Legislator Case Law & Legislation
31ea0e8a-fdcb-49c6-a41d-3448279d5133 AI generated

31ea0e8a-fdcb-49c6-a41d-3448279d5133 · Kauno miesto apylinkės teismas

Case Number 31ea0e8a-fdcb-49c6-a41d-3448279d5133
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 praÅ¡ymÄ Nr. 51D-546, pateiktÄ papildomÄ medžiagÄ bei A. V. praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai; reikalauti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ apie priimtÄ sprendimÄ (b. l. 26-28). Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, iÅ¡nagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-08-01 skundÄ , 2012-08-03 nutarimu jį atmetė, paliko galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2012-06-25 nutarimÄ Nr. P-764, P-1230, ir nutarė perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 praÅ¡ymÄ Nr. 51D-546, pateiktÄ papildomÄ medžiagÄ bei A.

Legislator headnote

AI generated

31ea0e8a-fdcb-49c6-a41d-3448279d5133 · Kauno miesto apylinkės teismas: Suinteresuotas asmuo nurodė, kad galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį. Apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. ProkuratÅ«ros įstatymo nustatyta teise kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (LR ProkuratÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), naudojasi savarankiÅ¡kai ir vienvaldiÅ¡kai spręsdamas dėl pagrindo kreiptis į teismÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ egzistavimo.

Keywords

AI generated
restitution of nationalized property state servitude restitutio in integrum destruction of crops restitution of real estate replacement of resources
AI generated
6d14bb5c-8dbf-46b7-be22-c84d3ac866c0
Panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m.
ef362fc5-a153-4cb7-9820-0a5e98ad7b14
cc. byla Nr. 2 - 367 - 266/2011                                                                     Proceso Nr. 2-14-3-00239-2011-8                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1;41;                                                    113.8 (S)                                                                                                            Anykščių rajono apylinkės teismas                                                   S P R E N D I M A S                                Lietuvos Respublikos vardu                                                     2011 m. rugpjūčio 26 d.                                            Anykščiai              Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė, Sekretoriaujant Erikai MisiÅ«naitei ir JÅ«ratei KauÅ¡ylienei ,Dalyvaujant ieÅ¡kovo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokurorei Lidijai Burbienei, BendraieÅ¡kio Valstybės įmonės Anykščių miÅ¡kų urėdija atstovui Kęstučiui Bilbokui ir advokatui A.Martinkevičiui, Dalyvaujant atsakovo UAB „AnÅ¡ilas“ atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui Gerdai Vaicekauskienei ,Nedalyvaujant tretiesiems asmenims LR Aplinkos ministerijos atstovui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui, VÄ® registrų centro Utenos filialo atstovui, Anykščių rajono notarų biuro notarei, VieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros ir bendraieÅ¡kio Valstybės įmonės Anykščių miÅ¡kų urėdijos ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, UAB „AnÅ¡ilas“, trečiajam asmeniui ieÅ¡kovų pusėje LR Aplinkos ministerijai, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Anykščių rajono notarų biurui , VÄ® Registrų centro Utenos filialui dėl Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-08-25 įsakymo Nr. 15-259 pripažinimo negaliojančiu, 2006-09-19 valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo ir ,-n u s t a t ė: ieÅ¡kovas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ra ir bendraieÅ¡kis Valstybės įmonė Anykščių miÅ¡kų urėdija   su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „AnÅ¡ilas“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės Å«kio ministerijos  kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o pripažinti negaliojančiu Utenos apskrities 2006-08-25 virÅ¡ininko įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir leidimo pirkti žemės sklypÄ â€œ, panaikinti tarp atsakovų sudarytÄ 0,6315ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutartį, panaikinti atsakovo UAB „AnÅ¡ilas“ nuosavybės teisių į nupirktÄ Å¾emės sklypÄ teisinę registracijÄ , bei taikyti restitucijÄ - įpareigoti valstybinę mokesčių inspekcijÄ Â grÄ Å¾inti iÅ¡ biudžeto atsakovui UAB „AnÅ¡ilas“ sumokėtų 11 114 Lt , o atsakovÄ UAB „AnÅ¡ilas“ įpareigoti grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn žemės sklypÄ .
6ec20d9f-d215-46d0-b05b-dac46cdee113
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos žemėtvarkos skyriaus vedėjo, 2011 m.
4f84cbb3-ceb1-469e-b502-02bfc4439ea3
P.,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miÅ¡kų urėdijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, siekiančio apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė: Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. balandžio 27 d. gautas pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, siekiančio apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma:1.
52d3802c-61af-42ed-85b5-47b282530bd2
prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Civilinė byla Nr. 2-17326-773/2012                                                    Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13141-2012-5                                                             Procesinių sprendimų kategorijos: 27.3.1.4; (S) 27.6; 95.7.                       KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.lapkričio 29 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei I.

M., suinteresuoto asmens Kauno apygardos prokuratÅ«ros atstovei L. B., suinteresuotam asmeniui A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos skundÄ suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratÅ«rai, A. V. dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 3-12) suinteresuotiems asmenims Kauno apygardos prokuratÅ«rai, A.

V., kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012-08-03 nutarimÄ Nr. (P-3797) „Atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ â€œ ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2012-06-25 nutarimÄ Nr. P-764, P-1230 „Reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti“ bei įpareigoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ inicijuoti teisminį procesÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, t. y. dėl restitucijos taikymo – Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės 2008-04-07 liudijimo Nr. 3069 dalies dėl 6,97 ha miÅ¡ko sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1944 Lt kompensacijos, skirtos už valstybės iÅ¡perkamÄ 1,5 ha žemės Å«kio paskirties plotÄ , paveldėjimo panaikinimo;

Žemės sklypo 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526, kuria J. M. įpėdiniai L. M., R. M. ir L. D. P. pardavė UAB „Judrės medis“ 6,97 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinimo, ir žemės bei pinigų grÄ Å¾inimo valstybės dispozicijon. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009-12-01 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-247-428/2009, buvo iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjos A.

V. skundas atsakovui Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai dėl įsakymų ir sprendimų panaikinimo, t. y. Å¡iuo sprendimu teismas panaikino Kauno apskrities virÅ¡ininko 1998 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. 46-5351, 1998 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 03-3497 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į turėtÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ) ir sklypų suteikimo Jonavos rajone“ 1 priedo 1 punktÄ , kuriais J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančios buvusios savininkės M. P. nuosavybės teise Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) valdytos 7,97 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 6,97 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ Nr. 46-5970 ir 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 03-7788 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į turėtÄ Å¾emė (miÅ¡kÄ ), iÅ¡mokant kompensacijÄ (Jonavos r.)“ 3 priedo 16 punktÄ , kuriais J.

M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančiÄ buvusių savininkų M. P. ir P. P. nuosavybės teise Kauno apskrities, (duomenys neskelbtini) kaime valdytos 15,94 ha žemės dalį, iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais už valstybės iÅ¡perkamÄ 1,5 ha žemės Å«kio paskirties plotÄ (vertė – 1944 Lt). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-04-15 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-261-1574/2010, Kauno apygardos administracinio teismo 2009-12-01 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis, minėtų Kauno apskrities virÅ¡ininko administracinių aktų pagrindu J. M. įpėdiniams L. M., R. M. ir L. D. P. 2008-04-07 buvo iÅ¡duotas Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas Nr. 3069, pagal kurį jie paveldėjo Žemės sklypÄ ir pinigines lėšas, esančias J. M. vardu AB banke „Swedbank“ atidarytoje sÄ skaitoje, į kuriÄ buvo pervesta kompensacija pinigais už žemę. L. M., R. M. ir L D.

P. paveldėtÄ Å½emės sklypÄ 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3526 pardavė UAB „Judrės medis“. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Kauno apygardos administracinis teismas, 2009-12-01 sprendimu panaikinęs nurodytus Kauno apskrities virÅ¡ininko administracinius teisės aktus, neiÅ¡sprendė restitucijos klausimo. Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2012-04-10 raÅ¡tu Nr. 51D-546 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo ir restitucijos taikymo, t. y. prašė inicijuoti teisminį procesÄ dėl Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės 2008-04-07 liudijimo Nr. 3069 dalies ir žemės sklypo 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526 panaikinimo, grÄ Å¾inant žemę ir už žemę sumokėtÄ kompensacijÄ pinigais valstybės dispozicijon.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2012-06-25 nutarimu Nr. P-764, P-1230 buvo nutarta perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 praÅ¡ymÄ Nr. 51D-546, pateiktÄ papildomÄ medžiagÄ bei A. V. praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai ir reikalauti, kad ji spręstų klausimÄ dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo. PareiÅ¡kėjas šį nutarimÄ apskundė Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui. Vyriausiasis prokuroras 2012-08-03 nutarimu Nr. (P-3797) nutarė, kad prokuroro 2012-06-25 nutarimas Nr. P-764, P-1230 yra pagrįstas ir teisėtas, o Nacionalinės žemės tarnybos 2012-08-01 skunde iÅ¡dėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Prokurorai nutarimuose nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, privalo savarankiÅ¡kai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, prireikus privalo atstovauti ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikÅ¡ti ieÅ¡kinius, pareiÅ¡kimus, skundus teismui ar kitaip atstovauti valstybės interesams. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis neginčija, kad kaip vieÅ¡asis juridinis asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ir atlikdamas jos kompetencijai priskirtas funkcijas, tačiau teisės aktai nenumato, jog Nacionalinė žemės tarnyba turi prievolę ir teisę ginčyti sandorius, kurių Å¡alis ji nėra bei kuriais perleidžiamos privačių asmenų daiktinės teisės. PareiÅ¡kėjas nesutinka su tuo, kaip suinteresuotas asmuo – Kauno apygardos prokuratÅ«ra plečiamai aiÅ¡kina Nacionalinės žemės tarnybos nuostatuose įtvirtintas jos pareigas bei teises, neatsižvelgiant į tai, kad Å¡ios nuostatos konkretina Nacionalinės žemės tarnybos veiklos tikslų įgyvendinimo bÅ«dus, o ne papildomai praplečia jos pareigų turinį.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jo, kaip valstybinės žemės patikėtinio, teisės ir pareigos yra susijusios su valstybinės žemės perleidimu, nuoma ir panauda teisės aktuose nustatyta tvarka, tuo tarpu Å¡iuo atveju sutartis yra sudaryta tarp privačių asmenų, t.y. J. M. įpėdinių ir UAB „Judrės medis“, o Nacionalinė žemės tarnyba nėra sutarties Å¡alimi. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sutarties sudarymas, taip pat kaip ir palikimo priėmimas, nėra reglamentuotas vieÅ¡ojo administravimo teisės aktų nuostatomis, pagal kurias Nacionalinė žemės tarnyba vykdo savo funkcijas, todėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros nutarimuose padaryta iÅ¡vada, kad Nacionalinė žemės tarnyba Å¡iuo atveju turi ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , yra nepagrįsta, tuo tarpu prokurorų pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra įtvirtinta ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje.Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu į skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs reikÅ¡mingÄ ir nuosekliÄ praktikÄ , kad prokurorui suteikta teisė pačiam spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ , ar jo nėra, todėl kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį. Apsispręsti dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamÄ ieÅ¡kinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. ProkuratÅ«ros įstatymo nustatyta teise kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (LR ProkuratÅ«ros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis), naudojasi savarankiÅ¡kai ir vienvaldiÅ¡kai spręsdamas dėl pagrindo kreiptis į teismÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ egzistavimo.

Suinteresuoto asmens nuomone, teismas neturi teisės prokurorÄ Ä¯pareigoti inicijuoti teisminį procesÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, todėl mano, kad Å¡is pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra atmestinas. Suinteresuotas asmuo taip pat mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra bÅ«tent ta valstybės institucija, kuri gali kreiptis į teismÄ dėl jos nuomone padarytų teisės aktų pažeidimų, t.y. nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų įgalinančių prokurorÄ kreiptis į teismÄ . Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nepagrįsti pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog prokuratÅ«ra nevykdė savo pareigos, o jÄ perkėlė kitai institucijai, nes tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teigdamas, kad ta aplinkybė, jog vieÅ¡ojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali bÅ«ti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratÅ«rai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012).

Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, manydamas, jog skunde nurodyti sandoriai yra neteisėti, turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl jų panaikinimo, kadangi jie kliudo ne tik toliau vykdyti žemės patikėtinio teises, bet ir įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepimu į skundÄ sutiko su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir mano, kad Å¡is klausimas turėtų bÅ«ti kuo greičiau iÅ¡spręstas su prokuratÅ«ros pagalba.

Ji pati dar 2008 metais inicijavo civilinę bylÄ L. M., R. M. ir L. D. P. bei sklypo įgijėjui UAB „Judrės medis“ dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo ir pirkimo – pardavimo sandorio panaikinimo. Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-06-08 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, pripažindamas, kad suinteresuotas asmuo nebuvo sandorio Å¡alimi ir neturėjo teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl mano, kad Å¡iuo atveju prokuratÅ«ra turėtų apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .              Skundas atmestinas              Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2012-04-10 raÅ¡tu Nr. 51D-546 kreipėsi į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu, kuriuo prašė inicijuoti naujÄ teisminį procesÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, t. y. restitucijos taikymo natÅ«ra ir dalies 2008-04-07 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3069 bei dalies 2008-07-21 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526 panaikinimo, grÄ Å¾inant žemę ir už žemę sumokėtÄ kompensacijÄ pinigais valstybės dispozicijon (b. l. 29-31).

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2012-06-25 nutarimu Nr. P-764, P-1230 buvo nutarta:

1) perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 praÅ¡ymÄ Nr. 51D-546, pateiktÄ papildomÄ medžiagÄ bei A. V. praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai;

2) reikalauti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ apie priimtÄ sprendimÄ (b. l. 26-28). Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, iÅ¡nagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-08-01 skundÄ , 2012-08-03 nutarimu jį atmetė, paliko galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2012-06-25 nutarimÄ Nr. P-764, P-1230, ir nutarė perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 praÅ¡ymÄ Nr. 51D-546, pateiktÄ papildomÄ medžiagÄ bei A.

V. praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai bei reikalauti pakartotinai spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ apie priimtÄ sprendimÄ (b. l. 14-17). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2012-09-28 skundu praÅ¡o panaikinti minėtus prokurorų nutarimus ir įpareigoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ inicijuoti teisminį procesÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, t. y. dėl restitucijos taikymo – Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės 2008-04-07 liudijimo Nr. 3069 dalies dėl 6,97 ha miÅ¡ko sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1944 Lt kompensacijos, skirtos už valstybės iÅ¡perkamÄ 1,5 ha žemės Å«kio paskirties plotÄ , paveldėjimo panaikinimo;

Žemės sklypo 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526, kuria J. M. įpėdiniai L. M., R. M. ir L. D. P. pardavė UAB „Judrės medis“ 6,97 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinimo, ir žemės bei pinigų grÄ Å¾inimo valstybės dispozicijon.              Teismas, spręsdamas skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir tirtinas aplinkybes, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M.

G. skundÄ atsakovams Kauno apygardos prokuratÅ«rai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl nutarimų atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-501/2012, suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ . Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo iÅ¡vadÄ .

Ä®statyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti.              Teismas, iÅ¡tyręs skundžiamus Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Å . 2012-06-25 nutarimÄ Nr. P-764, P-1230 ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2012-08-03 nutarimÄ , nustatė, kad juose nurodytos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, juos pagrindžiantys įrodymai ir yra teisiÅ¡kai motyvuojama, kodėl vieÅ¡ojo intereso gynimÄ pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Jonavos skyriaus 2012-04-12 praÅ¡ymÄ Nr. 51D-546 inicijuoti teisminį procesÄ turi vykdyti pati Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Tuo tarpu pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su tokia prokurorų išvada nesutinka, nurodydamas, kad teisme ginčytina sutartis sudaryta tarp privačių asmenų (J. M. įpėdinių ir UAB „Judrės medis“), o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra sutarties šalimi, be to, sutarties sudarymas, kaip ir palikimo priėmimas nėra reglamentuotas viešojo administravimo teisės aktų nuostatomis, pagal kurias Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vykdo savo funkcijas.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas tiria, ar skundžiamų prokurorų nutarimų iÅ¡vada dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo inicijavimo subjekto yra teisiÅ¡kai pagrįsta. Teismas konstatuoja, kad Å¡ios bylos aplinkybėmis tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, tiek ir Kauno apygardos prokuratÅ«ra pripažįsta faktÄ , kad vieÅ¡asis interesas turi bÅ«ti ginamas kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, tačiau ginčas kilo, kuris iÅ¡ jų: prokuroras ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos turi kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo.

                          Dėl prokuroro ir valstybės institucijos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teismas pažymi, kad prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų asmenų teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti reglamentuoja CPK 49 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad prokuroras turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti Å¡iais atvejais:

1) Civiliniame kodekse, šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytais atvejais;

2) kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. CPK 49 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti. Sisteminiu ir lingvistiniu metodu aiÅ¡kinant teisės normas, numatančias prokuroro ir valstybės institucijos teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti, darytina iÅ¡vada, kad prokuroro teisė yra platesnė, nes prokuroras tokiÄ teisę turi ne tik tais atvejais, kai tai specialiai numato įstatymai, bet ir visais kitais atvejais, kai įstatymai nenumato, tačiau yra pagrindas ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , ginant asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus.

