2019-07-10 Nr. AB-14112-3-61-3-03892-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-527-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03892-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja Z. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 48SK-1.367-( 14.48.1 11.); 2) panaikinti 2018 m. spalio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą; 3) panaikinti 2017 m. gruodžio 27 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą; 4) panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. NŽT direktoriaus pavedimą Nr. IPAV-474-(1.8.E.); 5) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. vasario 20 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-13775; 6) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 48 VĮ-1368-( 14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalyje, kuri susijusi su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų nustatymu, patvirtinimu bei nustatytu servitutu, jo vieta ir dydžiu; 7) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių suformuoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parengti žemės sklypo kadastro matavimų duomenų bylą ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis; 8) įpareigoti NŽT įstatymo nustatyta tvarka ir terminu atkurti nuosavybės teises į suformuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) G. J. M. (po mirties).

Kadangi pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė terminą iki 2018 m. gruodžio 7 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos atstovo teisę atstovauti savo šeimos narius bei įrodymus, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad pareiškėja pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pateikti įrodymus apie pareiškėjai skundžiamų administracinių aktų įteikimą ar sužinojimą. Teismas rezoliucija pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2018 m. gruodžio 20 d.

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė skundą, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 48S-216-(14.48.3.); 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalyje dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo bei dėl G. J. M. patvirtinimo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoti žemės sklypai, sąraše; 3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-252-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo, dalyje dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo bei dėl G. J. M. patvirtinimo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoti žemės sklypai, sąraše; 4) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykdyto IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje susirinkimo protokolą dalyje dėl 0,11 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kaime pasirinkimo nuosavybės teisėms G. J. M. atkurti; 5) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių, rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) nustatytame ir patvirtintame laisvos žemės fondo žemės plote, patvirtinus pretendentų sąraše, suformuoti G. J. M. (po mirties) kitos paskirties 0,88 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaime) bei atkurti pretendentei nuosavybės teises į suformuotą sklypą, perduodant jį neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam.

Pareiškėja taip pat 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė skundą, kuriame prašė: 1) atnaujinti terminą skundo reikalavimams paduoti; 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 48SK-1367-(14.48.111.); 3) panaikinti 2018 m. spalio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 4) panaikinti 2017 m. lapkričio 3 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą; 5) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. vasario 20 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-13775; 6) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-78597; 7) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-99327; 8) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 48 VĮ-1368-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalyje, kuri susijusi su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių duomenų nustatymu, patvirtinimu bei nustatytu servitutu, jo vieta ir dydžiu; 9) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių suformuoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parengti žemės sklypo kadastro matavimų duomenų bylą ir patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjos Z. S. skundo dalį dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 48S-216-(14.48.3.) panaikinimo. Kitus pareiškėjos skundo reikalavimus, suformuluotus 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. skunduose, atsisakė priimti. Netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėja Z. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 18 d. gautą skundą bei 2018 m. gruodžio 27 d. gautą skundą pateiktų reikalavimų apimtimi ir šių skundų priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjos Z. S. atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių, rengiant Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr.48VĮ-2107-(14.48.2.) nustatytame ir patvirtintame laisvos žemės fondo žemės plote, patvirtinus pretendentų sąraše, suformuoti G. J. M. (po mirties) kitos paskirties 0,88 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaime) bei atkurti pretendentei nuosavybės teises į suformuotą sklypą, perduodant jį neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam, panaikino ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai Z. S. terminą iki 2019 m. balandžio 15 d. skundo trūkumams pašalinti, pasiūlydamas patikslinti skundą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties motyvuojamoje dalyje išdėstytus argumentus, suformuluojant reikalavimus dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, keliamus iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.), taip pat nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2019 m. balandžio 17 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą skundo trūkumas pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi pareiškėjai Z. S. pakartotinai nustatė terminą iki 2019 m. gegužės 10 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėja Z. S. 2019 m. gegužės 13 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė:

1) pratęsti terminą skundui paduoti;

2) atnaujinti terminą skundui paduoti;

3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo bei dėl G. J. M. patvirtinimo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoti žemės sklypai, sąraše;

4) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 48VJ-252-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo dalį dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo bei dėl G. J. M. patvirtinimo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoti žemės sklypai, sąraše;

5) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykdyto IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje, susirinkimo protokolo dalį dėl 0,11 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime pasirinkimo nuosavybės teisėms G. J. M. atkurti;

6) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) dalį dėl projekto rengimo, jo įgyvendinimo terminų nustatymo, šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodytoje teritorijoje pretendentų prašymų įgyti žemę pateikimo termino nustatymo; 7) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių parengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr.48VĮ-2107-(14.48.2.) 1 punktu nustatytame ir patvirtintame laisvos žemės fondo žemės plote, ir patvirtinus G. J. M. (po mirties) pretendentų sąraše pirmumo teise suformuoti jai kitos paskirties 0,88 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaime) bei atkurti pretendentei nuosavybės teises į suformuotą sklypą, perduodant jį neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam.

Taip pat pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones uždraudžiant atsakovams NŽT bei NŽT Vilniaus rajono skyriui atlikti veiksmus, susijusius su 0,88 ha sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, teisinio statuso keitimu ar taikyti kitas reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų apsaugą, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą, taip pat netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas dėl pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti: NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo bei dėl G. J. M. patvirtinimo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoti žemės sklypai, sąraše; NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 48VĮ-252-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo, dalį dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo bei dėl G. J. M. patvirtinimo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoti žemės sklypai, sąraše; NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykdyto IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje susirinkimo protokolą dalį dėl 0,11 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime pasirinkimo nuosavybės teisėms G. J. M. atkurti, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas pareiškėjos 2018 m. gruodžio 18 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. teisme gautus skundus, 2019 m. sausio 3 d. nutartimi šiuos reikalavimus atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), atsisakė šiuos pareiškėjos reikalavimus priimti.

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, kuriais prašoma panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) dalį dėl projekto rengimo, jo įgyvendinimo terminų nustatymo, šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodytoje teritorijoje pretendentų prašymų įgyti žemę pateikimo termino nustatymo ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių parengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr.48VĮ- 2107- (14.48.2.) 1 punktu nustatytame ir patvirtintame laisvos žemės fondo žemės plote, ir patvirtinus G. J. M. (po mirties) pretendentų sąraše pirmumo teise suformuoti jai kitos paskirties 0,88 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaime) bei atkurti pretendentei nuosavybės teises į suformuotą sklypą, perduodant jį neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam, pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodė, jog 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į NŽT direktorių išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) dalies panaikinimo, bet per įstatymo nustatytą terminą nei atsakymo, nei informacijos dėl skundo nagrinėjimo negavo.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėja tik 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į NŽT, kaip į išankstinio nagrinėjimo ne per teismą instituciją, tačiau ginčas privaloma išankstine ne per teismą tvarka neišnagrinėtas. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu (jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos) pareiškėjos skundą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) dalies, dėl projekto rengimo, jo įgyvendinimo terminų nustatymo, šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodytoje teritorijoje pretendentų prašymų įgyti žemę pateikimo termino nustatymo, panaikinimo atsisakė priimti, kadangi pareiškėja nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, nesulaukusi atsakymo iš NŽT dėl 2019 m. balandžio 11 d. pateikto skundo, kreipėsi į teismą su reikalavimu panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) dalį ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, išaiškino pareiškėjai teisę skųsti NŽT vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui bendra tvarka (ne šioje administracinėje byloje).

Teismas dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių parengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr.48Vį-2107-(14.48.2.) 1 punktu nustatytame ir patvirtintame laisvos žemės fondo žemės plote, ir patvirtinus G. J. M. (po mirties) pretendentų sąraše pirmumo teise suformuoti jai kitos paskirties 0,88 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaime) bei atkurti pretendentei nuosavybės teises į suformuotą sklypą, perduodant jį neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam, pažymėjo, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) dalies, todėl atsisakius priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) dalies panaikinimo, atsisakė priimti ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė, kad pareiškėja patikslintame skunde prašymą grindė tuo, kad atsakovas netinkamai vykdo nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo procesą bei, kad pagal 2019 m. kovo 15 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą Nr.48VJ-377-(14.48.2.) vėl pradėtas vykdyti ginčytinas projektas. Pareiškėja teigė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjos teisių gynyba pasunkės arba taps visiškai negalima. Teismas pažymėjo, kad jokių kitų argumentų ir paaiškinimų, kodėl šiuo atveju turėtų būti taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, pareiškėja nepateikė. Kadangi pareiškėja prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrindė, t. y. teismui nepateikė jokių argumentų ir kitų išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių, jog nepritaikius pareiškėjos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad ABTĮ reglamentuoja procesinių veiksmų atlikimo terminų pratęsimą, tačiau nereglamentuoja skundo padavimo termino pratęsimo, todėl pareiškėjos prašymo pratęsti skundo padavimo terminą netenkino.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2019 m. gegužės 10 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja patikslintą skundą išsiuntė teismui 2019 m. gegužės 10 d., taigi teikdama patikslintą skundą termino skundo trūkumams pašalinti nepraleido, todėl teismas šio pareiškėjos prašymo nesvarstė.

V. Pareiškėja Z. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, pareiškėja turi teisę kelti ginčą dėl 2019 m. gegužės 13 d. patikslintame skunde suformuluotų reikalavimų Nr. 3-5, kuriuos galima papildyti reikalavimais Nr. 6-7, jei yra pasinaudota ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Todėl nesutinka su nutartyje šiuo klausimu nurodytais argumentais. Pareiškėja pateikė teismui NŽT 2019 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 1SS-147-(7.5.), t. y., kad ginčas dėl minėtų reikalavimų išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos 2019 m. gegužės 13 d. patikslinto skundo reikalavimus Nr. 3-5, kadangi jie pateikiami kitu pagrindu nei nurodytas 2018 m. pareiškėjos skunduose.

Pareiškėja teigia, kad kelia ginčą ir reiškia reikalavimą panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 48S-216-(14.48.3.), kuris jau priimtas nagrinėti teisme ir kaip kiti teikiami reikalavimai šioje byloje nėra savarankiški, o išvestiniai iš reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus.

Pareiškėja nesutinka ir su teismo nutarties motyvais dėl atsisakymo priimti nagrinėti teisme pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus Nr. 6-7, kadangi nepasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atkreipia dėmesį, kad teismui priimant skundžiamą nutartį, ginčas 2019 m. gegužės 28 d. jau buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėja nurodo, kad teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas, jog pareiškėja turi teisę skųsti NŽT vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, nėra teisingas ir tikslingas, nes tokiu atveju teisingumo įgyvendinimas pareiškėjos atžvilgiu užsitęstų neribotą laiką ar apskritai nebūtų įgyvendintas. Atsakovas laiku nesprendžia ginčo ikiteisminio nagrinėjimo tvarka, ne pirmą kartą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis bei vilkina (15 metų) pareiškėjos teisių įgyvendinimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Pareiškėjos nuomone, ji turėjo teisę tikslinti skundą ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies pagrindu ir jai turėjo būti pratęstas terminas skundui paduoti, kaip ji ir prašė patikslintame skunde (reikalavimas Nr. 1), o teismas turėjo bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, tirti savo iniciatyva (ABTĮ 10 str. 1 d.), nes kitaip būtų pažeistas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principas (ABTĮ 11 str.).

Pareiškėja pažymi, kad tinkamai išsprendus patikslintame skunde keliamų reikalavimų priėmimo klausimą, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį, kuria pareiškėjos patikslintą skundą atsisakyta priimti, taip pat netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2019 m. balandžio 15 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, suformuluojant reikalavimus dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) ir įpareigojimo atlikti veiksmus, keliamus iš šio įsakymo, taip pat nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjos prašymu, terminas pašalinti skundo trūkumus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2019 m. gegužės 10 d.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 13 d. pateikė skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus:

1) pratęsti terminą skundui paduoti;

2) atnaujinti terminą skundui paduoti;

3) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1368-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo bei dėl G. J. M. patvirtinimo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoti žemės sklypai, sąraše;

4) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 48VJ-252-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės, Žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ pakeitimo dalį dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo bei dėl G. J. M. patvirtinimo asmenų, kuriems žemės reformos žemėtvarkos projektu suprojektuoti žemės sklypai, sąraše;

5) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. vykdyto IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje, Buivydiškių kadastro vietovėje, susirinkimo protokolo dalį dėl 0,11 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime pasirinkimo nuosavybės teisėms G. J. M. atkurti;

6) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2.) dalį dėl projekto rengimo, jo įgyvendinimo terminų nustatymo, šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodytoje teritorijoje pretendentų prašymų įgyti žemę pateikimo termino nustatymo; 7) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių parengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr.48VĮ-2107-(14.48.2.) 1 punktu nustatytame ir patvirtintame laisvos žemės fondo žemės plote, ir patvirtinus G. J. M. (po mirties) pretendentų sąraše pirmumo teise suformuoti jai kitos paskirties 0,88 ha žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastrinės vietovės (duomenys neskelbtini) kaime) bei atkurti pretendentei nuosavybės teises į suformuotą sklypą, perduodant jį neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertį turėtajam.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 3 punktais. Taip pat netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama 2019 m. birželio 7 d. nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą skundą, kadangi NŽT išnagrinėjo ginčą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl patikslinto skundo reikalavimų Nr. 3–5 ir atsakė NŽT 2019 m. sausio 24 d. raštu, todėl teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti šią skundo dalį. Taip pat nepagrįstai atsisakyta priimti skundo reikalavimus Nr. 6–7 dėl to, kad nepasinaudota ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, kadangi teismas skundžiamą nutartį priėmė 2019 m. birželio 7 d., o skundas NŽT ikiteismine tvarka išnagrinėtas 2019 m. gegužės 28 d.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik teisės, bet ir pareigos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje yra nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (prašymą), t. y. teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.). Ši procesinė prielaida kreiptis į teismą, kurios nesilaikius skundas negali būti priimtas nagrinėti teisme, nėra besąlyginė, t. y. gali būti pašalinta, tuomet suinteresuotas asmuo turės teisę kreiptis į teismą iš naujo.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (2 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (3 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas teisės aktų nuostatas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos 2019 m. gegužės 13 d. skundo reikalavimą panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymą Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2) dalį dėl projekto rengimo, jo įgyvendinimo terminų nustatymo, šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodytoje teritorijoje pretendentų prašymų įgyti žemę pateikimo nustatymo, pagrįstai sprendė, kad pareiškėja yra pradėjusi ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūrą ir 2019 m. balandžio 11 d. su skundu kreipėsi į NŽT, tačiau ginčas dar nėra išnagrinėtas ir NŽT sprendimas dėl pareiškėjos skundo nėra priimtas. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi jokių duomenų, kad ginčas ikiteismine tvarka yra išnagrinėtas, teismui apie priimtą NŽT sprendimą nebuvo žinoma, o NŽT 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą pareiškėja pateikė tik su atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta įrodymų apie tai, jog pareiškėja yra pasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, jog teismas turėjo nurodytas aplinkybes tirti savo iniciatyva.

Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principais, įvertinusi tai, kad ginčas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka NŽT išnagrinėtas ir 2019 m. gegužės 28 d. priimtas sprendimas dėl pareiškėjos skundo, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į minėtas šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2019 m. gegužės 13 d. skundo reikalavimus panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 48VĮ-2107-(14.48.2) dalį ir įpareigoti NŽT atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus (skundo 6–7 reikalavimai), panaikinti ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo 3–5 reikalavimus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus, kuriais buvo prašoma panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-252-(14.48.2.), NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo protokolo dalį dėl 0,11 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kaime pasirinkimo nuosavybės teisėms G. J. M. atkurti ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 48 VĮ-1368-(14.48.2), dėl to, kad pareiškėja nebuvo pasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta aplinkybė neeliminuoja pareiškėjos teisės, pasinaudojus ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kreiptis į teismą su skundu dėl galbūt pažeistų teisių gynimo. Taigi NŽT išnagrinėjus pareiškėjos skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja, paduodama pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 13 d. skundą, kurio 3–5 punktuose suformulavo reikalavimus panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 48VĮ-252-(14.48.2.), NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. susirinkimo protokolo dalį dėl 0,11 ha sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kaime pasirinkimo nuosavybės teisėms G. J. M. atkurti ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2017 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 48 VĮ-1368-(14.48.2), pridėjo NŽT 2019 m. sausio 24 d. sprendimą, t. y. įrodymą, kad aplinkybė, dėl kurios minėtus skundo reikalavimus atsisakyta priimti, išnyko, taip pat prašė teismo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant nurodytai situacijai, t. y. išnykus aplinkybei, dėl kurios aptariamus pareiškėjos skundo reikalavimus buvo atsisakyta priimti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo 3–5 reikalavimus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 7 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos skundo 3–5 reikalavimus, taip pat naikinama ir skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 12 straipsnį, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos 2019 m. gegužės 13 d. skundo priėmimo klausimą, turi išaiškinti pareiškėjai teisę ginčyti NŽT sprendimus, priimtus išnagrinėjus pareiškėjos skundus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, taip pat, jei ABTĮ nustatytas terminas skundui paduoti yra praleistas, pasiūlyti pateikti prašymą jį (terminą) atnaujinti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, ir pan.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos Z. S. 2019 m. gegužės 13 d. skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos Z. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2019 m. gegužės 13 d. skundą, panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė