2022-04-06 Nr. AB-8631-3-62-3-03086-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1912-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03086-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 21S35192 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento pirmosios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1701 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Prašyme suteikti prieglobstį ji nurodė, kad gimtoje šalyje jai kilo pavojus dėl jos tautinės priklausomybės (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei; asmeninė jos patirtis, išdėstyta apklausos metu apie persekiojimo veiksmus sudaro pagrindą suteikti prieglobstį, Dėl savo tautybės pareiškėja kilmės šalyje nuolat patyrė persekiojimą ir diskriminaciją, todėl negalėjo jaustis saugi. Nors formaliai (duomenys neskelbtini) vyriausybė deklaruoja, kad (duomenys neskelbtini) yra lygiaverčiai šalies piliečiai, realiai jų teisės nėra nei ginamos, nei saugomos, todėl gyventi (duomenys neskelbtini) pareiškėjai, kaip vienišai moteriai, visiškai nesaugu.

3. Nesutikdama su skundžiamais atsakovo sprendimais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniais, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) prieglobsčio bylose suformuota praktika, pareiškėja nurodė, kad prieglobstis jai nesuteiktas nepagrįstai. Atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas EŽTT suformuluotą praktiką, Įstatyme ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

4. Pareiškėja pabrėžė, jog yra paprasta moteris, užaugusi ne europietiškoje kultūroje, neturinti gyvenimiškos patirties ir išsilavinimo, visa laiką buvusi priklausoma nuo kitų šeimos narių, todėl teisinių kategorijų nurodymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jai yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėja atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojui.

5. Pareiškėja tvirtino, kad ji nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjos priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Nors po 2014 metais vykdytų genocido veiksmų, kuriuos atsakovas iš esmės pripažįsta, oficiali vyriausybės pozicija pasikeitė deklaruojant jų lygiateisiškumą, tačiau faktiškai visuomenė yra itin priešiška ir (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi su (duomenys neskelbtini). Vienišai moteriai, neturinčiai vyriškų giminaičių, savarankiškai išgyventi tokioje aplinkoje visiškai neįmanoma, nes ir pačios visuomenės požiūris yra itin neigiamas.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad Sprendime atsakovas nurodė padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau šio vertinimo pareiškėjai netaikė. Atsakovas šiuo aspektu visiškai nenagrinėjo pareiškėjos prašymo ir dėl to nepasisakė, nors akivaizdu, jog objektyviai vertindamas situaciją, privalėjo tai atlikti.

7. Pareiškėjos įsitikinimu, tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita ginčijamo sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Iš skunde pateiktos informacijos bei pareiškėjos apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

8. Pareiškėja nurodė, kad atsakovo padaryti pažeidimai (padarytos logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjos skundą nagrinėsiančio administracinio teismo, ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, o Departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti naują sprendimą.

9. Dėl Sprendimo dalies, kuria uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, pareiškėja nurodė, kad šis sprendimas yra išvestinis, tiesiogiai susijęs su kitais, aukščiau aptartais sprendimais, kuriuos panaikinus, turi būti taip pat panaikintas. Ginčijamame sprendime numatyti pareiškėjos teises ribojantys terminai yra nepagrįstai ir neproporcingai ilgi, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Nėra duomenų, jog pareiškėja iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, taip pat nėra duomenų, kad ji keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taigi nustatytas penkerių metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas. Tuo pačiu aspektu būtina įvertinti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį.

10. Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

11. Departamentas paaiškino, kad pareiškėja neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų; pareiškėja pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad jos išvykimą iš kilmės valstybės nulėmė pinigų trūkumas, šeima negauna pakankamai pajamų, todėl neturi iš ko gyventi. Taip pat nurodyta, kad pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) kaime (netoli (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) gubernijoje), išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, tačiau per paskutinius 3 metus diskriminacijos ir / ar persekiojimo nepatyrė. Pareiškėja pasakojo, kad šeimą išlaikė tėvas, tačiau jis jau yra senas ir gauna nedidelę pašalpą, dėl to šeimai nepakanka pinigų, jos kaime didelė bedarbystė, todėl vyrai dirbti važiuoja į artimiausią miestą; pati nedirba, nes (duomenys neskelbtini) moterys nedirba. Pareiškėja nurodė, kad nuo vaikystės turi sveikatos problemų – skaudą koją, todėl kreipėsi į gydytojus (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau jie nesugebėjo padėti, medicininės pažymos apie ligą neturi, dėl ligos pašalpos (duomenys neskelbtini) nesikreipė.