Tuo tarpu valstybės ir savivaldybės institucijos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti tik įstatymų nustatytais atvejais.              Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normÄ , numatančiÄ , kad valstybės ir savivaldybės institucijos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ar pareiÅ¡kimÄ vieÅ¡ajam interesui ginti įstatymų nustatytais atvejais, atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams L.

M., L. M. D., N. V., R. Å ., R. P., A. P., V. Č., G. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-109/2012, teisės aiÅ¡kinimÄ dėl valstybės institucijos teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad valstybės institucijos yra įsteigiamos tam tikriems steigimo dokumentuose ir teisės aktuose numatytiems veiklos tikslams. Tai vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, kurie turi specialųjį teisnumÄ (CK 2.74 straipsnio 2 dalis).

Vienas iÅ¡ juridinio asmens požymių yra tas, kad jis gali bÅ«ti ieÅ¡kovas ar atsakovas teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Valstybės institucija kaip juridinis asmuo veikia pagal specialųjį teisnumÄ valstybės jai pavestoje srityje. Per šį asmenį valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. CK 2.47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad juridinio asmens įstatuose, steigimo sandoryje, bendruose nuostatuose arba teisės akte, jeigu vieÅ¡asis asmuo veikia pagal teisės aktÄ , turi bÅ«ti nurodyta, be kita ko, ir juridinio asmens veiklos tikslai.

CK 2.47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ojo asmens veiklos tikslai turi bÅ«ti apibÅ«dinti aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį. Valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas bÅ«ti ieÅ¡kovu ir atsakovu įgyvendinant priskirtÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ , taip pat materialinį teisinį valstybės interesÄ konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje. Teisėjų kolegija nurodė, kad teisiÅ¡kai nepagrįsta teigti, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį kaip valstybės įgaliota institucija iÅ¡ jai pavestos veiklos srities, neturi teisės ginti vieÅ¡ojo intereso.

Ta aplinkybė, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. CK 2.75 straipsnyje nustatyta, kad juridinių asmenų teisnumas negali būti apibotas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.              Teismas, spręsdamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tikslų, šios valstybinės institucijos valstybinio valdymo veiklos srities ir specialaus teisnumo, sistemiškai išanalizavo įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriuose tai yra reglamentuota.

Teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalį laisvos valstybinės žemės fondÄ Å¡io įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat Å¡io įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas. Pagal Å¡io įstatymo 32 straipsnio 3 dalį Nacionalinė žemės tarnyba inter alia įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje; atlieka žemės reformos darbų užsakovo funkcijas, administruoja valstybės biudžeto lėšas, skirtas žemės reformai, žemės tvarkymo ir administravimo darbams vykdyti, duomenims apie Å¡alies žemės fondo bÅ«klę rengti, žemės informacinei sistemai tvarkyti; parduoda valstybinės žemės sklypus, iÅ¡skyrus valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuotiems ir (ar) privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams <...>; perduoda neatlygintinai naudotis arba iÅ¡nuomoja valstybinės žemės sklypus, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuos Å¡io ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę iÅ¡nuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai; veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačiÄ Å¾emę valstybės nuosavybėn <...>;

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja regiono lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos ir valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , taip pat kontroliuoja planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų bÅ«klės ir žemės naudojimo sÄ lygų pakeitimu, derinimÄ su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais; tvirtina rengiamus žemėtvarkos planavimo dokumentus;

Å¡io įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nagrinėja praÅ¡ymus paimti žemę visuomenės poreikiams ir priima sprendimus paimti žemę visuomenės poreikiams; organizuoja ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę; atlieka valstybinę žemėtvarkos  planavimo dokumentų priežiÅ«rÄ ; Å¡io įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus; atlieka kitas Å¡io ir kitų įstatymų jai nustatytas funkcijas.             Teismas taip pat konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį žemės reformÄ Ä¯gyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Sprendimus grÄ Å¾inti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Tuo tarpu pagal Å¡io įstatymo 2 straipsnį žemės reformos tikslai užtikrinant gamtos iÅ¡teklių apsaugÄ , įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis grÄ Å¾inant neteisėtai nusavintÄ Å¾emę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn  bei parduodant pageidaujantiems jÄ pirkti, iÅ¡nuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumÄ privatizuojant valstybinę žemę.             Pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2010 m. birželio 29 d.

įsakymo Nr. 3D-600 patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatų 1, 5 punktus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra vieÅ¡asis juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendinant valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse. Pagal Å¡ių nuostatų 6 punktÄ svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai yra dalyvauti formuojant ir įgyvendinti valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, nuosavybės teisių į žemę, miÅ¡kÄ , vandens telkinius atkÅ«rimo, valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro ir kitose srityse; užtikrinti žemės santykių teisinio reglamentavimo įgyvendinimÄ ; atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas; organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę; užtikrinti žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimÄ ir atlikti jų priežiÅ«rÄ , atlikti valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų valstybinę priežiÅ«rÄ ir kokybės kontrolę.             Teismas pažymi, kad tai, jog įstatymuose tiesiogiai nenumatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinius vieÅ¡ajam interesui ginti Å¡ios institucijos valstybinio valdymo srityje, nepaneigia Å¡ių teisių, kurios kyla iÅ¡ specialaus Å¡ios institucijos teisnumo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentavimÄ , nustatantį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kaip valstybinės institucijos tikslus, uždavinius ir funkcijas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas bÅ«ti ieÅ¡kovu ir atsakovu įgyvendinant jai priskirtÄ vieÅ¡Ä jį interesÄ inter alia žemės reformos, nuosavybės teisių atkÅ«rimo, valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityse (CPK 49 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad tik vykdydama savo teisę ir pareigÄ ginti vieÅ¡Ä interesÄ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos galės tinkamai įgyvendinti jai priskirtÄ funkcijÄ pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį nagrinėti piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, o taip pat įgyvendinti valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo ir kitose jai priskirtose aukščiau įstatymuose aptartose srityse.

Tai, kad ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ bÅ«tina ginčyti sandorius, kurių Å¡alis nėra pats jį pagal įstatymus įpareigotas ginti subjektas, Å¡iuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, nėra kliÅ«tis kreiptis į teismÄ , nes ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ ginamos ne pačios valstybinės institucijos, kaip juridinio asmens, o kitų asmenų, valstybės ar visuomenės teisės ir teisėti interesai.              Teismas, spręsdamas dėl prokuroro teisės kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, pažymi, kad pagal nuo 2012 m. sausio 1 d.

įsigaliojusio Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies redakcijÄ prokurorai gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kai nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

Teismas pažymi, kad nustačius vieÅ¡o intereso pažeidimo faktÄ ir pagal jo turinį bei pobÅ«dį esant tikslinga jį ginti teismine tvarka, subjektai, kuriems suteikta tokia teisė ir pareiga, ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ privalo nedelsiant, kad vieÅ¡o intereso gynimas teismine tvarka bÅ«tų efektyvus. Atsižvelgiant į tai, prokurorui nustačius teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir tokį pažeidimÄ laikant vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijai, kurios veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiimant priemonių jam paÅ¡alinti, jis turi nedelsiant pats tai atlikti, inter alia kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu (CPK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas).             IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos administraciniam teismui 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu panaikinus Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. 46-5351, 1998 m. birželio 12 d.

įsakymo Nr. 03-3497 1 priedo 1 punktÄ , 1998 m. gruodžio 28 d. sprendimÄ Nr. 46-5970 ir 1998 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 03-7788 3 priedo 16 punktÄ bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi šį sprendimÄ palikus nepakeistÄ (b. l. 52-64) buvo panaikinti administraciniai aktai, kuriais J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. P. valdytÄ Å¾emės sklypÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodyta, kad iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia savaime neatkuriama, todėl teismas nurodė, kad institucija teisės aktais įgaliota priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo privalo iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti visų pretendentų praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

             Kaip matyti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 praÅ¡ymo Nr. 51D-546, tarnyba nustatė, kad minėtame administraciniame procese nebuvo pasiektas svarbiausias tikslas – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emę ir už žemę sumokėtÄ kompensacijÄ pinigais grÄ Å¾inti valstybės dispozicijon ir prašė Kauno apygardos prokuratÅ«ros inicijuoti naujÄ teisminį procesÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, t. y. restitucijos taikymo natÅ«ra, praÅ¡ant teismo panaikinti Paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės 2008-04-07 liudijimo Nr. 3069 dalį ir dalį Žemės sklypo 2008-07-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3526, grÄ Å¾inti žemę ir už žemę sumokėtÄ kompensacijÄ pinigais valstybės dispozicijon (b. l. 31).

Teismas konstatuoja, kad vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis ir padarytomis teisinėmis iÅ¡vadomis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinius vieÅ¡ajam interesui ginti žemės reformos, nuosavybės teisių atkÅ«rimo, valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityse (CPK 49 straipsnio 2 dalis), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, manydama esant teisiniam pagrindui, turėjo pati kreiptis į teismÄ dėl minėto civilinio proceso pradėjimo.

Atsižvelgiant į Å¡ias padarytas iÅ¡vadas teismas sprendžia, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2012-06-25 nutarimas Nr. P-764, P-1230, kuriuo buvo nutarta perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 praÅ¡ymÄ Nr. 51D-546, pateiktÄ papildomÄ medžiagÄ bei A. V. praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai ir pareikalauti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ apie priimtÄ sprendimÄ , o taip pat Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-08-03 nutarimas, kuriuo buvo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2012-06-25 nutarimas Nr. P-764, P-1230, ir nutarta perduoti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2012-04-12 praÅ¡ymÄ Nr. 51D-546, pateiktÄ papildomÄ medžiagÄ bei A.

V. praÅ¡ymÄ Nacionalinei žemės tarnybai bei reikalauti pakartotinai spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ apie priimtÄ sprendimÄ , yra teisėti, nes taip prokuroras realizavo savo teisę, numatytÄ Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punkte – reikalauti iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratÅ«rÄ apie priimtÄ sprendimÄ .             Teismas atkreipia Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorų dėmesį į tai, kad kai valstybės ar savivaldybės institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam paÅ¡alinti, ir prokuroras nustato teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, vieÅ¡Ä jį interesÄ privalo ginti prokurorai, tame tarpe ir kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu ar pareiÅ¡kimu (Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas).

Å ios bylos aplinkybėmis matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kurios veiklos srityje buvo konstatuoti galimi padaryti teisės aktų pažeidimai, nesiėmė priemonių jiems paÅ¡alinti kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniu vieÅ¡ajam interesui ginti, todėl prokuroras, siekdamas efektyviai apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio įpareigojimus, turėjo nedelsiant spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, o ne laukti Å¡ios bylos baigties.             Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos skunde nurodytais pagrindais Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2012-06-25 nutarimo Nr. P-764, P-1230 ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-08-03 nutarimo nėra pagrindo panaikinti, negali bÅ«ti patenkintas ir skunde nurodytas reikalavimas įpareigoti Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ inicijuoti teisminį procesÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nes kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, teismas prokuroro veiksmų teisėtumÄ tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedÅ«ras, nepadarė pažeidimų, tačiau įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetencijÄ ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimÄ Å¡is privalo priimti.             Suinteresuotas asmuo A.

V. 2012 m. lapkričio 26 d. teismo posėdžio metu prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti 6,97 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kompensacijÄ už 1 ha. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Asmuo, praÅ¡antis taikyti Å¡ias priemones, turi teismui nurodyti Å¡io praÅ¡ymo faktinį pagrindÄ , t. y. aplinkybes, patvirtinančias grėsmę teismo sprendimo vykdymui bei pateikti jas patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, kad atsakovas siekia nuslėpti turimÄ turtÄ ar faktiÅ¡kai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro visai neįmanomÄ galimo teismo sprendimo vykdymÄ , elgiasi nesÄ Å¾iningai ir kt.). Sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsižvelgtina į teisinių santykių, iÅ¡ kurių kilo ginčas, pobÅ«dį, atsakovo turtinę padėtį, objektyvius Å¡alių veiksmus ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokurorų nutarimų teisėtumo ir įpareigojimo Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ inicijuoti teisminį procesÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl praÅ¡omų areÅ¡tuoti ginčo žemės sklypo sandorių ir kompensacijos teisėtumo, byloje atsakovu nėra įtrauktas žemės sklypo savininkas UAB „Judrės medis“ ir asmenys, kuriems paskirta kompensacija už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, todėl praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti pritaikytos.

Teismas pažymi, kad praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turi teisę pateikti atitinkamai tas asmuo, kuris kreipsis (jei kreipsis) į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. SkundÄ visiÅ¡kai atmetus iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos priteistinos valstybės patirtos 20,39 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ pareikėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 20,39 Lt (dvideÅ¡imt litų trisdeÅ¡imt devynis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.Suinteresuoto asmens A. V. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                       Mindaugas Å imonis