2K-612/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-612/2012 Teisminio proceso nr. 1-50-2-00064-2011-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.9.6;1.2.14.1.2.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. J. M. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutarties.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nuosprendžiu R. J. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „Chrysler Voyager“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens J. R. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą ir susipažinusi su byla,

nustatė:

J. R. M., padaręs BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su juridinio asmens atstovu. Nustatyta, kad J. R. M. 2011 m. sausio 18 d., apie 21.15 val., Panevėžyje, UAB „N.“ teritorijoje, esančioje Tiekimo g. 5, įsibrovęs į saugyklą – UAB „N.“ priklausančią kuro talpyklą, išleisdamas iš jos dyzelinį kurą pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „N.“ priklausantį turtą – 607 litrus dyzelinio kuro bendros 2284 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo užkluptas ir sulaikytas bendrovės atstovų bei saugos tarnybos darbuotojų.

Kasaciniu skundu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, J. R. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria konfiskuotas jo automobilis.

Kasatorius pripažįsta, kad ketino pavogti dyzelino, kurį supylė į kanistrus ir juos sukrovė į savo automobilį, bet nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas. Be to, jis pažymi, kad su UAB „N.“ vadovybe susitaikė.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasatorius teigia, kad nors kėsinosi automobilį panaudoti dyzelino išvežimui iš UAB „N.“ teritorijos, tačiau pradėto daryti nusikaltimo nebaigė ir automobilio, kaip nusikaltimo įrankio, nepanaudojo. Dėl to šio automobilio negalima pripažinti nusikaltimo įrankiu ir jį konfiskuoti, nes BK 72 straipsnyje nenurodyta, kad pasikėsinimo įvykdyti nusikaltimą įrankis būtinai konfiskuotinas.

Kasaciniame skunde J. R. M. nurodo esantis senyvo amžiaus, gauna pensiją, o šeimoje yra dvi dukros studentės ir bedarbis sūnus, kuriems reikalinga materialinė pagalba. Automobilis kasatoriui, taip pat jo žmonai, reikalingas važiuoti pas gydytojus bei aplankyti atskirai gyvenančius vaikus, o įsigyti kitą automobilį jis neturi lėšų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Rimvydas Valentukevičius prašo šį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad taikant BK 72 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, jog turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. Teismas turi vertinti turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui ir gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tuo atveju, kai toks turtas nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad jo panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad be jo panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas nebūtų įmanomas. Paprastai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojasi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-534/2011). Prokuroras mano, kad pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada kasatoriui priklausantį automobilį traktuoti kaip priemonę, palengvinusią nusikalstamos veikos padarymą. Pasak prokuroro, be automobilio kasatoriui būtų buvę sudėtinga išgabenti kanistrus, į kuriuos jis ketino supilti didelį kiekį dyzelino. Taigi automobilis buvo naudojamas kaip priemonė, palengvinanti nusikalstamos veikos darymą, arba kaip priemonė, be kurios panaudojimo pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos padarymas būtų labai pasunkintas.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat tinkamai argumentavo išvadas dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo. Prokuroro manymu, kasatoriaus argumentai dėl BK 67 straipsnio 2 dalyje nuostatos, pagal kurią pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir turto konfiskavimas, yra nepagrįsti. Šiuo atveju atsižvelgtina į sisteminį, o ne tik į gramatinį ir atskirtą nuo kitų BK normų aiškinimą. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės apie jo turtinę padėtį, automobilio reikalingumą šeimos poreikiams tenkinti, prokuroro manymu, nėra reikšmingos.

Kasacinis skundas atmestinas

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Esminis kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo BK 72 straipsnio taikymo yra tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta, vadinasi, ir konfiskuotas automobilis kaip priemonė nebuvo panaudota nusikalstamai veikai įgyvendinti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo, darydamas nusikalstamą veiką. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais. BK 72 straipsnio nuostatos suponuoja, kad svarbiausia nustatyti, ar pagal bylos aplinkybes konfiskuojamas turtas priklauso turto kategorijai, kuri pagal BK laikoma konfiskuotinu turtu.

Spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, 2K-463/2011, 2K-339/2008).

Iš byloje nustatytų ir teismų sprendimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad J. R. M. pasirūpino, jog į įvykio vietą būtų specialiai atvarytas automobilis, nes be jo taptų sudėtinga (ar visai neįmanoma) išgabenti grobiamo dyzelino pripildytus pakankamai didelius kanistrus, kurių buvo keletas. Be to, nors nusikalstama veika nebuvo baigta, dalis kanistrų su dyzelinu jau buvo pakrauti į automobilio vidų, specialiai paruoštą jiems gabenti, t. y. ruošiantis neteisėtai išgabenti pavogtą kurą. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme turto konfiskavimas nėra siejamas su atskiromis nusikalstamos veikos stadijomis ar išimtinai veikos baigtumu, nors nusikalstamos veikos stadija ir gali turėti reikšmės taikant turto konfiskavimą.

Jei nusikalstama veika nebaigiama dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, teismo išvada dėl darant nusikalstamą veiką naudotos priemonės konfiskavimo priklauso nuo nusikalstamo ketinimo įgyvendinimo laipsnio bei kitų aplinkybių, pvz., ar šioje stadijoje buvo naudojamasi nusikalstamos veikos priemone. Šioje byloje nustatyta, kad automobilio kaip priemonės nusikalstamai veikai panaudojimas neabejotinai buvo pradėtas įgyvendinti, kaip buvo minėta, į automobilį jau buvo sukrauta dalis dyzelinu pripildytų kanistrų.

Esant nurodytoms aplinkybėms automobilio pripažinimas konfiskuotinu turtu yra teisingas. Svarbu ir tai, jog konfiskuotinas turtas priklausytų kaltininkui, t. y. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai teismas nustato, jog kaltininkas padarė nusikalstamą veiką, tačiau priima sprendimą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (pagal BK VI skyriuje 38 straipsnyje nustatytą pagrindą), toks sprendimas nepaneigia pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Pagal nustatytas aplinkybes teismų sprendimai dėl kasatoriaus automobilio pripažinimo konfiskuotinu turtu teisės taikymo aspektu atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija) nuostatas. Pažymėtina, kad BK 67 straipsnis bendrai nustato baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir rūšis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tuo tarpu 2 dalyje numatyta galimybė skirti tam tikras baudžiamojo poveikio priemonių rūšis atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims, kuriems nėra skiriama bausmė.

Taigi, šios nuostatos prasme net ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims, kuriems nėra skiriama bausmė, yra galimybė skirti baudžiamojo poveikio priemones, iš jų ir turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), visiškai atitinka BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą (2011 m. birželio 21 d. redakcija, galiojusi nuosprendžio priėmimo metu). Atskirų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tvarka, sąlygos ir pagrindai, reglamentuoti ir kituose BK straipsniuose.

Teismas pagal BK 67 straipsnio 2 dalį gali taikyti baudžiamojo poveikio priemones, kai yra teisinis ir faktinis pagrindas, o šioje nagrinėjamoje byloje teismai aiškiai nustatė tokius turto konfiskavimo pagrindus (minėta, kad BK baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas reglamentuotas BK 72 straipsnyje). Nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad turto konfiskavimo pritaikymas kasatoriui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, neprieštarauja BK 67 straipsnio 2 daliai.

Kasatoriaus nurodoma sunki turtinė padėtis, automobilio reikalingumas kasdieniams poreikiams tenkinti nėra pagrindas netaikyti turto konfiskavimą reglamentuojančių įstatymo normų, nes sprendžiant šį klausimą minėtos aplinkybės neturi teisinės reikšmės; baudžiamasis įstatymas tokių išimčių nenumato.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. J. M. kasacinį skundą.

Teisėjai

Tomas Šeškauskas Vytautas Masiokas Dalia Bajerčiūtė