12. Įvertinęs pareiškėjos prašymą, ginčijamu sprendimu Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojai iš esmės siejama su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis.

13. Atsakovas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje jai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, t. y. pareiškėja neatitinka minėtose nuostatose įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

14. Departamentas pažymėjo, kad remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. gairėmis, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonus), (duomenys neskelbtini) provincijose beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Departamento teigimu, pareiga pagrįsti savo prašymą (t. y. pateikti išsamius paaiškinimus) suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tenka būtent prieglobsčio prašytojams, t. y. pareiškėjai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jai tenka pareiga surinkti kilmės valstybės informaciją, tačiau ji turi pateikti išsamius, detalius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Šiuo atveju pareiškėjos pateiktos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti pareiškėjai prieglobstį. Tyrimo metu buvo imtasi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertinti jos paaiškinimus ir atsižvelgiant į juos, surinkti aktualią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas neturėjo pareigos rinkti kilmės valstybės informacijos pareiškėjos pageidaujamais skunde nurodytais aspektais, o Komisija sprendime pagrįstai konstatavo, kad nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pakankamu lygiu pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjos kilmės valstybėje ji būtų persekiojama. Aplinkybė, kad prieglobsčio prašytoja teikia nuoširdžius paaiškinimus (net ir tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojas kilmės valstybėje susiduria su tam tikrais sunkumais), jokiu būdu nereiškia, kad prieglobsčio prašytojai turi būti suteikiamas prieglobstis, kadangi jis suteikiamas tik tuo atveju, jeigu tenkinamos Įstatymo 86 ar 87 straipsniuose nustatytos sąlygos – šį vertinimą atlieka Departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojos paaiškinimus ir kilmės valstybės informaciją.

16. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad jai dėl individualių savybių kyla grėsmė. Nurodymas, kad ji yra vieniša moteris, neturinti vyriškų giminaičių yra nepagrįstas – kilmės šalyje ji gyveno su savo tėvu ir motina ir broliu. Pati pareiškėja apklausų metu nenurodė, kad yra kitų priežasčių, išskyrus pinigų trūkumą ir priklausymą (duomenys neskelbtini) bendruomenei, dėl kurių jai grėstų persekiojimas. Pareiškėja taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių Lietuvos Respublikoje siekia prieglobsčio, t. y. ekonomines priežastis – prastą šeimos finansinę situaciją ir tai, jog jos gyvenamojoje vietovėje sunku susirasti darbo. Asmens siekis įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau ekonominės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo ir nėra pagrindas pabėgėlio statuso suteikimui. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenį, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

17. Departamentas tvirtinto, kad surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini); ši informacija buvo įvertinta individualios pareiškėjos situacijos kontekste. Kalbant apie skunde nurodytą informaciją apie (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad prieglobstis suteikiamas ne kaip kompensacija už praeityje patirtą žalą, o kaip apsauga nuo ateityje gresiančio persekiojimo. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas (duomenys neskelbtini), Departamentas tyrimo metu pagrįstai nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei tikslų ar motyvų persekioti pareiškėją dėl jos individualių savybių.

18. Priimant ginčijamą sprendimą buvo nustatyta, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, anot EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika nors ir priklauso (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Tačiau net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, todėl reikia atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)), ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys (tą patvirtino ir pati pareiškėja), ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame netoli (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gubernija), kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos. Nepaisant to, kad pareiškėja yra moteris (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėja nėra pažeidžiamas asmuo, yra jauna, darbingo amžiaus, gerai pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

19. Dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, atsakovas nurodė, kad pareiškėja atvyko neteisėtai, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjoS tikslas. Atsižvelgus į tai, buvo nuspręsta, jog atsisakius suteikti prieglobstį, pareiškėja gali pasislėpti. Priėmus sprendimą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 20. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; 4) kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

21. Teismas nustatė, kad:

21.1. Pareiškėja 2021 m. liepos 24 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Prieglobsčio prašytoja (pareiškėja) apklausos, įvykusios 2021 m. liepos 24, metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, tautybė – (duomenys neskelbtini), etninė priklausomybė, klanas – nėra; išpažįstama religija – (duomenys neskelbtini); asmens dokumentų neturi, paliko (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis –netekėjusi; paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) kaimais; politinei partijai nepriklauso; išvykimo iš kilmės valstybės data – 2021 m. liepos 7 d. Pareiškėja nurodė šiuos prašymo suteikti prieglobstį motyvus: (duomenys neskelbtini) nėra normalaus gyvenimo ir darbo, bloga ekonominė būklė; jokių grasinimų ir persekiojimų nepatyrė; nėra darbo tai ir nedirbo; neturi išsilavinimo; galėtų dirbti bet kokį darbą, eitų į mokyklą. Pažymėjo, jog tėvas gaudavo pensiją ir visi gyveno iš pensijos. Teigė, kad bijojo keltis gyventi į didžiuosius miestus, nes yra (duomenys neskelbtini), o jų kitur nemėgsta.

21.2. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 25 d., metu pareiškėja nurodė, jog atvyko iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) miestui; priklauso (duomenys neskelbtini) tautybės mažumoms; į Lietuvą atvyko iš (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) nesuteiktos jokios galimybės gyventi, tiksliau neįmanoma susirasti darbo; be to, pareiškėja serga ir atvyko tikėdamasi, kad bus pagydyta. Pažymėjo, jog kilmės valstybėje gyveno su šeima, tai yra su mama, tėčiu, broliu, dviem seserimis; iki tol šeimą išlaikydavo tėvas, bet dabar jis jau susenęs, valstybė jam moka piniginę paramą, kuri yra labai mažo dydžio.

Su pareiškėja į Lietuvą atvyko 2 seserys, kurios šiuo metu yra Lietuvoje. Pažymi, kad brolis dirbo padieniu darbuotoju, samdomu darbininku, bet darbo turėdavo ne visada. Patvirtino, jog kadangi yra (duomenys neskelbtini), su problemomis tokiomis, kaip ieškant darbo, nėra susidūrusi, nes niekad neteko ieškoti darbo, niekad dėl darbo nebuvo išvykusi net iš savo kaimo, taigi kaip (duomenys neskelbtini) darbo atžvilgiu su diskriminacija nesusidūrė. Paaiškino, kad įprastai dirba tik vyrai; pareiškėja nėra lankiusi mokyklos, yra neraštinga.

Pažymėjo, jog nežino, kas dokumentus užpildė – brolis tuo pasirūpino. Jis kažkokiam asmeniui padavė pasus ir vėliau atėjo ir pasakė, kad visi dokumentai sutvarkyti, užpildyti, galima vykti. Patvirtino, jog vizą vykti į (duomenys neskelbtini) turėjo savo pase ir per (duomenys neskelbtini) su viza atvyko į Lietuvą; pasas likęs (duomenys neskelbtini). Į Departamento darbuotojo klausimą „<..> kodėl jūs nelikote (duomenys neskelbtini), o atvykote į Lietuvą?” pareiškėja atsakė – „Priežasties aš nežinau, kadangi atvykau su grupe, sekiau paskui ją”.

