2023-07-19 Nr. AB-13387-3-62-3-00776-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-388-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00776-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. sausio 10 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 6 būryje. Laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. sausio 1 d. nebuvo neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti tik sienele, durų nebuvo, todėl naudojantis tualetu jis buvo matomas kitų asmenų. Tik 2021 m. kovo 14 d. buvo sumontuotos tualetų kabinos. Prausykloje vietoje kriauklių patalpintas lovys, kuris atlieka kriauklių funkciją. Prausykloje nebuvo muilo dozatorių, trūko veidrodžių. Dušuose dušų galvutės sumontuotos taip, kad prausiantis esi matomas kitų nuteistųjų. Dušus skiria tik šoninės sienelės, o iš priekio jokios uždangos nėra. Dušuose nėra kilimėlių arba grotelių, veidrodžių, lentynėlių, kūno ir plaukų prausiklių dozatorių. Dušu vienu metu naudojosi nuo 30 iki 50 žmonių, nors duše ragelių sumontuota 15, o 180 nuteistųjų turėdavo suspėti nusimaudyti per 2 val., dėl šios priežasties tekdavo keliems asmenims vienu metu maudytis po vienu dušu. Taip pat gyvenamojoje patalpoje veisėsi blakės, dėl kurių įkandimų pareiškėjas negalėdavo išsimiegoti. Dėl šių atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas kiekvieną dieną kankinosi, jautė fizinį skausmą, didelę dvasinę kančią, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad sanitarinių mazgų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi tualetai buvo atskirti vienas nuo kito pertvaromis. Teisės aktuose nereglamentuojama, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualeto kabinos turi būti su durelėmis. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių dėl ko galėjo patirti sunkumus prieinant prie įrenginių yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Marijampolės PN 6 būrio prausykloje yra viena ilga kriauklė, 6 vandens kranai ir praustuvė. Toks prausyklos įrengimas atitinka reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai praustis gali 7 nuteistieji. Teisės aktai nenumato įpareigojimo prausykloje įrengti muilo bakelius. Marijampoles PN dušo patalpoje įrengti muilo dozatoriai, kurie skiriami pagal poreikį ir kurie yra nuolat pildomi. Taip pat dušinėje pakabinti veidrodžiai, kurie nuolat pačių nuteistųjų būna sudaužomi. Dušo patalpose yra padėti stalai, kuriuos nuteistieji naudoja vietoj lentynėlių jų pačių prašymu tam, kad būtų daugiau vietos visiems daiktams pasidėti. Pareiškėjo teiginys dėl tariamai esančių blakių neatitinka tikrovės. Marijampoles PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui, atlikdavo parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampoles PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebi parazitus ir nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius argumentus, kurie yra nepagristi, neturi jokio realaus pagrindo, kuriems pagristi nepateikė jokių argumentų.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

6. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo, teismas atkreipė dėmesį, kad Marijampolės PN neneigė, jog 6 būrio sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti sienelėmis, durų nėra. Šias aplinkybes patvirtino į bylą pateiktos nuotraukos. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėjas nenurodė reikšmingų ir detalizuotų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis apskritai neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, įrengtu atskiroje tam skirtoje patalpoje, kuri atskirta nuo gyvenamosios patalpos, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui naudotis tualetu nebuvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

7. Pareiškėjas skunde teigė, kad prausykloje vietoje kriauklių patalpintas lovys, kuris atlieka kriauklių funkciją. Šiame lovyje įmontuoti 6 kranai, vienu metu juo naudojasi 6 asmenys, vanduo nespėja sutekėti. Marijampolės PN pažymėjo, jog 6 būrio prausykloje yra viena ilga kriauklė ir 6 vandens kranai bei 1 praustuvė su vienu vandens kranu ir toks prausyklos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai galėjo praustis 7 nuteistieji, o ginčo laikotarpiu 6 būryje buvo nuo 36 iki 52 nuteistųjų. Teismas nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu 6 būryje prausykloje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Byloje nėra duomenų, kad minėti įrenginiai nefunkcionavo ar pan., todėl teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl inventoriaus trūkumo prausykloje.

8. Atsižvelgęs į tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kokios konstrukcijos turi būti prausykla ir kiti jos įrenginiai, kokie jos montavimo ir įrengimo reikalavimai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio) bei maišytuvų (kranų).

9. Vertindamas skundo argumentus dėl muilo dozatorių ir veidrodžių trūkumo teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad nėra veidrodžio virš kiekvienos praustuvės, todėl sprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių įrengimo prausyklose yra nepaneigti.

10. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl dušų įrengimo teismas nurodė, kad dušų patalpos yra tvarkingos, dušai yra atskirti pertvarinėmis sienelėmis, kurios pakankamai užtikrina pareiškėjo ir kitų nuteistųjų privatumą. Taip pat teismas pažymėjo, kad dušo įrengimas tos pačios lyties asmenims be durelių ar užuolaidų yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias bei didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų matyti, kad dušuose yra suolai, kad kai kuriose dušo patalpose yra kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, tačiau jų įrengimas nėra imperatyviai nustatytas teisės normose. Šis dušo patalpos inventorius užtikrinamas tik pagal poreikį, kas reiškia, kad tam tikroje dušo patalpoje šio inventoriaus nebuvimas nereiškia atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir teisės normų pažeidimo. Tačiau atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog dušo patalpa neatitiko teisės aktų reikalavimų, pagal kuriuos dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės, suolas (ar kėdė, ar taburetė), lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Pateiktos bendros dušinės nuotraukos nepatvirtino, jog buvo užtikrintas tinkamas inventorius bendro dušo patalpose. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad prie kiekvienos dušo galvutės nėra vandens nutekėjimo, ir niekaip nepažymėjo ir neindividualizavo, kaip vandens nutekėjimo įrengimas kitoje, o ne dušo vietojo, lėmė jo emocinę bei psichologinę būseną ir kitokias dvasines kančias jam tai sukėlė. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime neginčijo, kad dušinėje yra 15 dušo ragelių, bet nenurodė, kiek vienu metu yra vedama nuteistųjų maudytis. Todėl, teismo vertinimu, liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl to, jog duše trūko dušo ragelių. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenumato, koks laiko tarpas turi būti skiriamas maudymuisi. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui nebūtų užtikrinta teisė išsimaudyti taip pat nėra bei nėra jokių teiktų prašymų ar skundų dėl maudymosi trukmės.

11. Dėl gyvenamosiose patalpose besiveisiančių blakių teismas nurodė, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartis su UAB „Dezinfa“, UAB „Dezinfekcijos paslaugos“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo, įmonė nuolat ir pagal poreikį teikia dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Pataisos namai imasi veiksmų, kad kenkėjai būtų naikinami. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jį sukandžiojo blakės, bet atsakovo atstovo 2022 m. gegužės 13 d. pažyma patvirtino, kad ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų, blakių sukandimų pareiškėjas į medikus nesikreipė. Taigi atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų.

12. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad dėl netinkamai įrengtų bendro dušo, prausyklos patalpų (veidrodžių trūkumas, dušo ragelių trūkumas) įrengimo pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, teismas nurodė, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

13. Teismas iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė 100 Eur, nurodydamas, kad prašymas priteisti 100 Eur už atstovavimą teisme neviršija maksimalaus nustatyto paslaugos dydžio, tačiau, teismo vertinimu, prašymas priteisti 150 Eur dydžio keliones išlaidas yra nepagrįstas, nes pareiškėjo atstovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtas kelionės išlaidas vykstant į teismo posėdį iš Panevėžio į Kauną.

III. 14. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą ir skundą tenkinti visa apimtimi.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo būdu, kadangi dėl nustatytų pažeidimų, jo teigimu, turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas pažymi, kad iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas. Be to, laikoma, jog asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje. Aplinkybė, kad nebuvo įrodyta, jog padaryta žala sveikatai, nereiškia, kad asmuo nepatiria kitokio pobūdžio neturtinės žalos. Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko Marijampolės PN, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra nepakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pareiškėjui yra būtina priteisti prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas 150 Eur nepripažino tinkamomis atstovavimo išlaidomis. Pareiškėjo vertinimu, kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti jam tinkamą atstovą – advokatą. Advokatas kviečiamas į teismą teismo iniciatyva visais atvejais, kai yra pateikiami įrodymai apie advokato dalyvavimą konkrečioje byloje. Pareiškėjas laiku pateikė advokato sumokėjimo kvitus, tačiau teismas be pagrindo juos atmetė.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai visiškai atspindi atsakovo atstovo poziciją šioje byloje, todėl teikti tikslinančius ar papildančius duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo D. V. prašomos neturtinės žalos atlyginimo dėl tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2022 m. sausio 10 d. neužtikrinimo.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (veidrodžių trūkumas, dušo ragelių trūkumas).

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos jo prašyta forma (pinigais). Pareiškėjas pabrėžia, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo teisės bei sukelti dideli nepatogumai, dvasinis, emocinis, fizinis diskomfortas. Taip pat, pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2018 m. vasario 28 d. nutartis Nr. A-1805-502/2018 ir kt.).

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog šiuo atveju ginčo dėl nustatytų atsakovo pažeidimų nėra, tačiau ginčas iš esmės kyla dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo.

24. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013; 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, tam tikrais atvejais taip pat apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

27. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad šiuo atveju jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju dėl netinkamai įrengtų bendro naudojimo dušo, prausyklos patalpų (veidrodžių trūkumas, dušo ragelių trūkumas) įrengimo pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl neturtinės žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

28. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 150 Eur dydžio kelionės išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-993-520/2017; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2525-662/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovė į teismą vyko ne teismo iniciatyva. Byloje taip pat neįrodyta, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nebuvo ar buvo kitas išskirtinis atvejis, dėl ko advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovės paaiškinimai dėl sugaišto kelionės laiko Rekomendacijų kontekste neturi reikšmės. Nagrinėjamu atveju galimas kelionės išlaidų atlyginimas, tačiau pareiškėjo atstovės paaiškinimai dėl patirtų kelionės išlaidų yra deklaratyvaus pobūdžio, nepateikiant šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Atsižvelgus į tai, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjo atstovės patirtų kelionės išlaidų.

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius