31f5d41f-e2f4-42b6-9e08-89b5f5d791f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-340/2012                                                              Proceso Nr. 1-65-1-00413-2011-5           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų:

SvajÅ«no Knizlerio, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Vereniui, gynėjui advokatui Gintautui Algirdui Peredniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 11 metų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas, ir bausmės pradžia yra nustatyta 2011 m. kovo 23 d. IÅ¡ nuteistojo S. Ž. nukentėjusiajai E. E. priteistas 1608 litų turtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: S. Ž. nuteistas už tai, kad 2009 m. birželio 30 d. apie 19 val., Kauno rajone, Babtų seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini), A. L. gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su A. L. metu, tyčia smogė nukentėjusiajam rankomis ir spyrė į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas jam galvos ir krÅ«tinės sumuÅ¡imus, pasireiÅ¡kusius nosies kaulų lūžiu, kairės pusės tiesioginiu dvigubu YIII-XII Å¡onkaulių lūžiu bei netiesioginiu deÅ¡inės pusės X-ojo Å¡onkaulio pakartotiniu lūžiu senesnio jau gyjančio lūžio vietoje.

Å iais veiksmais S. Ž. pažeidė A. L. galvos smegenis ir plaučius, nuo ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.Nuteistasis S. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį, o bylÄ grÄ Å¾inti neÅ¡aliÅ¡kam pirmosios instancijos teismui.Apeliantas nurodo nenorėjęs tyčia kÄ nors sužeisti ar nužudyti. Jis teigia, kad įvykio metu buvo užpultas, prieÅ¡ jį nukentėjusysis panaudojo fizinį smurtÄ bei reketavo. Nuteistasis pažymi, kad A.

L. provokavo konfliktÄ , pasinaudodamas jo sunkia padėtimi, siekė pasipelnyti, grasino, kad jei jis (S. Ž. ) iÅ¡vyks nesumokėjęs, jo laukia rimta bėda. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ir ankščiau nukentėjusysis iÅ¡ jo buvo pasiskolinęs pinigų vairuotojo pažymėjimui, kelionei į KaunÄ , alkoholiui ir panaÅ¡iai. S. Ž. teigia, kad konflikto metu jis leido A. L. negrÄ Å¾inti 1000 litų skolos, tik prašė, kad A. L. paliktų ramybėje jį ir jo Å¡eimÄ .Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad S. Ž. smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojo, gindamas savo sveikatÄ , garbę ir orumÄ ir kaip atsakÄ Ä¯ nukentėjusiojo panaudotÄ smurtÄ prieÅ¡ jį.

Nuteistasis teigia negalėjęs pagalvoti, kad dėl jo veiksmų, kils tokios pasekmės, nes prieÅ¡ingu atveju, jis bÅ«tų iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Be to, apeliantas pažymi, kad po konflikto, jis paliko A. L. gulintį lovoje, kur jis ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. S. Ž. nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjas skaitė tik tai, ko prašė prokuroras, taip siekdamas jį (S. Ž. ) kuo labiau apkaltinti ir pažeminti, įkyriai citavo J. V. parodymus apie tai, kad ji neliudys prieÅ¡ S. Ž. , taip pat skaitė pastarosios neteisėtus parodymus.

Apeliantas pažymi, kad, bylÄ nagrinėjant teisme, jis prašė, jog į teismo posėdį bÅ«tų iÅ¡kviesta J. V. . Tačiau gavęs tokį praÅ¡ymÄ , teisėjas elgėsi Å¡aliÅ¡kai ir atsisakė patekinti bet kokį S. Ž. praÅ¡ymÄ , motyvuodamas tuo, kad J. V. atsisakė duoti parodymus, ir jos parodymai neturi jokios reikÅ¡mės. Po to teisėjas dar kartÄ perskaitė J. V. parodymus. Nuteistasis taip pat teigia prašęs pateikti J. V. atpažinti jo striukes, nes ji žino, kaip atrodo jo daiktai, bei tai, kas jam padovanojo striukę.

Tačiau teisėjas klausėsi nukentėjusiosios melagingų parodymų, kuri, žiūrėdama į striukę, vardino matomus striukės požymius. Apeliantas pažymi, kad striukė yra jam labai brangi dovana, tačiau nukentėjusioji jam norėjo pakenkti ir, kaip vėliau prisipažino, norėjo, kad jis sušaltų. S. Ž. teigimu, nukentėjusioji bei liudytoja J. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnyje. Nuteistasis pažymi, kad norėjo įrodyti, kad paimta striukė nėra susijusi su A.

L. , tačiau teisėjas nei jam, nei jo gynėjui neleido to padaryti, ir rėmėsi tik melagingais nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais. Be to, po to, kai S. Ž. teisme pasakė, kad „duodu Å¡imtÄ procentų, kad striukė yra mano“, teisėjas jį įžeidė, pasakydamas, jog Å¡is neturi ko duoti. Apeliantas nurodo, kad apgaulės bÅ«du iÅ¡ jo paimta striukė turi bÅ«ti iÅ¡tirta ir grÄ Å¾inta jam. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje yra remiamasi abejotinomis ekspertizės iÅ¡vadomis bei netiksliais ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo parodymais, kuris, bÅ«damas Å¡oko bÅ«senos, negalėjo tiksliai parodyti, kiek laiko po konflikto bendravo su nukentėjusiuoju ir kiek nukentėjusysis prieÅ¡ užmigdamas iÅ¡gėrė skysčio, turinčio alkoholio kvapo.

S. Ž. atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ jo elgesio ir žodžių nustatė, kad jo psichika yra stabili. Tačiau apelianto teigimu, prieÅ¡ teismo posėdžius jis vartodavo raminamuosius vaistus, dėl ko jam net buvo sutrikęs Å¡irdies darbas.Apeliantas nurodo, kad, pažeidžiant teisę į gynybÄ , teismo posėdžių metu jam nebuvo leista užduoti klausimų nukentėjusiesiems ir liudytojams Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. Toks argumentas grindžiamas tuo, kad teismo posėdžio metu buvo netenkinami S. Ž. praÅ¡ymai. Tačiau tokie apeliacinio skundo teiginiai nėra pagrįsti bylos duomenimis. Lietuvos Respublikos BPK 261 straipsnio 1 dalis numato, kas turi bÅ«ti nurodoma teisiamojo posėdžio protokole, t. y. posėdžio vieta ir laikas (kada jis buvo pradėtas ir baigtas); teismo pavadinimas ir sudėtis, sekretorius, vertėjas, nagrinėjimo teisme dalyviai ir kiti teismo paÅ¡aukti asmenys; nagrinėjama byla; kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė; kaltinamojo asmens duomenys; teismo veiksmai iÅ¡ eilės, kaip jie buvo atliekami; nagrinėjimo teisme dalyvių, liudytojų, ekspertų ir kitų asmenų pareiÅ¡kimai bei praÅ¡ymai; nutartys, teismo priimtos pačioje posėdžių salėje; nuoroda apie nutarčių priėmimÄ pasitarimų kambaryje; kad kaltinamajam ir kitiems bylos nagrinėjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintos jų teisės ir pareigos; kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų turinys, Å¡ių asmenų pavardės, vardai ir gimimo metai, taip pat ekspertų ir specialistų iÅ¡vadų turinys; teisiamajame posėdyje atliktų apžiÅ«rų ir kitų įrodymų rinkimo bei tyrimo veiksmų rezultatai; turinys viso to, kÄ nagrinėjimo teisme dalyviai prašė įraÅ¡yti į protokolÄ ; buvę teisiamojo posėdžio salėje tvarkos pažeidimo faktai ir pažeidėjai, taip pat teisiamojo posėdžio pirmininko patvarkymai teisiamojo posėdžio tvarkÄ pažeidusiems byloje nedalyvaujantiems asmenims; trumpas nagrinėjimo teisme dalyvių baigiamųjų kalbų turinys; trumpas kaltinamojo paskutinio žodžio turinys; nuoroda apie nuosprendžio paskelbimÄ ir nuosprendžio apskundimo tvarkos bei termino iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

Be to, minėto straipsnio 6 dalis numato, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasiraÅ¡ymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumÄ ar neiÅ¡samumÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pastabų dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo nepateikta, todėl Å¡is protokolas laikytinas teisingu ir iÅ¡samiu, juo vadovaujasi ir apeliacinės instancijos teismas. IÅ¡ Å¡io teismo posėdžio protokolo nematyti, kad kokiu nors bÅ«du buvo varžomos S. Ž. teisės: nebuvo draudimų užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, nebuvo padaryti klausimų nuÅ¡alinimai, neužfiksuota, kad bylÄ nagrinėjęs teismas savo veiksmais įžeidinėjo ar kaltino S. Ž. ar skaitė tik tai, ko prašė prokuroras, neužfiksuota, kad kokius nors priekaiÅ¡tus dėl posėdžio eigos bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi ir S. Ž. gynėja.

Be to, teismo posėdžio protokole neužfiksuota, kad nuteistasis bandė užduoti klausimus apklausiamiems asmenims, tuo tarpu jo gynėjos klausimai nukentėjusiajai E. E. ir liudytojai J. V. L. teismo posėdžio protokole užfiksuoti. Å ios aplinkybės patvirtina, kad proceso eiga teismo posėdžio protokole užfiksuota pakankamai iÅ¡samiai.Apeliacinio skundo teiginio apie pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nepatvirtina ir aplinkybės, susijusios su liudytojos J. V. apklausa. IÅ¡ byloje esančio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad Å¡iai liudytojai nebuvo įteiktas Å¡aukimas į teismo posėdį, nes paskutinėje žinomoje gyvenamojoje vietoje ji nerasta, jos buvimo vieta – nenustatyta (b. l. 79, t. 2).

Be to, Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvaujant nuteistajam S. Ž. ir jo gynėjai. Å ioje apklausoje ji iÅ¡ naujo parodymų nedavė, tačiau patvirtino, kad ankščiau duoti parodymai, esantys b. l. 79-81, t. 1 yra teisingi, ji juos davė niekieno neverčiama (b. l. 83-84, t. 1). Å ios apklausos metu, kuriÄ 2011 m. kovo 23 d. atliko tyrėja Lina Kamantauskaitė, liudytoja J. V. parodė mačiusi, kaip S. Ž. mušė rankomis ir kojomis A. L. , o vėliau iÅ¡ S. Ž. sužinojusi, kur Å¡is paslėpė nukentėjusiojo lavonÄ (b. l. 79-81, t. 1).

Tokius parodymus liudytoja J. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 88-90, t. 1). Å ie jos parodymai visiÅ¡kai atitinka ir duomenis, gautus ikiteisminio tyrimo metu su nuteistuoju S. Ž. atlikus parodymų patikrinimÄ vietoje (b. l. 134-135, t. 1). S. Ž. savo kaltę dėl A. L. nužudymo pripažino ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir pirmosios instancijos teisme. IÅ¡ jo parodymų, duotų teisme, matyti, kad priežastis, dėl kurios jis sumušė nukentėjusįjį, buvo konfliktas, kilęs dėl to, kad A.

L. pareikalavo sumokėti už naudojimÄ si sodyba bei sugriebė už rankos. Po to, kaip S. Ž. parodė pirmosios instancijos teisme, sekė jo veiksmai: smÅ«gių sudavimas „kur galėjau“, spyriai į kojÄ , į rankÄ , spyriai ir smÅ«giai į krÅ«tinę, veidÄ , sudavimas apie 5-10 smÅ«gių į Å¡launis, galvÄ (b. l. 60, t. 2). TokiÄ pat smurto priežastį nuteistasis nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l.134-136, t. 1). Å ie duomenys paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad S. Ž. smurtÄ pavartojo dėl to, kad nukentėjusysis jam grasino, pavartojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ .

Tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojos J. V. parodymai, taip pat neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalis numato, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai. Suduodamas A. L. smÅ«gius rankomis ir kojomis į galvÄ ir krÅ«tinę bei padarydamas tokius sužalojimus, kokie yra nustatyti specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 303/11(02) (b. l. 66-71, t. 1), S. Ž. negalėjo nesuprasti, kad gali atimti nukentėjusiojo gyvybę, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau savo tyčiniais veiksmais leido tokiems padariniams kilti.

Todėl jo veiksmai, atimant A. L. gyvybę, pasireiškė netiesioginės tyčios forma, o jo veika tinkamai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Apelianto kaltės nepaneigia ir apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl byloje esančių specialistų išvadų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti du tyrimai ir surašytos dvi specialistų išvados: dėl A. L. mirties priežasties nustatymo (b. l. 66-71, t.

1) ir dėl giminystės ryšių nustatymo (b. l. 77-78, t. 1). Specialisto išvadoje dėl giminystės ryšių nustatymo nurodyta, kad 2011 m. kovo 23 d. Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Vosiškių kaime rastas nežinomo vyro lavonas yra R. L. tėvas su 99,99% tikimybe. Taigi nustatyta tėvystės tikimybė yra beveik absoliuti, todėl nėra pagrindo abejoti, kad rastas vyro lavonas yra nukentėjusysis A. L. . Kita specialisto išvada dėl A. L. mirties nustatymo taip pat nėra abejotina, kaip tai nurodo apeliantas.

A. L. lavonas buvo tirtas nuo įvykio praėjus beveik 2 metams, todėl negalėjo bÅ«ti tiksliai atsakyti į kiekvienÄ specialistui užduotÄ klausimÄ .Tačiau Å¡ioje iÅ¡vadoje A. L. mirties priežastis nustatyta pakankamai konkrečiai. Juolab, kad ir iÅ¡ nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusysis mirė po jo pavartoto smurto, o duomenų, kad kas nors kitas bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ A. L. ar kitaip įtakojęs pastarojo mirtį, byloje nėra.  S. Ž. apeliaciniame skunde nurodo teiginius, kad nėra tikras, ar jis yra pakaltinamas, nes vartojo raminamuosius vaitus, o pirmosios instancijos teismas tik iÅ¡ jo elgesio ir žodžių nustatė, kad jo psichika yra stabili.

Tačiau iÅ¡ byloje esančių pažymų iÅ¡ gydymo įstaigų matyti, kad jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis bÅ«tų sirgęs psichinėmis ligomis, nėra (b. l. 182-191, t. 1). Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, susijusiais su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė sunaikinti S. Ž. pateiktÄ odinę striukę. IÅ¡ nukentėjusiosios E. E. ir liudytojos J. V. L. parodymų matyti, kad ruda odinė striukė priklausė A. L. (b. l. 65, t. 2).

Kad Å¡ie parodymai yra teisingi, pagrindžia ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji E. E. tvirtai nurodė nenorinti susigrÄ Å¾inti Å¡ios striukės (b. l. 65, t. 2). Toks jos apsisprendimas rodo, kad parodymus, jog striukė priklausė A. L. , ji davė ne siekdama naudos sau. Pažymėtina ir tai, kad prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nevardijo, žiÅ«rėdama į striukę, matomų jos požymių. Å iÄ striukę iÅ¡ jai pateiktų 3 striukių ji atpažino ikiteisminio tyrimo metu atlikus parodymÄ atpažinti, paaiÅ¡kindama, kad atpažįsta striukę, kuri yra pažymėta numeriu 1 pagal jos spalvÄ , užtrauktuko galvutę, įleistinių kiÅ¡enių užtrauktukus bei nugaroje esančias siÅ«les ties pažastimis.

Nukentėjusioji taip pat paaiÅ¡kino, kad Å¡i striukė ankščiau priklausė jos sÅ«nui, o vėliau jÄ atidavė neÅ¡ioti A. L. (b. l. 38-40, t. 1). Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis numato, kad kaltininkui už tokį nusikaltimÄ gali bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, į byloje esančiÄ S. Ž. charakteristikÄ , kuri yra neigiama, bei į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskyrė jam 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra lygi minėto straipsnio sankcijos vidurkiui.

Å i bausmė nėra per griežta, todėl neÅ¡velnintina. Skundžiamame nuosprendyje teisingai iÅ¡spręstas ir su civiliniu ieÅ¡kiniu susijęs klausimas. Å i nuosprendžio dalis apeliaciniame skunde nėra ginčijama.Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo jį naikinti, o bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo S. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas TeisėjaiAloyzas Kruopys Svajūnas Knizleris Linas Šiukšta