Departamento darbuotojui uždavus klausimą, ar kaime per paskutinius 3 metus buvo kažkaip nors skriaudžiami (duomenys neskelbtini), pareiškėja atsakė, jog kaime per pastaruosius 3 metus (duomenys neskelbtini) nebuvo kankinami ar kaip nors engiami, bet kai atvyko (duomenys neskelbtini), tai teko visus daiktus palikus bėgti iš kaimo. Pareiškėja apklausos metu pažymėjo, kad kaime (duomenys neskelbtini) nedirbo, nes nebuvo jokio darbo; įprastai vyrai vykdavo dėl darbo į miestą; kai vyrai vykdavo į darbą, į miestą ieškotis darbo, ir įsidarbindavo ten, kur jau gaudavo kokią nors užduotį, kaip padieniai darbininkai.

Teigė, jog turi problemų su koja, vaikščioti yra labai sunku, nes negali pastatyti visos pėdos; turi šią ligą nuo vaikystės. Paaiškino, jog pirminis tikslas yra išsigydyti koją, o jau pasveikus žiūrės, kokios yra galimybės įsidarbinti; jeigu bus galimybė mokytis – mokysis, jeigu ras galimybę dirbti, tada dirbs. Nurodė, jog medicininių dokumentų dėl savo kojos neturi; kilmės valstybėje dėl kojos jokios pašalpos negavo. Pareiškėja papasakojo apie (duomenys neskelbtini) švenčiamas religines šventes. Departamento darbuotojui paklausus, ar išvykimo priežastis iš (duomenys neskelbtini) yra ta, kad šeima neturi pajamų, pinigų ir neturi iš ko gyventi, pareiškėja atsakė – „Taip, nebuvo jokio darbo ir pragyvenimo šaltinio, dėl to išvykau”.

Į klausimą, kodėl nelankė mokyklos, nesimokė, pareiškėja atsakė, jog buvo kreiptasi dėl mokslų į mokyklą, bet mokykla nepriėmė, nes jau buvo per dideli.

21.3. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Aprašo nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

23. Teismo vertinimu, byloje ginčo, kad pareiškėja yra kilusi iš (duomenys neskelbtini) ir yra už savo kilmės valstybės ribų, nebuvo, o pareiškėja baimę grįžti į savo kilmės valstybę siejo su priklausymu etnoreliginei (duomenys neskelbtini) grupei.

24. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, teisės aktus, teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (ne) suteikimo, turėjo atlikti griežtą, išsamų ir kruopštų pareiškėjos situacijos vertinimą.

25. Teismas konstatavo, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjos apklausų metu pateiktus argumentus, susijusius su jos padėtimi kilmės valstybėje, t. y. išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nuodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, buvo patikimi.

26. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjos paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog ji nepriklauso nei vienai moterų grupei, kurios, kaip išskirta EPPB, susiduria su padidinta persekiojimo rizika (pareiškėja gyveno kartu su savo tėvais, nedirbo, nėra viešas ar žinomas asmuo, taip pat nėra viešai pasisakiusi; nėra išsituokusi ar našlė). Be to, pareiškėjos pateikti paaiškinimai, susiję su jos išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis (dokumentus pildė brolis, sekė paskui kitų grupę ir pan.), nepatvirtino aplinkybės, jog ji buvo susidūrusi su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Priešingai, pareiškėjos apklausų turinys patvirtino, kad pareiškėjos pagrindinė išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis ta, kad kilmės valstybėje nebuvo jokio darbo ir pragyvenimo šaltinio.

27. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad Departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo (pareiškėjos) pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismo vertinimu, Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjos papasakota istorija apklausų metu Departamente, teismo posėdžio metu, nepagrindė tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gresia persekiojimas. Pareiškėjos subjektyvios prielaidos nebuvo pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jos gyvybei, prieglobsčio prašytoja nenurodė. Buvo konstatuota, jog pareiškėjos baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nebuvo įvykdyta. Taigi prieglobsčio prašytoja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl, teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

28. Teismui nekilo abejonių dėl Departamento padarytų išvadų, kad nėra pagrindo pareiškėjai suteikti papildomą apsaugą, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Duomenų, jog pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nebuvo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

29. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nebuvo pagrindo. Teismas pažymėjo, kad, bylos duomenimis, atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjos paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

30. Teismo vertinimu, buvo pagrįsta Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos – pareiškėjos prašymas pagrįstai dėl aukščiau aptartų argumentų buvo atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas. Kartu įvertinus pareiškėjos atvykimo aplinkybes į Lietuvą, Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėja slėpsis.

31. Įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio nuostatas, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punkto nuostatas, pareiškėjos individualią situaciją, teismas nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Nors ir buvo padaryta išvada, jog pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padariusi kokių nors teisės pažeidimų.

32. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino nustatymo keistina, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Teismas pripažino teisėta ir pagrįsta Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

34. Teismas pažymėjo, kad atitinkamai keistinas ir Komisijos sprendimas. Nurodęs, kad nenustatė pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus, teismas netenkino pareiškėjos išvestinio reikalavimo įpareigoti Departamentą jo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.

III. 35. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

36. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja turi būti tiesiogiai išklausytas. Byloje kilęs ginčas iš esmės siejamas tik su pareiškėjos paaiškinimais, todėl esant visiškai skirtingiems jos pasisakymo vertinimams, būtina teisme išklausyti pareiškėją, kad teismas objektyviai galėtų susidaryti nuomonę apie pasakojimo ir visos istorijos nuoseklumą.

37. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į reikšmingas faktines aplinkybes ir formaliai vertinant situaciją, nesilaikant tarptautinės teisės nuostatų. Pareiškėja vadovaujasi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, teismų praktika, suformuota prieglobsčio bylose, ir laikosi pozicijos, kad nei viena institucija, nagrinėjusi pareiškėjos skundus, į faktines bylos aplinkybes neįsigilino, o vertino situaciją su išankstine nuostata, jog (duomenys neskelbtini) pavojus negresia, o jie yra ekonominiai migrantai.

38. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tinkamai neįvykdė savo pareigos surinkti naujausią aktualią kilmės šalies informaciją. (duomenys neskelbtini) bendruomenė (duomenys neskelbtini) vis dar gyvena ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis. Jau vien tas faktas, kad po (duomenys neskelbtini) grupuotės įvykdyto kaimo užpuolimo pareiškėja gyveno beveik laukinėmis sąlygomis itin ilgą laiką, patvirtina, jog kilmės šalis nededa jokių realių pastangų dėl pagalbos (duomenys neskelbtini). Aplinkybės dėl gyvenimo sąlygų prieš išvykstant iš kilmės šalies nebuvo nagrinėtos nei vienos iš institucijų ir teismo, nors tai yra esminis klausimas vertinant, ar nėra sąlygų papildomai apsaugai tuo pagrindu, jog gražinus pareiškėją į kilmės šalį, ji ir vėl bus priversta gyventi nežmoniškomis sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų apie pabėgėlių stovyklas (duomenys neskelbtini), nors tai yra vienintelis būdas turėti pastogę.

39. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo, taip pat nurodoma, jog šios išvados motyvai yra formalūs. Pareiškėjos nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas, nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

40. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovas nesilaikė Apraše nustatytos pareigos surinkti tikslios, naujausios informacijos apie kilmės valstybę iš konkrečių šaltinių, neanalizavo kilmės valstybės teisės aktų taikymo praktikos, tačiau tik taip galima susidaryti pagrįstą ir objektyvų įsitikinimą apie reiškinius, su kuriais pareiškėja susidurs kilmės valstybėje. Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) situacija nuolat blogėja, o išpuoliai prieš (duomenys neskelbtini) tapo kasdienybe – 2021 m. rugpjūčio–spalio mėn. įvykdyti keli išpuoliai, atakos metu žuvo žmonės, buvo sužeistų asmenų. Aktualią informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini) skelbia daugelis tarptautinių organizacijų, todėl atsakovas turi realią galimybę tinkamai įvykdyti savo pareigą ir surinkti naujausią informaciją apie pareiškėjo kilmės šalį ir konkrečiai suaktyvėjusius veiksmus prieš (duomenys neskelbtini) (pvz., (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 30 d. ataskaita, kitų tarptautinių organizacijų ataskaitos). Aktuali informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir pirmiausia jie yra nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet ir į civilius asmenis, daugiausia (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas rėmėsi pasenusia, nereikšminga ir su pareiškėjos asmenine situacija nesusijusia informacija, todėl padarė esminį procesinį pažeidimą, neleidusį priimti teisingo sprendimo.

41. Pareiškėjos teigimu, klausimas, ar kilmės valstybėje yra pakankamai saugu, turi būti analizuojamas ne tik ir ne tiek pagal tarptautinių organizacijų skelbiamus duomenis, o remiantis faktu, ar kilmės valstybė yra ratifikavusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą. Šiuo aspektu atsakovas visiškai neanalizavo, teismas taip pat nepasisakė dėl nurodytų argumentų.

42. Pakartodama skundo argumentus, kad pareiškėja prašydamas suteikti prieglobstį nurodė individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės valstybėje, pareiškėja pabrėžia, jog padidintą individualią riziką vienareikšmiškai patvirtina tautinė pareiškėjos priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Be to, pareiškėja pati asmeniškai susidūrė su persekiojimu ir liko gyva tik todėl, kad pabėgo.

43. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo tendencingos išvados kelia abejonių dėl teismo nešališkumo. Aplinkybė, jog pareiškėja neteisėtu būdu pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją, nėra ir negali būti vertinama kaip kliūtis ar priežastis nesuteikti jai prieglobsčio. Asmenys, neteisėtai kirtę Lietuvos sieną ir pasiprašę prieglobsčio, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą, todėl tai negali būti bausmė ar motyvas nesuteikti prieglobsčio šiuo pagrindu. Nesuvokiama ir logiškai nepaaiškinama, kaip asmuo galėjo pateikti prašymą dėl prieglobsčio anksčiau, nei jis sutiko VSAT pareigūnus. Tai buvo pirmi asmenys Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuriuos ji sutiko, taigi anksčiau ji neturėjo, kam pateikti tokio prašymo. Panaikinus sprendimų dalis, kuriomis pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis, naikintinos ir kitos sprendimų dalys, kurios yra išvestinės, kaip praradusios teisinį pagrindą.

44. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

45. Departamentas pabrėžia, kad pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė bendra situacija (duomenys neskelbtini), susijusia su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu kilmės valstybėje, tačiau neįvardijo jokių individualaus pobūdžio jai kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini). Jokių duomenų, kad ji buvo susidūrusi su (duomenys neskelbtini) arba apskritai, buvo patyrusi kokius nors persekiojimo, diskriminacijos ar kitokio pobūdžio netinkamus veiksmus dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini), pareiškėja nepateikė, o savo prašymą grindė bendro pobūdžio informacija, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyventi yra sunku. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimą, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų. Atsižvelgiant į tai, Departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jos išpažįstamos religijos yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

46. Departamentas nurodo, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Jokių šią išvadą galinčių paneigti duomenų pareiškėja skunde nepateikė. Tyrimo metu taip pat nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Pareiškėja gyvena vietovėje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) moteris, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, t. y. pareiškėja neatitinka įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų ir jai pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.

47. Atsakovo teigimu, ir Departamentas, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 21S35192 ir Komisijos 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 6K-1701 teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Nurodoma, kad ginčas siejamas su pareiškėjos paaiškinimais, kurie buvo skirtingai įvertinti, todėl būtina tiesiogiai išklausyti pareiškėją, kad teismas objektyviai galėtų įvertinti pareiškėjo pasakojimo (istorijos) nuoseklumą.

50. Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

51. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad tik pateikus paaiškinimus žodžiu, teismas turės galimybę objektyviai įvertinti bylos duomenis, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų.

53. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo atliktu įrodymų vertinimu, akcentuodama, kad nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neįsigilino į reikšmingas faktines aplinkybes ir formaliai vertino situaciją. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir bendra kilmės valstybės situacija pagrindžia, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvena nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėja yra vieniša moteris, todėl ji laikytina pažeidžiamu asmeniu, tačiau atsakovas to nevertino, kaip ir nepaneigė, kad pareiškėja, grįžus į kilmės valstybę nepatirs pavojingų, garbę bei orumą žeminančių veiksmų. (duomenys neskelbtini) situacija itin bloga dėl vykstančio karinio konflikto, o atsakovas nesurinko visapusiškos, naujausios ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę.

54. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

55. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

56. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014 ir kt.).

57. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

58. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir minėtos Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

59. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini), kilmės šalyje sunku susirasti darbą, šeimą išlaikė pareiškėjos tėvas, tačiau jis susenęs, gauna pašalpą (pensiją). Be to, užsienietė turi sveikatos problemų (skauda koją), kurios negydomos nuo vaikystės, todėl tikisi kad bus pagydyta. Iš Departamento Sprendimo matyti, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus informacijos apie kilmės valstybę kontekste, nustatė, kad pareiškėja kaip priežastis, dėl kurių Lietuvos Respublikoje siekia prieglobsčio, nurodė ekonomines priežastis, be to, nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

60. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, darytina išvada, kad pareiškėja persekiojimo kilmės valstybėje nesieja su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais. Pažymėtina, kad pareiškėja apklausos metu iš esmės pripažino, kad išvykimo iš kilmės valstybės priežastys buvo ekonominio-socialinio pobūdžio –kaime, kuriame gyveno pareiškėja, nebuvo darbo, tėvui dėl senyvo amžiaus tapo sunku išlaikyti šeimą, brolis rasdavo tik atsitiktinį darbą mieste, moterys (duomenys neskelbtini) paprastai nedirba, be to, pareiškėja nurodė, kad jos tikslas – išsigydyti koją, kurią skauda nuo vaikystės, o (duomenys neskelbtini) mieste gydytojai pasakė, kad kojos pagydyti negali. Nurodytos bylos aplinkybės lemia, jog užsienietė nenurodė jokių individualių aplinkybių, neteigė, kad yra persekiojama, diskriminuojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Akcentuotina, kad per apklausą pareiškėja patvirtino, kad dėl išpažįstamos (duomenys neskelbtini) religijos kilmės valstybėje diskriminacijos nepatyrė, per pastaruosius tris metus niekas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietovėje nekankino, neengė. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų prieglobsčio suteikimo kriterijų, lieka nepaneigta, kadangi asmens, siekiančio įgyti pabėgėlio statusą nurodomas persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais (Įstatymo 86 str. 1 d.).

61. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjos nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvimą, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra. Be to, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas nesivadovavo naujausia, aktualiausia kilmės valstybės informacija, nevertino, kad pareiškėja yra pažeidžiamas asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės patirti didelę žalą (mirties bausmės įvykdymas, kankinimas). Byloje nenustatyta ir pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad ji kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatavimui nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjos situaciją.

62. Kad niekas pareiškėjai kilmės valstybėje negresia, patvirtino ir pati pareiškėja apklausų metu. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos kilmės valstybėje, nors ir vyksta vidinis ginkluotas konfliktas, tačiau jos gyvenamojoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini) mieste) nenustatytas toks beatodairiško smurto lygis, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nenurodė jokių duomenų ir (ar) jų šaltinių, paneigiančių minėtas išvadas. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra kritinė ar iš esmės pablogės grąžinus jį į kilmės valstybę.

63. Aplinkybė, kad pareiškėjos netenkinta bendros pragyvenimo sąlygos (pažymėtina, kad pareiškėja nebandė ieškoti darbo kilmės valstybėje, išvykti iš gyvenamosios vietovės), asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas kilmės valstybėje, laikytina socialine priežastimi, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-415/2022; kt.).

64. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

65. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teise ir faktais pagrįstų argumentų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ir paneigtų skundžiamo teismo sprendimo išvadas.

66. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

67. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius