstatÄ priteisti, todėl dėl Å¡io reikalavimo teismas nebepasisako.

IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo procesines palÅ«kanas. Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ , tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas tokias palÅ«kanas skaičiuoti.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad už termino praleidimÄ mokamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nesant tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palÅ«kanų dydžio, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo už priteistÄ 3 929,05 Eur sumÄ yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, jam priteistinas sumokėtas žyminis mokestis už ieÅ¡kinio reikalavimus (pažymėtina, kad teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl už tokį praÅ¡ymÄ sumokėtas žyminis mokestis iÅ¡ atsakovo nepriteisiamas). IeÅ¡kovas nepraÅ¡o atlyginti teisinės pagalbos iÅ¡laidų, neprideda jų dydžio pagrindžiančių dokumentų, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, jam iÅ¡ atsakovo priteistina 118 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, atsakovui neatlyginamos jo patirtos teisinės pagalbos ar kitos iÅ¡laidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai). Valstybė patyrė 8,30 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (naujausia 2020 m. redakcija) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5,00 Eur, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau ir ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo priteistina 8,30 Eur valstybės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jam iÅ¡ atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrÄ 3 929,05 Eur (trys tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai dvideÅ¡imt devyni eurai 5 euro centai) skolÄ (nesumokėtas nuomos mokestis bei mokesčiai už suvartotÄ elektros energijÄ , vandenį ir komunaliniai mokesčiai), 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 929,05 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 26 d. iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo bei 118 Eur (vienas Å¡imtas aÅ¡tuoniolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,30 Eur (aÅ¡tuoni eurai 30 euro centų) paÅ¡to iÅ¡laidų. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad nurodytas iÅ¡laidas atsakovas turi sumokėti į sÄ skaitÄ LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ . Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Gintaras Seikalis