2022-12-21 Nr. DBT-87-3-61-3-00326-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-55/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00326-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėja I. M. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pavaduotojo 2021 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A30-1406/21 dalį dėl buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą (toliau – ir Sąrašas); 2) panaikinti Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A30-2597/21 dalį dėl Buto įrašymo į Sąrašą; 3) panaikinti savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 1.35-21/4436 „Dėl Buto įsigijimo“; 4) įpareigoti Administraciją parduoti Butą pareiškėjai arba jos globotiniui.

Komisija 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 21R-835(AG-717/07-2021) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugsėjo 17 d. raštą, įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareiškėjos 2021 m. rugsėjo 3 d. prašymą „Dėl buto (duomenys neskelbtini) išpirkimo“ perduoti nagrinėti iš esmės Vilniaus miesto savivaldybės tarybai laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas, ir pareiškėjos skundą atmesti visa apimtimi.

Skunde SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 1-227 patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės būsto, pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar patalpų ir inžinerinių statinių pardavimo tvarkos apraše nustatė tvarką ir suteikė teisę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ esant šio aprašo 14 punkte nustatytoms aplinkybėms netenkinti prašymo pirkti savivaldybės būstą. Todėl Komisijos išvada, kad priimti sprendimą atsisakyti parduoti Butą pareiškėjai turi teisę tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba, yra nepagrįsta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė nagrinėti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skundą, tačiau nagrinėdamas bylą iš esmės suabejojo dėl jos rūšinio teismingumo, todėl su prašymu išspręsti šį klausimą kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją. Grįsdamas savo abejones, Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog byloje sprendžiamas ginčas, kilęs dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rašto, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą leisti pirkti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį Butą, pagrįstumo ir teisėtumo, o viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Iš pareiškėjos skundo dalyko ir pagrindo matyti, jog keliamas ginčas yra susijęs su Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio socialinio būsto – Buto, kurį pareiškėja nuomojasi iš savivaldybės ir iš kurio norima ją iškeldinti, pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais. Pareiškėja ginčija tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavaduotojo 2021 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A30-1406/21 bei 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A30-2597/21 dalis, kuriomis ginčo Butas įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašą, tiek SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2021 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 1.35-21/4436 išreikštą nesutikimą leisti jai įsigyti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį Butą.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2020; 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2020). Taigi administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis ir prigimtis.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijamomis 2021 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A30-1406/21 ir 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A30-2597/21 dalimis įtraukdamas Butą į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąrašą, Administracijos direktoriaus pavaduotojas veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet įgyvendino teisę disponuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Šiuo atveju savivaldybės, kaip aptariamo turto savininkės, teisės gali būti įgyvendinamos tik teisės aktuose (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme) įtvirtintais pagrindais ir tvarka. Pareiškėja, ginčydama Administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymus dėl Buto įtraukimo į Sąrašą, be kita ko, teigia, kad ji, kaip neįgalaus asmens globėja, turi teisę į socialinio būsto nuomą, nes turi prioritetą prieš kitus socialinio būsto laukiančius asmenis, o teisme nagrinėjamoje iškeldinimo civilinėje byloje yra pagrindas įpareigoti atsakovą sudaryti nuomos sutartį su jos globojamu neįgaliu asmeniu arba leisti jam perrašyti esamą pareiškėjos sutartį ir pasilikti Bute. Pareiškėja taip pat teigia, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas numato galimybę jai su neįgaliu globotiniu lengvatinėmis sąlygomis išpirkti Butą.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčydama nurodytas Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A30-1406/21 ir 2021 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. A30-2597/21 dalis dėl Buto įtraukimo į Sąrašą, pareiškėja siekia išvengti iškeldinimo iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio Buto, savivaldybei sudarant socialinio būsto nuomos sutartį su pareiškėjos globojamu neįgaliu asmeniu, arba kad Butas būtų parduotas pareiškėjai. Taigi ginčas nagrinėjamu atveju yra susijęs su tarp pareiškėjos ir Vilniaus miesto savivaldybės, kaip Buto savininko, susiklosčiusiais Buto nuomos teisiniais santykiais, taip pat su ikisutartiniais teisiniais santykiais dėl šiai savivaldybei priklausančio Buto pirkimo–pardavimo (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-37/2022). Ginče vyraujant civiliniams teisiniams santykiams, jame keliami reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danguolė Bublienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė–Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys