2015-11-11 Nr. AB-21794-3-61-3-05000-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1342-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05000-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Liutenas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. spalio 15 d. teismui padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. KS-56 ir pripažinti, kad suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės tarybos narys L. P. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 straipsnio 2 ir 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 11 straipsnio 1 dalį; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio nuostatomis, teismas nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) sprendimas, priimtas dėl L. P., jokių teisių ar pareigų pareiškėjui nenustato, taigi nesukelia ir teisinių pasekmių.

II. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jau skundo priėmimo stadijoje pasisakė, kad ginčijamas aktas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Paaiškina, kad dėl L. P. pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kadangi minėtas asmuo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo, kad eina AB „Utenos melioracija“ vadovo ir valdybos pirmininko pareigas, o UAB „Utenos vandenys“ eina pareigas stebėtojų taryboje. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir AB „Utenos melioracija“ dalyvauja UAB „Utenos vandenys“ viešajame pirkime vandentiekių ir nuotekų tinklų rekonstrukcijai. Šiuo metu dėl konkurso rezultatų vyksta civilinis ginčas. Mano, kad L. P. einamos pareigos gali turėti įtakos pareiškėjo teisės ir interesams viešajame konkurse. Pripažinus, kad L. P. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, tokia išvada gali turėti įtakos vertinant viešojo pirkimo rezultatų teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. KS-56 ir pripažinti, kad suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės tarybos narys L. P. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 straipsnio 2 ir 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 11 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo įsitikinimu, L. P., nenurodęs viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje apie einamas pareigas – AB „Utenos melioracija“ vadovo ir valdybos pirmininko bei UAB „Utenos vandenys“ – stebėtojų taryboje, ir kartu su pareiškėju dalyvaudamas UAB „Utenos vandenys“ viešajame pirkime vandentiekių ir nuotekų tinklų rekonstrukcijai, sudarė sąlygas neteisėtiems viešojo pirkimo rezultatams. Pareiškėjas mano, kad pripažinus, jog L. P. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, tokia išvada gali turėti įtakos vertinant viešojo pirkimo rezultatų teisėtumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2008 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-348/2008).

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr.,pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, 2015 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, konstatavo, jog ginčijamas Komisijos sprendimas, priimtas dėl L. P., jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nenustato.

Šuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, prašymą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Šias išvadas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo administracinėje byloje Nr. A442-548/2010.

Atsižvelgusi į išdėstytą kryptingą ir nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje, neišnagrinėjęs skunde nurodytų aplinkybių ir nevertinęs byloje susiklosčiusių teisinių santykių bei lakoniškai konstatuodamas, kad ginčijamas Komisijos sprendimas jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukelia, padarė neteisėtą ir administracinių teismų praktika nepagrįstą materialinio teisinio pobūdžio išvadą.

Vadovaudamasi šiomis išvadomis, teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilnius apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liutenas“ skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas