Legislator Case Law & Legislation
3202e2bd-c7de-4d7a-a74f-5610d46df3e6 AI generated

3202e2bd-c7de-4d7a-a74f-5610d46df3e6 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 3202e2bd-c7de-4d7a-a74f-5610d46df3e6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėja JPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2S-1210-265/2014Teisėjas V. Paulikas             (Proceso Nr. 2-06-3-06457-2014-0)             Procesinio sprendimo kategorija 122.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J.

Legislator headnote

AI generated

3202e2bd-c7de-4d7a-a74f-5610d46df3e6 · Klaipėdos apygardos teismas: Nurodo, jog sutuoktinių nesieja bendri jausmai ir interesai, jie nebegyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro Å«kio ir nemato jokių galimybių iÅ¡saugoti santuokÄ ir vėl gyventi kaip Å¡eima. Dėl to draudimas iÅ¡situokti pažeidžia jų teisėtus interesus, ir gyvenimas faktinėje santuokoje iÅ¡ esmės yra formalumas. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog turėtų bÅ«ti atsižvelgta į jų Å¡eimyninių santykių nebuvimÄ ir santuokai tarp jų turi bÅ«ti nutraukta. Be to, nurodo, jog jie kartu pradėjo gyventi 2011 m. birželio mėnesį, o susituokė tik 2013-08-31.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja JPranešėjas A. Žerlauskas             Civilinė byla Nr. 2S-1210-265/2014Teisėjas V. Paulikas             (Proceso Nr. 2-06-3-06457-2014-0)             Procesinio sprendimo kategorija 122.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų J.

N. ir K. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-29 nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali bÅ«ti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.

AnalogiÅ¡ka norma, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, įtvirtinta CPK 539 straipsnyje. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjų santuoka sudaryta 2013-08-31. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad nuo pareiÅ¡kėjų santuokos nėra parėję vieneri metai, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ atsisakė priimti.PareiÅ¡kėjai su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, praÅ¡o jÄ panaikinti ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, jog sutuoktinių nesieja bendri jausmai ir interesai, jie nebegyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro Å«kio ir nemato jokių galimybių iÅ¡saugoti santuokÄ ir vėl gyventi kaip Å¡eima. Dėl to draudimas iÅ¡situokti pažeidžia jų teisėtus interesus, ir gyvenimas faktinėje santuokoje iÅ¡ esmės yra formalumas. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog turėtų bÅ«ti atsižvelgta į jų Å¡eimyninių santykių nebuvimÄ ir santuokai tarp jų turi bÅ«ti nutraukta. Be to, nurodo, jog jie kartu pradėjo gyventi 2011 m. birželio mėnesį, o susituokė tik 2013-08-31.

Pasak pareiÅ¡kėjų pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino procesines teisės normas atsisakydamas priimti jų pareiÅ¡kimÄ . Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Asmuo savo pažeistas teises gali ginti įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismÄ (Konstitucijos 30 str. 1 d.); tačiau Å¡ios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismÄ bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010). Nagrinėjamu atveju Civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad santuoka gali bÅ«ti nutraukiama, kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai.

Civilinio proceso 539 straipsnyje numatyta, kad Å¡alys turi nurodyti, ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje santuokos nutraukimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjai patys sutinka, jog nuo santuokos sudarymo nėra praėję vieneri metai, tačiau kvestionuoja teisinį reguliavimÄ , kuris nustato vienerių metų terminÄ . Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas nėra ir negali bÅ«ti ginčo objektu. Teismo pareiga vykdant teisingumÄ yra vadovautis įstatymu (Konstitucijos 109 straipsnis). PareiÅ¡kėjams nepateikus pagrįstų argumentų, jog CK 3.51 įtvirtinta norma prieÅ¡tarautų Konstitucijai, apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo Å¡ia teisės norma nesivadovauti tikrinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumÄ .

Dėl to Å¡ios normos galiojimas ir aiÅ¡kumas bei faktinės bylos aplinkybės suteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjų atskirasis skundas nepagrįstas. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog yra pažeidžiamos jų teisės, kadangi jie negali nutraukti santuokos. Svarbu pažymėti, jog santuokos nutraukimo ribojimai numatyti tik siekiant nutraukti santuokÄ bendru sutikimu, tuo tarpu ginčo teisenai jokie ribojimai nėra keliami ir Å¡alys turi teisę nutraukti santuokÄ bendra tvarka.

Taip pat nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės aplinkybė nuo, kada pareiÅ¡kėjai pradėjo faktiÅ¡kai gyventi. Teisinę reikÅ¡mę turi tai, kada Å¡alys sudarė santuokÄ .Esant nurodytų aplinkybių visetui yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ nesilaikydami įstatyme numatytos tvarkos – po santuokos sudarymo nepraėjus vieneriems metams.              Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjų atskirojo skundo argumentai nepagrįsti.

Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                    Alvydas Žerlauskas