Legislator Case Law & Legislation
2021-11-03 Nr. AB-23015-3-62-3-02721-2019-8 AI generated

2021-11-03 Nr. AB-23015-3-62-3-02721-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-11-03 Nr. AB-23015-3-62-3-02721-2019-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-11-03 Nr. AB-23015-3-62-3-02721-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas L. I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-693-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02721-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas L. I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo kalinamas Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus 1 būrio 4 miegamajame nežmoniškomis sąlygomis. Gyvenamojoje patalpoje buvo 11 ir daugiau asmenų, todėl nebuvo suteiktas minimalus 3,1 kv. m gyvenamasis plotas. Dėl patalpų perpildymo pareiškėją buvo apėmusi depresija, jis daug nervinosi, jautė orumo pažeminimą, dažnai kildavo konfliktinių situacijų, pablogėjo jo reputacija. Patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, sienos buvo padengtos grybeliu, pelėsiu, mediniai langų rėmai buvo išpuvę, per tarpus pūsdavo vėjas. Gyvenamojoje patalpoje buvo parazitų, tarakonų bei graužikų. Patalpoje buvo drėgna, todėl pelijo drabužiai. Dėl to pareiškėjas jautė pažeminimą, nervinosi. Sanitariniame mazge buvo įrengtos tik 5 kabinos, kurios nebuvo visiškai atitvertos nuo likusios sanitarinio mazgo dalies. Kabinos viena nuo kitos atitvertos 1,20 m aukščio sienelėmis, todėl atliekant gamtinius reikalus matydavo kiti nuteistieji. Tualetu naudojosi apie 400 nuteistųjų ir norint nueiti į tualetą tekdavo laukti net po 2 val. Prausykloje nebuvo įrengta veidrodžių. Miegoti teko ant metalinių, surūdijusios lovų, lovos buvo sulaužytos, senos. Išduodamas minkštasis inventorius: čiužinys, antklodė, pagalvė buvo be apsauginių užvalkalų, kurie būtų atsparūs vandeniui, todėl minkštasis inventorius buvo nešvarus, blogo kvapo ir su dėmėmis. Durys buvo medinės, supuvusios, tinkamai neužsidarydavo, per jas pūsdavo vėjas.

3. Pareiškėjo teigimu, 1 būrys priklauso 2 bendrabučiui. Sveikatos apsaugos ministerija yra pripažinusi, kad 2 bendrabučiui reikalingas kapitalinis remontas. 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas patvirtina, jog atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta avarine.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Taip pat Alytaus PN prašė taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas. Patikrinimo metu higienos reikalavimų pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos reikalavimus visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinami atidarius langus. Patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių yra atmestini. Elektros instaliacija 1 būryje tinkama, langai, sienos ir durys tvarkingi, kadangi pareigūnai atsakingi už konkretų lokalinį sektorių nuolat prižiūri tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, esant poreikiui šios patalpos kuo skubiau remontuojamos. 2 bendrabutis nėra avarinės būklės. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. paskirtos komisijos pripažinimo avariniu akte nurodyta, kad statinys neavarinis, o tik blogos būklės. 2018 m. liepos mėnesį pradėti 2 bendrabučio rekonstrukcijos darbai.

6. Alytaus PN bendrabutyje Nr. 2 sanitariniai mazgai yra atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti ne mažesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis, kiekviena kabina visada turėjo duris, kurias nuteistieji gali užsidaryti. Visų būrių sanitariniuose mazguose įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). 1, 4 ir 5 būrių sanitariniame mazge prausykla yra 16,95 kv. m, joje yra 12 praustuvių, tualetas yra 12,78 kv. m, jame yra 5 klozetai, 4 pisuarai. Ginčo laikotarpiu gyveno iki 130 nuteistųjų, nes buvo įrengta tiek miegamųjų vietų.

7. Alytaus PN yra sudarę sutartis su įmonėmis, kurios pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šių įmonių paslaugomis Alytaus PN pagal poreikį naudojasi nuolat, todėl pareiškėjo teiginys dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atmestinas. Nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, nuteistieji turi 2 patalynės komplektus. Čiužiniai, antklodės ir pagalvės nuolat dezinfekuojami.

8. Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis yra paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo L. I. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus PN.

10. Teismas, atsižvelgęs į Alytaus PN prašymą, į tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 4 d., daliai pareiškėjo reikalavimų pritaikė ieškinio senaties terminą, ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d.

11. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, teismas pažymėjo, jog nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. vasario 1 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1 būrio 1 miegamąjį, kuris yra 45,83 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, vertinamuoju laikotarpiu minėtoje patalpoje gyveno 8–12 asmenų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau negu 3,81 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 14 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 33,86 kv. m ploto, jame buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, miegamajame gyveno 7–8 asmenys, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 4,23 kv. m gyvenamojo ploto. Nors pareiškėjas teigė, kad visą laiką buvo laikomas 1 būrio 4 miegamajame, kuriame yra ne 8, o 11 miegamosios vietos, tačiau nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, sprendė, jog visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma.

12. Pareiškėjas skunde teigė, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų buvo grybelis ir pelėsis, langai buvo išpuvę, todėl buvo drėgna, durys medinės, supuvę, neužsidarydavo, pro langus ir duris pūtė vėjas. Teismas pažymėjo, jog byloje esantis Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos 2008 m. vasario 27 d. pripažinimo avariniu aktas patvirtino, kad, atlikus 2 bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame Akte nurodyta, kad bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) ir t. t. Nurodyta, jog reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris; būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas; pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) taip pat konstatuota, kad kapitalinis remontas būtinas 2 bendrabučio patalpoms. Duomenų apie atliktus (sienų, durų, langų) remonto darbus 1 būryje į bylą nepateikta, todėl nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jo kalinimo 2 bendrabutyje metu šios patalpos sienų, langų ir durų techninė būklė neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 ir 39 punktų reikalavimų.

13. Pasisakydamas dėl buitinių parazitų buvimo teismas nurodė, kad Alytaus PN yra teikiama kenkėjų kontrolės paslauga, todėl darytina išvada, jog Alytaus PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, taigi nėra pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu.

14. Dėl pareiškėjo teiginių, jog minkštas inventorius (čiužiniai ir pagalvės) buvo be apsauginių užvalkalų, todėl buvo nešvarus, blogo kvapo, teismas nurodė, kad, remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo duomenims, Alytaus PN yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštas inventorius. Alytaus PN taip pat teikiamos skalbimo paslaugos, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę, asmeniniam skalbimui įrengtos buitinės skalbimo mašinos. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus PN vedamas Dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas, iš kurio matyti, kad čiužinių, pagalvių ir antklodžių dezinfekcija vykdoma reguliariai. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų aprūpintas netinkamu naudoti minkštu inventoriumi, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl nešvaraus ir nedezinfekuojamo minkštojo inventoriaus atmetė kaip deklaratyvius.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog teko miegoti ant blogo būklės lovų. Jei pareiškėjo lova buvo nepatogi, techniškai netvarkinga (sulūžusi, nepatogi ar kt.), pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą (pareigūnus) dėl lovos pakeitimo, tačiau tokių duomenų byloje nėra.

16. Dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais teismas nurodė, jog į bylą pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad privatumui užtikrinti būrių tualetuose unitazai atskirti pertvaromis, taip pat yra įrengtos durys. Pareiškėjas tualetu naudojosi ne gyvenamojoje, o specialiai šiai paskirčiai skirtoje patalpoje, kurioje ir kiti asmenys naudojosi tualetu. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė neteisėtų Alytaus PN veiksmų dėl privatumo tualete neužtikrinimo.

17. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo teismas, įvertinęs būryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių teismas, pažymėjo, jog sanitarinių įrenginių skaičius ne visiškai atitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo normos), galiojusiose iki 2017 m. sausio 1 d., nustatytus reikalavimus, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neužtikrinant pakankamo sanitarinių įrenginių kiekio. Pareiškėjo teiginius dėl prausykloje neįrengtų veidrodžių teismas laikė pagrįstais, nurodęs, jog atsakovo atstovas atsiliepime į skunde nurodė, kad visų būrių sanitariniuose mazguose yra įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės, tačiau įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nepateikė.

18. Įvertinęs pažeidimų mastą ir trukmę, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu.

III. 19. Pareiškėjas L. I. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

20. Pareiškėjas teigia, jog atsižvelgus į pažeidimų mastą, trukmę, į patirtus nepatogumus, teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad jis patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik teisių pažeidimo pripažinimu. Kadangi pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. buvo kalinamas Alytaus PN nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, yra pagrindas priteisti neturtinę žalą pinigais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo L. I. prašomos neturtinės žalos atlyginimo dėl tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. neužtikrinimo.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Alytaus PN neužtikrino pareiškėjui teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas (Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų pažeidimai, nebuvo užtikrinta pakankamai sanitarinių įrenginių).

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos jo prašyta forma (pinigais). Pareiškėjas pabrėžia, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo teisės bei sukelti dideli nepatogumai, dvasinis, emocinis, fizinis diskomfortas.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2018 m. vasario 28 d. nutartis Nr. A-1805-502/2018 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog šiuo atveju ginčo dėl nustatytų atsakovo pažeidimų nėra, tačiau ginčas iš esmės kyla dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui būdo.

26. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013; 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

27. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, tam tikrais atvejais taip pat apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad šiuo atveju jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju pareiškėjui neužtikrinus reikiamo sanitarinių įrenginių skaičiaus bei esant Higienos normos HN 134:2015 12 ir 39 punktų reikalavimų pažeidimams atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl neturtinės žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui pagrįstai nepriteistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius