2020-03-25 Nr. AB-6008-3-61-3-04376-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-185-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04376-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybę, kurią atstovauja Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), nubausti pareigūną R. B. dėl veiksmų, viršijančių jo tarnybinius įgaliojimus bei pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės būti kalinamam sąlygomis, kurios nežemina žmogaus orumo.

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2020 m. sausio 20 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad skundą teismui padavė ne siekdamas nubausti pareigūną, bet tik sudrausminti dėl netinkamų veiksmų jo atžvilgiu, jog ateityje žeminantys veiksmai, nepagrįstos kratos nebūtų atliekamos, taip pat pripažinti, kad tokie pareigūno veiksmai pareiškėjo atžvilgiu pažeidė jo teises.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas akcentuoja teismui, jog inicijuoja ginčą ne siekdamas nubausti pareigūną, tačiau teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutiko ir vertino, jog pareiškėjo nurodomas siekis – sudrausminti pareigūną iš esmės laikytinas siekiu inicijuoti tarnybinį patikrinimą pareigūno atžvilgiu. Teismas nurodė, kad 2020 m. sausio 7 d. nutartyje pareiškėjui išaiškino, jog tokie tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje pareigūnas dirba, kompetencijai. Taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta, kad nepatikslinus minėto reikalavimo, teismas skundą atsisakys priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog pareiškėjas dėl pareigūno galbūt neteisėtų veiksmų kreipėsi į Marijampolės pataisos namų administraciją, kuri 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 4.19-1001 pareiškėjo skundo netenkino. Šio priimto sprendimo teisėtumo patikrinimas buvo atliktas ir Kalėjimų departamento, kuris pareiškėjo skundo netenkino. Teismas sprendė, kad inicijavęs tarnybinio patikrinimo atlikimą, pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui išaiškinta, jog administraciniai teismai nepriima reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės suteikti efektyvios galbūt pažeistų teisių gynybos. Reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas nurodė, kad reikalavimas pripažinti, jog tokie pareigūno veiksmai pareiškėjo atžvilgiu pažeidė pareiškėjo teises, taip pat neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų ir yra susijęs su atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimu. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio nuostatas tokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja aplinkybes, pagrindžiančias proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ar kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra, yra laikomi įrodymais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas L. S. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo skundą, nesutinka, kadangi ji yra nepagrįsta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo reikalavimą. Pareigūno veiksmai, viršijantys ar pažeidžiantys pareigybinius įgaliojimus, negali būti suderinami su kalinimo taisyklėmis, pagal kurias asmuo negali būti laikomas sąlygomis, kurios viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų neužtikrinimas yra pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrintos jo teisės į orumą, pažeidimas padarytas viešojo administravimo subjekto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, tokiu būdu užkirto kelią pareiškėjui ginti jo pažeistas teises.

Pareiškėjas pažymi, kad skunde nereikalavo nubausti pareigūną ar atlikti tarnybinį patikrinimą, buvo reikalaujama konstatuoti pareigūno įgaliojimų viršijimą atliktos kratos metu (krata atlikta be pirštinių, kratos atliekamos nepagrįstai dažnai, įžeidinėjimai ir kt.) bei pripažinti, kad tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės būti kalinamam teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, nepažeidžiant jo orumo.

Pareiškėjas teigia, kad nurodyti reikalavimai atitinka kriterijus, jog skundas būtų nagrinėjamas teisme administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Pareiškėjas paduodamas skundą teismui suformulavo reikalavimą įpareigoti Lietuvos valstybę, kurią atstovauja Kalėjimų departamentas, nubausti pareigūną R. B. dėl veiksmų, viršijančių jo tarnybinius įgaliojimus bei pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės būti kalinamam sąlygomis, kurios nežemina žmogaus orumo.

Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartyje spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nurodė, kad pareiškėjas galbūt siekia inicijuoti tarnybinį patikrinimą pareigūno atžvilgiu. Teismas pažymėjo ir išaiškino pareiškėjui, kad tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba (dirbo), kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tos įstaigos diskrecija, nepaisant to, kad bet kurie asmenys turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad administraciniai teismai nepriima reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės suteikti efektyvios galbūt pažeistų teisių gynybos. Reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. sausio 21 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti pareikštą reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus taip, kad jis atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų bei atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Išaiškino, kad reikalavimo nepatikslinus, teismas negalės jo priimti.

Pareiškėjas, šalindamas teismo nutartyje nustatytus trūkumus, 2020 m. sausio 20 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad skundą teismui padavė ne siekdamas nubausti pareigūną, bet tik sudrausminti dėl netinkamų veiksmų jo atžvilgiu, jog ateityje žeminantys veiksmai, nepagrįstos kratos nebūtų atliekamos, taip pat pripažinti, kad tokie pareigūno veiksmai pareiškėjo atžvilgiu pažeidė jo teises.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kad jis skunde nereikalavo nubausti pareigūną ar atlikti tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas reikalavo konstatuoti pareigūno įgaliojimų viršijimą atliktos kratos metu (krata atlikta be pirštinių, kratos atliekamos nepagrįstai dažnai, įžeidinėjimai ir kt.) bei pripažinti, jog tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės būti kalinamam teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, nepažeidžiant jo orumo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu pareiškėjo skundo dalyku, kadangi pareiškėjas skundžia galbūt neteisėtus Marijampolės pataisos namų pareigūno R. B. veiksmus teigdamas, kad neteisėti pareigūno veiksmai jo atžvilgiu pažeidė jo teises. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skundu siekia savo galbūt pažeistų teisių gynimo, ir nors aiškiai nesuformuluoja skundo dalyko, tačiau tikėtina, jog siekia neturtinės žalos atlyginimo, atsakovu nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kaip jau buvo minėta, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2019 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-79-520/2019).

Nors pareiškėjas atsakovu skunde nurodo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, tačiau akivaizdu, kad reikalavimą kildina iš Marijampolės pataisos namų pareigūno neteisėtų veiksmų, o Kalėjimų departamento atžvilgiu jokių reikalavimų neformuluoja.

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Marijampolės pataisos namų, kurių pareigūno veiksmus skundžia pareiškėjas, buveinė yra adresu: Sporto g. 7, Marijampolė, t. y. patenka į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų veiklos teritoriją.

Nustačius, kad byla teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, neteisingai nustatęs pareiškėjo skundo dalyką, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą priėmė teisingą procesinį sprendimą, tačiau nurodė neteisingą atsisakymo priimti skundą pagrindą – teismas pareiškėjo skundą turėjo atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis paliekama nepakeista, tačiau šia teismo nutartimi pakeičiamas atsisakymo priimti pareiškėjo skundą teisinis pagrindas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Abstraktus aplinkybių konstatavimas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis remiasi. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šia nutartimi neribojama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą apskritai, tačiau, kaip jau buvo minėta, teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų teritorinio teismingumo taisyklių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė