2021-02-24 Nr. AB-3969-3-62-3-01070-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-831-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01070-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Druskininkų savivaldybės administracija ir gyvenamojo namo statybos bendrija „Energetikas”) dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus (toliau – ir NŽT Druskininkų skyrius) 2019 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 50SD-123-(14.50.92); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-650-(5.59E) „Dėl Jūsų skundo“; 3) įpareigoti NŽT suderinti formavimo ir pertvarkymo projekto projektą, formuojant žemės sklypą gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VĮ Turto bankas Druskininkų savivaldybės teritorijoje turto patikėjimo teise valdo 1/2 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (toliau – ir pastatas), o 1/2 pastato dalis nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo statybos bendrijai (toliau – ir GNSB) „Energetikas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ minėtas pastatas įrašytas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą (toliau – ir Sąrašas).

Pastato bendraturčiai kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administracijos direktorių prašydami organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V35-977 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ pradėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo, suformuojant žemės sklypą prie esamo nuosavybės teise valdomo pastato, darbus.

Druskininkų savivaldybės administracija 2018 m. liepos 17 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) pateikė prašymą NŽT, dėl formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo. NŽT Druskininkų skyrius, atsižvelgdamas į gautą prašymą, 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. 50SD-1097-(14.50.92.) informavo VĮ Turto banką, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. atliks formuojamo žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. 2018 m. rugpjūčio 8 d. buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktas Nr. FD-606-(14.50.129.), kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės, nustatytos patikrinimo metu.

NŽT Druskininkų skyrius 2019 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 50SD-123-(14.50.92.) „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir NŽT Druskininkų skyriaus sprendimas) atsisakė pritarti formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams ir nurodė, kad nei fiziniam asmeniui, nei VĮ Turto bankui, kuriems priklauso minėtas pastatas, nėra teisinio pagrindo parduoti ar nuomoti tokį žemės sklypą ir žemės sklypas nebus formuojamas. VĮ Turto bankas šį sprendimą apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau NŽT 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. lSS-650-(5.59E) (toliau – ir NŽT sprendimas) skundą atmetė.

3. Pareiškėjas nesutiko su skundžiamais sprendimais ir nurodė, kad VĮ Turto bankas veikia valstybės vardu ir įgyvendina vieną iš jai deleguotų funkcijų, t. y. parduoda įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų valstybės nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Taigi, vienas iš savininkų (bendraturčių), kuris šiuo konkrečiu atveju inicijavo žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas.

Žemės sklypo formavimo tikslas – efektyvus valstybės nekilnojamojo turto, t. y. pastato su jam priskirta valstybinės žemės sklypo dalimi realizavimas (pardavimas), o ne žemės sklypo formavimas, turint tikslą eksploatuoti pastatą, kaip nurodė atsakovas. Be to, priimant sprendimą ar žemės sklypas gali būti formuojamas viešame aukcione parduodamiems valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, turėtų būti vertinama ne tik statinio būklė, bet ir kokiam tikslui yra formuojamas žemės sklypas, t. y. pardavimas (nuoma) viešame aukcione ar pardavimas (nuoma) ne aukciono būdu.

Šiuo konkrečiu atveju, Druskininkų miesto valdyba 1991 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 294-v (toliau – ir Potvarkis) patvirtino projektinius pasiūlymus ir skyrė 0,12 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) 4 butų gyvenamojo namo statybai ūkio būdu, taip pat 2003 m. vasario 25 d. buvo sudarytas žemės sklypo planas Ml:500, kuris pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo suderintas. Iš paminėtų veiksmų, buvo matyti, kad žemės sklypo naudotojai, kuriems buvo skirtas naujas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai, neužbaigė žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, tačiau skirtą žemės sklypą siekė naudoti suteiktai veiklai vykdyti – gyvenamojo namo statybai ūkio būdu, tai įrodė ir tai, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Be to, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoda tik viešame aukcione, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu, o tai reiškia, kad VĮ Turto bankas parduodamas viešame aukcione valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą su jam priskirtu žemės sklypu (žemės sklypo dalimi) siekia maksimalios naudos valstybei.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnis bei Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

Aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad valstybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione parduodami tik tie valstybei nuosavybės teise priklausantys statiniai, patalpos ar jų dalys ir jiems priskirti žemės sklypai (jeigu žemės sklypas parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu ir yra suformuotas) ir kiti nekilnojamieji daiktai, kurie įtraukti į Sąrašą. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad kartu su nekilnojamuoju turtu gali būti parduodami ir išnuomojami tik šiam turtui priskirti valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (toliau – ir valstybinės žemės sklypai) arba šių žemės sklypų dalys, kai parduodamam nekilnojamajam turtui reikia tik žemės sklypo dalies, suformuoti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, žemės valdos projektus arba žemės sklypų planus, prilyginamus žemės reformos žemėtvarkos projektams arba detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jeigu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti žemės sklypų kadastro duomenys ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teisė į valstybinės žemės sklypus.

Aprašo 2.1 punkte nustatyta, kad valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi, kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn. Ši nuostata iš esmės reiškia, kad visais atvejais parduodant viešame aukcione tiek valstybei, tiek savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kartu turi būti parduodamas ir priskirtas žemės sklypas (jo dalis), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti.

Kai prie viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto valstybinė žemė negali būti perleidžiama privačion nuosavybėn, tokiu atveju su nekilnojamojo turto pirkėju turi būti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis. Be to, pagal Aprašo 18 punktą, sprendimą, ar nekilnojamajam turtui priskirtas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) gali būti perleidžiamas nuosavybėn, ar tik nuomojamas, teisės aktų nustatyta tvarka priima centralizuotai valdomo turto valdytojas, o ne NŽT.

5. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad teisės aktuose yra įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, susijusios su sklypų prie statinių formavimu. Žemės sklypas prie statinių gali būti formuojamas tik esant konkrečiai sąlygai, kai toks žemės sklypas yra būtinas šiame sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Ginčo pastatas, t. y. pamatai, neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 84 dalyse apibrėžtų pastato ir statinio sąvokų. Esant tik statinio pamatams nebuvo galima laikyti, jog jų eksploatacijai yra reikalingas žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas skundžiamais sprendimais pagrįstai nurodė, jog formuoti žemės sklypą prie nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo, kurio baigtumo procentas – 10 proc., nėra pagrindo.

7. Taip pat atsakovas nurodė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 62 punkte yra numatyta, jog organizatorius formavimo ir pertvarkymo projektą per ŽPDRIS teikia derinti institucijoms, į kurias buvo kreiptasi dėl reikalavimų pateikimo. Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti projektą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti projektą gavimo dienos (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 63 punktas). NŽT Druskininkų skyrius 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. 50SD-1090-(14.50.92.) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ atsisakė derinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkai, formavimo ir pertvarkymo projektą bei nurodė atsisakymo derinti motyvus. Pažymėjo, kad šis atsisakymas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. NŽT nuomone, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti NŽT suderinti formavimo ir pertvarkymo projektą, formuojant žemės sklypą gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, yra nepagrįstas teisės aktų reikalavimais.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Energetikas“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė skundą tenkinti.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad viešame registre yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai, todėl nėra pagrindo abejoti statinio faktiniu ir teisiniu bei teisėtu jo egzistavimu, kadangi visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat, pagal 2018 m. rugpjūčio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą ir iš prie jo pridėtų nuotraukų buvo matyti, kad formuojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkai, faktiškai statiniai stovi. Nagrinėjamu atveju, statinio eksploatavimą, t. y. naudojimą pagal tiesioginę paskirtį, ribojo, tai, kad statinys šiai dienai tėra 10 proc. baigtumo, tačiau tai jokiu būdu nereiškė, jog statinio savininkai nesiekė užbaigti statinio statybos ir tuo labiau nereiškė, kad neketino naudoti statinio pagal tiesioginę paskirtį. Be to, daugiau nei 28 metus, statinio savininkai valstybinę žemę aplink statinį prižiūrėjo ir tvarkė. Nesant suformuoto žemės sklypo prie statinio, nebuvo galimybės gauti statybos leidimą ir užbaigti statinio statybą.

10. GNSB „Energetikas“ taip pat nurodė, kad nenustačius savininkų neteisėtų veiksmų ar kaltės dėl valstybinės žemės ir statinio, kurio baigtumas 10 procentų, naudojimo, atsakovas skundžiamais sprendimais atsisakydamas formuoti žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, statinio savininkams sukėlė neproporcingai didelę žalą, bei paneigė pastato bendrasavininkų teisę į nuosavybę ir teisėtus lūkesčius. Byloje buvo nustatyta, kad ginčo žemėje faktiškai yra pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB „Energetikas“ priklausantys statiniai – pamatai. Kad statiniai nėra išnykę, patvirtino byloje esančios prie 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto esančios nuotraukos, taigi nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Energetikas“ nėra praradę nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą ir turėjo teisę formuoti žemės sklypą bei jį įsigyti be aukciono iš valstybės (valstybinę žemę), reikalingą nebaigtam statyti statiniui eksploatuoti. Be to, (duomenys neskelbtini), Druskininkai, esantis nebaigtas statyti statinys, atitiko statinio sąvoką, kaip tai numatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo VĮ Turto banko skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis Lietuvos Respublika ir GNSB „Energetikas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį valdo pastatą – gyvenamąjį namą (1A0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkai. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančią 1/2 šio pastato dalį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis pastato baigtumas yra 10 proc. NŽT Druskininkų skyrius, atsižvelgdamas į Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 17 d. pateiktą Žemės planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl formuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkai, formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo, 2018 m. rugpjūčio 8 d. atliko formuojamo žemės sklypo faktinių duomenų patikrinimą vietovėje.

Faktinių duomenų patikrinimo vietovėje metu NŽT Druskininkų skyrius nustatė, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Druskininkai, yra įrengti pamatai, sumontuoti betoniniai blokai, kurie apaugę savaiminiais medžiais ir krūmais. Naujai formuojamas žemės sklypas nėra naudojamas, teritorijoje auga savaiminiai medžiai ir krūmai. Faktinių duomenų patikrinimo metu padaryta išvada, jog formuojamas žemės sklypas prie pastato, nėra naudojamas šiam pastatui eksploatuoti. Žemės sklype nėra vykdoma veikla, susijusi su pastato, kurio baigtumas 10 proc., naudojimu (2018 m. rugpjūčio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktas Nr. FD-606-(14.50.129.)).

VĮ Turto bankas 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. (15.27-44)-SK4-12779 „Dėl informacijos suteikimo“ kreipėsi į NŽT Druskininkų skyrių ir prašė pritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkai, formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams. NŽT Druskininkų skyrius 2019 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 50SD-123-(14.50.92.) „Dėl informacijos suteikimo“ VĮ Turto bankui paaiškino, jog pagrindo formuoti žemės sklypą prie pastato, kurio baigtumas 10 proc., nėra ir atsisakė pritarti formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams bei nurodė, kad nei fiziniam asmeniui, nei VĮ Turto bankui, kuriems priklauso minėtas pastatas, nėra teisinio pagrindo parduoti ar nuomoti tokį žemės sklypą ir žemės sklypas nebus formuojamas.

VĮ Turto bankas šį sprendimą apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau NŽT 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. lSS-650-(5.59E) skundą atmetė.

13. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punkte, pagal kurį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, šiuose teisės aktuose yra įtvirtintos bendro pobūdžio nuostatos, susijusios su sklypų prie statinių formavimu. Teismas pabrėžė tai, kad žemės sklypas prie statinių gali būti formuojamas tik esant konkrečiai sąlygai, kai toks žemės sklypas yra būtinas šiame sklype esantiems statiniams eksploatuoti.

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 2.1 punkte reglamentuota, kad privatizuojant valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – statinius ir įrenginius ar jų dalis (toliau – ir privatizavimo objektai) pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, kartu su privatizavimo objektu turi būti parduodami ar išnuomojami valstybei priklausantys žemės sklypai ar jų dalys, kurių reikia privatizavimo objektams eksploatuoti. Nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarką nustato Aprašas, kurio 6 punkte reglamentuojama, kad kartu su nekilnojamuoju turtu gali būti parduodami ir išnuomojami tik šiam turtui priskirti žemės sklypai arba šių žemės sklypų dalys, kai parduodamam nekilnojamajam turtui reikia tik žemės sklypo dalies, suformuoti pagal įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, žemės valdos projektus arba žemės sklypų planus, prilyginamus žemės reformos žemėtvarkos projektams arba detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, jeigu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti žemės sklypų kadastro duomenys ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teisė į šiuos žemės sklypus. Aprašo 13.5 punkte numatytas vienas iš NŽT veiksmų, kurį NŽT turi atlikti, gavusi aukciono organizatoriaus prašymą ir dokumentus – NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas išduoda pažymą, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis yra reikalingas įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui eksploatuoti, ir nurodo valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) patikėtinį – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją.

15. Teismas pažymėjo, kad nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnis, nei Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), pagal kurias realizuojamas valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, nenumato žemės sklypų prie nekilnojamojo turto objektų formavimo tvarkos ir sąlygų. Tačiau atsižvelgiant į Taisyklių 2 punktą, kuriame nustatyta, kad šios Taisyklės mutatis mutandis taikomos ir savivaldybės institucijai, ir į Taisyklių 76 punktą, kuriame įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamasis turtas parduodamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, teismas padarė išvadą, kad žemės sklypai prie statinių ir įrenginių, kuriuos savivaldybės numato parduoti viešame aukcione, formuojami vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte (valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) nustatyta tvarka.

16. Iš aptarto teisinio reguliavimo teismas padarė išvadą, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, šio teisinio santykio subjektams negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos. Tai lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 pripažino, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams, būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar ginčo sklype yra faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis. Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir 2013 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Šioje administracinėje byloje teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią ar kitokią veiklą.

17. Teismo vertinimu, byloje esantis 2018 m. rugpjūčio 8 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktas Nr. FD-606-(14.50.129.) bei prie jo pridėtos nuotraukos patvirtino, kad žemės sklype yra likę tik pamatai, sumontuoti betoniniai blokai, o tai reiškia, kad teisinėje registracijoje nurodyto pastato – gyvenamojo namo, iš tiesų nėra. Iš esmės neginčydamas šių aplinkybių, pareiškėjas teigė, kad jam turi būti suformuotas žemės sklypas, nes aukcione valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tik su jam priskirtu žemės sklypu (žemės sklypo dalimi), be to, nesant suformuoto žemės sklypo prie statinio, nėra galimybės gauti statybos leidimą ir užbaigti statinio statybą.

18. Teismas įvertino, kad pastatas (pamatai) negali būti naudojamas pareiškėjo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, o aplinkybė, kad VĮ Turto bankas siekia parduoti pastatą su jam priskirtu žemės sklypu, neturėjo teisinės reikšmės, kadangi ginčo dalyką sudarė sklypo suformavimo galimybė statiniui eksploatuoti, o ne jam parduoti ar statyti. Įvertinus tai, kad VĮ Turto bankui turto patikėjimo teise priklausantis pastatas (pamatai) negalėjo būti eksploatuojamas pagal jo naudojimo paskirtį (gyvenamoji), o nesant statinio, kuris galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, nebelieka sąlygos, lemiančios poreikį formuoti žemės sklypą tokiam statiniui eksploatuoti.

19. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog VĮ Turto bankas prašė suformuoti žemės sklypą prie faktiškai nenaudojamo statinio, atsakovas skundžiamais sprendimais pagrįstai nusprendė, kad žemės sklypas tokiam statiniui eksploatuoti negalėjo būti formuojamas. Įvertinus tai, kad statinio baigtumą sudarė 10 procentų, buvo padaryta pagrįsta išvada, jog tokio statinio, pagal Nekilnojamojo turto registre numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti, todėl nebuvo teisinio pagrindo formuoti žemės sklypo minėtam statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį.

20. Teismo vertinimu, iš ginčijamų atsakovo sprendimų turinio buvo matyti, kad pareiškėjui iš esmės ir laiku atsakyta į jo keltus klausimus dėl žemės sklypo formavimo. Anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtino, kad ginčijamuose sprendimuose neabejotinai atsispindėjo faktinis ir teisinis jų priėmimo pagrindas bei motyvacija, tokie aktai atitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, todėl tenkinti pareiškėjo skundą ir naikinti skundžiamus administracinius aktus nebuvo jokio pagrindo.

III. 21. Pareiškėjas VĮ Turto bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimu suspenduojama VĮ Turto banko pareiga įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją – parduoti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose ir tokiu būdu užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą ir maksimalią naudą visuomenei.

22.2. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, valstybinės žemės patikėtinio teises centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – VĮ Turto bankas įgyvendina vadovaudamasis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sudarydamas valstybinės žemės nuomos ir (ar) valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutartis. NŽT, šiuo metu patikėjimo teise valdanti valstybei priklausantį žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Druskininkuose ir nepritarianti žemės sklypo formavimui, pažeidžia Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Nesuformuotas žemės sklypas negali būti perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kuris neturi galimybės vykdyti teisės aktuose numatytos funkcijos – vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu į Sąrašą įraukto turto pardavimą. NŽT veiksmai riboja Turto banko teisės aktais nustatytą pareigą įgyvendinti centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, valdymą ir atlikti veiksmus, numatytus Žemės įstatyme.

22.3. Šiuo atveju susiduriama su situacija, kai atskirų teisių įgyvendinimas yra susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės – nesuformavus žemės sklypo, negalimas kitų teisių – žemės sklypo valdymo ir pardavimo, įgyvendinimas ir atvirkščiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013, yra pažymėjęs, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, kad, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji.

22.4. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatyme vartojama „statinio“, bet ne „pastato“ sąvoka. Šios sąvokos Žemės įstatyme yra apibrėžiamos skirtingai, žemės sklypų formavimui taikytina „statinio“, bet ne „pastato“ sąvoka (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 3 p.). Analogiška nuostata dėl žemės sklypų formavimo įtvirtinta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4 punkte (Projektas rengiamas kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį).

22.5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. Pagal teismų praktikoje suformuluotą taisyklę dėl to, kas laikoma užstatyta žeme, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau visais atvejais apie tai, žemė yra užstatyta ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo žemės plote statinys egzistuoja. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas, 2018 m. rugpjūčio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir prie jo pridėtos nuotraukos. Nekilnojamasis daiktas pastatytas (įrengtas) teisės aktų nustatyta tvarka. Egzistuojant tiek teisiniam, tiek faktiniam užstatytos žemės kriterijams, žemės sklypas laikytinas užstatytu. Įvertinus tai, kad žemės sklypas formuotinas įgyvendinat VĮ Turto bankui teisės aktais įtvirtintą pareigą parduoti į Sąrašą įtrauktą turtą bei, kad žemės plotas, kuriame yra teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas turtas, atitinka užstatytos žemės sąvokai taikomus faktinį ir teisinį kriterijus, neformuoti Potvarkiu skirto žemės sklypo, pagrindo nėra.

22.6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypai prie statinių ir įrenginių, kuriuos savivaldybės numato parduoti viešame aukcione, formuojami vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad pastatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra įtrauktas į Sąrašą ir patikėjimo teise valdomas VĮ Turto banko, be to, Druskininkų miesto valdyba potvarkiu yra skyrusi 0,12 ha žemės sklypą 4 butų gyvenamojo namo statybai, todėl laikantis Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto žemės sklypo patikėtinio teises įgyvendinti turi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – VĮ Turto bankas, kuriam turėtų būti perduotas žemės sklypo valdymas patikėjimo teise.

22.7. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir NŽT, sprendžiant dėl valstybės turto pardavimo vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ nuostatomis. Tačiau nuo 2014 m. spalio 1 d., valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione organizavimą ir vykdymą, parduodamo ar nuomojamo žemės ploto nustatymą, sandorių, įvykus aukcionui dėl nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų, sudarymą reglamentuoja Aprašas, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 nuostatos minėtoms procedūroms nėra taikomos.

22.8. Valstybės turtas turi būti valdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Disponavimo įstatymas) 9 straipsnyje nustatytais valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės. Žemės sklypo nesuformavus prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu į Sąrašą įtraukto statinio ir neperdavus jo valdymo VĮ Turto bankui, valstybė ne tik, kad negaus pajamų, bet turės inicijuoti statinio, įregistruoto teisės aktų nustatyta tvarka, pripažinimą nereikalingu (netinkamu) naudoti procedūrą, ir padengti jo likvidavimo sąnaudas. Valstybė vietoj gautinos naudos patirs sąnaudas ir tokiu būdu bus pažeisti Disponavimo įstatyme įtvirtinti valstybės turto valdymui taikomi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principai. Žemės sklypo, kuriame yra statinys, valdymo patikėjimo teise neperdavimas (prieš tai jo nesuformavus) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui – VĮ Turto bankui, laikytinas viešosios teisės principo pažeidimu, kuris riboja VĮ Turto banko teisės aktais nustatytos pareigos įgyvendinimą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Energetikas“ prašo priimti jo pareiškimą dėl prisidėjimo prie pareiškėjo VĮ Turto banko apeliacinio skundo ir VĮ Turto banko apeliacinį skundą tenkinti.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo GNSB „Energetikas“ sutinka ir palaiko pareikšto apeliacinio skundo reikalavimus ir apskųsto teismo sprendimo naikinimo pagrindus bei papildomai nurodo, kad be VĮ Turto banko apeliaciniame skunde nurodytų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nieko nepasisakė dėl to, kad: 1) valstybiniame žemės sklype tiek teisiškai, tiek faktiškai stovi nebaigtas statyti statinys; 2) daugiau nei 28 metus, statinio savininkai valstybinę žemę aplink statinį prižiūrėjo ir tvarkė savo lėšomis, paskutinį kartą valstybinis žemės sklypas už privačias lėšas sutvarkytas 2019 m. rudenį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia statinio savininko interesus ir teisėtus lūkesčius; 3) NŽT raštai pažeidžia tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens GNSB „Energetikas“ teisėtus lūkesčius. Statinio dalis yra pastatyta, valstybės institucijos tam pritarė, išdavė atitinkamus dokumentus ir fiziniai asmenys žinojo, kad kliūčių suformuoti sklypą prie statinio nebus. NŽT skyrius dar 2015 m. sutiko, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, tačiau dabar skyrius prieštarauja jo paties priimtiems sprendimams, užkerta kelią fiziniams asmenims naudotis statiniu, tuo pažeisdamas bendraturčių nuosavybės teises ir teisėtų lūkesčių principą.

25. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų, reikalingų esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, formavimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Ir nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog:

26.1. tiek NŽT, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 nuostatomis, tačiau Aprašo, kuriuo apeliaciniame skunde remiasi VĮ Turto bankas, 13.5 papunktyje numatytas vienas iš NŽT veiksmų, kurį NŽT turi atlikti, gavusi aukciono organizatoriaus prašymą ir dokumentus – NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas išduoda pažymą, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis yra reikalingas įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui eksploatuoti, ir nurodo valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) patikėtinį – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo, darytina išvada, kad ir privatizavimo objektams žemės sklypai taip pat formuojami turint konkretų tikslą – eksploatuoti statinius, priskirtus privatizavimo objektams.

26.2. „<...> 10 proc. statinio baigtumo nereiškia, kad pardavimo atveju nebūtų siekiama užbaigti statinio statybos ir neketinama jo naudoti pagal tiesioginę paskirtį <...>“, tačiau Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.4. papunktyje nėra numatyta galimybė formuoti žemės sklypą būsimam statiniui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuriuo patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašas, 2.1 punktu, valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas viešame aukcione parduodamas kartu su jam priskirtu valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ar jo dalimi (toliau – ir žemės sklypas), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, jeigu pagal valstybinės žemės sandorių sudarymą reglamentuojančius įstatymus žemės sklypas gali būti perduodamas privačion nuosavybėn.

29. Aprašo 6 punkte numatyta, kad kartu su nekilnojamuoju turtu gali būti parduodami ir išnuomojami tik šiam turtui priskirti valstybei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (toliau – valstybinės žemės sklypai) <...>. Aprašo 7 punkte numatyta, kad žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – ir žemės sklypo planas) rengimo pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus organizatorius yra aukciono organizatorius, žemės sklypų teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų ir žemės sklypų planų rengimą finansuojantis savo lėšomis. Aprašo 12 punkte numatyta, kad aukciono organizatorius, prieš pradėdamas organizuoti aukcioną, kreipiasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovą su prašymu priimti sprendimą suformuoti žemės sklypą, priskirtą nekilnojamajam turtui (jeigu žemės sklypas nesuformuotas), nustatyti servitutus, kai to reikia, ir išduoti pažymą, ar kaimo teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Prie prašymo pridedamas žemės sklypo planas ir žemės sklypo kadastro duomenų byla.

30. Aprašo 13 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 2 mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos atlieka šiuos veiksmus: 13.1. priima sprendimą suformuoti žemės sklypą – patvirtinti jo kadastro duomenis (jeigu žemės sklypas nesuformuotas); 13.2. nustato žemės sklypo dalies, kurios reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, dydį, jeigu nekilnojamąjį turtą sudaro statinio ar įrenginio dalis arba žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai (jeigu ne visi žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (jų dalys) parduodami); 13.3. nustato žemės sklypo servitutus (jeigu servitutai nenustatyti); 13.4. parengia pažymą, ar kaimo teritorijoje esančiam nekilnojamajam turtui priskirtas žemės sklypas grąžintinas natūra piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 13.5. išduoda pažymą, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis yra reikalingas įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, ir nurodo valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) patikėtinį – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją. Aprašo 14 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys Aprašo 13 punkte nurodytus dokumentus (duomenis) pateikia aukciono organizatoriui.

31. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178 2.1 punkte naudojama teisinė formuluotė – žemės sklypas (jo dalis), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti, o ne tokia, kaip įtvirtinta šio Sprendimo 27 punkte nurodytame teisiniame reglamentavime – žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

32. Byloje nustatyta, kad VĮ Turto bankas Druskininkų savivaldybės teritorijoje turto patikėjimo teise valdo 1/2 pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (toliau – ir pastatas), o 1/2 pastato dalis nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo statybos bendrijai (toliau – ir GNSB) „Energetikas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ minėtas nekilnojamasis turtas įrašytas į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.

33. Atsižvelgiant į tai, kad Druskininkų miesto valdyba 1991 m. gruodžio 21 d. potvarkiu Nr. 294-v yra skyrusi 0,12 ha žemės sklypą 4 butų gyvenamojo namo statybai, o valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas parduodamas viešame aukcione (Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 163), turi būti formuojamas žemės sklypas, kurio reikia parduodamo nekilnojamojo turto eksploatavimui, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 1178, kuriuo patvirtintas Aprašas, 2.1 punkte nustatytos pardavimo viešame aukcione sąlygos. Pažymėtina, kad tai atitinka ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, kuriomis remiantis tokioje teisinėje situacijoje būtent VĮ Turto bankui turi būti perduotas žemės sklypo valdymas patikėjimo teise.

34. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šio Sprendimo 28–30 punktuose nurodytas teisinis reglamentavimas, taikytinas ginčo teisiniams santykiams, sukuria prielaidas valstybinės žemės sklypų formavimo ypatumams pripažinti ne tik dėl šio Sprendimo 27 ir 28 punktuose paminėto teisinio reglamentavimo jau minėtų esminių skirtumų, kuriuos lemia nekilnojamojo turto teisinė padėtis, bet ir tikslų, kurių siekiama aukcione parduodant valstybės turtą – gauti maksimalią naudą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str.).

35. Šiuo konkrečiu atveju neatsižvelgus į turto teisinės padėties specifiką ir taikant bendrąsias taisykles, pagal kurias formuojami žemės sklypai, reikalingi statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, būtų nepaisoma viešojo intereso imperatyvų, taikytinų disponuojant valstybės turtu, todėl pareiškėjo skundas iš dalies patenkinamas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. 50SD-123-(14.50.92) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. lSS-650-(5.59E) „Dėl Jūsų skundo“ panaikinami ir NŽT įpareigojama iš naujo spręsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, derinimo klausimą (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. 50SD-123-(14.50.92) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. lSS-650-(5.59E) „Dėl Jūsų skundo“.

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių iš naujo spręsti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, derinimo klausimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius