Legislator Case Law & Legislation
31ea4134-5e10-4e6a-85a7-786e824ac367 AI generated

31ea4134-5e10-4e6a-85a7-786e824ac367 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 31ea4134-5e10-4e6a-85a7-786e824ac367
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi G. D., bÅ«nant nepakaltinamai padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Legislator headnote

AI generated

31ea4134-5e10-4e6a-85a7-786e824ac367 · Panevėžio apygardos teismas: rugsėjo 20 d. nutartimi G. D., bÅ«nant nepakaltinamai padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1S-56-491/2023

Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,

nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. D., gynėjo advokato Irmanto Ruželės skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria G. D. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sÄ lygomis VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi G. D., bÅ«nant nepakaltinamai padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje.

2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas G. D. pratęsė stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis toje pačioje įstaigoje. Teismas nutartyje nurodė, kad jos psichikos bÅ«klė iÅ¡lieka nepakankamai stabili, ji nėra kritiÅ¡ka padarytai veikai ir savo ligai. Jos pavojingumas aplinkiniams dėl nepakankamai stabilios psichikos bÅ«klės ir nepakankamos kritikos vis dar iÅ¡lieka, dėl ko jai dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis sÄ lygomis.

3. Skundu asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas I. Ruželė praÅ¡o G. D. taikomÄ stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į jos ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Skunde nurodoma:

3.1. Priverčiamoji medicinos priemonė gydant jÄ ligoninės stacionare G. D. taikoma jau pakankamai ilgÄ laikÄ . Kadangi ji padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , toliau taikyti jai priverstinį gydymÄ stacionare nebebÅ«tų proporcinga priemonė.

3.2. G. D. psichikos bÅ«klė yra pagerėjusi, todėl pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ jai yra pagrindas suÅ¡velninti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės režimÄ . Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. D. negalėtų sėkmingai gydytis ambulatoriÅ¡kai. G. D. palaiko ryÅ¡ius su savo artimaisiais, kurie domisi jos sveikata, sutinka jÄ prižiÅ«rėti ambulatorinio gydymosi metu. G. D. gydanti gydytoja R. B. teismo posėdyje patvirtino, kad G. D. galėtų gydytis ambulatoriÅ¡kai. G. D. gydymas nebuvo koreguotas per paskutinį stebimÄ laikotarpį. Kad ji kritiÅ¡ka savo ligai bei padarytai veikai, patvirtina jos paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje.

4. Gynėjo skundas atmetamas.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių rūšys, jų taikymo pagrindai ir sÄ lygos numatyti BK 98 straipsnyje. BK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti Å¡ias priverčiamÄ sias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis; 2) stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimÄ griežto stebėjimo sÄ lygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

6. BK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. BK 98 straipsnio 6 dalis, be kita ko, numato, jog priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

7. Viena iÅ¡ priverčiamųjų medicinos priemonių paskirčių yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Å ių priemonių taikymas priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus bei į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ . Teismų praktikoje pažymima, kad gydymo įstaigos komisijos medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vada yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, kad teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, turi įvertinti ne tik jÄ , bet ir asmens socialinį pavojingumÄ , galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymÄ .

8. IÅ¡ VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobÅ«džio priemonės pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiÅ«ros iÅ¡vados Å¡ioje byloje matyti, kad G. D. anksčiau buvo daug kartų gydyta psichiatrijos stacionare, epizodiÅ¡kai lankėsi ambulatoriÅ¡kai, tačiau vaistų nevartojo, neigė serganti psichikos liga, jai nustatyta (duomenys neskeltini). Priverstinai, jau taikant jai stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje, ji gydoma nuo 2021 m. spalio 26 d. IÅ¡ Å¡ių duomenų galima spręsti, kad G. D. psichikos liga serga jau pakankamai ilgÄ laikÄ , ji daug kartų periodiÅ¡kai buvo gydyta stacionare. Ir kas Å¡iuo atveju yra labai svarbu, Komisijos iÅ¡vadoje yra nurodoma, jog G. D. per ilgÄ jos gydymosi laikotarpį buvo taikomas ir ambulatorinis gydymas, tačiau ji pas psichiatrus lankėsi nereguliariai ir paskirtų vaistų nevartojo.

9. Komisijos iÅ¡vadoje, vertinant G. D. elgesį, psichikos bÅ«klę per stebimÄ laikotarpį, nurodoma, kad ji priverstinio gydymo pradžioje buvo pikta, prieÅ¡iÅ¡ka, teigė, kad atvyko reabilitacijai, pasimokyti rankdarbių. Jokių taisyklėse reikalaujančių dokumentų nepasirašė, griežtai atsisakė teikti kam nors informacijÄ . Jos agresijos, destruktyvaus elgesio nestebėta, aktyvios psichopatologijos neiÅ¡aiÅ¡kinta. Ji rami, saikingai bendraujanti, lanko užimtumÄ . Jos psichinė bÅ«sena pilnai orientuota, kiek sulėtinta, hipomimiÅ¡ka, formalaus kontakto, blankių emocijų, įvykdytos neteisėtos veikos ir susirgimo atžvilgiu ji nėra kritiÅ¡ka. Ä®vertinus tai, matyti, kad per priverstinio gydymo stacionare laikotarpį G. D. psichikos bÅ«klė pagerėjo. Tai teismo posėdyje patvirtino ir VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės atstovė R. B. Tačiau matyti ir tai, kad iÅ¡lieka G. D. kritikos stoka tiek ligai, tiek padarytai veikai, jos psichinės ligos simptomatika – svyruojanti nuotaika, kliedėjimo idėjos kaimynų atžvilgiu, logikos stokojantis mÄ stymas. O pagerėjusiÄ jos psichikos bÅ«klę galima sieti bÅ«tent su sistemingu ir reguliariu jai paskirtų vaistų vartojimu ligoninėje. Ir juos ji bÅ«tinai turi vartoti ir ateityje, kad tokia jos bÅ«klė iÅ¡liktų stabili.

10. Skunde teigiama, kad G. D. turimi socialiniai ryÅ¡iai (seserų pagalba) užtikrins, kad ji laikysis ambulatorinio gydymosi sÄ lygų, t. y. vartos vaistus bei lankysis pas gydytojÄ . Apygardos teismas su tuo sutikti neturi pakankamo pagrindo. Visų pirma, iÅ¡analizavusi jos socialinius ryÅ¡ius, Komisija iÅ¡vadoje pažymėjo, kad nors G. D. socialiniai ryÅ¡iai yra iÅ¡likę, ji su seserimis ryÅ¡ius palaiko minimaliai, viena sesuo daugiau ja rÅ«pinosi, tačiau G. D. ant jos pyksta. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad G. D. turi tvirtus socialinius ryÅ¡ius, kurie jai gali daryti neabejotinÄ Ä¯takÄ sveikimo ir psichikos ligos simptomų suvaldymo procese. Be to, kaip jau minėta, G. D. anksčiau buvo gydyta tiek stacionariai, tiek ambulatoriÅ¡kai. Bet savarankiÅ¡kai ji vaistų nevartodavo ir to pakeisti negalėjo jos turimi socialiniai ryÅ¡iai. Ä®vertinęs visus Å¡iuos duomenis, teismo posėdyje iÅ¡klausęs ir pačiÄ G. D., apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal esamÄ jos psichikos bÅ«klę ir ginant jos kaip asmens, kuris serga psichine liga, bei visuomenės interesus, jai Å¡iuo metu dar reikalingas tolimesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis, bendro stebėjimo sÄ lygomis. Su tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo nesutikti, nes G. D. psichikos bÅ«klė nors ir yra pagerėjusi, bet ji dar nėra pakankamai stabili, ji dar nėra pasveikusi arba tokios psichinės bÅ«klės, kad galėtų gyventi ir savo psichikos sveikata rÅ«pintis savarankiÅ¡kai.

11. Apygardos teismas sutinka ir su apylinkės teismo vertinimu, kad Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog G. D. socialinis pavojingumas yra stipriai sumažėjęs ar netgi iÅ¡vis iÅ¡nykęs. Pagal smurto rizikos įvertinimo iÅ¡vadÄ G. D. smurto rizika Å¡iuo metu yra vidutinė bei gali didėti esant ambulatorinio režimo nesilaikymui. Nurodyta, kad veiksniai, kurie Å¡iuo metu didina nusikalstamo elgesio rizikos pasikartojimÄ , yra savivokos stoka, G. D. nekritiÅ¡ka savo bÅ«senai dėl psichinės ligos defekto. Tai taip pat rodo, kad jos gydymasis ambulatorinėmis sÄ lygomis gyvenamojoje vietoje yra problematiÅ¡kas, jo taikymas kol kas nebÅ«tų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslams pasiekti.

12. Apibendrinęs virÅ¡ iÅ¡dėstytÄ , skundÄ nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad G. D. gydymas ambulatoriÅ¡kai kol kas yra negalimas dėl nepakankamai stabilios jos psichikos bÅ«klės, neiÅ¡nykusio ar reikÅ¡mingai nesumažėjusio jos socialinio pavojingumo. Todėl jai toliau turi bÅ«ti tęsiamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Keisti skundžiamÄ nutartį gynėjo skundo argumentais pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – G. D., gynėjo advokato Irmanto Ruželės skundÄ ir Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų 2023 m. balandžio 24 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus