2020-05-06 Nr. AB-9045-3-61-3-02178-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1113-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02178-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alaus puta“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. ATK2-85/18 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Nutarimu jam paskirta 360 Eur bauda už tai, kad jis nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo prekiauti draudžiamu laiku, t. y. nuo 20 iki 10 val., neišpilstytais alkoholiniais gėrimais gamyklinėje pakuotėje bei Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto draudimo parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimas priimtas praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 2 mėnesių terminą. Pareiškėjo įsitikinimu, 2 mėnesių terminas turėjo būti skaičiuojamas ne nuo policijos surinktos medžiagos perdavimo Departamentui dienos, o nuo 2018 m. kovo 2 d., kadangi būtent šią dieną buvo nustatytos visos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Nutarimas.

4. Pareiškėjas teigė, kad neegzistuoja Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 4 dalies 3 punkto pažeidimų požymiai. Departamentas neatliko tinkamo tyrimo ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų atskleistos faktinės aplinkybės dėl alkoholinių gėrimų pardavimo ir pirkėjo amžiaus, netyrė ir nevertino pareiškėjo bei barmenės paaiškinimų. Barmenė aiškiai nurodė, kad nepakankamo amžiaus pirkėjui alkoholinių gėrimų nepardavė, iš kiekvieno pirkėjo ji reikalauja asmens tapatybės dokumentų ir tikrina jų amžių.

5. Pareiškėjas manė, kad Departamentas nepagrįstai sutapatino barmenės ir Bendrovės veiksmus. Barmenės veiksmai, kuriais ji viršijo suteiktus įgaliojimus ir padarė darbo drausmės pažeidimą, negali užtraukti atsakomybės Bendrovei. Juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas, padaręs pažeidimą, veikė pagal kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų.

6. Bendrovė teigė, kad ji nuolat aktyviai imasi priemonių ir kontroliuoja Įstatymo nuostatų laikymąsi, darbuotojai supažindinti su Įstatymo reikalavimais pasirašytinai, atitinkami pranešimai matomose pirkėjams vietose iškabinti Bendrovės bare. Bendrovė atliko visus veiksmus tam, kad jos prekybos vietoje būtų užtikrintas Įstatymo nuostatų laikymasis. Departamentas neįrodė pareiškėjo kaltės, Bendrovės, kaip juridinio asmens, kaltės klausimas Nutarime neaptartas.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad jis visapusišką informaciją apie galimą pažeidimą gavo tik 2018 m. balandžio 30 d., todėl 2 mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, nebuvo praleistas. Pažeidimo nustatymo Departamente diena yra 2018 m. balandžio 30 d. pažeidimo protokolo Nr. ATK2-078 surašymo diena.

9. Atsakovo įsitikinimu, surinkti įrodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, paneigia Bendrovės darbuotojos 2018 m. kovo 14 d. rašytiniame paaiškinime pateiktą versiją, kad ji alkoholinių gėrimų jaunesniam kaip 20 metų amžiaus asmeniui nepardavė. Nėra pagrindo abejoti policijos pareigūno ir pirkėjo nurodytomis aplinkybėmis. Surinkti įrodymai pakankami patvirtinti, kad pareiškėjo bare 2018 m. kovo 2 d. 23.25 val. darbuotoja R. V., veikdama Bendrovės vardu, naudai ir interesais, pardavė išpilstytus alkoholinius gėrimus, neužtikrindama vartojimo vietoje (pardavė juos išsinešti), ir juos pardavė jaunesniam kaip 20 metų asmeniui.

10. Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo. Prekybą vykdantys darbuotojai veikia pareiškėjo vardu ir interesais, todėl pareiškėjo atsakomybei už Įstatymo pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šio Įstatymo normos dispozicijoje, faktą.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12. Teismas, nustatęs kad atsakovas pažeidimo protokolą Nr. ATK2-078 surašė 2018 m. balandžio 30 d., o Nutarimą skirti ekonominę sankciją priėmė 2018 m. gegužės 24 d., atsižvelgęs į AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankcijos skyrimo terminą ir šio termino eigos pradžią, sprendė, kad Departamentas priimdamas ginčijamą Nutarimą minėtų AKĮ nuostatų nepažeidė.

13. Teismas nurodė, kad Bendrovės padarytus pažeidimus patvirtina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo G. J. 2018 m. kovo 5 d. tarnybinis pranešimas, pirkėjo M. L. 2018 m. kovo 2 d. rašytinis pasiaiškinimas, 2018 m. balandžio 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, 2018 m. kovo 2 d. daiktų paėmimo protokolas ir kiti byloje esantys duomenys.

14. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad draudžiamu laiku Bendrovei priklausančiame bare buvo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, neužtikrinant, kad pilstomi (ar išpilstyti) alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Teismas nurodė, jog vien fakto, kad iš Bendrovei priklausančios viešojo maitinimo vietos po 20 val., kai alkoholinius gėrimų mažmeninė prekyba yra draudžiama, išėjo asmuo, nešinas plastikiniu indu su stipriu alkoholiniu gėrimu, pakanka konstatuoti, kad alkoholio pardavimas paros metu, kai tokia prekyba draudžiama, įvyko, šie Bendrovės veiksmai kvalifikuotini kaip AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas. Bendrovės argumentai, kad ji instruktuoja darbuotojus apie AKĮ nustatytus mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, o bare buvo iškabinusi atitinkamus informacinius pranešimus pirkėjams, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi.

15. Teismas nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad M. L. nebuvo suėję 20 metų, kai jis 2018 m. kovo 2 d., apie 23.35 val. iš Bendrovės parduotuvės išsinešė perpiltą alkoholinį gėrimą plastikinėje taroje, kuomet dirbo R. V. Pirkėjas 2018 m. kovo 2 d. paaiškinimuose nurodė, kad jam pardavėja pardavė alkoholinį gėrimą, amžiaus neklausė, asmens dokumentų neprašė, 2018 m. balandžio 19 d. jis atpažino R. V., kaip pardavusią jam alkoholį. Barmenė, kuri paaiškinimus policijos pareigūnams davė beveik po dviejų savaičių nuo įvykio, t. y. 2018 m. kovo 14 d., nurodė, kad apie 23.25 val. jokiam asmeniui, neturinčiam 20 metų amžiaus, alkoholinių gėrimų nepardavė, kad visuomet prašo asmens dokumento. Teismas pažymėjo, kad pirkėjo M. L. 2018 m. kovo 2 d. duoti paaiškinimai yra nuoseklūs ir aiškūs. Teismo vertinimu, barmenės paaiškinimai yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepaneigia objektyviai egzistavusių faktų, kad Bendrovės parduotuvėje pirkėjas M. L., kuriam tuo metu buvo 19 metų, 2018 m. kovo 2 d. po 20 val. įsigijo ir išsinešė alkoholinį gėrimą, perpiltą į plastikinį bokalą. Vėliau pirkėjo M. L. nurodytos aplinkybės, jog jis tiesiogiai ginčo alkoholio nepirko, o paprašė, kad jį nupirktų vyresnis asmuo, nebuvo nurodytos jo sulaikymo dieną teiktuose paaiškinimuose, barmenės 2018 m. kovo 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose, todėl teismas juos vertino kritiškai.

16. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-352-359/2018 neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, ir pažymėjo, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai.

17. Teismo vertinimu, paskirta ekonominė sankcija yra teisinga ir proporcinga. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Alaus puta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Nutarimo ir teismo sprendimo neteisėtumą patvirtina įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. II-352-359/2018, kuriame pripažinta, jog barmenė nepažeidė AKĮ reikalavimų. Juridinio asmens atsakomybė turi būti nustatinėjama atsižvelgiant jo atstovų ir (ar) darbuotojų atliktus veiksmus. Bendrovės vardu nebuvo atliktas joks teisei priešingas veiksmas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nutarimas administracinėje byloje Nr. II-352-359/2018 neturi juridinės reikšmės Bendrovės veiksmų kvalifikavimui, nes šioje byloje skundžiamu Nutarimu bauda Bendrovei buvo skirta už barmenės veiksmus.

19.2. Teismas neįvertino aplinkybių, kad Departamentas neatliko tinkamo tyrimo ir nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai bei objektyviai ištirtos alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybės. Departamentas neįvertino barmenės pateiktų paaiškinimų, nevertino Bendrovės ir barmenės kaltės.

19.3. Pirmosios instancijos teismas neatliko jokių realių įrodymų tyrimo veiksmų, neapklausė nė vieno liudytojo ir nesivadovavo aukščiau nurodytu Kauno apylinkės teismo nutarimu, kuris buvo priimtas išsamiai apklausus visus žinomus įvykio liudytojus.

19.4. Teismas neįvertino to, kad Bendrovė laikosi (laikėsi) AKĮ reikalavimų ir deda visas įmanomas pastangas, kad būtų užtikrintas AKĮ nuostatų laikymasis.

19.5. Bylos medžiagoje nėra patikimai įrodytas faktas, kad po 20 val. iš Bendrovės baro išėjo asmuo, nešinas plastikiniu indu su stipriu alkoholiniu gėrimu. Joks iš baro išeinantis asmuo prie baro nebuvo sulaikytas, nebuvo atliktas joks tyrimas, kuris galėtų patvirtinti, jog kažkoks asmuo nešėsi iš baro būtent stiprų alkoholinį gėrimą. Be to, pardavėjai negali būti atsakingi už pirkėjų veiksmus ir jų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Būtina išsamiai ištirti ir įvertinti alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybes, pardavėjo bei pirkėjo pokalbį ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju apie tokias aplinkybes nei Nutarime, nei bylos medžiagoje nėra jokių duomenų. Teismas šių argumentų nepaneigė.

19.6. Skundžiamame sprendime teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo nutartimis bylose, kurios nei panašios, nei analogiškos nagrinėjamai bylai.

19.7. Teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo skundo argumentų dėl praleisto 2 mėnesių termino Nutarimui priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), visų pirma pasisakys dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių netinkamo taikymo.

21. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

22. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną sprendimą.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendime, pasisakydamas dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarimo reikšmės šiam ginčui, pagrįstai pažymėjo, kad: šis nutarimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai (ABTĮ 57 str. 2 d.); teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles; tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas. Teismas taip pat pažymėjo, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015).

24. Tačiau išdėstęs šios Nutarties 23 punkte nurodytas procesines teisės aiškinimo taisykles pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik abstrakčia išvada, kad atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog Departamento surinktų įrodymų pakanka pripažinti Bendrovę pažeidus AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą, ir visiškai nevertino aplinkybių, nustatytų administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriomis paneigtas pareiškėjo darbuotojos padaryto administracinio teisės pažeidimo faktas. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių teisinių argumentų, kodėl šioje administracinėje byloje tos pačios aplinkybės patvirtina juridinio asmens padarytą pažeidimą, įtvirtintą AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Būtina pažymėti, kad teismo nutarime buvo vertinti liudytojo M. L. parodymai ir aplinkybės, lėmusios jų nesutapimus.

25. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismui sprendime neatskleidus išsamaus įrodinėtinų aplinkybių byloje vertinimo ir nepateikus tokius vertinimus pagrindžiančio teisinio argumentavimo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali priimti galutinio sprendimo dėl šio ginčo, todėl bylą perduoda tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alaus puta“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė