2018-11-14 Nr. AB-20538-3-63-3-00777-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-5341-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00777-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-NT-859-7795 (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo spręsti iš naujo; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo 5 000 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šio skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji 2018 m. balandžio 23 d. teikė atsakovui motyvuotą ir pagrįstą prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10148-595/2015 dėl valstybės pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pažymėjo, kad jai yra 86 metai, turi specialiųjų didelių poreikių lygį (SP-1) nuo 1984 m. su visiška negalia, yra pensininkė, našlė, todėl nuvažiuoti į Vilnių atstovauti sau pati negali. Pareiškėja teigė, kad atsakovas tyčia ginčijamu sprendimu nesuteikė atstovo anksčiau minėtoje byloje, t. y. padarė pareiškėjai žalą. Akcentavo, kad pareiškėjos įgaliota atstovė (jos dukra) pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) negali atstovauti pareiškėjos, todėl susidarė beviltiška situacija, kai niekas negali pareiškėjai atstovauti nurodytoje byloje. Pareiškėja nurodė, kad nepagrįstai atsisakyta suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-10148-595/2015, nors nėra pateikta jokių duomenų, kad valstybė neišgali apmokėti 100 proc. visų išlaidų, kad valstybės biudžete neužtenka lėšų arba valstybė dėl to gali nukentėti. Pabrėžė, kad civilinėje byloje Nr. 2-10148-595/2015 atsakovas yra valstybė, todėl manė, jog teisinė pagalba nurodytoje byloje tyčia nėra suteikta.

3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl atsakovo padarytos žalos pareiškėjos teisėms ir padarytos neturtinės žalos, ji negali nusiraminti iki šiol, prasidėjo širdies priepuoliai, nemiga, skauda galvą, ji vartoja daug vaistų, kamuoja fiziniai skausmai, dėl to gali sumažėti jos gyvenimo trukmė. Akcentavo, kad atsakovas neieškojo jokios galimybės pareiškėjai padėti ir netarnavo žmogaus teisėms.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Tarnyba rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 7 dalimi, ir teigė, kad įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų. Atsakovas nustatė, jog pareiškėjai skundžiamo sprendimo priėmimo metu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama 2 civilinėse bylose ir pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą trečioje civilinėje byloje, todėl jai galėjo būti suteikta tik dalinai valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Remdamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktu Tarnyba nurodė, kad pareiškėja savo prašyme išreiškė nesutikimą apmokėti jai priklausančią išlaidų dalį ir antrinės teisinės pagalbos prašė civilinėje byloje, todėl antrinė teisinė pagalba jai nebuvo suteikta.

6. Atsakovas teigė, kad pareiškėja nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnybos manymu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas; pareiškėja nepagrindė teiginių apie jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, taip pat nepateikė jos dydį patvirtinančių įrodymų; nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja 2018 m. balandžio 23 d. prašymu reg. Nr. (23)KLTP-1-859 prašydama paskirti advokatą atstovauti ją Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10148-595/2018 nurodė, kad jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 procentus, kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (atitinkamai 50 ar 75 procentų) apmokėti ji nesutinka. Teismas nustatė, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba dvejose civilinėse bylose, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

9. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, Įstatymo 14 straipsnio 7, 8 dalyje, 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nesutiko pati apmokėti atitinkamos dalies būsimų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teismas sprendė, kad Tarnyba priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą netenkinti 2018 m. balandžio 23 d. pareiškėjos prašymo.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos patirtą turtinę žalą, pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja realiai patyrė jos nurodyto dydžio turtinę žalą. Nenustatęs, jog atsakovas pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, teismas sprendė, kad nėra vieno iš būtinų turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo elementų – institucijos neteisėtų veiksmų, taigi civilinė atsakomybė Tarnybai nekyla. Prievolė mokėti procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, ir nenustačius teisinio pagrindo atsakomybei taikyti, nekyla ir pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už praleistą piniginės prievolės atlyginti nuostolius įvykdymo terminą, todėl reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas taip pat atmetė.

III. 11. Pareiškėja I. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 18 ir 52 straipsniui neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Be to, pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, šališkai, neteisėtai, nedalyvaujant pareiškėjai ar jos atstovui, apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką pareiškėja nebuvo informuota tinkamai ir laiku.

12.2. Pareiškėjai yra 86 metai, ji turi visišką negalią, turi didelių specialiųjų poreikių lygį (SP-1), yra pensininkė, našlė. Skundžiamu sprendimu nemotyvuotai buvo atsisakyta jai, neįgaliam asmeniui, suteikti 100 proc. finansuojamą antrinė teisinę pagalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-10148-595/2015 dėl valstybės pareigūnų veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Akcentavo, kad pareiškėjos įgaliota atstovė (jos dukra) nebegali atstovauti pareiškėjos teismuose, todėl neįgalus asmuo paliekamas be valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nesudarant jam realios galimybės kreiptis į teismą ir gintis. Atsakovas neįrodė, kad valstybė neturėjo galimybių ir išteklių atsižvelgti į itin sunkią pareiškėjos padėtį, todėl, pareiškėjos manymu, Tarnyba kalta dėl pareiškėjai padarytos žalos.

12.3. Pagal Įstatymo 12 straipsnio 5 punktą teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie pripažinti nedarbingais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 2.3.-(NTP-2)-18-NT-859-7795, priteisti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą bei palūkanas, teisėtumas ir pagrįstumas.

14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjai ar jos atstovui, apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką pareiškėja nebuvo informuota tinkamai ir laiku.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 27 d.) 146 straipsnio 2 dalį, vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų – pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

16. ABTĮ 77 straipsnio 1 dalis nustato, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

17. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartimi teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2018 m. liepos 26 d. 10.15 val. (b. l. 33). Pareiškėjos skunde nurodytu ir jos deklaruotu paskutinės gyvenamosios vietos adresu kelis kartus buvo išsiųsti teismo procesiniai dokumentai, taip pat ir dokumentai, informuojantys apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, tačiau visais atvejais šie dokumentai grįžo į teismą su pašto žyma „Neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“ (b. l. 38, 40, 43), t. y. teismo šaukimas pareiškėjai įteiktas nebuvo. 2018 m. liepos 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 78 straipsnio 5 dalimi, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 44).

18. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi minėtomis ABTĮ nuostatomis, teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra duomenų, jog pranešimas (šaukimas) pareiškėjai buvo tinkamai įteiktas, todėl jai apie posėdžio vietą ir laiką nebuvo pranešta tinkamai, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo surengti rašytinį teismo posėdį ir priimti sprendimą pareiškėjai nedalyvaujant.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-181/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012 ir kt.).

20. Pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia tarp dviejų šalių kilusį ginčą ir teismas, vadovaudamasis principu išklausyti abi konfliktuojančias puses, privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir juos įvertinti. Proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus, ir viena iš priemonių nustatyti šias aplinkybes yra šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje (žr., pvz., 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-858/2015).

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 39594/98), 72 p.). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Š. prieš Lietuvą, (pareiškimo Nr. 37259/04), 25 p.). EŽTT pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr., pvz., EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, (pareiškimo Nr. 18990/91), 30 p.). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (be kita ko) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-602/2017).

22. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nebuvo užtikrintas teisminės gynybos prieinamumas, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Aptarti faktiniai duomenys teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo pareiškėjos, kuriai nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 7 punktas), todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas – pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Atsižvelgusi į nurodytus motyvus ir priimamą procesinį sprendimą teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl administracinėje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio. Atitinkamai, šiuo metu nespręstinas ir pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius