31fd181d-a317-4591-92bb-a2c2c74ce2a7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2258-437/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00355-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.2.; 74.

 (S)

                                                             Â

     Â

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOSÂ RESPUBLIKOSÂ VARDU

2013 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos

Ragulskytės-Markovienės, Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui P. D., atsakovių atstovei Danutei Ribinksienei viešame teismo

posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P.

D. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas P. D. patikslintu skundu (b. l. 12) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti neiÅ¡mokėtÄ valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kaip dirbančiam pensininkui, iÅ¡ Lietuvos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) nuo 2010 m. iki 2011 m. laikotarpiu.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui pensija buvo sumažinta dėl to, kad turėjo draudžiamųjų pajamų, kadangi 2010 – 2011 laikotarpiu buvo dirbantis pensininkas. Pažymi, kad taikiai susitarti dėl sumažintos pensijos dalies grÄ Å¾inimo nepavyko.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas P. D., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, atsiliepime į skundÄ (b. l. 16-19) su pateiktu pareiÅ¡kėjo P. D. skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškina, kad valstybinių socialinio draudimo

pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin.,

1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555, toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066), o 2010 ir 2011 metais valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimÄ reglamentavo ir Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820, toliau - Laikinasis įstatymas).

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo senatvės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-12-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), dydis 2010 m. sausio 1 d. buvo 1041,48 Lt. Vadovaujantis pareiÅ¡kėjo pateiktu praÅ¡ymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010-12-01 VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-12-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡ naujo paskirta 1056,44 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiÅ¡kėjui paskirtos senatvės pensijos dydis virÅ¡ijo nustatytÄ 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, todėl pareiÅ¡kėjo senatvės pensija

buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatomis ir jos dydis 2010-01-01 – 1001,85 Lt,

2010-12-01 – 1015,92 Lt. PareiÅ¡kėjas 2010 - 2011 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam minėtais metais buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas perskaičiuota senatvės pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio ir 2011 m. lapkričio mėnesiais neturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jam atitinkamai 2011 m. sausio ir gruodžio mėnesiais buvo išmokėta senatvės

pensija, neperskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų

taikymo laikotarpiais nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 pareiškėjui apskaičiuota 3155,01 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt penki Lt 1 ct) neišmokėtos senatvės pensijos dalies suma.

Teigia, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. Tai reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra

laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai

(toliau - Konstitucija). Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Konstitucijos

102 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymas išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas). Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos

Konstitucijai“, pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, pagal kurias

dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu. Å is Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai

paskelbtas 2012-09-21, todėl mano, kad jis taikytinas į ateitį ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti dėl

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautÄ senatvės pensijos dalį.

Pabrėžia, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų senatvės bei netekto darbingumo

pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto

darbingumo (invalidumo) pensijų 2010 - 2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka, projektÄ . Kol Å¡is įstatymas nėra priimtas, nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies.

Tvirtina, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡io įstatymo galiojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, ir įvertinant tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, o teisės akto, reglamentuojančio 2010 – 2011 metais negautos senatvės pensijos dalies iÅ¡mokėjimÄ , nėra, pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti iÅ¡mokėta jo 2010 – 2011 metais negauta senatvės pensijos dalis, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 34-37) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija. VSDFV remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 13 straipsnio 1 dalimi ir 20 straipsnio 3 dalimi, praÅ¡o Å¡ioje byloje vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A5-264/2003), kurioje nurodyta, jog teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki Å¡io momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams Å¡ių aktų pripažinimas prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai reikÅ¡mingas tiek, kiek Å¡ie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Tvirtina, kad minėtoje administracinėje byloje teisėjų kolegija konstatavo, jog VSDFV teritorinio skyriaus sprendimai neiÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui visos paskirtos pensijos iki Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimo (Žin., 2002, Nr. 113-5057) paskelbimo dienos yra įvykdyti, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostata neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjo pensijos daliai negali bÅ«ti taikoma. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl draudžiamųjų pajamų sumažinta pensija iÅ¡mokėta iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, taigi sprendimai mokėti ne visÄ paskirtÄ pensijÄ jam yra įvykdyti iki Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos pensijos atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata, taip pat Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas netaikytini.

Akcentuoja, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiÅ¡kėjo atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai pensijos mokėjimo metu taikė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, o įvertinus tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos galiojo ir pareiÅ¡kėjui buvo taikomos iki 2012-01-01, o teisės akto, numatančio iÅ¡mokėti 2010-2011 metais negautÄ pensijos dalį, nėra, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus skyriaus, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 negautÄ senatvės pensijos dalį 3155,01 Lt.

Ä® teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio ribojimo teisėtumo.

           Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui P. D. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-12-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta 1041,48 Lt dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2009-11-01 (b. l. 20). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2010-12-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui iš naujo skirta 1056,44 Lt dydžio socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010-12-01 (b. l. 22). Pareiškėjo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija vadovaujantis  Laikinojo įstatymo 6 str.

1 dalimi buvo sumažinta iki 1001,85 Lt laikotarpiu 2010-01-01 – 2010-11-30 (b. l. 17-18), o laikotarpiu 2010-12-01 – 2011-12-31 iki 1015,92 Lt dydžio. Taip pat vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalimi, pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 apskaičiuota 3155,01 Lt neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalis (b. l. 17-18). PareiÅ¡kėjas 2012-10-29 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-Ä jį pensijų skyrių su praÅ¡ymu iÅ¡duoti pažymÄ apie neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dydį, kaip dirbančio pensininko, 2010 – 2011 metų laikotarpiu ir nurodyti, kokia bendra suma buvo iÅ¡skaičiuota per 2 metus (b. l. 24). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2012-11-27 raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė pareiÅ¡kėjui, kad pensijų mažinimÄ Â reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo  laikinasis įstatymas. PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 str. ir 8 str. 1 dalies nuostatomis 2010

– 2011 metais pareiškėjui buvo mokama ne visa senatvės pensija. Pareiškėjas P. D. 2013-01-10 kreipėsi į VSDFV su prašymu išmokėti

iÅ¡skaičiuotÄ pensijÄ 2010 – 2011 metais, kaip dirbančiam pensininkui (b. l. 2). VSDFV 2013-01-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad jam pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 str. bei

8 str. 1 dalį, todėl 2010 – 2011 m. pareiÅ¡kėjui senatvės pensija buvo teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota ir mokėta tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog nuo 2012-01-01 senatvės pensijoms Laikinasis įstatymas nebetaikomas ir pareiÅ¡kėjui mokama viso dydžio pensija. Taip pat pažymėjo, kad teisės akto, įpareigojančio iÅ¡mokėti pensijų gavėjams 2010 – 2011 m. negautÄ pensijos dalį, nėra, todėl neturi teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui negautÄ pensijos dalį (b. l. 3). Â

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr. 83-3 066). Nuo 2010-01-01 valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimÄ reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820).

Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI -537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi bÅ«tinÄ jį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä , ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ Å¡io įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.  Â

2012-02-06 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , kuriuo prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar individualia veikla užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu. Å is Konstitucinio Teismo 2012-09-06 nutarimas 2012-09-21 buvo paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“. Pažymėtina, kad Å¡iame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjas pateikė teismui reikalavimÄ priteisti pensijos nepriemokÄ , kuri susidarė neiÅ¡mokėjus pareiÅ¡kėjui senatvės pensijos dalies, kaip dirbančiam pensininkui, t. y. pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalį. PareiÅ¡kėjas neginčija valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, perskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui paskirtÄ senatvės pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį vadovavosi tuo metu galiojančia Laikinojo įstatymo teisės norma, kuri Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieÅ¡taraujančia Konstitucijai, todėl atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai laikytini teisėtais ir pagrįstais ta apimtimi, kuria pareiÅ¡kėjui perskaičiavo ir sumažino valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį.

Laikinojo įstatymo (2009-12-09 redakcija) 8 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, iÅ¡skyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį, t. y. Å¡io įstatymo 8 str. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kaip perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijos ir kompensacijos už ypatingas darbo sÄ lygas asmenims, po pensijos paskyrimo turintiems draudžiamųjų pajamų ir (arba) draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu.

Taip pat Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime iÅ¡tyrė ir nustatė, kad Laikinojo įstatymo (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) 8 str. 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡iose dalyse nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, reglamentuojantis pensijų gavėjų teisių gynimo bÅ«dÄ , kai jų teisės pažeistos pensijas mokančių valstybės institucijų veiksmais, nustato, kad Valstybinės socialinio draudimo pensijos suma, kuri yra laiku negauta, iÅ¡mokama už praėjusį laikÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensijÄ , kaip viena iÅ¡ socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai, pagal oficialiÄ jÄ konstitucinę jurisprudencijÄ privalo bÅ«ti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensijÄ turtinių aspektų neliečiamumas kyla iÅ¡ prigimtinės teisės į nuosavybę. BÅ«tent Å¡i aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytÄ pensijÄ bus valstybės saugoma ir ginama. Minėtoje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiÅ¡kėjo teisių gynimas reiÅ¡kia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visiÅ¡kÄ paÅ¡alinimÄ , todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.

Iš Konstitucinio Teismo 2012-12-19 sprendimo nuostatų taip pat matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, mano, kad pareiÅ¡kėjui P. D. visos pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 ir nuo 2011-02-01 iki 2011-11-30 laikotarpiais, priteisimas nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to pareiÅ¡kėjo pensijos nepriemokos priteisimas užtikrintų veiksmingÄ jo teisių teisminę gynybÄ , socialinį teisingumÄ bei teisės virÅ¡enybę.

Svarbu paminėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos

102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiÅ¡kumo principÄ , jeigu minėta iÅ¡imtis bÅ«tų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams ir nebÅ«tų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiÅ¡kumo principu nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui P. D. iÅ¡lieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijos 48 str. 1 daliai, taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Konstitucijai prieÅ¡tarauja Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalimi nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas, turintiems po pensijos paskyrimo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis dėl to neturėtų bÅ«ti mažinamas, bei tai, kad Konstitucijai prieÅ¡taraujanti teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuris dėl savo pažeistų teisių gynimo jau po to, kai priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kreipiasi į teismÄ , nes kitu atveju bÅ«tų pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, teisėjų kolegija, daro iÅ¡vadÄ , kad pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. sumažinta pensijos dalis, kuri sudaro 3155,01 Lt (b. l. 16-19, 34-37) yra priteisiama pareiÅ¡kėjui P. D..

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. 1 d. VSDFV finansų pagrindÄ sudaro savarankiÅ¡kas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 str. 1 d. VSDFV biudžeto pajamų pagrindÄ sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiÅ¡kai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriÅ¡kuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iÅ¡ valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių iÅ¡teklių, taip pat lėšos už Europos SÄ jungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetÄ pagal Lietuvos Respublikos Europos SÄ jungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių iÅ¡saugojimo ir perkėlimo įstatymÄ . Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 str. 1 d. nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi Å¡iuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, lygiÄ 3155,01 Lt sumai, turi iÅ¡mokėti VSDFV Vilniaus skyrius.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str., n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjo P. D. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti P. D. 3155,01 Lt (tris tÅ«kstančius Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt penkis Lt 1 ct) dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                              Â

                                                          Raimondas Blauzdžius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė