3202ee8e-044e-4025-9f50-e0fed171a3c7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-3184-208/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01764-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. spalio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas J. D. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–10), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad nuo 2016 m. lapkričio 3 d. buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN) netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis, neužtikrinant jo orumo. Kalint Vilniaus pataisos namuose, visų pirma, nebuvo užtikrintas gyvenamosios patalpos plotas tenkantis vienam asmeniui, nes kalinčių asmenų skaičius vienoje patalpoje buvo virÅ¡ijamas net kelis kartus.

Taip pat Vilniaus PN nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinamas ir socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo kultūros, sporto, kūrybos renginių. Buvo apribota judėjimo laisvė, nes galimybė pasivaikščioti 4 valandas kiemelyje yra nepakankamas užimtumas. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti dušu, nes dušuose nebuvo pertvarų. Pabrėžė, kad kalinių saugumui turi būti įrengti signalizacijos (aliarmo) mygtukai.

Vilniaus PN duodamas maistas nėra pilnavertis (patiekiamas Å¡altas, nekaloringas, neatitinkantis fiziologinių normų). Dėl tokių iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 30 000,00 Eur. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 21–29). Nurodo, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Atsakovės atstovui sudėtinga nustatyti, kiek asmenų gyveno vienu metu kartu su pareiškėju, nes tokia informacija nėra sisteminama, tačiau pabrėžė, kad ginčo laikotarpiu patalpose, kurioje gyveno pareiškėjas, negalėjo būti laikoma asmenų daugiau nei įrengta miegamųjų vietų. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Pareiškėjo atžvilgiu šis reikalavimas nebuvo pažeistas.

Vilniaus PN neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Be to, gyvenamojoje patalpoje privalu bÅ«ti tik naktį. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas pataisos įstaigoje tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Vilniaus PN eksploatuoti perduoti 2006 m. ir visiÅ¡kai atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus. Dėl socialinės reabilitacijos paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvauja Adaptacijos, Nuteistojo pataisos socialinės reabilitacijos programose, tačiau socialinės reabilitacijos tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paties nuteistojo pastangų ir aktyvaus dalyvavimo dėka.

Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos techniÅ¡kai gadina Å¡ias sistemas. Bendrabučio tipo patalpose toks mygtukų įrengimas nenumatytas. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra erdvÅ«s, įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi ir nuolatos tvarkomi. DuÅ¡inės taip pat pilnai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

Naudojimosi duÅ¡u yra nustatytas grafikas. Maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po įstaigos darbuotojo patikrinimo (ragavimo). Visi pareiÅ¡kėjo teiginiai yra paremti tik manymu, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų. Vilniaus PN administracija jokios žalos pareiÅ¡kėjui nepadarė, todėl nėra pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas k o n s t a t u o j a: byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog Vilniaus PN kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei teisės aktų nustatytas minimalus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. Vilniaus PN karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, nuo 2016 m. lapkričio 2 d. buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 7-406-10 (b. l. 31, 34). Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas taip pat atliko jam paskirtÄ nuobaudÄ kamerų tipo patalpoje Nr. 2 K (b. l. 35–36). Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas 14,39 kv. m, joje yra įrengtos 2 dviaukÅ¡tės lovos (4 miegamosios vietos); bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 7-406 plotas yra 31,72 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų; kamerų tipo gyvenamosios patalpos Nr. 2K plotas yra 12,75 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 37, 38).

Pažymėtina, kad nors atsakovės atstovas teismui ir nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kėju minėtose gyvenamosiose patalpose, kadangi tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami, tačiau net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iÅ¡ minėtų gyvenamųjų patalpų (nei karantino, nei bendrabučio, nei kamerų tipo gyvenamosiose patalpose) nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti.

Teismas, spręsdamas dėl minimalaus ploto pažeidimų, atsižvelgia į nuosekliai formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ (2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2018). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nors skunde ir teigia, kad su juo gyvenusių asmenų skaičius buvo virÅ¡ytas, tačiau nedetalizuoja, kokioje gyvenamojoje patalpoje bei kuriuo metu jam teko gyventi ir su kiek asmenų, tuo tarpu atsakovės atstovas bei byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, nesilaikant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl minimalaus ploto pažeidimų yra atmestini kaip nepagrįsti. Be to, LVAT yra pabrėžęs, kad tokiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ tuo aspektu, jog toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kalinimo įstaigoje). Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus PN nebuvo pakankamai užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinamas ir socialinių poreikių tenkinimas, taip pat nebuvo kultÅ«ros, sporto, kÅ«rybos renginių. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) 111 straipsnį nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra Å¡ios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. Kodekso 136 straipsnis numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ organizuoja pataisos įstaigų administracija.

Nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu (Kodekso 137 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai:

1) mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikÄ ;

2) motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis;

3) užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimÄ (Kodekso 137 straipsnio 2 dalis). Kodekso 137 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad Vilniaus PN nuteistųjų bausmės atlikimo metu vykdomos Å¡ios socialinės reabilitacijos priemonės:

1) tipinė naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programa, kuri patvirtina Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 4/07-132;

2) nuteistųjų pataisos programa;

3) tipinė nuteistųjų integracijos į visuomenę programa;

4) nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa;

5) kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programa;

6) asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio Å¡vietimo programa. IÅ¡ byloje esančios pareiÅ¡kėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad J. D. nuo atvykimo į Vilniaus PN dalyvauja tipinėje naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje ir nuteistųjų pataisos programoje (b. l. 40–43); taip pat įsipareigojo dirbti Vilniaus PN bei dalyvauti vykdomose programose ar projektuose, socialinio, teisinio, dorovinio Å¡vietimo užsiėmimuose (b. l. 44).

Å ioje kortelėje užfiksuoti duomenys, kad pareiÅ¡kėjas dalyvauja pokalbiuose 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 3 d., 2016 m. lapkričio 18 d., 2017 m. kovo 6 d. (b. l. 41). 2016 m. spalio 31 d. pradėta adaptacijos programa, o 2016 m. gruodžio 15 d. buvo pradėta vykdyti pataisos programa, vyko pokalbis apie bausmės atlikimo eigÄ ir ateities planus (b. l. 41, 43). Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinamas yra nepagrįsti ir laikytini abstraktaus pobÅ«džio.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kokio pobÅ«džio ugdymo ar programų (renginių) jis pageidauja, nenurodė, ar su tokiais praÅ¡ymais kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ , todėl vien tokie nekonkretÅ«s teiginiai nesudaro pagrindai teigti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokius neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie galėtų bÅ«ti įvertinti priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina ir iÅ¡ to, jog naudojantis duÅ¡ais nebuvo užtikrinamas jo privatumas.

Vilniaus PN pateikė paaiÅ¡kinimus, kad kiekviename aukÅ¡te įrengta po du sanitarinius mazgus, kiekviename iÅ¡ sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas, be to, pateikė fotonuotraukas apie dušų ir sanitarinių mazgų įrengimÄ (b. l. 27, 45, 46, 66–69). Pažymėtina, kad nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, nenumato pareigos įrengti atitvėrimus sanitariniuose mazguose tarp tualetų, pisuarų ar dušinėse tarp dušų.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN laikėsi teisės aktais jai įtvirtintos pareigos įrengti tinkamas, teisės aktus atitinkančias sanitarinių mazgų bei duÅ¡o patalpas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose jam trÅ«kdavo vietos vaikščioti bei sportuoti; buvo apribota judėjimo laisvė. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti.

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30x15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios.

IÅ¡ byloje esančių fotolentelių akivaizdu, kad Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems yra įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemelis (b. l. 63–64). IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimų kiemas yra erdvus, kieme yra įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems. Nagrinėjamu atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nesukonkretizavo, kuriuo metu, kokiomis aplinkybėmis jam trÅ«ko vietos pasivaikščioti ar mankÅ¡tintis pasivaikščiojimo kiemuose.

Taigi nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus PN nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl signalizacijos mygtukų pasakytina, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 13.10 ir 16.11 papunkčiais drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengiami prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema.

Tokia sistema tam, kad bÅ«tų užtikrintas nuteistojo saugumas, Vilniaus PN įrengta ir tai patvirtina į bylÄ pateiktos fotolentelės (b. l. 61, 62). Lengvajai ir paprastai nuteistųjų grupėms skirtose gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas teisės aktuose nenumatytas. Taigi pareiÅ¡kėjo teiginys dėl neįrengtų signalizacijos (aliarmo) mygtukų atmestinas kaip neįrodytas. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio apie Vilniaus PN tiekiamÄ maistÄ teismas pažymi, kad byloje esanti 2015 m. sausio 15 d. tarp Vilniaus PN ir UAB „Pontem“ sudaryta sutartis (b. l. 47–53) patvirtina, kad Vilniaus PN nuteistiesiems maitinimo paslaugÄ teikia minėta įmonė, kuriai privalu nuteistuosius maitinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 įsakymu Nr. 4/07-117 (b. l. 54–59).

Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai nustatyti teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. IR-485 „Dėl teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“. Valgiaraščiai patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad nuteistieji maitinami pataisos įstaigos valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintÄ nuteistųjų maitinimo grafikÄ . Maisto produktai, dalyvaujant Vilniaus PN budinčiajam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiems iÅ¡duodamas tik po Vilniaus PN darbuotojo maisto patikrinimo ir apie tai pažymint Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale (b. l. 27–28). PareiÅ¡kėjui nesukonkretizavus teiginio dėl netinkamo maisto, taip pat nepateikus detalesnio paaiÅ¡kinimo (kada ir koks maistas buvo netinkamas, atÅ¡alęs ir pan.) teismas tokius argumentus laiko abstrakčiais.

Be to, pareiÅ¡kėjui jo laikymo Vilniaus PN metu Å¡iais pažeidimais nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovės atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu ir pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡iuo aspektu atmetami kaip neįrodyti. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyta Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, o tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės atsakomybei kilti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas nusprendžia: pareiÅ¡kėjo J.

D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Donatas Vansevičius