Legislator Case Law & Legislation
320b038b-e997-4739-8cea-144e2824d32f AI generated

320b038b-e997-4739-8cea-144e2824d32f · Regionų administracinis teismas

Case Number 320b038b-e997-4739-8cea-144e2824d32f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-8202-402/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01629-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 6 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjai G.

Legislator headnote

AI generated

320b038b-e997-4739-8cea-144e2824d32f · Regionų administracinis teismas: Nurodė, kad A. G., A. 1991 m. spalio 21 d. kreipėsi į tuometę Kauno rajono Rokų apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko A. G., A. valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), Kauno r., praÅ¡yme nurodydamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ â€“ susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje, tačiau nepateikė pilietybę patvirtinančio dokumento. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius Rokai 2003 m. vasario 27 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-8202-402/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01629-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.1; 51.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 6 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant pareiškėjai G.

T., jos atstovei advokatei E. P., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui S. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos G. T. praÅ¡ymÄ suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl termino atnaujinimo praÅ¡ymui ir dokumentams pateikti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymus A.

G. pilietybę patvirtinantiems dokumentams paduoti dėl nuosavybės teisių atstatymo į A. G. nuosavybės teise turėtÄ 2,68 ha žemės Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodė bei teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos tėvas A. G., A. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 2,68 ha žemės Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini), kuriÄ prarado dėl pagal tuo metu galiojusius Sovietų SÄ jungos įstatymus vykdytos nacionalizacijos.

Tėvas buvo represuotas ir nuo 1951 m. vasario 15 d. iki 1956 m. birželio 29 d. iÅ¡buvo tremtyje. Pagal 1990 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl asmenų, represuotų už pasiprieÅ¡inimÄ okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ pripažintas nekaltu, jam atstatytos visos jo teisės. 1990 m. birželio 11 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡davė tai patvirtinantį pažymėjimÄ Nr. 8-3249. 1991 m. spalio 21d. A. G. kreipėsi į tuometinę Kauno rajono Rokų apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ , pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės atkÅ«rimo į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę buvusioje vietoje, pateikė nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, bet nepateikė pilietybę patvirtinančio dokumento. (duomenys neskelbtini) tėvas mirė, nespėjus iÅ¡spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėja 2022 metais, tvarkydama namo palėpę, tarp senų tėvo daiktų rado tėvo senų nuotraukų, laiÅ¡kų, tarp kurių buvo Kauno apskrities Ipotekos įstaigos 1940 m. vasario 29 d. Pildytinas raginimas, iÅ¡ kurio sužinojo, kad tėvui nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir kreipėsi į Lietuvos Centrinį valstybės archyvÄ , iÅ¡ kur gavo tai patvirtinančiÄ pažymÄ . 2022 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno skyrių, praÅ¡ydama atsakyti, ar yra galimybė atkurti nuosavybės teises į A.

G. priklausiusį žemės sklypÄ . NŽT Kauno skyrius 2022 m. liepos mėn. raÅ¡tu Nr. 7SD- - (14.7.137E.) atsakė, kad A. G. 1991 m. spalio 21 d. pateikė praÅ¡ymÄ , tačiau nepateikė pilietybę patvirtinančio dokumento. Taip pat atsakė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius (Rokai) 2003 m. vasario 27 d. A. G. jo pateiktame praÅ¡yme nurodytu adresu (Å iauliai, (duomenys neskelbtini)) iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ Nr. 86, kuriame nurodyta atvykti į Rokų seniÅ«nijÄ ir su savimi turėti pasÄ , tačiau laiÅ¡kas grÄ Å¾intas atgal siuntėjui su įraÅ¡u „negyvena“.

RaÅ¡te taip pat nurodyta, kad kartu su mano praÅ¡ymu pateikti dokumentai negali bÅ«ti vertinami, nes praleistas teisės aktuose nurodytas dokumentų pateikimo terminas. 2022 m. liepos 12 d. advokatė kreipėsi į NŽT Kauno skyrių. 2022 m. liepos 20 d. gavome atsakymÄ , kad daugiau praÅ¡ymų dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko A. G. žemę nebuvo pateikta, nuosavybės teisė į 2,68 ha žemės, iki nacionalizacijos valdytos A. G. pateiktÄ praÅ¡ymÄ neatkurta. Kartu Skyrius pateikė kopijas dokumentų:

A. G. praÅ¡ymÄ , nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus bei 1999 m. gegužės 10 d. Kauno apskrities VirÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus PažymÄ dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kur nurodyta, jog nustatyta, kad į buvusio savininko A. G. nuosavybės teisėmis valdytÄ Kauno apskrities, Kauno rajono, (duomenys neskelbtini) 2,68 ha žemės pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ A.

G. turi nuosavybės teisę į 2,68 ha žemės. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvas A. G., pats bÅ«damas turto savininkas, laiku, t. y. įstatyme numatytais terminais padavė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir nuosavybę patvirtinančius dokumentus, bet nepateikė pilietybę patvirtinančių dokumentų. Jis mirė (duomenys neskelbtini), nepasibaigus įstatyme numatytam terminui dėl dokumentų pateikimo. 2003 m. vasario 27 d., kai Kauno rajono žemėtvarkos skyrius siuntė praneÅ¡imÄ , tėvas jau buvo miręs, o pareiÅ¡kėja kartu su juo negyveno, todėl nieko nežinojo apie tėvui siųstÄ laiÅ¡kÄ .

Tėvas buvo Lietuvos Respublikos pilietis, 1991 m. birželio 6 d. jam buvo iÅ¡duotas Pažymėjimas apie apsisprendimÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, jis turėjo Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ , jo mirties liudijime nurodyta, kad mirė „pilietis A. G.“. PraÅ¡o teismÄ pripažinti, kad A. G. pilietybę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad tėvas buvo labai uždaras žmogus, turbÅ«t dėl to, kad buvo represuotas, niekuo nepasitikėjo ir nepasakojo niekam, kad nuosavybės teise turėjo žemės ir kad žemė buvo nacionalizuota.

PareiÅ¡kėja, vienintelė jo duktė, taip pat nežinojo, kad tėvas kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir kokius dokumentus jis pateikė, todėl po tėvo mirties ji nesikreipė į nuosavybės teises atkuriančias institucijas ir nežinojo, ar tėvas pateikė visus reikalingus dokumentus nuosavybės teisėms atkurti. 2022 metais, kai sužinojo, kreipėsi į archyvÄ , į NŽT Kauno skyrių, rinko dokumentus, t. y. aktyviais veiksmais siekė, kad A.

G. vardu bÅ«tų atkurta nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ . Prašė praÅ¡ymÄ patenkinti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į praÅ¡ymÄ ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus yra sietina su svarbiomis priežastimis, kurios teismų praktikoje laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.

Nurodė, kad A. G., A. 1991 m. spalio 21 d. kreipėsi į tuometę Kauno rajono Rokų apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko A. G., A. valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), Kauno r., praÅ¡yme nurodydamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ â€“ susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje, tačiau nepateikė pilietybę patvirtinančio dokumento. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius Rokai 2003 m. vasario 27 d.

A. G. jo pateiktame praÅ¡yme nurodytu adresu (Å iauliai, (duomenys neskelbtini)) iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ Nr. 86, kuriame nurodyta atvykti į Rokų sen. ir ,,su savimi turėti pasÄ â€œ (taip minėtame praneÅ¡ime), tačiau laiÅ¡kas grÄ Å¾intas atgal siuntėjui su įraÅ¡u ,,negyvena“. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius Rokai 2006 m. lapkričio 14 d. E. A. G. iÅ¡siuntė paklausimÄ Nr. 124, kuriuo siekiant informuoti A. G., buvo klausiama dėl A.

G. gyvenamosios vietos, tačiau Å¡i informacija nebuvo gauta. PareiÅ¡kėja NŽT 2022 m. gegužės 18 d. pateikė PraÅ¡ymÄ Nr. 7FP-1752, kuriuo užklausė ar yra galimybė G. A. A., atkurti nuosavybės teise į žemės sklypÄ . NŽT 2022-07-01 raÅ¡tu Nr. 7SD-3397-(14.7.137 E.) „Dėl žemės“ pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais, t. y.

Å¡io įstatymo nustatyta tvarka buvo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiami ir pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai. Å iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. piliečiai turėjo pateikti sprendimus priimančioms institucijoms.

Piliečiai, praleidę nustatytÄ jį Å¡ių dokumentų pateikimo terminÄ , netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo sprendimu, todėl, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, kartu su JÅ«sų 2022 m. gegužės 18 d. praÅ¡ymu Skyriui pateikti dokumentai (kopijos), negali bÅ«ti vertinami, nes praleistas teisės aktuose nurodytas dokumentų pateikimo terminas. PareiÅ¡kėja į Lietuvos Centrinį Valstybės archyvÄ kreipėsi 2022 m. vasario 23 d., Lietuvos Centrinis Valstybės archyvas pateikė pažymÄ Nr. R-990 apie A.

G. nekilnojamÄ jį turtÄ 2022 m. kovo 28 d., tačiau pareiÅ¡kėja į NŽT kreipėsi 2022 m. gegužės 18 d., t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo informacijos gavimo. PareiÅ¡kėja teigia radusi dokumentus tik 2022 metais tvarkydama palėpę, tačiau tokie teiginiai negali bÅ«ti patvirtinami. Prašė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡ymas netenkintinas. Byloje sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas dėl nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo, siekiant pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises į jos tėvo A.

G. nuosavybės teise turėtÄ 2,68 ha žemės Kauno apskrities Kauno rajono (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. G., A. 1991 m. spalio 21 d. kreipėsi į tuometę Kauno rajono Rokų apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko A. G., A. valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), Kauno r., praÅ¡yme nurodydamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ â€“ susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje, tačiau nepateikė pilietybę patvirtinančio dokumento.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius Rokai 2003 m. vasario 27 d. A. G. jo pateiktame praÅ¡yme nurodytu adresu (Å iauliai, (duomenys neskelbtini)) iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ Nr. 86, kuriame nurodyta atvykti į Rokų sen. ir ,,su savimi turėti pasÄ â€œ, tačiau laiÅ¡kas grÄ Å¾intas atgal siuntėjui su įraÅ¡u ,,negyvena“. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius Rokai 2006 m. lapkričio 14 d.

Eimantui A. G. iÅ¡siuntė paklausimÄ Nr. 124, kuriuo siekiant informuoti A. G., buvo klausiama dėl A. G. gyvenamosios vietos, tačiau Å¡i informacija nebuvo gauta. Pažymėtina, iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad Lietuvos Centrinis Valstybės archyvas pareiÅ¡kėjai 2022 m. kovo 28 d. pateikė pažymÄ Nr. R-990 apie A. G., (duomenys neskelbtini) turėtÄ 32,76 ha žemės sklypÄ . PareiÅ¡kėja Nacionalinei žemės tarnybai 2022-05-18 pateikė PraÅ¡ymÄ Nr. 7FP-1752 dėl galimybės G. A., A. atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ .

Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. liepos 1 d. raÅ¡tu Nr. 7SD-3397-(14.7.137 E.) „Dėl žemės“ pareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad „Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme numatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ tvarkos ir sÄ lygų“ nustatytais terminais, t. y.

Å¡io įstatymo nustatyta tvarka buvo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiami ir pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantys dokumentai. Å iuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. piliečiai turėjo pateikti sprendimus priimančioms institucijoms.

Piliečiai, praleidę nustatytÄ jį Å¡ių dokumentų pateikimo terminÄ , netenka teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo sprendimu, todėl, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, kartu su JÅ«sų 2022 m. gegužės 18d. praÅ¡ymu Skyriui pateikti dokumentai (kopijos), negali bÅ«ti vertinami, nes praleistas teisės aktuose nurodytas dokumentų pateikimo terminas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos teikiami dokumentai Skyriuje galės bÅ«ti vertinami tik pateikus teismo priimtÄ sprendimÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ pateikti dokumentus.“ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ turi bÅ«ti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi bÅ«ti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems Å¡io įstatymo nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra akcentuojama, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (AtkÅ«rimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti Å¡ia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015).

Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje Nr. A525-984/2014). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotÄ asmenį veikti rÅ«pestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių siekiamam tikslui, Å¡iuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises priežastimis pripažįstamos ne tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, bet atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo elgesio atitikimÄ Ä¯prastai rÅ«pestingo ir apdairaus asmens standartui, vertinami individualÅ«s asmens gebėjimai suvokti tam tikru laikotarpiu visuomenėje vykstančius procesus (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-112-492/2018). Kaip jau minėta, teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik iÅ¡skirtinės, objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Ä®statymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartÄ yra konstatavęs, kad asmens, praÅ¡ančio atnaujinti įstatymu nustatytÄ terminÄ , sveikatos bÅ«klė, garbus amžius, Å¡eiminė padėtis, iÅ¡silavinimo lygis ir kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiÅ¡kėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiÅ¡kia jo pačio subjektyvų apsisprendimÄ ir negali bÅ«ti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimÄ (pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016).

Sprendžiant AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi bendraisiais AtkÅ«rimo įstatymo pradmenimis ir Å¡io įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 str. 7 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos tėvas A. G., A. 1991 m. spalio 21 d. kreipėsi į tuometę Kauno rajono Rokų apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko A.

G., A. valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) Kauno r., praÅ¡yme nurodydamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ â€“ susigrÄ Å¾inti žemę buvusioje vietoje, tačiau nepateikė pilietybę patvirtinančio dokumento. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius Rokai 2003 m. vasario 27 d. A. G. jo pateiktame praÅ¡yme nurodytu adresu (Å iauliai, (duomenys neskelbtini)) iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ Nr. 86, kuriame nurodyta atvykti į Rokų sen. ir ,,su savimi turėti pasÄ â€œ (taip minėtame praneÅ¡ime), tačiau laiÅ¡kas grÄ Å¾intas atgal siuntėjui su įraÅ¡u ,,negyvena“.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius Rokai 2006 m. lapkričio 14 d. E. A. G. iÅ¡siuntė paklausimÄ Nr. 124, kuriuo siekiant informuoti A. G., buvo klausiama dėl A. G. gyvenamosios vietos, tačiau Å¡i informacija nebuvo gauta. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nepateikė iki AtkÅ«rimo įstatymo nustatyto termino praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises, taip pat iki įstatymu nustatyto termino dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su savininku, įrodančių, kad A.

G., yra pareiÅ¡kėjos tėvas. Pažymėtina, jog ginčo dėl to, kad A. G. yra pareiÅ¡kėjos tėvas, nėra. Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje kartu su praÅ¡ymu pateiktas giminystės ryšį su savininku patvirtinantis dokumentas, t. y. gimimo liudijimas. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad pareiÅ¡kėja yra laikoma pretendentu pagal įstatymÄ Ä¯ A. G. priklausiusiÄ Å¾emę. Ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiÅ¡kėja iki įstatyme nustatyto termino nepateikė praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises ir dokumentų, patvirtinančių giminystės ryšį su savininku, nėra.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl termino praÅ¡ymui ir dokumentams pateikti atnaujinimo. PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o atnaujinti terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir dokumentams, patvirtinantiems pareiÅ¡kėjo giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku pateikti. PareiÅ¡kėja nurodo, jog terminÄ praleido, kadangi tėvas buvo labai uždaras žmogus, niekuo nepasitikėjo ir nepasakojo niekam, kad nuosavybės teise turėjo žemės ir kad žemė buvo nacionalizuota, taip pat nežinojo, kad tėvas kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir kokius dokumentus jis pateikė, todėl po tėvo mirties ji nesikreipė į nuosavybės teises atkuriančias institucijas ir nežinojo, ar tėvas pateikė visus reikalingus dokumentus nuosavybės teisėms atkurti; 2022 metais rado palėpėje Kauno apskrities Ipotekos įstaigos 1940 m. vasario 29 d.

Pildytinas raginimas, iÅ¡ kurio sužinojo, kad tėvui nuosavybės teise priklausė žemės sklypas ir kreipėsi į Lietuvos Centrinį valstybės archyvÄ , iÅ¡ kur gavo tai patvirtinančiÄ pažymÄ . Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog po A. G. kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, pareiÅ¡kėja, nuo A. G. mirties (duomenys neskelbtini), neatliko jokių aktyvių veiksmų, siekdama atkurti nuosavybės teises.

Paminėtina, jog svarbios priežastys, kurios sudaro pagrindÄ Ä¯statymų nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais Å¡ių teisių realizavimo siekia. Pagal administracinių teismų praktikÄ , nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti pripažintas svarbia terminų pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog praÅ¡ymÄ dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-146-246/2013).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, iki pasibaigiant įstatymo nustatytiems terminams turėjo galimybę domėtis apie tėvo iki nacionalizacijos valdytÄ turtÄ . Vien tai, kad pareiÅ¡kėjos tėvas nieko nepasakojo apie turėtÄ Å¾emę, nepripažintina objektyvia, nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausančia priežastimi, kliudžiusia jai savo iniciatyva pasidomėti apie tėvo iki nacionalizacijos turėtÄ nuosavybę kreipiantis į archyvus ar valstybės institucijas, vykdančias žemės reformÄ .

Tačiau pareiÅ¡kėja iki 2022 metų elgėsi pasyviai, o toks pareiÅ¡kėjos elgesys, nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiÅ¡kia jos paties subjektyvų apsisprendimÄ ir negali bÅ«ti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu minėto termino praleidimÄ . Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartÄ .

Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotÄ asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių, užkertančių keliÄ pasiekti tikslÄ , Å¡iuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos aukščiau nurodytos termino praleidimo priežastys iÅ¡ esmės yra subjektyvaus pobÅ«džio. Jos yra susijusios su pareiÅ¡kėjos subjektyviu situacijos vertinimu bei jos pačios subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesu bei savo Å¡eimos istorija ir buvusia turtine padėtimi).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėja, įgyvendindama savo teises elgėsi rÅ«pestingai ir apdairiai, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d.

H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai Rimantas Giedraitis Janina Vitunskienė Natalja Zelionkienė