2021-06-23 Nr. AB-13500-3-61-3-00101-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3087-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00101-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. E. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. E. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. TE-321 „Dėl S. E. pripažinimo padariusį šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusį pareigūno vardą bei atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė išreikalauti iš FNTT, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) ir Generalinės prokuratūros papildomus duomenis.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. FNTT Imuniteto ir kontrolės skyrius (toliau – ir IKS) 2020 m. gegužės 13 d. jį informavo apie tai, kad STT atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1–2 dalis „Piktnaudžiavimas“; 226 straipsnio 1–2 dalis „Tarpininko kyšininkavimas“, 297 straipsnį „Tarnybos paslapties atskleidimas“ ir 247 straipsnį „Ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimas“. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorė V.

V.. Tą pačią dieną STT pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 pagal Tauragės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis FNTT patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliko procesines prievartos priemones – kratas pareiškėjo kabinete. FNTT 2020 m. gegužės 13 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėjo tarnybinį patikrinimą ir tą pačią dieną jį sustabdė. 2020 m. liepos 30 d. pradėtas tikslinis pareiškėjo asmens duomenų peržiūrų teisėtumo patikrinimas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir VRM) perimti tarnybinio patikrinimo atlikimą jo atžvilgiu. FNTT 2020 m. spalio 6 d. sustabdytą tarnybinį patikrinimą atnaujino, 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas FNTT 2020 m. spalio 12 d. pateikė prašymą dėl susipažinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga. 2020 m. spalio 13 d. vidaus reikalų ministrė informavo FNTT, jog nusprendė iš FNTT perimti pareiškėjo tarnybinį patikrinimą.

FNTT 2020 m. spalio 14 d. pateikė atsakymą, jog leidžia pareiškėjui susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiagos dalimi, t. y. duomenimis dėl VRM informacinės sistemos centrinio duomenų banko asmens duomenų užklausų teisėtumo. Su kita dalimi patikrinimo medžiagos pareiškėjui susipažinti neleista dėl to, jog medžiaga yra ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus patarėja J. Z. 2020 m. gruodžio 8 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 56TPI-7 (toliau – ir Išvada), kuria FNTT viršininkui siūloma pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir atleisti jį iš pareigų. 2020 m. gruodžio 14 d. priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš darbo.

2.2. Pareiškėjo manymu, buvo padaryti procedūriniai tarnybinio patikrinimo pažeidimai. Jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas pradėtas 2020 m. gegužės 13 d. ir atnaujintas 2020 m. spalio 6 d. Išvadoje nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas atnaujintas, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 12 punktu, numatančiu, jog, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, paaiškėja kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo, patikrinimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinis patikrinimas, sustabdytas Aprašo 10 ir 11 punktuose nustatyta tvarka, šioje dalyje atnaujinamas, tęsiamas ir baigiamas laikantis Aprašo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad FNTT IKS tikrintojui paaiškėjo pareiškėjo veiksmai (neveikimas), sudarantys savarankiškus galimo pareigūno vardo pažeminimo požymius, kuriuos galima atriboti nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20, sustabdytas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. spalio 6 d. buvo atnaujintas ir tęsiamas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas negalėjo atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo, kadangi visi 3 iš 4 inkriminuotų epizodų yra susiję su tebevykstančiu ikiteisminiu tyrimu.

Pareiškėjas po tarnybinio tyrimo atnaujinimo kreipėsi į FNTT su prašymu pateikti tarnybinio tyrimo medžiagą, tačiau FNTT pareiškėjui leido susipažinti tik su tarnybinio tyrimo medžiagos dalimi, nes likusi medžiagos dalis yra ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys. Taip pat pasibaigus tarnybiniam patikrinimui pareiškėjui nebuvo pateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, remiantis tuo pačiu argumentu – ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė neleido pareiškėjui susipažinti su ta tarnybinio patikrinimo medžiagos dalimi, kuri tuo pačiu sudaro ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 medžiagą.

Todėl vien ta aplinkybė, kad dalis medžiagos sutampa su ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-0004-20 medžiaga, patvirtina, jog galimas tarnybinis nusižengimas nuo ikiteisminio tyrimo metu tiriamų galimų nusikalstamų veikų atskirtas nebuvo. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo teisė susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, apribota pareiškėjo teisė į gynybą ir pažeistas Aprašo 20.2 punktas, numatantis, kad tikrinamas pareigūnas turi teisę baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šios medžiagos bei išvados kopiją.

2.3. Nesutiko su atsakovo vertinimu, kad jis nuo 2018 m. kovo 21 d. 14:40 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 13:53 val., atlikdamas 11 VRIS CDB asmens duomenų užklausų, neturėjo tam teisinių ir faktinių pagrindų, nes šie inkriminuojami tariami pažeidimai – užklausos duomenų bazėse, nėra pagrįsti įrodymais. Pareiškėjui yra suteikta prieigos teisė naudotis Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – ir IBPS). Atlikus paieškas pagal bylos numerį, jokie kiti duomenys nebuvo žiūrėti, kadangi pareiškėjas tokių įgalinimų neturi. Jis gali matyti tik tyrimą atliekančio tyrėjo ir prokuroro vardą ir pavardę, ikiteisminio tyrimo numerį, taip pat proceso dalyvius, tačiau ne visus dalyvius ikiteisminiame tyrime, o tik kelias pavardes. Objektyviai neįmanoma prisiminti įvykusių paieškų prieš beveik 3 metus, neįmanoma smulkiai paaiškinti, o pačių paieškų atlikta daugiau nei pusantro tūkstančio. Įrodinėjimo našta tenka atsakovui, šiuo atveju jis neįrodė, kad pareiškėjas neturėjo teisėto pagrindo atlikti Išvadoje nurodytas užklausas.

2.4. Nesutiko su Išvados vertinimu, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d., periodiškai konspiraciniu būdu susitikinėdamas su advokatu Š. M., o 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio susitikimo metu aptarinėdamas informaciją, susijusią su Išvadoje nurodytais FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais bei neatmetęs iš advokato gautų neteisėtų prašymų, šiurkščiai pažeidė FNTT direktoriaus 2016 sausio 18 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtinto FNTT darbuotojų ryšių deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Ryšių deklaravimo tvarkos aprašas) 4 punktą, 5 punktą, 7 punktą, FNTT direktoriaus 2004 m. gegužės 10 d įsakymu Nr. 34V patvirtinto FNTT tarnautojų tarnybinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.2, 6.3, 6.4, 6.9 punktuose įtvirtinus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus bei 7.5, 7.8, 7.11 punktuose įtvirtintą pareigą nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų FNTT tarnautojo vardo, bei šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Taip pat nesutiko su Išvados vertinimu, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. 16:21 val. iki 2020 m. kovo 3 d. 16:39 val. sistemingai (13 užfiksuotų susitikimų), tyčia, nesant teisėto pagrindo, nesant tarnybinio būtinumo, nesuderinus su savo tiesioginiu vadovu arba FNTT vadovybe ir jų teisės aktų nustatyta tvarka neinformavęs, ne FNTT naudai ir interesais palaikydavo ryšį ir dalyvavo susitikimuose su FNTT funkcijų vykdymu, atstovavimu FNTT bylose nesusijusiu asmeniu – advokatu Š. M.; neturėdamas teisinio ir faktinio pagrindo, nesant tarnybinio būtinumo, laikydamasis konspiracijos teikė advokatui Š. M. informaciją, susijusią su FNTT Vilniaus AV NVTS naujo vadovo paskyrimo aplinkybėmis, esamų vadovų asmenybėmis, galimo neteisėto poveikio jiems darymo galimybe, apie FNTT pabaigtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su proceso dalyviu, kurio duomenys „kinderevičius“, su FNTT vykdomu ikiteisminiu tyrimu arba kitu procesu dėl žemės, neteisėtu praturtėjimu ir panaikintu nutarimu, jo apskundimo aplinkybėmis; teikė informaciją, atsakinėdamas į advokato pateiktus klausimus apie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01003-11 proceso dalyvius (įtariamuosius) E. K., T. O., A. Š..

2.5. Išvada yra prieštaringa, nes, viena vertus, vertinant pareiškėjo išvykimą iš darbo vietos nustatyta, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas išvyko be vadovo žinios. Kita vertus, vertinant epizodą dėl pareiškėjo bendravimo su Š. M., nurodoma, jog pareiškėjas neva galėjo bendrauti su buvusiu kolega ir pažįstamu Š. M. tik su vadovo žinia ir tik esant tarnybiniam pagrindui. Pagal tokią Išvados logiką, pareiškėjas neturi teisės bendrauti apskritai su jokiais savo pažįstamais ar buvusiais kolegomis, kurie užsiima advokato praktika ar yra kitų sričių teisininkai, nes pagal Išvadą susitikimui turi būti „tarnybinis pagrindas“. Nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), nei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – ir VPIDĮ) nenumato draudimo apskritai nebendrauti su pažįstamais buvusiais kolegomis kitais klausimais, išskyrus tarnybinius.

2.6. Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas, nuo 2019 m. sausio 24 d. savo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17 priimdamas sprendimus, susijusius su advokatu T. M. (2019 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą leisti advokatui T. M. dalyvauti procese kaip įgaliotam atstovui atstovaujamo proceso dalyvio liudytojo J. R. interesais, 2019 m. sausio 24 d. atliko minėto liudytojo apklausą, kurios metu dalyvavo advokatas T. M., 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą įforminti advokato T. M. advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T.

M. buvo pripažintas įtariamojo A. T. gynėju tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17, atlikinėjo kitus procesinius veiksmus su minėtu įtariamuoju asmeniu) ir nereikšdamas nusišalinimo ir nedeklaruodamas interesų konflikto su T. M., šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 7 straipsnį, 11 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus, pažeidimas baigtas 2020 m. gegužės 25 d., kai pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nurodė advokatą T.

M.. Pareiškėjas dėl advokato T. M. buvo informavęs tiesioginius vadovus. Atliekant minimą ikiteisminį tyrimą vykdavo įvairūs bendri susirinkimai dėl atliekamų ikiteisminių tyrimų su vadovais. Vieno jų metu pareiškėjas pats iškėlė šį klausimą, ar jis neturėtų nusišalinti, tačiau vadovai patikino, jog pagrindo nusišalinti nėra, todėl pareiškėjas nesutinka su Išvadoje konstatuotu jo VPIDVTĮ ir VPIDĮ nuostatų pažeidimu. Išvadoje taip pat teigiama, jog pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d. susitikinėjant (viso užfiksuota 13 susitikimų) su buvusiu kolega ir savo draugu advokatu Š.

M., kuriam perduodavo FNTT neviešo pobūdžio informaciją, bei iš kurio priimdavo vykdyti konkrečius nurodymus ir siūlymus, nedeklaruodamas galimo interesų konflikto su Š. M., pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 7 straipsnį, 11 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus.

Pažeidimas baigtas 2020 m. gegužės 25 d., kai pareiškėjas privačių interesų deklaracijoje nurodė advokatą Š. M.. Pareiškėjas per visą tarnybos laikotarpį neturėjo jokių ikiteisminių tyrimų, kurie būtų susiję su Š. M., t. y. nei Š. M. neturėjo suinteresuotumo pareiškėjo veiksmais, nei pareiškėjas. Privačių interesų deklaracijoje yra deklaruojami asmenys, su kuriais pareigūnas turi sandorių ar siejamas artimų ryšių, todėl pareiškėjas nesutinka, kad nedeklaruodamas interesų su Š. M., pažeidė VPIDVTĮ ir VPIDĮ nuostatas.

2.7. Išvadoje pateikta daugybė interpretacijų, tačiau vien realiai ir objektyviai vertinant stenogramas ir pareiškėjo vaidmenį pokalbiuose, aplinkybes, jog daugiau nei pusė pareiškėjo kalbos net nebuvo užfiksuota, visur naudojama frazė „neaiškiai“, nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas kokiais nors veiksmais galėjo pažeminti FNTT reputaciją, pakirsti pasitikėjimą ja ar atlikti kitus akivaizdžiai pareigūno vardą žeminančius veiksmus. Vien frazės Išvadoje, jog tikrintojai viskas „akivaizdu“ kartojimas nereiškia, jog objektyviais įrodymais buvo patvirtintas pareiškėjo tariamas pareigūno vardo pažeminimas. Tarnybinis patikrinimas buvo vienpusiškas ir neišsamus, pasiremta tiesiog neaiškiai ir netiksliai užfiksuota pokalbių stenograma, kuri įvertinta darant deklaratyvias prielaidas bei vadovo formaliu atsakymu, perkopijuotu į visus klausimus, jog jis į nei vieną iš pateiktų klausimų „neturi duomenų“.

3. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad:

3.1. FNTT į bylą pateikė naujus duomenis – STT 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. 4-01-1266 pateikė 2021 m. vasario 17 d. apžiūros protokolą su priedais. Pareiškėjo nuomone, teismas šių įrodymų turėtų nepriimti į administracinę bylą ir jais nesivadovauti bei netirti jų bylos nagrinėjime, kadangi jie nebuvo tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nėra minimi Išvadoje, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas neturėjo galimybės gintis nuo šių naujų kaltinimų; šie įrodymai ir papildomuose paaiškinimuose atsakovo naujai formuojami kaltinimai nepatenka į pareiškėjo skundo ribas, nes jo pateikimo metu dar neegzistavo, dėl to yra už šios administracinės bylos nagrinėjimo ribų; prijungus šiuos įrodymus prie administracinės bylos, pareiškėjas, siekdamas nebloginti savo pozicijos, privalėtų gintis ir teikti apie juos paaiškinimus. Tokiu būdu būtų netiesiogiai verčiamas duoti parodymus apie savo paties galimai nusikalstamą veiką, kadangi STT ikiteisminiame tyrime laikosi tokios pozicijos, t. y. jog pareiškėjas galimai padarė nusikalstamą veiką. Šių įrodymų pateikimas tik dar kartą patvirtina, jog atsakovas negalėjo atskirti tarnybinio nusižengimo tyrimo nuo ikiteisminio tyrimo, kadangi net ir tarnybiniam ginčui perėjus į teismą, tie patys duomenys apie pareiškėją naudojami tiek ikiteisminiame tyrime, kuriame jis šaukiamas į apklausą ir turi gintis nuo tų pačių kaltinimų, tiek administracinėje byloje, kurioje atsakovas ikiteisminio tyrimo medžiagą teikia kaip papildomus įrodymus ir netiesiogiai verčia pareiškėją nuo jų gintis.

3.2. Kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautos informacijos naudojimas ikiteisminiame tyrime jos pavidalo nekeičia – ji vis tiek išlieka surinkta taikant ne Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytas ne viešo pobūdžio priemones, o būtent Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ), todėl šiems duomenims taikomos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies numatytos procedūros, kurias išsamiai yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Šiuo atveju nėra kriminalinės žvalgybos subjekto (STT) vadovo prašymo bei prokuroro leidimo naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti, todėl kriminalinės žvalgybos protokolų perdavimas buvo neteisėtas, dėl to visa kriminalinės žvalgybos metu apie pareiškėją gauta informacija negali būti naudojama kaip įrodymas administracinėje byloje.

3.3. Nesutinka, kad jo atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo teisėtos ir proporcingos, o kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuoti pokalbiai kelia abejonių dėl jų autentiškumo, kadangi pareiškėjo žodžiai užfiksuoti neaiškiai. Kriminalinės žvalgybos priemonių taikymas pareiškėjo atžvilgiu truko nuo 2019 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. (kadangi paskutinė sankcija suteikta 2020 m. sausio 16 d. 3 mėnesiams), t. y. vienerius metus. Toks žmogaus teisių ribojimas buvo visiškai neproporcingas ir nebūtinas. Teismų nutartys, kuriomis sankcionuotos kriminalinės žvalgybos priemonės, visiškai nemotyvuotos. Šiuo atveju nebuvo faktinio pagrindo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus.

3.4. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog tarnybinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos atribojo 2020 m. spalio 6 d., kuomet atnaujintas tarnybinis patikrinimas. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad paskutinį raštą iš STT atsakovas gavo 2020 m. rugsėjo 25 d., kuriame buvo tik pateikiama IRD pažyma, tačiau visi kriminalinės žvalgybos protokolai, kurie yra Išvados pagrindas, pateikti dar anksčiau, t. y. 2020 m. liepos 23 d. Taigi lieka neaišku, kodėl tarnybinis patikrinimas atnaujintas tik 2020 m. spalio 6 d.

4. Atsakovas FNTT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad:

4.1. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas pažeidžiant teisės aktuose nustatytas procedūras ir terminus. FNTT IKS 2020 m. gegužės 13 d. buvo informuotas apie tai, kad STT atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 2 dalį; 226 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 297 straipsnį ir 247 straipsnį. Vadovaujantis Aprašo 10 punktu, kuris reglamentuoja, kad, gavus Aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas, todėl 2020 m. gegužės 13 d. tarnybinis patikrinimas dėl S. E. buvo pradėtas ir sustabdytas.

Remiantis 2020 m. gegužės 13 d. disponuojamais duomenimis, pareiškėjo veiksmuose tuo metu dar nebuvo nustatyti savarankiški tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, pagal kuriuos akivaizdžiai būtų galima pradėtą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo STT tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. 2020 m. gegužės 28 d. FNTT raštu kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti visą iki tol FNTT nežinomą leistiną medžiagą apie FNTT pareigūnus, susijusius su STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu, kuri gali būti reikšminga tiriant jų galimus tarnybinius nusižengimus.

Iš Generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 8 d. buvo gautas raštas „Dėl duomenų pateikimo“ kuriame pateikta papildoma informacija iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-7-00004-20. Prie rašto pridėta 2020 m. gegužės 13 d. specialaus liudytojo S. E. apklausa. Remiantis 2020 m. birželio 8 d. disponuojamais duomenimis, pareiškėjo veiksmuose tuo metu dar nebuvo nustatyti savarankiški tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, pagal kuriuos akivaizdžiai buvo galima pradėtą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo STT tiriamų nusikalstamų veikų ir užbaigti tarnybinį patikrinimą.

FNTT papildomai buvo gautas STT 2020 m. liepos 23 d. raštas „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame nurodyta, kad, vykdant prokurorės V. V. pavedimą, papildomai prie prokurorės 2020 m. gegužės 21 d. atsakymo Nr. 17.2-1912 teikiami ikiteisminio tyrimo dokumentai, susiję su S. E., kurie gali būti svarbūs vertinant pareigūno tarnybinės atsakomybės pagrindus. Prie minėto rašto pridedama 15 dokumentų (kriminalinės žvalgybos protokolų išrašai, kuriuose užfiksuota 12 S. E. susitikimų su STT atliekamame ikiteisminiame tyrime įtariamuoju advokatu Š.

M. ir užfiksuoto 1 garso įrašo apžiūros protokolas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada dėl garso įrašo bei garso įrašo stenograma). 2020 m. liepos 23 d. pateikti pirminiai duomenys sudarė faktinį pagrindą inicijuoti papildomų duomenų surinkimą, inicijuojant pareiškėjo tikslinį patikrinimą, 2020 m. liepos 30 d. STT direktorius, atsižvelgdamas į Generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 5 d. rašte ir STT 2020 m. liepos 23 d. rašte pateiktą informaciją STT Duomenų priežiūros komisijai (toliau – ir Komisija) pavedė: atlikti tikslinį asmens duomenų peržiūrų teisėtumo patikrinimą ir patikrinti S. E. atliktas Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko (toliau – ir VRIS CDB) ir STT centrinės informacinės sistemos (toliau – ir CIS) sistemų atliktas asmens duomenų peržiūras laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d.

Atitinkamai, STT IKS pavedė atlikti: S. E. viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijose pateiktų duomenų kontrolę; <...>; Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gautų duomenų pagrindu atlikti minėto pareigūno patikrinimą. Komisija 2020 m. rugsėjo 30 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad S. E. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. atliko VRIS CDB asmens duomenų užklausas IBPS, „Sodroje“, Gyventojų registre, Juridinių asmenų registre, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir t. t., nurodydamas duomenų paieškos pagrindus (duomenų patikslinimas, sutikrinimas) ir su šiais pagrindais susijusius papildomus duomenis (paieškos pagrindų numeriai).

Iš viso S. E. atliko 1 528 VRIS CDB asmens duomenų užklausas. Sutikrinus atliktų asmens duomenų užklausų teisėtumą, Komisija konstatavo, kad S. E. VRIS CDB atliko 14 asmens duomenų užklausų, galimai neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų. FNTT iš STT 2020 m. rugsėjo 25 d. gavo dar vieną raštą „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame buvo pateikta papildoma ir tarnybinei atsakomybei reikšminga informacija iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 02-7-00004-20. Prie rašto pateikta S. E., kaip specialiojo liudytojo, 2020 m. rugsėjo 23 d. apklausos protokolo kopija. 2020 m. spalio 6 d., remiantis gautais ir visais surinktais duomenimis, buvo surašytas išsamus tarnybinis pranešimas „Dėl sustabdyto tarnybinio patikrinimo atnaujinimo VAV NVTS vyriausiojo tyrėjo S. E. atžvilgiu dalyje dėl savarankiškų galimų pažeidimų, nustatytų pagal iš STT gautą papildomą medžiagą“, kuriame buvo susisteminti surinkti duomenys ir kurio pagrindu 2020 m. gegužės 13 d. sustabdyta tarnybinio patikrinimo dalis dėl S. E..

Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, ji buvo atnaujinta, nustačius pareigūno veiksmuose (neveikime) savarankiškus galimo pareigūno vardo pažeminimo požymius, kuriuos galima atriboti nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. spalio 6 d. paaiškėjo veiksmai (neveikimas), sudarantys savarankiškus galimo pareigūno vardo pažeminimo požymius, kuriuos buvo galima atriboti nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20, sustabdyto tarnybinio patikrinimo dalis dėl S. E. 2020 m. spalio 6 d. buvo atnaujinta ir tęsiama, vadovaujantis Aprašo reikalavimais.

S. E., baigus tarnybinį patikrinimą, buvo pateikta susipažinti tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga bei pateiktos jų kopijos (išskyrus dokumentus, su kuriais S. E. susipažinti ir gauti jų kopijas neleidžia teisės aktai). Todėl tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų.

4.2. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo galima atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo, kadangi pareiškėjui susipažinti neleista dėl to, jog medžiaga yra ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, pareigūno teisės aktyviai gintis šios procedūros metu jokiomis formomis nebuvo apribotos ir sudarė visas galimybes pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo:

1) STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su pareiškėju, leido panaudoti tarnybiniame patikrinime;

2) pareiškėjas dėl jam pateikto kaltinimo dėl 14 VRIS CDB užklausų susipažino su visa surinkta medžiaga, todėl turėjo visas galimybes pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl kiekvienos iš galimai padarytą tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančių užklausų. Šią teisę pareiškėjas nedelsdamas ir netrukdomai realizavo per 5 darbo dienų laikotarpį, per kurį pareigūnas turėjo teisę pateikti išsamų paaiškinimą;

3) pareiškėjas dėl jam pateikto kaltinimo dėl nestatutinių ryšių su advokatu, advokato nurodymų gavimo bei neviešo pobūdžio informacijos teikimo advokatui turėjo visas galimybes pateikti paaiškinimą, teikti įrodymus ir prašymus pagal pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo pateiktų kaltinimų apimtį, kadangi pagrindiniai faktiniai duomenys (susitikimų vieta, laikas, asmenys, kurie dalyvavo, ir teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė pareiškėjas) buvo išsamiai nurodyti pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Be to, STT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų dalis yra būtent ta, kuri buvo naudota tarnybinio patikrinimo metu ir kuri pareiškėjui buvo puikiai žinoma, nes jis disponavo ta informacija: tai buvo jo paties, kaip specialaus liudytojo, duoti parodymai pagal jam pateiktus proceso dokumentus dėl kiekvieno užfiksuoto susitikimo, asmenų, vietos, laiko, turinio;

4) pareiškėjas, gindamasis nuo jam pateikto kaltinimo dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatų pažeidimų, turėjo visas galimybes pagal pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pateiktų kaltinimų apimtį pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją, kadangi pagrindiniai faktiniai duomenys buvo jo paties tikslinamos deklaracijos ir jose jo paties įrašyti duomenys; atitinkamai pareigūnas puikiai disponavo informacija apie su jo paties atliktu ikiteisminiu tyrimu ir jo paties priimtu sprendimu dėl proceso dalyviams atstovaujančio advokato; 5) 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame labai išsamiai pateiktos visos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu buvo surašytas aukščiau minėtas pranešimas, t. y. asmenys, veiksmai, laikas, vieta ir t. t.; pateikti teisės aktai, kuriuos galimai yra pažeidęs, taip pat išvardintos pastarojo teisės. Taigi, pranešimo turinys pareigūnui sudarė visas galimybes suprasti, kuo pareigūnas yra kaltinamas, ir pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas, žinodamas apklausų turinį ir pats dalyvavęs užfiksuotuose pokalbiuose, galėjo realizuoti savo teisę į gynybą.

4.3. Laikosi pozicijos, kad šie inkriminuojami tariami pažeidimai – užklausos duomenų bazėse, yra pagrįstos įrodymais. Išvadoje išsamiai nurodyta, kokie teisės aktai reglamentuoja užklausų atlikimą VRIS CDB ir tuo pačiu IBPS sistemoje (Išvados 4–7 lapai). Minėtuose teisės aktuose nurodoma tvarka, kaip turi būti atliekamos užklausos minėtose sistemose ir pareiškėjas turėjo tiksliai nurodyti reikiamus duomenis, dėl ko atlieka paieškas. Jeigu pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, atlikdamas užklausas IBPS sistemoje, ir netinkamai nurodinėjo paieškos pagrindą, jis nuolat pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus ir dabar negali perkelti tikrintojui atsakomybės ir teigti, kad buvo atliktas neišsamus patikrinimas, nebuvo išsamiai patikrintas kiekvienas jo ikiteisminis tyrimas.

Pareiga tinkamai nurodyti duomenų paieškos pagrindą ir visus susijusius duomenis yra nustatyta pareiškėjui dar prieš atliekant užklausas sistemoje, tad kokius duomenis jis nurodė sistemoje, tokia apimtimi ir kryptimi yra tikrinamas ir užklausų teisėtumas. Kartu nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad neįmanoma objektyviai prisiminti įvykusių paieškų prieš beveik 3 metus, jog visas pareiškėjas galėtų smulkiai paaiškinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. pasirašė Pasižadėjimą laikytis vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko saugos reikalavimų, kuriuo pasižadėjo: tvarkyti VRIS CDB duomenis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti (1.1 punktas); neatskleisti VRIS CDB duomenų ir nesuteikti kitokios galimybės bet kokia forma su jais susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims (1.2 punktas); nenaudoti VRIS CDB duomenų kitokiais nei VRIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, duomenų teikimo ar paslaugų teikimo sutartyje nurodytais tikslais (1.5 punktas).

Minėtas pasižadėjimas nepanaikintas ir galioja. Iš to seka, kad pareiškėjas pasižadėjo laikytis teisės aktų reikalavimų; atitinkamai, jis žinojo, kad FNTT IKS periodiškai atlieka tokio pobūdžio tikslinius patikrinimus ir sistemingai primena apie tai, kad pareigūnai užklausas inicijuoti gali tik tais atvejais, kai turi faktinį ir teisinį pagrindus, ir kad šie pagrindai gali būti patvirtinti tik nurodžius teisingą ir pakankamą informaciją. Akivaizdu, kad, jeigu pareiškėjas būtų turėjęs ir nurodęs faktinius ir teisinius ginčo dalyką sudarančių užklausų inicijavimo pagrindus, neabejotinai būtų patvirtintas ir jų teisėtumas bei pagrįstumas taip, kaip jo atžvilgiu atlikto tikslinio patikrinimo buvo konstatuota kitų tikrintų užklausų atveju.

Kitas labai svarbus aspektas tai, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo vykdytų VRIS CDB (IBPS) užklausų tikslinį patikrinimą dėl 1528 užklausų, didžiąją dalį jų teisėtumo patvirtino pati (kadangi užklausų faktiniai ir teisiniai pagrindai buvo nurodyti tinkamai ir išsamiai) ir nereikalavo pareiškėjo įrodinėti jų teisėtumą ir pagrįstumą.

4.4. Nesutinka su pareiškėjo pateiktu vertinimu, kad STT disponuojami pareiškėjo ir advokato Š. M. pokalbio įrašai yra labai prastos kokybės, todėl pati stenograma, kuria rėmėsi tikrintoja, yra išvestinis įrodymas. Atlikus tarnybinį patikrinimą, išvados buvo daromos, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, o ne pasirinktinai vertinant surinką medžiagą arba remiantis vien tik užfiksuoto pokalbio duomenimis. Tai, kad, pasak pareiškėjo, pokalbio kokybė nėra gera, visiškai nereiškia, kad juo negalima remtis kaip įrodymu ir vertinti įrodymų bendrai. Kartu su STT daryta stenograma yra pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir minėto specialisto atlikta dar viena stenograma, todėl tarnybinio patikrinimo metu abejoti užfiksuotu stenogramoje duomenų teisingumu nėra pagrindo. Stenogramoje užfiksuotas pareiškėjo ir advokato Š. M. pokalbio turinys buvo labai išsamiai išanalizuotas ir įvertintas, o stenogramoje užfiksuoti pareiškėjo ir advokato žodžiai sudarė pakankamą pagrindą padaryti konkrečias išvadas (išvadoje patektas išsamus jų pateikimas) ir konstatuoti pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, užtraukiantį tarnybinę atsakomybę.

4.5. Beveik visi išvadoje nagrinėjami pareiškėjo susitikimai su advokatu Š. M. vyko pareiškėjo FNTT (darbo) laiku, todėl buvo tikrinama, ar pareigūnas laikėsi FNTT Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimų – išvykti iš darbo vietos asmeniniais tikslais galima tik gavus vadovo leidimą. Šio galimo pažeidimo objektas buvo Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta tvarka. Tarnybinio patikrinimo metu tiesioginis pareiškėjo vadovas E. L. nurodė, kad jam nurodytomis datomis pareiškėjas S. E. dėl leidimo išeiti iš darbo susitikti su advokatu į jį nesikreipė, o, ar kreipėsi prašydamas leidimo išeiti dėl kitokių priežasčių, neprisimena; V. V. paaiškino, kad jam nurodytomis valandomis apie jokius S. E. planuojamus susitikimus su advokatu Š. M. nei raštu, nei žodžiu informuotas nebuvo ir tokio leidimo susitikti su minimu asmeniu nėra suteikęs, jis nepamena, ar S. E. konkrečiomis dienomis jį informavo apie savo išvykimą iš darbo tarnybos tikslais, ar pas gydytoją. Šie faktiniai duomenys aiškiai įrodo, kad vadovai yra įsitikinę, kad nedavė sutikimų pareiškėjui darbo metu susitikinėti su advokatu, t. y. aptarinėti juos pačius ir FNTT disponuojamą informaciją. Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad tikrintoja pašalino šį pareiškėjo kaltinimą pažeidus šio teisės akto 11 punkte nustatytą reikalavimą ne dėl to, kad buvo paneigtas šio pažeidimo faktas, o dėl to, kad tiesioginiai pareiškėjo vadovai N. V. ir E. L. neprisiminė, ar buvo davę S. E. leidimą darbo metu išeiti iš tarnybos asmeniniais tikslais (nors V. V. aiškiai nurodė nedavęs tokio sutikimo), todėl nebuvo galimybės nei paneigti, nei patvirtinti šį faktą, kitaip tariant, nesurinkta pakankamai duomenų, kurie leistų patvirtinti šį faktą (įrodymų nepakankamumas). Toks pažeidimo pašalinimas jokiu būdu nesuponuoja išvados, kaip nori įtikinti pareiškėjas, kad jis turėjo leidimus susitikinėti su advokatu darbo metu, tačiau parodo tikrintojos visų nustatytų aplinkybių objektyvų vertinimą. Pareiškėjo argumentai, kodėl jis palikdavo darbo vietą, Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto pažeidimo tyrimui reikšmės neturi – esminė sąlyga ta, kad turi būti vadovo leidimas ir jo informavimas apie priežastis, kodėl pareigūnui reikia palikti savo darbo vietą.

4.6. Kitų pareiškėjo pažeidimų objektas buvo FNTT darbuotojų ryšių su asmenimis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai domisi įslaptinta ar kita viešai neskelbtina FNTT disponuojama informacija ar bando daryti įtaką priimamiems sprendimams bei kelia grėsmę FNTT vidaus ir jos darbuotojų saugumui, deklaravimo tvarka, taip pat tokios informacijos teikimo tvarka, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos nuostatų tinkamas įgyvendinimas. Pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė ne už bendravimą ir susitikimus, kaip skunde bando įrodinėti pareiškėjas, o už tarnybinių pareigų, susijusių su reikalavimais vengti ryšių su asmenimis, kurie gali sukelti įtarimų FNTT reputacija ir prestižu, su FNTT darbuotojų sąžiningumu, nešališkumu, priimamų sprendimų objektyvumu ir teisėtumu, taip pat kurie gali sudaryti prielaidas interesų konfliktui kilti arba dėl kurių gali kilti korupcijos pasireiškimo galimybė, reikalavimų, įpareigojančių nedelsiant informuoti apie atvejus, kai pareigūno prašoma atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų susiję su FNTT pareigūnų ir darbuotojų vykdomomis funkcijomis, ar šių veiksmų neatlikti ir kai kitokiu būdu bandoma padaryti įtaką FNTT darbuotojų priimamiems sprendimams, pažeidimus, kurie vyko šių susitikimų metu.

4.7. Pareiškėjas dėl advokato T. M. buvo informavęs tiesioginius vadovus, tačiau vadovai patikino, jog pagrindo nusišalinti nėra. Ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nepaneigia pareiškėjui pateikto kaltinimo dėl viešuosius ir privačius interesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjui ir bet kuriam FNTT darbuotojui niekada nebuvo ir nėra draudžiama bendrauti arba susitikinėti su buvusiais kolegomis ar buvusiais kolegomis, kurie tapo advokatais, tačiau pastarųjų dalyvavimas FNTT atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose įpareigoja pareigūną įvertinti galimą interesų konfliktą ir laiku priimti pagrįstus sprendimus. Pareiškėjo buvęs vadovas D. B. neturėjo ir neturi įgaliojimų vertinti pareiškėjo nusišalinimo pagrindų (tokius įgaliojimus turi tik FNNT direktorius), priežasčių ir pagrįstumo. D. B. nuomonė, vertinant pareiškėjo padarytus pažeidimus, pažeidimų konstatavimui reikšmės neturi, o papildomai įrodo, kad pareiškėjas jau tada žinojo apie kilusį interesų konfliktą ir jam atliekant savo pareigas ir nesilaikė minėtų teisės aktų reikalavimų. Nei pareiškėjas, nei D. B. nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad pareiškėjo nusišalinimo procedūra įvyko ir kad ji įvyko laikantis teisės aktų reikalavimų. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad jis nusišalinimo klausimą privalėjo spręsti BPK 57–58 straipsniuose nustatytu reglamentavimu. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, kuriam taikomi specialūs teisės aktai, o ne jo atliekamame ikiteisminiame tyrime buvusių proceso dalyvių, tarp jų advokato T. M. pareiga nusišalinti. Kitaip tariant, tampa akivaizdu, kad pareiškėjas siekia perkelti pareigą ne tik atsakovui, kuris apie pareiškėjo ryšius sužinojo tik gerokai vėliau, bet ir proceso dalyviui – advokatui T. M.. Pareiškėjas pats privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad išvengtų interesų konflikto, o ne pasyviai laukti, kol kiti proceso dalyviai kreipsis dėl jo nušalinimo BPK nustatyta tvarka.

5. Atsakovas papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjo tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, ir jų pagrindu buvo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada. Prašė prie administracinės bylos prijungti papildomą medžiagą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo STT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. STT vertinimu, nagrinėjamoje byloje teisės aktai negali būti aiškinami taip, jog valstybės institucijoms būtų užkertamas kelias užtikrinti tinkamą valstybės tarnybos sistemos funkcionavimą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba ar leistų išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus. STT, perdavusi FNTT dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 medžiagos, veikė prokuroro pavedimu, kuris ir priima sprendimą dėl tokios medžiagos skelbtinumo, o kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo kontekste, Specialiųjų ekspertų komisijai įvertinus nurodytas aplinkybes, STT papildomos teiktinos informacijos teismui neturi. Tarnybinei atsakomybei atsirasti nėra reikalaujama nustatyti konkrečias kilusias pasekmes, todėl iš esmės pagrįstų abejonių dėl perduotos informacijos apie pareiškėją neteisėtumo, tarnybinės atsakomybės kontekste, nėra.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad nagrinėjamoje byloje keliami visiškai nepagrįsti klausimai, akcentuojama nesusijusi teismų praktika bei klaidingai interpretuojama perduotos informacijos kilmė. Šiuo atveju buvo perduoti ikiteisminio tyrimo duomenys, o ne kriminalinės žvalgybos duomenys, todėl šių duomenų teisėtumui keliami visiškai kitokie reikalavimai, o šių reikalavimų teisėtumą užtikrina ne STT, o prokuroras, priimantis sprendimą tokią informaciją perduoti. Byloje yra pakankamai duomenų apie padarytą tarnybinį nusižengimą, o netgi tuo atveju, jeigu ir būtų keliami klausimai, susiję su perduotų duomenų proporcingumu ar kitais reikalavimais, STT neturi jokio pagrindo dėl to pasisakyti, nes perduoti informaciją nusprendė prokuroras, o ne STT. Nėra suprantama, kokią reikšmę turi ir ką byloje siekia įrodyti pareiškėjas, cituodamas ir nurodydamas kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo procedūrą ar jai keliamus reikalavimus, nes byloje iš esmės negali būti nagrinėjamas procedūrų, kurios nebuvo taikytos, legitimumo klausimas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. Iš tarnybinio nusižengimo tyrimo bylos medžiagos aiškiai matyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 13 d., gavus informaciją iš STT apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Aprašo 10 punkto nuostatomis tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, nes nebuvo galima tarnybinio nusižengimo atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo tyrimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. Remiantis gautais ir visais surinktais duomenimis, 2020 m. spalio 6 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kurio pagrindu 2020 m. gegužės 13 d. sustabdyta tarnybinio patikrinimo dalis dėl pareiškėjo, vadovaujantis Aprašo 12 punktu, buvo atnaujinta, nustačius pareigūno veiksmuose (neveikime) savarankiškus galimo pareigūno vardo pažeminimo požymius, kuriuos galima atriboti nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20. 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo veiksmuose (neveikime) nustatyti tarnybinio nusižengimo požymiai, nes jis privačių interesų deklaracijoje galimai nėra pateikęs duomenų apie asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (dėl advokato Š. M. ir advokato T. M.); tarnybos metu, neinformavus tiesioginio vadovo ar vadovybės ir nesant jų leidimo, sistemingai (13 užfiksuotų susitikimų), dalyvavo susitikimuose su atstovavimu FNTT bylose nesusijusiu asmeniu – advokatu Š. M. konspiracijos būdu; nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. atliko 14 VRIS CDB asmens duomenų užklausų galimai neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų, ir nesilaikė asmens duomenų tvarkymą bei VRIS CDB asmens duomenų saugą ir jų peržiūros teisėtumą reglamentuojančių teisės aktų. 2020 m. spalio 13 d. VRM perėmė pareiškėjo tarnybinį patikrinimą iš FNTT.

9.2. VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus patarėja, atlikusi tyrimo veiksmus, surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 56TPI-7, kuria FNTT viršininkui pasiūlyta pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir jį atleisti iš pareigų. Išvadoje konstatavo, kad:

1) pareiškėjas, nuo 2018 m. kovo 21 d. 14:40 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 13:53 val., atlikdamas Išvados 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.4, 3.3.5, 3.3.7, 3.3.8, 3.3.9, 3.3.10., 3.3.11, 3.3.12 punktuose 11 VRIS CDB asmens duomenų užklausų, neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų, pažeidė Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Etikos kodekso 6.2 punktą, 6.3 punktą, 6.4 punktą, 6.9 punktą, 7.5 punktą, 7.8 punktą, 7.11 punktą, Administravimo taisyklių 15 punktą, Pasižadėjimo laikytis vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko saugos reikalavimų 1.1 punktą, 1.2 punktą, 1.5 punktą, 2.2 punktą, Naudotojų administravimo taisyklių 10 punkto reikalavimus ir šiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą;

2) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d. periodiškai konspiraciniu būdu susitikinėdamas su advokatu S. M., o 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio susitikimo metu aptarinėdamas informaciją, susijusią su Išvadoje nurodytais FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais bei neatmetęs iš advokato gautų neteisėtų prašymų, šiurkščiai pažeidė Ryšių deklaravimo tvarkos aprašo 4 punkto, 5 punkto, 7 punkto reikalavimus, Etikos kodekso 6.2 punkte, 6.3 punkte, 6.4 punkte, 6.9 punkte įtvirtinus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus bei 7.5 punkte, 7.8 punkte, 7.11 punkte įtvirtintą pareigą nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų FNTT tarnautojo vardo, bei šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą;

3) nuo 2019 m. sausio 24 d. savo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17 priimdamas sprendimus, susijusius su advokatu T. M. (2019 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą leisti advokatui T. M. dalyvauti procese kaip įgaliotam atstovui atstovaujamo proceso dalyvio liudytojo J. R. interesais, 2019 m. sausio 24 d. atliko minėto liudytojo apklausą, kurios metu dalyvavo advokatas T. M., 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą įforminti advokato T. M. advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. M. buvo pripažintas įtariamojo A.

T. gynėju tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17, atlikinėjo kitus procesinius veiksmus su minėtu įtariamuoju asmeniu) ir nereikšdamas nusišalinimo ir nedeklaruodamas interesų konflikto su T. M., šiurkščiai pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 7 straipsnio, 11 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus, FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. išankstines rekomendacijas Nr. 1/8-4-1636 „Dėl bendravimo su advokatų praktika užsiimančiais buvusiais kolegomis ir galimo interesų konflikto“, FNTT direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. išankstines rekomendacijas Nr. 1/8-5-3026 „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo taikymo“.

Pažeidimas baigtas 2020 m. gegužės 25 d., kai S. E. privačių interesų deklaracijoje nurodė advokatą T. M.;

4) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d. susitikinėjant (viso užfiksuota 13 susitikimų) su buvusiu kolega ir savo draugu advokatu Š. M., kuriam perduodavo FNTT neviešo pobūdžio informaciją, bei iš kurio priimdavo vykdyti konkrečius nurodymus ir siūlymus, nedeklaruodamas galimo interesų konflikto su Š. M., pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 7 straipsnio, 11 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus, FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. išankstines rekomendacijas Nr. 1/8-4-1636 „Dėl bendravimo su advokatų praktika užsiimančiais buvusiais kolegomis ir galimo interesų konflikto“, FNTT direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. išankstines rekomendacijas Nr. 1/8-5-3026 „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo taikymo“.

Pažeidimas baigtas 2020 m. gegužės 25 d., kai S. E. privačių interesų deklaracijoje nurodė advokatą Š. M.. Atsižvelgdama į tai, tyrėja pasiūlė už pareigūno vardo pažeminimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Ši Išvada buvo pateikta vidaus reikalų ministrei, kuri 2020 m. gruodžio 14 d. ją patvirtino.

10. Teismo vertinimu, nurodyti veiksmai atlikti Aprašo 3, 5, 8, 10 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidžiant pareiškėjo teisių, surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padarytą šiukštų tarnybinį nusižengimą, nes jis savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, o FNTT, priimdama įsakymą atlikti tarnybinį patikrinimą, ginčijamu Įsakymu paskirdama tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, įgyvendino savo turimą diskrecijos teisę.

11. Spręsdamas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu (šiurkštus pažeidimas, kai valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises), teismas vadovavosi tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nustatytais duomenimis. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (administracine byla Nr. A-552-883/2014), pagal kurią piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Tačiau piktnaudžiavimas tarnyba ne visada užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Pagrindinis kriterijus, atribojantis baudžiamąją ir tarnybinę atsakomybę – didelės žalos padarymas. Valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnyba, visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą. Nors baudžiamoji atsakomybė asmeniui gali ir nekilti, tai nešalina jo tarnybinės atsakomybės, nes jo veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes – sumažinti pasitikėjimą įstaigos darbu, sumenkinti įstaigos autoritetą, diskredituoti valstybės tarnautojo vardą.

12. Teismas nustatė, kad STT į bylą pateikė 2021 m. vasario 17 d. apžiūros protokolą, iš kurio matyti, kad buvo patikrintas pareiškėjo mobilusis telefonas (duomenys neskelbtini), paimtas 2020 m. gegužės 13 d. vykusios kratos metu pas jį namuose. Apžiūros metu nustatyta: 1) telefono elektroninėje adresų knygelėje yra išsaugota „S. M. (duomenys neskelbtini)“; 2) skambučių žurnale užfiksuoti 24 skambučiai tarp „S. M.“ ir „S. E.“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. bendravimo programėlėje TELEGRAM; 3) užfiksuotos 131 žinutės tarp „S. M.“ ir „S. E.“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. bendravimo programėlėje TELEGRAM; 4) telefono vaizduose yra 5 nuotraukos, kurios darytos 2019 m. sausio 30 d. 18:23 val. Šiose nuotraukose yra Vilniaus apygardos teismo teisėjo E. R. 2018 m. spalio 9 d. nutartis ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11, kuriame išnagrinėtas pareiškėjos I. K. atstovo advokato padėjėjo J. P. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria trims mėnesiams nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objektus. Šio ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, kaip nurodyta prokurorės 2020 m. gegužės 21 rašte Nr. 17.2-1912, tačiau pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, naudojo šiuos duomenis, kurie jam nepriklausė. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kaip ši teismo nutartis atsirado jo telefone, prašė šiuo įrodymu nesivadovauti. Teismas sprendė, kad tokie pareiškėjo veiksmai, kurie buvo atliekami tyčia pasinaudojant savo, kaip pareigūno padėtimi, t. y. savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimu ir / arba nepanaudojimu priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, kurių sukeliamos pasekmės – valstybės tarnautojo vardo, valstybės tarnybos diskreditavimas, FNTT autoriteto sumenkinimas, pagrįstai įvertinti kaip šiurkštus pažeidimas – piktnaudžiavimas tarnyba, kuris priskirtinas korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčiai veikai, už jį paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų laikytina proporcinga priemone.

13. Teismo vertinimu, Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo, kuriame pateikti Kriminalinės žvalgybos įstatymo, VTĮ ir Statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pateikti išaiškinimai, 86.5 punkto nuostatos paneigia pareiškėjo teiginius, kad atsakovas negalėjo atriboti tarnybinio nusižengimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo ir, kad jis nebuvo atribotas, nes visi 3 iš 4 inkriminuotų epizodų yra susiję su tebevykstančiu ikiteisminiu tyrimu, kadangi nebuvo suėjęs Statuto nustatytas patraukimo tarnybinėn atsakomybėn terminas, t. y. 3 metai nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

14. Pareiškėjo argumentus, kad jam buvo leista susipažinti tik su dalimi tarnybinio patikrinimo medžiagos ir taip buvo pažeista jo teisė į gynybą, teismas vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, pareigūno teisės aktyviai gintis šios procedūros metu jokiomis formomis nebuvo apribotos ir sudarė galimybę pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo:

1) STT atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė dalį ikiteisminio tyrimo medžiagos, susijusios su pareiškėju, leido panaudoti tarnybiniame patikrinime;

2) pareiškėjas dėl jam pateikto kaltinimo dėl 14 VRIS CDB užklausų susipažino su visa surinkta medžiaga, todėl turėjo galimybę pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją dėl kiekvienos iš galimai padarytos tarnybinio nusižengimo sudėtį sudarančių užklausų. Šią teisę pareiškėjas realizavo teikdamas paaiškinimus;

3) pareiškėjas dėl jam pateikto kaltinimo dėl nestatutinių ryšių su advokatu, advokato nurodymų gavimo bei neviešo pobūdžio informacijos teikimo advokatui turėjo galimybę pateikti paaiškinimą, teikti įrodymus ir prašymus pagal pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo pateiktų kaltinimų apimtį, nes pagrindiniai faktiniai duomenys (susitikimų vieta, laikas, asmenys, kurie dalyvavo, ir teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė pareiškėjas) buvo išsamiai nurodyti pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Be to, STT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų dalis yra būtent ta, kuri buvo naudota tarnybinio patikrinimo metu ir kuri pareiškėjui buvo žinoma, nes jis disponavo ta informacija: tai buvo jo paties, kaip specialaus liudytojo, duoti parodymai pagal jam pateiktus proceso dokumentus dėl kiekvieno užfiksuoto susitikimo, asmenų, vietos, laiko, turinio;

4) pareiškėjas, gindamasis nuo jam pateikto kaltinimo dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatų pažeidimų, turėjo galimybė pagal pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pateiktų kaltinimų apimtį pateikti išsamų paaiškinimą, įrodymus ar kitą informaciją, nes pagrindiniai faktiniai duomenys buvo jo paties tikslinamos deklaracijos ir jose jo paties įrašyti duomenys; atitinkamai pareigūnas disponavo informacija apie su jo paties atliktu ikiteisminiu tyrimu ir jo paties priimtu sprendimu dėl proceso dalyviams atstovaujančio advokato. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teisę į gynybą realizavo ir šios bylos nagrinėjimo metu, kai dar kartą susipažino su tarnybinio tyrimo medžiaga. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

15. Pareiškėjo argumentus, kad užklausos atliktos turint tam pagrindą, teismas vertino kaip pareiškėjo gynybinę poziciją, todėl atmetė. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 21 d. 14:40 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 13:53 val. atliko 11 VRIS CDB asmens duomenų užklausų, neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų. Tai aiškiai atsispindi Išvados 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.4, 3.3.5, 3.3.7, 3.3.8, 3.3.9, 3.3.10, 3.3.11, 3.3.12 punktuose. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjas atliko asmens duomenų užklausas ikiteisminiuose tyrimuose, sužinojo duomenis apie ikiteisminius tyrimus kontroliuojančius pareigūnus, proceso dalyvius, apie priimtus / nepriimtus procesinius sprendimus tyrimuose, neturint tam tarnybinio būtinumo, t. y. užklausos nebuvo niekaip susijusios su pareiškėjo tuo metu atliekamais tyrimais, pareiškėjas nebuvo gavęs pavedimų iš kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų ar FNTT struktūrinių padalinių dėl atskirų proceso veiksmų atlikimo ginčo ikiteisminiuose tyrimuose – tokios išvados padarytos vadovaujantis pareiškėjo vadovybės paaiškinimais, teiktais pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu, todėl teismo vertinimu, pareiškėjui inkriminuoti pažeidimai dėl užklausų duomenų bazėse yra pagrįsti įrodymais. Išvadoje išsamiai pasisakyta, kokie teisės aktai reglamentuoja užklausų atlikimą VRIS CDB ir IBPS, todėl teismas jų nekartojo. Pareiga tinkamai nurodyti duomenų paieškos pagrindą ir visus susijusius duomenis yra nustatyta pareiškėjui dar prieš atliekant užklausas sistemoje.

16. Teismas taip pat kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad neįmanoma objektyviai prisiminti įvykusių paieškų prieš beveik 3 metus, kad jis negali smulkiai paaiškinti jo atliktų paieškų sistemoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 25 d. pasirašė Pasižadėjimą laikytis vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko saugos reikalavimų, kuriuo pasižadėjo: tvarkyti VRIS CDB duomenis tik tada ir tik tiek, kiek tai būtina numatytoms funkcijoms atlikti (1.1 punktas); neatskleisti VRIS CDB duomenų ir nesuteikti kitokios galimybės bet kokia forma su jais susipažinti tokios teisės neturintiems asmenims (1.2 punktas); nenaudoti VRIS CDB duomenų kitokiais nei VRIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, duomenų teikimo ar paslaugų teikimo sutartyje nurodytais tikslais (1.5 punktas). Minėtas pasižadėjimas nepanaikintas ir galioja. Taigi pareiškėjas pasižadėjo laikytis teisės aktų reikalavimų; atitinkamai, jis žinojo, kad FNTT IKS periodiškai atlieka tokio pobūdžio tikslinius patikrinimus ir sistemingai primena apie tai, kad pareigūnai užklausas inicijuoti gali tik tais atvejais, kai turi faktinį ir teisinį pagrindus, ir kad šie pagrindai gali būti patvirtinti tik nurodžius teisingą ir pakankamą informaciją. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, galinčių paneigti Išvadoje konstatuotus, su asmens duomenų užklausomis susijusius, pažeidimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija, atlikdama pareiškėjo vykdytų VRIS CDB (IBPS) užklausų tikslinį patikrinimą dėl 1 528 užklausų, didžiąją dalį jų teisėtumo patvirtino pati (kadangi pareiškėjo užklausų faktiniai ir teisiniai pagrindai buvo nurodyti tinkamai ir išsamiai) ir nereikalavo pareiškėjo įrodinėti jų teisėtumą ir pagrįstumą. Lieka nepaaiškintomis aplinkybėmis, kaip pareiškėjas galėjo žinoti ikiteisminių tyrimų, su kuriais jis niekaip nebuvo susijęs, numerius.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad apie advokato T. M. dalyvavimą byloje buvo informavęs tiesioginius vadovus, tačiau vadovai patikino, kad pagrindo nusišalinti nėra, nepaneigia pareiškėjui pateikto kaltinimo dėl viešuosius ir privačius interesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 24 d. savo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17 priimdamas sprendimus, susijusius su advokatu T. M. ir nereikšdamas nusišalinimo ir nedeklaruodamas interesų konflikto su T. M., šiurkščiai pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 7 straipsnio, 11 straipsnio 5 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) reikalavimus, FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. išankstines rekomendacijas Nr. 1/8-4-1636 „Dėl bendravimo su advokatų praktika užsiimančiais buvusiais kolegomis ir galimo interesų konflikto“, FNTT direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. išankstines rekomendacijas Nr. 1/8-5-3026 „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo taikymo“. Teismo vertinimu, fakto dėl artimos pažinties su advokatu T. M. išviešinimas nėra tik formalus veiksmas, o atitinkamai šio fakto savalaikis nedeklaravimas negali būti laikomas tik procedūriniu pažeidimu, nesukeliančiu pasekmių. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. gegužės 25 d. pareiškėjas patikslino privačių interesų deklaraciją, joje nurodydamas advokatą T. M., todėl žinojo, turėjo žinoti apie pareigą deklaruoti privačius interesus.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė ne už bendravimą ir susitikimus, kaip skunde bando įrodinėti pareiškėjas, o už tarnybinių pareigų, susijusių su reikalavimais vengti ryšių su asmenimis, kurie gali sukelti įtarimų FNTT reputacija ir prestižu. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d., periodiškai konspiraciniu būdu (neatsiklausęs tiesioginio vadovo, darbo metu, slėpdamas mobilų telefoną) susitikinėjo su advokatu Š. M., o 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio susitikimo metu aptarinėjo informaciją, susijusią su Išvadoje nurodytais FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais, neatmetė iš advokato gautų neteisėtų prašymų, šiurkščiai pažeidė Ryšių deklaravimo tvarkos aprašo 4 punkto, 5 punkto, 7 punkto reikalavimus, Etikos kodekso 6.2 punkte, 6.3 punkte, 6.4 punkte, 6.9 punkte įtvirtinus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus bei 7.5 punkte, 7.8 punkte, 7.11 punkte įtvirtintą pareigą nepiktnaudžiauti tarnybine padėtimi, elgtis taip, kad savo veiksmais ir elgesiu nežemintų ir nediskredituotų FNTT tarnautojo vardo, bei šiais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

19. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl interpretacijų, kad, vertinant stenogramas ir pareiškėjo vaidmenį pokalbiuose, nėra užfiksuoti išvadoje nurodyti pažeidimai, stenogramose visur naudojama frazė „neaiškiai“, nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, jog jis kokiais nors veiksmais galėjo pažeminti FNTT reputaciją, pakirsti pasitikėjimą ja ar atlikti kitus akivaizdžiai pareigūno vardą žeminančius veiksmus. Teismo vertinimu, bylos medžiaga (proceso šalių paaiškinimai, vaizdo medžiaga, ikiteisminio tyrimo medžiaga, pokalbių stenogramos), t. y. visetas nustatytų aplinkybių, aiškiai patvirtina pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, užtraukiantį tarnybinę atsakomybę. Atsakovas išvadas padarė, surinkęs ir įvertinęs įrodymus, atsižvelgęs į surinktų duomenų visumą, o ne atsitiktinai vertinant surinką medžiagą arba remiantis vien tik užfiksuoto pokalbio duomenimis. Tai, kad pokalbio kokybė nėra gera, nereiškia, kad juo negalima remtis kaip įrodymu. Be to, byloje kartu su STT daryta stenograma yra pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir minėto specialisto atlikta dar viena stenograma, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti tarnybinio patikrinimo metu stenogramoje užfiksuotų duomenų teisingumu. Stenogramoje užfiksuotas pareiškėjo ir advokato Š. M. pokalbio turinys buvo labai išsamiai išanalizuotas ir įvertintas, o stenogramoje užfiksuoti pareiškėjo ir advokato žodžiai sudarė pakankamą pagrindą padaryti konkrečias išvadas (Išvadoje pateiktas išsamus jų pateikimas) bei konstatuoti pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, užtraukiantį tarnybinę atsakomybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip ir T. M. atveju, 2020 m. gegužės 25 d. pareiškėjas patikslino privačių interesų deklaraciją, joje nurodydamas Š. M.. Todėl ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad buvo interesų konfliktas tiek su advokatu T. M., tiek su advokatu Š. M., kurio iki paaiškėjimo aplinkybių dėl galimo tarnybinio nusižengimo padarymo pareiškėjas nedeklaravo.

20. Įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui, jos naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjas aktyviai naudojosi savo gynybos teise tarnybinio tyrimo metu teikdamas paaiškinimus. Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta išsamiai pagrindžiant joje nurodytą sprendimą, pagrįsta teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjo tarnybinį tyrimą atlikusi tyrėja visapusiškai išanalizavo tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, teikimas bei sprendimas pritarti teikimui yra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl skundžiamas FNTT 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs šiukštų tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažeminęs pareigūno vardą ir atleistas iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra nei faktinių, nei teisinių pagrindų jo naikinti.

21. Konstatavęs, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė ir kitus skundo reikalavimus – grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo prie bylos prijungti su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą – T. M. 2021 m. kovo 17 d. el. laišką, kuris patvirtina, kad pareiškėjas neturėjo pareigos deklaruoti T. M., nes su juo niekada nebendravo.

23. Pareiškėjo manymu, skundžiamas teismo sprendimas yra formalus, pagrįstas iš esmės nurašant atsakovo ir STT atsiliepimus, nevertinant byloje esančių įrodymų, pažeidžiant procesinį rungtyniškumo bei lygiateisiškumo principą, nepasisakant dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, kurie buvo akcentuojami tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Pareiškėjas palaiko poziciją ir argumentus, išdėstytus byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Apeliaciniame skunde akcentuoja:

23.1. Skirtingai nei nurodo teismas, pareiškėjas neteigė, jog negalėjo susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet pabrėžė, jog ji jam buvo pateikta ne visa, tik dalis su vienu epizodu dėl paieškų ikiteisminio tyrimo sistemoje, tačiau nepateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria tiesiogiai buvo remiamasi ir įteikiant pranešimą. Pareiškėjui pateiktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra nei VRM, nei FNTT kreipimosi į STT ar Generalinę prokuratūrą dėl medžiagos pateikimo, nei minėtų institucijų atsakymų. Dėl to nėra aišku, kada FNTT ar VRM gavo informaciją iš atliekamo ikiteisminio tyrimo bei kokia ta informacija. Todėl, nors Išvadoje nurodoma, jog FNTT paaiškėjo akivaizdūs savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai 2020 m. spalio 6 d., kai buvo atnaujintas tarnybinis nusižengimas, tačiau nėra jokių duomenų, nei kokia informacija remiantis tikrintojui tapo akivaizdu, jog tarnybinį nusižengimą galima atriboti nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo ir jo metu tiriamų galimai nusikalstamų veikų, nei kada ši informacija tapo žinoma. Teismas nurodė, jog neva teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas galėjo papildomai susipažinti su medžiaga, kuri jam nebuvo pateikta, tačiau tokia teismo išvada apskritai paneigia Aprašo imperatyvą, jog pareiškėjas turi teisę dar tarnybinio patikrinimo metu susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, t. y. ne teisme, o dar atliekant ar užbaigus tarnybinį patikrinimą. Toks imperatyvas, be kita ko, turi užtikrinti galimybę pareiškėjui remtis visa tarnybinio patikrinimo medžiaga rengiant skundą teismui.

23.2. Skundžiamame teismo sprendime pasisakyta tik dėl skunde nurodytų aplinkybių ir net nepaminėti nei pareiškėjo paaiškinimai raštu, nei išsakyti argumentai teismo posėdžio metu. Pareiškėjo teisę į gynybą apribojo tai, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė apklausti liudytojais T. M. ir Š. M.. Esminis argumentas yra jog pareiškėjas su T. M. nebendravo apskritai ir jis tai patvirtino raštu (raštas gautas jau po teismo sprendimo, žr. priedą), o Š. M. taip pat galėjo patvirtinti pareiškėjo poziciją dėl jų bendravimo.

Pareiškėjas ne kartą nurodė teismui, kad T. M. ir Š. M. 2020 m. gegužės 25 d. deklaravo direktoriaus nurodymu, o ne savo noru. Todėl teismo argumentai vertinti šią aplinkybę neva pareiškėjas pats pripažįsta bendravimą yra absurdiški, kadangi į deklaraciją minėti asmenys įrašyti ne savo noro, o tiesiogiai nurodžius FNTT vadovui. Taigi teismas, formaliai atsisakė šaukti liudytojais asmenis, kurie galėjo patvirtinti pareiškėjo poziciją, tokiu būdu dar labiau apribojant pareiškėjo teisę į gynybą ir pažeidžiant rungimosi principą procese.

Taip pat 2020 m. kovo 1 d. posėdžio metu pareiškėjo atstovas atkreipė teismo dėmesį, jog teismas neišsprendė 2020 m. vasario 15 d. pareiškėjo pateikto prašymo iš Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išreikalauti VRIS CDB asmens duomenų užklausas IBPS, „Sodroje“, Gyventojų registre, Juridinių asmenų registre, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir t. t., sistemų (bazių) išrašus, kas ir kada tikrino pareiškėjo atliktas užklausas minėtuose sistemose ar bazėse už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2021 m.

Posėdžio metu teismas nurodė, jog prašymą išspręs posėdžio pabaigoje ištyrus kitus įrodymus, tačiau net nesuteikęs teisės šalims po paaiškinimų pateikti prašymų, teismas nurodė, jog prasideda baigiamosios kalbos, o minėto prašymo taip ir neišnagrinėjo. Šios aplinkybės patvirtina, jog proceso metu teismas nesilaikė esminių procesinių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei taip pat, kaip atsakovas, neužtikrino teisės į gynybą įgyvendinimo. Teismas akivaizdžiai stengėsi bylą išnagrinėti kuo greičiau pareiškėjo teisių sąskaita.

Tai patvirtina ne tik teismo elgesys posėdžio metu, bet ir skundžiamo sprendimo turinys, kuriame tiesiog formaliai sutinkama su atsakovo ir STT atsiliepimais nepasisakant net dėl tų įrodymų, kuriuos pats teismas sutiko išreikalauti.

23.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl kriminalinės žvalgybos duomenų naudojimo, kaip įrodymo tarnybinėse bylose, pažymima, kad remiantis oficialia konstitucine doktrina, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo dalyku, be kitų aspektų, turi būti ir kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktos, vėliau išslaptintos bei perduotos, tarnybiniam nusižengimui tirti, informacijos, kaip įrodymo, teisėtumas, patikimumas bei proporcingumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019). Šiuo atveju, kadangi nėra kriminalinės žvalgybos subjekto (STT) vadovo prašymo bei prokuroro leidimo naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti, kriminalinės žvalgybos protokolų perdavimas buvo neteisėtas, dėl to visa kriminalinės žvalgybos metu apie pareiškėją gauta informacija negali būti naudojama kaip įrodymas administracinėje byloje. Pareiškėjas nesutinka, kad jo atžvilgiu taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės buvo teisėtos ir proporcingos, o kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuoti pokalbiai kelia abejonių dėl jų autentiškumo, kadangi pareiškėjo žodžiai užfiksuoti neaiškiai. Teismų nutartys, kuriomis sankcionuotos kriminalinės žvalgybos priemonės, nemotyvuotos. Pareiškėjo manymu, nebuvo faktinio pagrindo taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Rezoliucijose tik nurodoma, kad sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slaptą kontrolę ir fiksavimą, sekimą, tačiau nei kokio susižinojimo (telefoninio, elektroninio pašto, jų numerių ir adresų) nenurodoma, taip pat nenurodoma, jog bus klausomasi ir pareiškėjo, nors jis slapta fiksuotas ne viename pokalbyje su Š. M..

23.4. Teismas, cituodamas Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą apie teisę naudoti kriminalinės žvalgybos bylos duomenis ir tarnybinių patikrinimų terminus, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl Aprašo 12 punkto laikymosi ir neteisėto tarnybinio patikrinimo atnaujinimo. Visuma apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių patvirtina, kad tarnybinis nusižengimas akivaizdžiai sutapo su ikiteisminio tyrimo metu tiriamomis aplinkybėmis ir dėl šio esminio pažeidimo – tarnybinio patikrinimo atnaujinimo nepasibaigus baudžiamajam procesui, buvo suvaržyta pareiškėjo teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Aprašo 20 punktas garantuoja minimalias tikrinamo pareigūno teisės į gynybą garantijas – teisė teikti paaiškinimus, teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir teisė turėti advokatą. Garantijų sąrašas aiškus ir minimalus, todėl bent vienos iš trijų teisių pažeidimas yra esminis procedūrinis pažeidimas, darantis Įsakymą neteisėtu. Tai, jog pareiškėjui nebuvo pateikta visa tarnybinio patikrinimo medžiaga papildomai pagrindžia ir tai, kad su atsiliepimu atsakovas kaip tarnybinio patikrinimo medžiagą pateikė 561 lapą (neįskaitant ikiteisminio tyrimo medžiagos ir kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagos, kurios buvo teikiamos atskirais raštais). Pareiškėjui el. paštu buvo išsiųsta susipažinti su 360 lapų tarnybinio patikrinimo medžiaga, t. y. 200 lapų mažiau nei teikiama teismui (neįskaitant ikiteisminio tyrimo medžiagos, su kuria susipažinti neleista).

23.5. FNTT į bylą pateikė naujus duomenis – STT 2021 m. vasario 22 d. raštu Nr. 4-01-1266 pateiktus 2021 m. vasario 17 d. apžiūros protokolą su priedais. Pareiškėjo nuomone, teismas šių įrodymų turėjo nepriimti į administracinę bylą ir jais nesivadovauti bei netirti jų bylos nagrinėjime, kadangi: (i) šie įrodymai nebuvo tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nėra minimi Išvadoje, tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas neturėjo galimybės gintis nuo šių naujų kaltinimų; (ii) šie įrodymai ir papildomuose paaiškinimuose atsakovo naujai formuojami kaltinimai nepatenka į pareiškėjo skundo ribas, nes jo pateikimo metu dar neegzistavo, dėl to yra už šios administracinės bylos nagrinėjimo ribų; (iii) pareiškėjas dėl šių aplinkybių STT, po apžiūros protokolo surašymo, buvo šauktas į apklausą specialiuoju liudytoju, t. y. kaip asmuo, kuris galimai padarė nusikalstamą veiką. Prijungus šiuos įrodymus prie administracinės bylos, pareiškėjas, siekdamas nebloginti savo pozicijos, privalėtų gintis ir teikti apie juos paaiškinimus. Tokiu būdu būtų netiesiogiai verčiamas duoti parodymus apie savo paties galimai nusikalstamą veiką, kadangi STT ikiteisminiame tyrime laikosi tokios pozicijos, t. y. jog pareiškėjas galimai padarė nusikalstamą veiką. Šių įrodymų pateikimas tik dar kartą patvirtina, jog atsakovas negalėjo atskirti tarnybinio nusižengimo tyrimo nuo ikiteisminio tyrimo, kadangi net ir tarnybiniam ginčui perėjus į teismą, tie patys duomenys apie pareiškėją naudojami tiek ikiteisminiame tyrime, kuriame jis šaukiamas į apklausą ir turi gintis nuo tų pačių kaltinimų, tiek administracinėje byloje, kurioje atsakovas ikiteisminio tyrimo medžiagą teikia kaip papildomus įrodymus ir netiesiogiai verčia nuo jų gintis pareiškėją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog tarnybinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos netinkamas atribojimas yra esminis procedūrinis tarnybinio patikrinimo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–624/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II dalis).

23.6. Teismas nevertino ir neatkreipė dėmesio, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje ir pačioje administracinėje byloje nėra pateikti įsakymai – pavedimai, kuriais remiantis tikrintojui (kurie keitėsi kelis kartus) buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, iš atsakovo neišreikalavo trūkstamų duomenų. Teismų praktikoje pavedimo nebuvimas, tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimas ar atlikimas neįgalioto asmens traktuojami kaip esminiai procedūriniai pažeidimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 21d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-675/2004; 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-678/2004; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1364/2012, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-520/2018). Taip pat teismų praktikoje tarnybinėse bylose dėl atleidimo, jei atsakovas nepateikia su atsiliepimu, teismas visais atvejais išreikalauja iš atsakovo duomenis apie vidutinį pareiškėjo darbo užmokestį. Šiuo atveju, teismas šių duomenų neišreikalavo ir net neatkreipė dėmesio, kad jų nėra, t. y. teismas iš anksto procesiškai parodė poziciją, jog pareiškėjo skundo netenkins, kadangi net neturėjo reikiamų įrodymų, kuriais remiantis galėtų priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką. Minėtų duomenų pats pareiškėjas teikti objektyviai negali, kadangi jais disponuoja tik atsakovas.

23.7. Teismo išvados dėl paieškų ikiteisminio tyrimo sistemoje neatitinka bylos medžiagos, pareiškėjas pateikė eilę argumentų dėl užklausų atlikimo, t. y. jis iš esmės paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jos buvo atliekamos ir nurodė skunde prie kiekvienos užklausos, tačiau teismas apie tai nepasisakė. Dar daugiau, posėdžio metu pareiškėjas paaiškino iš kur jam žinomi ikiteisminio tyrimo numeriai užklausai atlikti (nurodė, jog jam juos pasakydavo arba vertinami pareigūnai jų tarnybos vertinimo metu, kadangi pareiškėjas dalyvavo vertinimo komisijoje, arba pareigūnai, kurie prašydavo atlikti minėtas užklausas). Taigi teismo išvados šiuo atveju klaidingos, ne tik nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, bet teismas dar ir nurodė neva pareiškėjas apskritai argumentų neteikė, nors jie aiškiai skunde išskirti. Šiuo atveju teismas pats sau prieštarauja viena vertus nurodydamas, jog neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus, kita vertus nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių argumentų. Pareiškėjas paaiškino kiek galėjo, kokiomis aplinkybėmis atliko užklausas ir atsakovas to nepaneigė, todėl pažeidimų neįrodė. Objektyviai neįmanoma prisiminti įvykusių paieškų prieš beveik 3 metus ir juos smulkiai paaiškinti. FNTT elektroniniai laiškai pagal Tarnybos administratoriaus nustatymą saugomi tik 6 mėn., todėl nėra galimybės net ieškoti susirašinėjimo su proceso šalimis ar dalyviais, vadovais ar kitų padalinių kolegomis. Tai patvirtina, jog ir vadovas V. V. objektyviai negalėjo žinoti ir patikrinti užklausų pagrįstumo. Pareiškėjas pateikia paaiškinimus dėl Išvadoje nurodytų jo atliktų paieškų ikiteisminio tyrimo sistemoje.

23.8. Pareiškėjas tvirtina, kad su T. M. artimų ryšių nepalaiko, tiesiog žino tokį asmenį, nes anksčiau kartu dirbo. Tiek atsakovas, tiek teismas rėmėsi tik vienintele aplinkybe, kad pareiškėjas vėliau jį pats deklaravo. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad šį asmenį deklaravo tik todėl, kad FNTT vadovas išsikvietė pareiškėją ir nurodė, kad, jo nedeklaravus, jis turės nemalonumų, tačiau į šiuos paaiškinimus teismas neatsižvelgė. Siekiant byloje nustatyti, ar pareiškėjas pažįsta ir bendrauja su T. M., ar jis yra artimas jo bičiulis, su kuriuo nuolat bendrauja, ar priešingai jokių ryšių su juo nepalaiko ir nebendrauja, būtų buvę tikslinga apklausti patį T. M., kuris ir patvirtintų arba paneigtų vieną iš dviejų byloje esančių pozicijų, t. y. palaikomi artimi ryšiai su pareiškėju ar ne. Analogiška situacija ir su Š. M.. Pareiškėjui inkriminuojama artima draugystė, neva, jog jis šiam asmeniui teikė neteisėtai informaciją. Pareiškėjas tai neigia. Jo manymu, Š. M., jei jis sutiks duoti parodymus teisme, jo poziciją taip pat patvirtins, t. y., kad ne tik pareiškėjas jam jokios informacijos neteikė, bet ir tai, jog Š. M. jokios informacijos neprašė, taip pat neturėjo intereso dėl jokių paties pareiškėjo atliekamų ikiteisminių tyrimų. Vis dėlto teismas abu prašymus atmetė. Jau po teismo sprendimo priėmimo, 2021 m. kovo 17 d. T. M. atrašė pareiškėjui į el. laišką ir raštu patvirtino (žr. priedą), jog asmeniškų ryšių su pareiškėju nepalaiko ir niekada nepalaikė. Jokių prašymų pareiškėjui neturėjo, bendravo tik dalykiniais klausimais. Pareiškėjas net neabejoja, jog, apklausus T. M. teisme, jis patvirtintų tą patį, tačiau teismas visiškai formaliai tokį prašymą atmetė, todėl pareiškėjas įrodymus apie tai, jog su T. M. nebendrauja ir niekada nebendravo, turėjo rinkti pats jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

23.9. Nei Š. M., nei T. M. nepriskiriamas prie artimų asmenų VPIDVTĮ prasme. Vadinasi, pareiškėjas juos deklaruoti privalėjo tik tuo atveju, jeigu jis turėtų kokį nors suinteresuotumą priimti Š. M. ar T. M. naudingus sprendimus. Tačiau pareiškėjas per visą tarnybos laikotarpį neturėjo jokių ikiteisminių tyrimų, kurie būtų susiję su Š. M., t. y. nei Š. M. neturėjo suinteresuotumo pareiškėjo veiksmais, nei pareiškėjas. Dėl T. M. pareiškėjas informavo vadovus apie tai, ar neturi būti sprendžiama dėl jo nusišalinimo, tačiau nusišalinimo ir interesų deklaravimo institutai yra skirtingi. Nusišalinimas siejamas su konkretaus asmens veiksmais ikiteisminiame tyrime, kurie gali proceso dalyviams kelti abejonių, tačiau tai nereiškia, jog asmuo nusišalindamas savaime turi privatų interesą, kurį būtina deklaruoti. Privačių interesų deklaracijoje yra deklaruojami asmenys, su kuriais pareigūnas turi sandorių ar siejamas artimų ryšių. Išvadoje pareiškėjo vaidmuo ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo T. M. bei jo nušalinimo klausimai nepagrįstai sutapatinami su privačių interesų deklaravimo institutu, kurie yra visiškai skirtingų teisės sričių ir tikslų. Tai, jog pareiškėjas nusišalino ikiteisminiame tyrime, kuriame dalyvavo T. M., ar ne, apskritai neturi įtakos privačių interesų deklaravimui, kadangi dėl nusišalinimo pagrįstumo kelti klausimą turi tik proceso dalyviai, kuriems kyla abejonių, o sprendžia tik ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras.

23.10. Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų pripažinti, kad jis pažemino pareigūno vardą. Išvada paremta stenogramų, kuriose nėra aiškiai užfiksuotas nei vieno pokalbio turinys, nekalbant apie kokius nors neteisėtus pareiškėjo veiksmus. Išvadoje dėliojamos įvairios pokalbių interpretacijos, daromos prielaidos apie ką galėjo būti kalbama, tačiau nei viena aplinkybė ne tik nepatvirtina kitais įrodymais, tačiau nenustatyta ir pačiose stenogramose. Ne viena tikrintojos interpretacija neatitinka realaus pokalbių turinio. Be to, pareiškėjas apklausos STT metu yra girdėjęs pokalbių turinį, dėl ko galima teigti, kad išklausius garso įrašus, matytųsi dar didesnis skirtumas nuo to, kas užfiksuota, ir kaip šias užfiksuotas pokalbių nuotrupas nusprendė vertinti tikrintoja. Tikrintoja taip pat rėmėsi pareiškėjo vadovo V. V. atsakymais dėl užklausų duomenų sistemose, tačiau vadovas į visus atsakymus atsakė identiškai formaliai, t. y. jog „nėra duomenų“ apie klausiamus įvykius. Skirtingai nei suprato tikrintoja, atsakymas „nėra duomenų“ nėra įrodymas, kuris neva akivaizdžiai pagrindžia pareigūno vardo pažeminimą.

23.11. Teismas iš esmės pritarė visiems Išvados argumentams dėl bendravimo su Š. M., tačiau tai paneigia toliau nurodomos aplinkybės. Nei Statutas, nei VPIDĮ nenumato draudimo apskritai nebendrauti su pažįstamais buvusiais kolegomis kitais klausimais, išskyrus tarnybinius. FNTT direktorius pareiškėjui, pasikviečiant jį į kabinetą, liepdavo palikti mobilųjį telefoną. Taip darydavo analogiškai dėl to, kaip ir Š. M. – nerimavo, jog pareiškėjas gali pokalbį įrašyti. Taigi mobilaus telefono palikimo prieš pokalbį faktas savaime nepatvirtina jokios konspiracijos. Išvadoje tiesiog nurodomas pats faktas, jog pareiškėjas susitikdavo su Š. M. ir paimami bet kokie pavieniai pokalbio fragmentai, pavardės ar pavieniai žodžiai, nepaisant to, jog net iš stenogramos nėra suprantamas pokalbio turinys ir joje nėra jokių objektyvių duomenų, jog Š. M. reikalavo bet kokios informacijos iš pareiškėjo ar tuo labiau, jog pareiškėjas ją suteikė. Išvadoje pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 4 d. 8:06–8:18 val. pokalbis su Š. M. interpretuotas klaidingai. Apeliacinio skundo 149 punkte aptartos aplinkybės paneigia skundžiamo sprendimo argumentus, jog nėra pagrindo abejoti stenogramomis. Pareiškėjas visų pirmą nurodė, kad stenogramų nepatvirtina tiesioginis įrodymas garso įrašai, nes jie per prastos kokybės. Antra, Išvadoje tikrintoja dar daugiau pateikia subjektyvių stenogramos interpretacijų, dar labiau nukrypstant nuo realaus tiesioginio įrodymo. Nesuprantama, kaip teismas galėjo ignoruoti faktą, jog garso įrašai, t. y. tiesioginis įrodymas visiškai nepatvirtina stenogramos, nes juose apskritai nieko nesigirdi. Šiuo atveju stenograma yra tik vienašališkas ir neobjektyvus įrodymus, kadangi jo neįmanoma patikrinti, t. y. dėl garso įrašų kokybės neįmanoma nustatyti, ar jose užfiksuotas pokalbis teisingas. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę ginčyti savo pokalbių autentiškumą. Tačiau šiuo atveju iš garso įrašų neįmanoma spręsti net apie tai, ar ten užfiksuotas pareiškėjas, todėl teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi stenogramomis.

23.12. Išvadoje konstatuoti Etikos kodekso 6.2, 6.3, 6.4, 6.9 punktų pažeidimai, tačiau Išvadoje nei viena nurodyta Etikos kodekso norma nesusieta su pareiškėjui inkriminuotais pažeidimais, o tiesiog formaliai nurodyta, jog pažeista. Vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi tikrintoja, yra stenogramos, kuriose nebuvo užfiksuota, jog pareiškėjas priimtų dovanas iš Š. M., ką nors jam pažadėtų, pateiktų konkrečią informaciją iš ikiteisminio tyrimo, pažadėtų atskleisti ją ateityje. Tuo labiau nėra duomenų, jog pareiškėjas kaip nors nesilaikytų savo pareigų.

24. Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti net 4 esminiai procedūriniai pažeidimai, todėl Įsakymas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą: 1) tarnybinis patikrinimas pradėtas ir sustabdytas nesant tikrinimą atliekančios institucijos vadovo pavedimo tikrintojai atlikti tarnybinį patikrinimą. Šiuo atveju nėra nei FNTT, nei VRM pavedimų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo (Aprašo 6-7 punktai); 2) tarnybinio patikrinimo tyrimo veiksmai buvo atliekami ir sustabdžius tarnybinį patikrinimą, jo neatnaujinant (Aprašo 10, 11 ir 12 p.); 3) tarnybinis nusižengimas neatribotas nuo galimai nusikalstamos veikos požymio, dėl kurios taip pat vis dar atliekamas ikiteisminis tyrimas (Aprašo 10, 11 ir 12 p.); 4) kriminalinės žvalgybos medžiaga (kriminalinės žvalgybos protokolai, garso ir vaizdo medžiaga) perduoti nesant kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo prašymo ir prokuroro leidimo naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją tarnybinės atsakomybės klausimui spręsti (KŽĮ 19 str., Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo 76.3 pastraipa).

25. Atsakovas FNTT atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo pareiškėjo prašymą prijungti papildomą įrodymą atmesti. Atsakovas palaiko poziciją, išdėstytą byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

25.1. Nesutinka su pareiškėjo pateiktu vertinimu ir pažymi, kad atlikus tarnybinį patikrinimą išvados buvo daromos, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, o ne pasirinktinai vertinant surinką medžiagą arba remiantis vien tik užfiksuoto pokalbio duomenimis. Tai, kad, pasak pareiškėjo, pokalbio kokybė nėra gera, visiškai nereiškia, kad juo negalima remtis kaip įrodymu ir vertinti įrodymų bendrai. Kartu su STT daryta stenograma yra pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada ir minėto specialisto atlikta dar viena stenograma, todėl tarnybinio patikrinimo metu abejoti užfiksuotu stenogramoje duomenų teisingumu nėra pagrindo. Stenogramoje užfiksuotas pareiškėjo ir advokato Š. M. pokalbio turinys buvo labai išsamiai išanalizuotas ir įvertintas, o stenogramoje užfiksuoti pareiškėjo ir advokato žodžiai sudarė pakankama pagrindą padaryti konkrečias išvadas (išvadoje patektas išsamus jų pateikimas) ir konstatuoti pareiškėjo veiksmų neteisėtumą, užtraukiantį tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakanka teigti, kad toks S. E. pasirinktas elgesio modelis peržengė teisėtumu grįstų statutinių santykių ribą ir akivaizdžiai nesiderino nei su vidaus tarnyboje taikomais teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo etikos principais, nei su statutinio valstybės tarnautojo statusu.

25.2. Beveik visi išvadoje nagrinėjami pareiškėjo susitikimai su S. M. vyko pareiškėjo tarnybos (darbo) laiku, todėl buvo tikrinama, ar pareigūnas laikėsi FNTT Vidaus tvarkos taisyklių 11 punkto reikalavimų – išvykti iš darbo vietos asmeniniais tikslais galima tik gavus vadovo leidimą. Tarnybinio patikrinimo metu vadovai buvo įsitikinę, kad nedavė leidimų pareiškėjui darbo metu susitikinėti su advokatu Š. M., t. y. aptarinėti juos pačius ir FNTT disponuojamą informaciją. Pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė ne už bendravimą ir susitikimus, kaip bando įrodinėti pareiškėjas, o už tarnybinių pareigų, susijusių su reikalavimais vengti ryšių su asmenimis, kurie gali sukelti įtarimų FNTT reputacija ir prestižu, FNTT darbuotojų sąžiningumu, nešališkumu, priimamų sprendimų objektyvumu ir teisėtumu, taip pat kurie gali sudaryti prielaidas interesų konfliktui kilti arba dėl kurių gali kilti korupcijos pasireiškimo galimybė, reikalavimų, įpareigojančių nedelsiant informuoti apie atvejus, kai pareigūno prašoma atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtu susiję su FNTT pareigūnų ir darbuotojų vykdomomis funkcijomis, ar šių veiksmų neatlikti ir kai kitokiu būdu bandoma padaryti įtaką FNTT darbuotojų priimamiems sprendimams, pažeidimus, kurie vyko šių susitikimu metu.

25.3. Pareiškėjo 2020 m. spalio 22 d. paaiškinimas įrodo, kad pareiškėjas suvokė ir žinojo, kad jo ryšys su advokatais T. M. ir Š. M., esančiais FNTT profesinės sąjungos nariais, gali kelti interesų konfliktą, ypač priimant sprendimus ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau tai žinodamas, vis tiek nesilaikė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatų. Tai, kad pareiškėjas suvokė, jog tokios aplinkybės egzistavo, įrodo ir tai, kad iki 2020 m. gegužės 25 d. pareiškėjas deklaracijos dalyje ID 001F (ryšiai su fiziniais asmenimis) visada deklaravo ryšius su vienu advokatu Z. J. Ši aplinkybė įrodo, kad S. E. jau nuo 2017 m. liepos 13 d. puikiai suvokė ir žinojo, kad ryšiai su advokatais, kaip asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, turi būti deklaruojami, žinojo, kokia tvarka turi būti teikiama deklaracija bei kokie duomenys turi būti joje nurodomi, todėl lygiai tokia pat tvarka turėjo deklaruoti ryšius su advokatais Š. M. ir T. M..

25.4. Nesutinka su pareiškėjo pateikto T. M. 2021 m. kovo 17 d. elektroninio laiško prijungimu prie bylos. Pareiškėjas visus reikiamus duomenys ir įrodymus privalėjo pateikti tarnybinio patikrinimo metu ir pirmosios instancijos teismui – pareiškėjas tam turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes, proceso metu pareiškėjui atstovavo advokatas, posėdžių metu pareiškėjui atstovavo advokatas ir advokato padėjėjas, teismas išnagrinėjo visus pareiškėjo prašymus ir atsižvelgiant į juos vieną kartą buvo atidėjęs posėdį ir išreikalavo iš atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ir prokuratūros reikiamus duomenis, nagrinėdamas prašymus teismas išklausė tiek pareiškėjo ir jo atstovų argumentus, tiek atsakovo ir pagrįstai nusprendė, kokius pareiškėjo prašymus tenkinti.

Be to, nėra aiškios aplinkybės, kuriomis laiškas buvo surašytas ir ar jame nurodyta informacija yra objektyvi, nes ne visos aplinkybės yra nurodomos laiške pvz.: aplinkybė, kad tiek pareiškėjas eidamas tyrėjo pareigas, tiek T. M. būdamas jau advokatu tuo metu kai pareiškėjas priėmė ginčijamus sprendimus, kartu buvo to paties juridinio asmens – FNTT profesinės sąjungos nariais ir dalyvavo jos veikloje. Laiške pateikti duomenys nepaneigia tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų. Pareiškėjas nurodytus elektroniniame laiške duomenis turėjo teikti tuo metu, kai pateko į intereso konflikto situaciją dar prieš priimdamas sprendimus.

Jeigu tuo metu pareiškėjas, prieš priimdamas 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. sausio 29 d. sprendimus, būtu tinkamai užpildęs deklaraciją ir surašęs išsamų tarnybinį pranešimą, tuo metu būtų atliktas visų aplinkybių tikslinimas, tame tarpe laiku būtų užduodami klausimai ir T. M., būtų surinkti visi reikiami duomenys, kuriais remiantis FNTT direktorius spręstų pareiškėjo nusišalinimo klausimą, vadovaudamasis VPĮDVTĮ nuostatomis bei Tarnyboje patvirtintais vidaus teisės aktais. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme negalėjo paneigti jokių į bylą pateiktų įrodymų ar pateikti paaiškinimų dėl vaizdo įrašų, garso įrašo ar kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų, apeliaciniame skunde nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui, o šie buvo tinkamai įvertinti.

Teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo paaiškinti ir pakomentuoti teiktų įrodymų (vaizdo įrašų, garso įrašo), tik deklaratyviai akcentavo jų kokybę ar neigė bet kokias nustatytas aplinkybes.

25.5. Dėl pareiškėjo teiginių, kad nebuvo leista susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nurodo, kad tikrintojas neturi pareigos tikrinamajam pateikti tarnybinio patikrinimo medžiagą, kurią teikti draudžia įstatymai (pvz., ikiteisminio tyrimo medžiaga negavus prokuroro leidimo; kriminalinės žvalgybos duomenys ir pan.). Nagrinėjamu atveju prokurorės yra išreikšta pozicija – neleisti S. E. susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Nepaisant to, pareiškėjas realiai buvo susipažinęs su duomenimis, kurie buvo panaudoti šiame tarnybiniame patikrinime, nes jie gauti iš STT atliekamo ikiteisminio tyrimo: jo paties apklausų turiniu, jam pateikta kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuota informacija ir garso (vaizdo) įrašų turiniu. Iš to seka, kad pareiškėjas, žinodamas apklausų turinį ir pats dalyvavęs užfiksuotuose pokalbiuose, galėjo realizuoti savo teisę į gynybą. Teismas, prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės, pareiškėjui buvo sudaręs visas sąlygas ir galimybę susipažinti su visa administracinės bylos medžiaga, posėdis vieną kartą buvo atidėtas, pareiškėją teismo proceso metu atstovavo du teisininkai – advokatas ir advokato padėjėjas, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą arba, kad buvo pažeisti procesiniai rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principai yra visiškai nepagrįsti. Be to, jeigu pareiškėjas mano, kad prokurorės atsisakymas jam leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, kuri buvo pateikta į tarnybinio patikrinimo medžiagą, pažeidžia jo teisę į tinkamą gynybą, pareiškėjas turėjo teisę, vadovaudamasis Generalinio prokuroro 2017 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 1-279 patvirtintomis Ikiteisminio tyrimo duomenų teikimo ir panaudojimo ne baudžiamojo persekiojimo tikslais ir ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos rekomendacijomis, savarankiškai kreiptis į STT ikiteisminį tyrimą kontroliuojančią prokurorę su prašymu susipažinti su reikiamais duomenimis, nurodyti savo prašymo motyvus ir tokiu būdu galimai gauti reikiamus duomenis. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į prokurorę, negauta. Todėl teigti, kad pareiškėjo teisė į gynybą buvo suvaržyta, yra nepagrįsta.

25.6. Pareiškėjo padaryta išvada apie negalimumą atriboti jo veiksmus, kaip savarankišką tarnybinį pažeidimą (pareigūno vardo pažeminimą), nuo jo veiksmų, dėl kurių jis STT atliekamame tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas, neturi jokio teisinio pagrindo. Priešingai, Tarnybos IKS konstatuota faktinė aplinkybė, kad S. E. veiksmuose (neveikime) įžvelgti savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, leidę jo veiksmus (neveikimą) atriboti nuo STT atliekamo ikiteisminio tyrimo, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareigūno veikos atribojimas nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos buvo sprendžiamas vertinant nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius ir juos lyginant su analogiško tarnybinio nusižengimo sudėties požymiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-624/2008). Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo objektas buvo tiesiogiai susijęs su FNTT veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta vidaus tarnybos tvarka, vidaus administravimu, vykdoma tvarkomąja veikla. Būtent S. E. veiksmų (neveikimo) kvalifikavimą ir sudarė vidaus tarnybos (plačiąja prasme) bei pačios FNTT vidaus tvarką reglamentuojančių teisės aktų galimi pažeidimai bei pareigūnams taikomų etikos principų nepaisymas. Pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti įvertinama, ar pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011). Šiuo atveju tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų vertinti dalį S. E. veiksmų (neveikimą) kaip pareigūno vardo pažeminimą, kitą dalį – kaip šiukštų tarnybinį nusižengimą.

25.7. Pareiškėjo pozicija, kad nėra aišku, kada FNTT ar VRM gavo informaciją iš atliekamo ikiteisminio tyrimo ir kokia ta informacija, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjui visos aplinkybės yra žinomos iš tarnybinio patikrinimo išvados, tarnybinio patikrinimo medžiagos, kuri jam buvo perduota susipažinti pabaigus tarnybinį patikrinimą, ir joje esančio 2020 m. spalio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. 04/8-9-9402 „Dėl sustabdyto tarnybinio patikrinimo atnaujinimo VAV NVTS vyriausiojo tyrėjo S. E. atžvilgiu dalyje dėl savarankiškų galimų pažeidimų, nustatytų pagal iš STT gautą papildomą medžiagą“.

25.8. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad byloje nėra pateikta įsakymų ir pavedimų, kuriais remiantis buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Atsakovas pažymi, kad tarnybinį patikrinimą atliko tam įgalioti padaliniai: 2020 m. gegužės 13 d. FNTT IKS viršininkės D. M. pasirašytame tarnybiniame pranešime Nr. 04/8-5-4989, kuriuo 2020 m. gegužės 13 d. (vadovaujantis Aprašo 6 p. ir 10 p.) pradėtas tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu ir sustabdytas, nurodytas siūlymas pradėti tarnybinį patikrinimą ir ji sustabdyti. Ant tarnybinio patikrinimo yra 2020 m. gegužės 13 d. FNTT direktoriaus A. M. rezoliucija „sutinku“. 2020 m. spalio 6 d. FNTT IKS viršininkės D. M. pasirašytame tarnybiniame pranešime Nr. 04/8-9-9402, kuriuo siūloma, vadovaujantis Tvarkos aprašo 12 punktu, atnaujinti sustabdytą tarnybinį patikrinimą nustačius savarankiškus tarnybinio nusižengimo požymius, yra FNTT direktoriaus A. M. 2020 m. spalio 6 d. rezoliucija „sutinku“. 2020 m. spalio 9 d. pareiškėjui įteiktas IKS viršininkės D. M. pasirašytas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 04/8-9-9543. 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1D-5360 vidaus reikalų ministrė R. T., vadovaudamasi Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, nusprendė tarnybinį patikrinimą dėl S. E. veiksmų pavesti atlikti VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimo skyriui. 2020 m. spalio 14 d. FNTT direktoriaus A. M. pasirašytu raštu Nr. 25/8-1-16330 tarnybinio patikrinimo medžiaga buvo perduota VRM KPVTS. 2020 m. gruodžio 8 d. VRM KPVTS patarėja surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 56TPI-7, kurią patvirtino VRM ministrė A. B.. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios reikšmės sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nuobaudų skyrimo procedūros pažeidimas laikomas esminiu ir yra pagrindas nuobaudai panaikinti tik tais atvejais, kai dėl to galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisingos išvados, vertinant pareigūno veiksmus.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo STT atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes, todėl klaidingai interpretuoja teisės aktų reikalavimus bei teismų praktiką. Pareiškėjo išvestiniai teiginiai, susiję su kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimu ir panaudojimu tarnybinei ir (ar) drausminei atsakomybei, neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi informacija apie pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus nebuvo teikta, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, o buvo pateikta prokuroro iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Teismų praktika akivaizdžiai patvirtina, jog tais atvejais, kai kriminalinės žvalgybos veiksmai yra vykdomi vieno asmens atžvilgiu, tačiau gaunama informacija dėl kito asmens veiksmų, ši informacija gali būti perduodama ir panaudojama asmens tarnybinei atsakomybei nagrinėti (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. KT13-N5/2019). Pareiškėjo teigimas, jog jo atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, todėl duomenys negalėjo būti vertinami, yra visiškai nepagrįstas ir teisiškai neargumentuotas. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme negalėjo paneigti jokių į bylą pateiktų įrodymų ar pateikti paaiškinimų dėl vaizdo įrašų, garso įrašo ar kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų, todėl iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos teikė pirmosios instancijos teismui, o šie buvo tinkamai įvertinti, todėl nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. TE-321, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusių reikalavimų grąžinti pareiškėją į buvusias pareigas, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu S. E. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, aktualią teismų praktiką, konstatavo, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, skundžiamas FNTT 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs šiukštų tarnybinį nusižengimą ir savo elgesiu pažeminęs pareigūno vardą ir atleistas iš FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų, yra teisėtas bei pagrįstas, nėra faktinių, nei teisinių pagrindų jo naikinti.

29. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra visiškai formalus, jame nėra įvertinti pagrindiniai bylos argumentai, teismas tendencingai nepasisakė dėl reikšmingų skundo motyvų. Taip pat pažymi, kad formalus atkartojimas atsiliepimo argumentų, t. y. jog visi bylos duomenys pagrindžia pareiškėjo pažeidimus, negali būti laikomas tinkamu bylos nagrinėjimu, kuomet neatsakyta ne į kiekvieną skundo argumentą, bet į esminius ir paneigiančius skundžiamo sprendimo išvadas. Pažymi, jog teismas, motyvuodamas sprendimą, negali tiesiog atsirinkti tų motyvų, į kuriuos atsikirto atsakovas ir pasisakyti tik dėl jų.

30. Pareiškėjas prašo prie bylos prijungti su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą – T. M. 2021 m. kovo 17 d. el. laišką. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, pareiškėjo prašymo pridėti ir tirti naujus įrodymus netenkina. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos tokia išvada daroma nustačius, kad nors pareiškėjas posėdžio metu pirmosios instancijos teisme prašė liudytoju kviesti T. M. (teismas prašymo netenkino), tačiau tokio įrodymo (el. laiško) pirmosios instancijos teismo nepašė pridėti prie bylos. Kita vertus, tokie įrodymai galėjo būti teikiami tiek atliekamo tarnybinio patikrinimo metu atsakovui, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai reiškia, jog S. E. turėjo visas galimybes šį įrodymą pateikti anksčiau, tačiau to nepadarė. Be to, jie nėra reikšmingi šio ginčo išsprendimui (iš esmės patvirtina pareiškėjo poziciją, t. y. bendravo tik FNTT profesinės sąjungos organizuojamuose sąskrydžiuose, aptarinėjo tik vienintelį ikiteisminį tyrimą, kuris vyko FNTT patalpose ir buvo viešas bei atitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus).

32. Be to, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 patvirtintų Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko peržiūros kontrolės taisyklių, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1V-165 patvirtintos Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko naudotojų administravimo taisyklių, FNTT direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 94-V patvirtinto Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų priežiūros kontrolės FNTT tvarkos aprašo ir kitų FNTT direktoriaus įsakymais patvirtintų teisės aktų nuostatos.

35. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kas yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 ir kt.).

37. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas, vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017).

38. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius 2020 m. gruodžio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 56TPI-7 konstatavo: 1) pareiškėjas, nuo 2018 m. kovo 21 d. 14.40 val. iki 2019 m. spalio 22 d. 13.53 val. atliko 11 VRIS CDB asmens duomenų užklausų, neturėdamas tam teisinių ir faktinių pagrindų; 2) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d., periodiškai konspiraciniu būdu susitikinėdamas su advokatu Š. M., o 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio susitikimo metu aptarinėjo informaciją, susijusią su išvadoje nurodytais FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais bei neatmetė iš advokato gautų neteisėtų prašymų; 3) nuo 2019 m. sausio 24 d. savo atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17 priėmė sprendimus, susijusius su advokatu T. M. (2019 m. sausio 24 d. priėmė nutarimą leisti advokatui T. M. dalyvauti procese kaip įgaliotam atstovui atstovaujamo proceso dalyvio liudytojo J. R. interesais, 2019 m. sausio 24 d. atliko minėto liudytojo apklausą, kurios metu dalyvavo advokatas T. M., 2019 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą įforminti advokato T. M. advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. M. buvo pripažintas įtariamojo A. T. gynėju tame pačiame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-6-00012-17, atlikinėjo kitus procesinius veiksmus su minėtu įtariamuoju asmeniu ir nereiškė nusišalinimo ir nedeklaravo interesų konflikto su T. M.; 4) laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d. susitikinėjo (viso užfiksuota 13 susitikimų) su buvusiu kolega ir savo draugu advokatu Š. M., kuriam perduodavo FNTT neviešo pobūdžio informaciją, bei iš kurio priimdavo vykdyti konkrečius nurodymus ir siūlymus, nedeklaravo galimo interesų konflikto su Š. M..

39. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 dalies, Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 1 ir 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) bei VPIDĮ 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 7 straipsnio, 11 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), Etikos kodekso 6.2 punkto, 6.3 punkto, 6.4 punkto, 6.9 punkto, 7.5 punkto, 7.8 punkto, 7.11 punkto, Administravimo taisyklių 15 punkto, Pasižadėjimo laikytis vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko saugos reikalavimų 1.1 punkto, 1.2 punkto, 1.5 punkto, 2.2 punkto, Naudotojų administravimo taisyklių 10 punkto, Ryšių deklaravimo tvarkos aprašo 4 punkto, 5 punkto, 7 punkto reikalavimus, taip pat FNTT direktoriaus 2018 m. birželio 21 d. išankstines rekomendacijas Nr. 1/8-4-1636 „Dėl bendravimo su advokatų praktika užsiimančiais buvusiais kolegomis ir galimo interesų konflikto“, FNTT direktoriaus 2018 m. lapkričio 6 d. išankstines rekomendacijas Nr. 1/8-5-3026 „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo taikymo“.

40. Dėl pirmojo pažeidimo, nustatyto anksčiau minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-68 patvirtinto Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko duomenų peržiūros kontrolės taisyklių 8 punktą, siekiant užtikrinti teisėtą asmens duomenų peržiūra, VRIS CDB vartotojui sudaryta galimybė naudotis duomenų paieškos taikomosiomis programomis tik tuomet, kai jis nurodo duomenų paieškos pagrindą ir su šiuo pagrindu susijusius papildomus duomenis (dokumento ar bylos numerį, registracijos datą ir kt.).

Atsižvelgiant į šį reguliavimą sukurta ir sistema, kurioje norint atlikti paiešką į tris sistemos langus atitinkamai būtina įvesti tam tikrus duomenis: į langą Nr. 1 įvedami duomenys, kurių ieškoma; į langą Nr. 2 įrašomas paieškos pagrindas (duomenų paieškos pagrindas), t. y. procesas ar veiksmas (tarnybinis būtinumas), kuriam atlikti būtina daryti užklausas sistemoje; į langą Nr. 3 įrašomi duomenys, kurie patikslina paieškos pagrindą ir tarnybinį būtinumą, t. y. su šiuo pagrindu susiję papildomi duomenys – dokumento ar bylos numeris, registracijos data ir kt., kurie vėliau leidžia surasti ir indentifikuoti konkretų dokumentą, veiksmą ar informaciją, kuriame užfiksuoti duomenys, iš kurių kyla tarnybinis būtinumas tikrinti ir ieškoti duomenų paieškos sistemoje.

Tokia sistema užtikrina tinkamą ir saugų duomenų tvarkymą bei naudojimą ir tokio naudojimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolę, nes visada galima pagal įrašytus į langą Nr. 3 duomenis atsekti konkretų paieškos pagrindą, nepriklausomai nuo praėjusio laikotarpio ir to, ar pareigūnas atsimena, dėl ko atliko paieškas, ar ne. Be to, kaip pažymi atsakovas, į langą Nr. 3 gali būti įrašoma gana plati informacija ir pagrindimas, nurodant kodėl reikalingi duomenys bei pateikiami papildomi paaiškinimai. Tai reiškia, jog minėtos taisyklės vartotojui (pareigūnui) nustato pareigas ir tvarką, kurios jis privalo laikytis atlikdamas paieškas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nustatytos tvarkos nesilaikė, todėl vertintina, kad aptartas pažeidimas atsakovo nustatytas ir įrodytas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo atlikta 1528 pareiškėjo vykdytų paieškų peržiūra, iš kurių tik 14 sukėlė abejonių (galiausiai tik 11 pripažinta neteisėtomis). Labai išsamiai buvo patikrintas kiekvienos užklausos pagrįstumas, dėl kiekvienos užklausos nurodyto pagrindo buvo surinkti reikiamai duomenys, apklausti visi su užklausomis susiję asmenys, vadovai, patikrintos medžiagos ir tinkamai konstatuota, kokios užklausos pagrįstos, o kokios – ne.

Atsižvelgiant į tai vertinti, jog atliktas neišsamus patikrinimas, nebuvo detaliai patikrintas kiekvienas jo vykdytas ikiteisminis tyrimas ir pan., nėra pagrindo, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

41. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir tarnybinio patikrinimo išvados 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.4, 3.3.5, 3.3.7, 3.3.8, 3.3.9, 3.3.10, 3.3.11, 3.3.12 punktai. Įvertinęs atliktas paieškas, atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas atliko asmens duomenų užklausas ikiteisminiuose tyrimuose (11 atvejų), sužinojo duomenis apie ikiteisminius tyrimus kontroliuojančius pareigūnus, proceso dalyvius, apie priimtus/nepriimtus procesinius sprendimus tyrimuose, neturint tam tarnybinio būtinumo, t. y. užklausos nebuvo niekaip susijusios su pareiškėjo tuo metu atliekamais ikiteisminiais tyrimais, pareiškėjas nebuvo gavęs pavedimų iš kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų ar FNTT struktūrinių padalinių dėl atskirų proceso veiksmų atlikimo ginčo ikiteisminiuose tyrimuose, t. y. nenustatytas joks sąsajumas su S. E. vykdytais ikiteisminiais tyrimais. Šiame kontekste pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog lieka nepaaiškintomis aplinkybėmis, kaip pareiškėjas galėjo žinoti ikiteisminių tyrimų, su kuriais jis niekaip nebuvo susijęs, numerius. Ir priešingai, be paaiškinimų, jog neatsimena, kodėl atliko šias paieškas bei teiginių, kad šioje dalyje atliktas neišsamus tarnybinis patikrinimas ir nebuvo patikrintas kiekvienas jo vykdytas ikiteisminis tyrimas, jokių tai paneigiančių svarių argumentų ir/ar įrodymų pareiškėjas atsakovui nepateikė, nors atliekamo patikrinimo esmė jam buvo puikiai žinoma (atitinkamais pranešimais buvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą), taip pat jų nenurodė ir pirmosios instancijos teismui, apsiribodamas tik abstrakčiais pastebėjimais apie ribotas tikrinimo galimybes.

42. Ir priešingai, vertinant tarnybinio patikrinimo metu surinktus įrodymus visumoje (pareiškėjo paaiškinimus, kad jis neprisimena dėl ko vyko susitikimai ir apie ką kalbėjo susitikimų metu, kad ikiteisminių tyrimų numeriai jam nematyti, bet vėliau paaiškėja, jog pareiškėjas ieškojo tos pačios bylos VRIS CDB, aptarinėjo ją su advokatu ir galiausiai jo telefone randama nuotrauka su tos pačios bylos procesiniais dokumentais) paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jis sužinojo bylų numerius dalyvaudamas įvairių komisijų (pavyzdžiui, tarnybinio vertinimo ir pan.) posėdžiuose.

43. Kritiškai vertintinas apelianto teiginys, kad įvesdamas į IBPS sistemą bylos numerį ir ieškodamas informacijos apie konkrečią bylą jis matė tik dėl kokių veikų pradėtas ikiteisminis tyrimas, bylos prokurorą ir tyrėją, o įtariamųjų ar kitų proceso dalyvių duomenys nėra matomi. Kaip matyti iš byloje esančio IRD 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakymo Nr. 0-15581 į FNTT 2020 m. rugpjūčio 5 d. užklausą Nr. 25/8-9-12385, pareiškėjas IBPS atliktų peržiūrų metu kompiuterio ekrane matė ne tik dėl kokių veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas, bylos prokurorą ir tyrėją, bet ir visų įtariamųjų konkrečius duomenis: vardą, pavardę ir gimimo metus (matomi IBPS pirmame ekrane). Analogiškai vertintini ir S. E. paaiškinimai, jog ikiteisminio tyrimo numerius užklausoms atlikti jam pasakydavo arba vertinami pareigūnai jų tarnybos vertinimo metu, kadangi jis dalyvavo vertinimo komisijoje, arba pareigūnai, kurie prašydavo atlikti minėtas užklausas. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas būtų padėjęs atlikti kokius nors procesinius veiksmus Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose.

44. Taip pat jokių abejonių teisėjų kolegijai nekyla ir dėl atliktų paieškų ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-02-00063-17 ir Nr. 06-1-10003-12. Nustatyta, kad pats pareiškėjas nurodė, jog pagrindas jam tikrinti šiuos tyrimus yra šiuose pačiuose tyrimuose, nors nei pats juos atliko, nei buvo įtrauktas į tyrimo grupes, nei padėjo atlikti tyrimus kitiems pareigūnams. Tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, kad S. E. niekaip nebuvo susijęs su ikiteisminiais tyrimais, kuriuos nurodė kaip minėtų paieškų atlikimo pagrindus, todėl neturėjo nei teisinio ir faktinio pagrindo atlikti šias užklausas. Pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje išsamiai išdėstyta, kaip buvo patikrintas anksčiau nurodytų peržiūrų pagrįstumas.

45. Antrąjį tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotą pažeidimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Trečiojo suinteresuoto asmens STT pateiktame pareiškėjo mobiliojo telefono (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad telefono elektroninėje adresų knygelėje yra išsaugota „S. M. (duomenys neskelbtini)“ (1), skambučių žurnale užfiksuoti 24 skambučiai tarp „S. M.“ ir „S. E.“ laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. bendravimo programėlėje Telegram (2), užfiksuotos 131 žinutė tarp „S. M.“ ir „S. E.“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. bendravimo programėlėje Telegram (3), telefono vaizduose yra 5 nuotraukos, kurios darytos 2019 m. sausio 30 d. 18.23 val. (4) (šiose nuotraukose yra Vilniaus apygardos teismo teisėjo E. R. 2018 m. spalio 9 d. nutartis ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01003-11, kuriame išnagrinėtas pareiškėjos I. K. atstovo advokato padėjėjo J. P. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria trims mėnesiams nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objektus. Šio ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini, kaip nurodyta prokurorės 2020 m. gegužės 21 rašte Nr. 17.2-1912, tačiau pareiškėjas, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, naudojo šiuos duomenis, kurie jam nepriklausė.

46. Byloje pateiktų stenogramų turinys rodo, kad pareiškėjas su advokatu aptarinėjo ikiteisminius tyrimus (Nr. 07-6-00001-17 ir Nr. 06-1-01003-11). Jų metu buvo kalbama apie įtariamuosius, tartasi dėl procesinių veiksmų bylose atlikimo ir taktikos. Ir pareiškėjas, ir advokatas disponavo atitinkama informacija apie atliekamus ikiteisminius tyrimus, nors advokatas proceso dalyvių neatstovavo, o S. E. niekaip nebuvo susijęs su šiais tyrimais. Tai rodo, kad pareiškėjas rinko informaciją ir ja dalinosi su advokatu Š. M.. Be to, S. E. apeliacinio skundo teiginiai apie tai, jog kalbėdamasis su advokatu Š. M. jis su savimi neturėdavo mobiliojo telefono, nes jį palikdavo automobilyje, tik atskleidžia jų bendravimo ypatumus.

47. Taigi bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. kovo 3 d., periodiškai konspiraciniu būdu (neatsiklausęs tiesioginio vadovo, darbo metu, slėpdamas mobilų telefoną) susitikinėjo su advokatu Š. M., o 2019 m. rugsėjo 4 d. vykusio susitikimo metu aptarinėjo informaciją, susijusią su išvadoje nurodytais FNTT atliekamais ikiteisminiais tyrimais, neatmetė iš advokato gautų neteisėtų prašymų. Teisėjų kolegijai dėl stenogramoje užfiksuotų pareiškėjo ir advokato Š. M. pokalbio turinio teisingumo jokių abejonių nekyla (tai patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada bei papildoma stenograma).

48. Be abejo, kad pareiškėjui nedraudžiama bendrauti ir susitikinėti nei su buvusiais kolegomis, nei su advokatais, tačiau tai būtina daryti laikantis tam tikrų standartų. Kaip rodo bylos medžiaga ir pareiškėjo bendravimo su buvusiais kolegomis ypatybės (telefono palikimas automobilyje, pasivaikščiojimai, dalinimasis disponuojama informacija, prašymai/nurodymai ir kt.) nagrinėjamu atveju peržengia tokio bendravimo ribas. Pažymėtina, jog pareiškėjui tarnybinė atsakomybė taikyta už tarnybinių pareigų, susijusių su reikalavimais vengti ryšių su asmenimis, kurie gali sukelti įtarimų Tarnybos reputacija ir prestižu, Tarnybos darbuotojų sąžiningumu, nešališkumu, priimamų sprendimų objektyvumu ir teisėtumu, taip pat kurie gali sudaryti prielaidas interesų konfliktui kilti arba dėl kurių gali kilti korupcijos pasireiškimo galimybė, reikalavimų, įpareigojančių nedelsiant informuoti apie tuos atvejus, kai pareigūno prašoma atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų susiję su Tarnybos pareigūnų ar darbuotojų vykdomomis funkcijomis, ar šių veiksmų neatlikti ir kai kitokiu būdu bandoma padaryti įtaką Tarnybos darbuotojų priimamiems sprendimams, pažeidimus, kurie vyko šių susitikimų metu.

49. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nustatyti ir kiti du pažeidimai, t. y. S. E. nedeklaravo viešųjų ir privačių interesų su advokatais T. M. ir Š. M.. Kaip jau aptarta šioje nutartyje anksčiau, su advokatu Š. M. pareiškėjas, sistemingai susitikinėdamas, palaikė ypatingai glaudžius ryšius (ne tik draugiškus, bet ir dalykinius/profesinius), kas rodo, tame tarpe ir pokalbiai, jog S. E. akivaizdžiai veikė advokato Š. M. naudai ir interesams. Apie tokio pobūdžio vykusius susitikimus pareiškėjas savo tiesioginių vadovų neinformavo

50. Atsakovo pagrįstai nustatyta, jog pareiškėją ir abu minėtus advokatus sieja ne tik tai, kad jie buvo buvę kolegos, bet ir tai, kad ilgą laiką jie kartu buvo FNTT veikiančios profesinės sąjungos nariais ir dalyvavo įvairioje jos veikloje. Kita vertus, S. E. priėmė sprendimus, palankius T. M. ikiteisminiame tyrime, t. y. 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. sausio 29 d. nutarimus. Tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakanka išvadai, jog S. E. elgesio modelis nesiderino nei su statutinio pareigūno statusu, nei su etikos principais (teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo). Šių aplinkybių ir kilusio viešųjų ir privačių interesų konflikto niekaip nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad apie tai jis buvo informavęs vadovus, kad nusišalinimo klausimus jis privalėjo spręsti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 57 ir 58 straipsniuose nustatyta tvarka.

51. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė pareiškėjo skundo argumentus dėl stenogramų interpretacijų, dėl tiesioginių vadovų informavimo apie advokato T. M. dalyvavimą byloje, dėl susipažinimo tik su dalimi tarnybinio patikrinimo medžiagos ir pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimo, dėl tarnybinio nusižengimo atribojimo nuo vykstančio ikiteisminio tyrimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

52. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame sprendime pasisakyta išimtinai tik dėl skunde nurodytų aplinkybių ir net nepaminėti nei pareiškėjo paaiškinimai raštu, nei išsakyti argumentai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97).

53. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti S. E. prašymus apklausti liudytojais T. M. ir Š. M., nes bylai reikšmingos aplinkybės (bendravimo) yra aptartos tarnybinio patikrinimo medžiagoje ir užfiksuotos kituose dokumentuose.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neišsprendė jo 2020 m vasario 15 d. pateikto prašymo: iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išreikalauti VRIS CDB asmens duomenų užklausas, IBPS, „Sodroje“, Gyventojų registre, Juridinių asmenų registre, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir t. t., sistemų (bazių) išrašus, kas ir kada tikrino pareiškėjo atliktas užklausas minėtuose sistemose ar bazėse už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2021 m. Kaip girdėti iš posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašo, baigus įrodymų tyrimą (bylos nagrinėjimą iš esmės) teisėjas klausė, ar proceso šalys turi kokių dar papildomų prašymų. Atsakovo atstovas nurodė, jog prašymų nebeturi. Kita vertus, nors tai gali būti vertintina kaip procesinis pažeidimas, tačiau tai nelaikytina absoliučiu ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindu.

55. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.). Nagrinėjamu atveju prašomi išreikalauti įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra reikšmingi), nes ginčo apimtyje buvo gauta/surinkta informacija apie pareiškėjo atliktas užklausas tam tikrose sistemose ir duomenų bazėse buvo bei įvertinta.

56. S. E. apeliaciniame skunde nurodo, jog STT pažeidė KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį bei nesilaikė 2019 m. balandžio 18 d. Konstitucinio Teismo nutarime suformuotos imperatyvios procedūros dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautos informacijos galėjimo naudoti tarnybinėse bylose. Šiame kontekste pabrėžtina, jog FNTT perduotos informacijos, kuri galimai buvo svarbi atliekant tarnybinį patikrinimą, susijusį su S. E. atsiradimo momentas – išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija buvo perduota panaudoti baudžiamajame procese – į ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 02-7-00004-20. Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu, dalį į minėtą baudžiamąją bylą perduotos informacijos STT Vilniaus valdyba prokurorės pavedimu 2020 m. liepos 23 d. raštu Nr. 4-01-5763 bei 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 4-01-7650 perdavė kaip ikiteisminio tyrimo duomenis, susijusius su FNTT pareigūnu S. E., kurie, prokurorės vertinimu, galimai buvo svarbūs atliekant tarnybinį patikrinimą, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Atitinkami kriminalinės žvalgybos duomenys buvo išslaptinti baudžiamajam procesui reikalinga apimtimi ir pateikti į ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20, ir kaip konstatavo STT Specialiųjų ekspertų komisija, daugiau teiktinos įslaptintos kriminalinės žvalgybos informacijos nebuvo.

57. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, susiję su kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimu ir panaudojimu tarnybinei ir (ar) drausminei atsakomybei neturi jokio objektyvaus pagrindo, kadangi informacija apie pareiškėjo galimai padarytus pažeidimus nebuvo teikta vadovaujantis KŽĮ 19 straipsnio 3 dalimi, o buvo pateikta prokuroro iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Argumentai dėl KŽĮ 19 straipsnio 3 dalies pažeidimo vertintini kaip nesusiję su nagrinėjama byla.

58. Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime išaiškino, jog Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 19 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad tik konkretaus asmens atžvilgiu, vykdant kriminalinės žvalgybos pagal KŽĮ tyrimą, surinkta kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant būtent šio asmens galimai padarytą korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą. Taigi kai atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl vieno asmens surenkama informacija dėl kito asmens ir iš jos matyti, kad tas kitas asmuo galimai padarė tarnybinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, tokia informacija pagal ginčijamą KŽĮ 19 straipsnio 3 dalį taip pat gali būti išslaptinama ir panaudojama to kito asmens korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimui. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog priešingu atveju, nenustačius galimybės tinkamai taikyti bet kuriam valstybės tarnautojui (pareigūnui) tarnybinės atsakomybės, inter alia panaudojant įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka slapta kitų įgaliotų valstybės institucijų apie jį surinktą informaciją, būtų sukurta pagal Konstituciją netoleruotina situacija – nebūtų užtikrinta, kad tarnybinius nusižengimus padarę asmenys, inter alia minėtas kitas asmuo, būtų iš tikrųjų traukiami tarnybinėn atsakomybėn, t. y. būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnyboje dirbti asmenims, neatitinkantiems jiems iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, kaip antai tinkamai atlikti savo pareigas vadovaujantis Konstitucija ir teise, būti lojaliems Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, priimti skaidrius ir motyvuotus sprendimus. Tai reiškia, kad pareiškėjo argumentas, jog jo atžvilgiu kriminalinė žvalgyba nebuvo vykdyta, todėl duomenys negalėjo būti vertinami, yra visiškai nepagrįstas.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, jog byloje nėra jokių duomenų, nei kokia informacija remiantis tikrintojui tapo akivaizdu, jog tarnybinį nusižengimą galima atriboti nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo ir jo metu tiriamų galimai nusikalstamų veikų, nei kada ši informacija tapo žinoma. Faktinės aplinkybės patvirtina, jog gavus informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo S. E. atžvilgiu pradėtas ir sustabdytas tarnybinis patikrinimas, o sustabdymo metu gauta papildoma informacija: 1) gautas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. liepos 23 d. raštas Nr. 4-01-5763 „Dėl duomenų pateikimo“; 2) pateiktas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. liepos 25 d. raštas Nr. 4-01-7650 „Dėl duomenų pateikimo“; 3) gautas CDB komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. 04/8-1-9217. Pagal Aprašo 12 punktą, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymiai, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, paaiškėja kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo, patikrinimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinis patikrinimas, sustabdytas Tvarkos aprašo 10 ir 11 punktuose nustatyta tvarka, šioje dalyje atnaujinamas, tęsiamas ir baigiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Vertinant tarnybinio patikrinimo atnaujinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas nepagrįstai, nes akivaizdu, jog iš gautos informacijos tapo įmanoma atriboti S. E. padarytą tarnybinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos. Taigi tik kompetentingų institucijų atliekamo tyrimo metu surinkus pakankamus duomenis ir apie tai sužinojus tikrintojui atsirado pagrindas sustabdytą tarnybinį patikrinimą atnaujinti (2020 m. spalio 6 d.), taip pat ir atriboti galimai padarytą tarnybinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos.

60. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra įsakymų ir pavedimų, kuriais buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą. Nurodytas aplinkybes patvirtina šie įrodymai: 1) FNTT IKS viršininkės 2020 m. gegužės 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 04/8-5-4989, kuriuo remiantis tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ir sustabdytas (ant jo yra FNNT direktoriaus 2020 m. gegužės 13 d. rezoliucija (sutinku); 2) FNTT IKS viršininkės 2020 m spalio 6 d. tarnybiniame pranešime Nr. 04/8-9-9402, kuriuo siūloma tarnybini patikrinimą atnaujinti Tvarkos aprašo 12 punkto pagrindu, taip pat yra FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 6 d. rezoliucija „sutinku“; 3) vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi, vidaus reikalų ministrė 2020 m. spalio 13 d. raštu Nr. 1D-5360 tarnybinį patikrinimą dėl S. E. veiksmų pavedė atlikti Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui.

61. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismui neišreikalavus duomenų apie vidutinį darbo užmokestį teismas iš anksto parodė savo poziciją, t. y. jog S. E. skundo netekins. Kita vertus, tokius duomenis galėjo prašyti išreikalauti ar net pateikti ir pats pareiškėjas.

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

63. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

64. Bylos medžiaga vienareikšmiškai patvirtina, jog S. E., nesant teisinio ir faktinio pagrindų, atliko paieškas VRIS CDB, teikė informaciją apie FNTT vykdomus ikiteisminius tyrimus, aptarinėjo konkretaus tyrimo proceso dalyvius, jų parodymus, aptarinėjo tarnybos padalinių vadovų asmenybes ir su jais susijusią informaciją, gaudavo iš asmens, nesusijusio tarnybiniais ryšiais, nurodymus ir priimdavo prašymus, tokiu būdu sudarant šiam asmeniui sąlygas ir galimybes neteisėtai daryti įtaką Tarnybai ir jos pareigūnams bei jų priimamiems sprendimams.

65. Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statutas pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos, drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Byloje nustatyti pareiškėjo atlikti veiksmai neabejotinai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnyba bei ją kompromituoja. Tokie pareiškėjo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. kaip pareigūno vardo pažeminimas, o kita dalis – kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, taip pat daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatų. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veikas, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečias jų nuostatas, išvadoje pakankamai aiškiai ir detaliai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą.

67. Byloje įrodžius, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas teisėtai ir pagrįstai, kiti pareiškėjo skundo reikalavimai (grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą, priteisti iš atsakovo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) laikomi išvestiniais iš pirmojo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo papildomai neanalizuoti ir atmesti.

68. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė