31e81eb3-91ca-4e66-8c82-d3beefd8a425 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-942/2014Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03014-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.15.; 114.11.(S)                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-396-124/2013 pagal ieÅ¡kovės J. K. ieÅ¡kinį atsakovams A. M., uždarajai akcinei bendrovei „A. M. odontologijos kabinetas“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ SE, veikiantis per Lietuvos filialÄ .

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė J. K. 2012-05-18 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 1-8), patikslinusi savo reikalavimus dublike (t. 1, b. l. 110-113) ir 2013-10-18 teismo posėdžio metu (t. 3, b. l. 83-88), praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisijos) 2012-04-19 sprendimÄ Nr.56-30 „Dėl J. K. pareiÅ¡kimo“, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „A.M. odontologijos kabinetas“ ir subsidiariai iÅ¡ atsakovės A.

M. 7 100 Lt už nekokybiÅ¡kÄ gydymÄ , 9 240 Lt atstatomajam gydymui, 10 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2007 metais gydytoja odontologė ortopedė A. M. jai protezavo abi žandikaulio puses, ant 34 ir 35 dantų, tarpusavyje sujungtų metalo keramikos vainikėliu, prikabindama dirbtinius plastmasinius 36 ir 37 dantis, bazėje su užraktu (MK1), o 47, 46, 45 dantų koronėles sujungdama tarpusavyje.

Dėl netinkamo gydymo ieÅ¡kovė neteko 2 dantų (34 ir 35), o 2 dantų (46 ir 47) bÅ«klė kritiÅ¡ka. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad gydytoja, prieÅ¡ protezuodama ieÅ¡kovės dantis, turėjo įvertinti ieÅ¡kovės bendrÄ burnos, sÄ kandžio, protezuojamų dantų bÅ«klę ir rekomenduoti endodontinį dantų gydymÄ . Gydytojos A. M. atliktuose įraÅ¡uose ieÅ¡kovės ambulatorinėje kortelėje nėra duomenų, kad J. K. bÅ«tų suteikta informacija apie burnos ertmės organų bÅ«klę, numatomus atlikti odontologinės priežiÅ«ros gydymo metodus, jų galimas pasekmes, galimÄ rizikÄ , komplikacijas, Å¡alutinį poveikį, gydymo prognozę, galimus alternatyvius gydymo metodus bei kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siÅ«lomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siÅ«lomo gydymo.

Gydytoja A. M. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas J. K. teikė be pacientės sutikimo. Medicininiuose dokumentuose nėra ieÅ¡kovės paraÅ¡u patvirtinto sutikimo ar atsisakymo dėl jai siÅ«lyto gydymo, nėra gydymo plano, suderinto su ieÅ¡kove, kontrolinių apsilankymų, preliminarios gydymo ir protezavimo kainos. Atsakovė medicininiuose dokumentuose netinkamai fiksavo gydymo eigÄ , atlikti įraÅ¡ai iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, įraÅ¡ai prieÅ¡taringi, neatitinka jai taikyto gydymo ir protezavimo eigos.

PraÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , pasak ieÅ¡kovės, sudaro jos sumokėti 7 100 Lt už nekokybiÅ¡kai teiktas paslaugas gydant 33, 34, 35, 46, 47 dantis. Taip pat turi bÅ«ti atlygintos ir su sveikatos sužalojimu susijusios atstatymo iÅ¡laidos 9 240 Lt, kurias patyrė atliekant gydymÄ Â pagal Vilniaus implantologijos centro sudarytÄ planÄ , procedÅ«ras užbaigus Å iaulių mieste UAB „R. G. odontologijos klinika“. Taip pat ji patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10 000 Lt suma, nes dėl nekokybiÅ¡kai teiktų procedÅ«rų patyrė įvairius nepatogumus, fizinį skausmÄ , nuolat vartojo vaistus nuo skausmo, po vizitų pas gydytojÄ kiekvienÄ kartÄ nuÅ¡aÅ¡davo, buvo sunku valgyti, o žala padaryta vienai iÅ¡ svarbiausių teisės saugomų vertybių – sveikatai.

Dėl blogai fiksuotų protezų po jais nuolat pakliÅ«davo maistas, iÅ¡ burnos ėjo blogas kvapas, todėl mokytoja dirbanti ieÅ¡kovė turėjo riboti bendravimÄ su žmonėmis, atsisakyti vesti miesto renginius. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ panaikinti Komisijos 2012-04-19 sprendimÄ grindžia tuo, kad jis priimtas remiantis Odontologijos RÅ«mų pateikta iÅ¡vada, tačiau nebuvo įvertinta VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos iÅ¡vada, kur nurodyta, jog 34, 35 dantų gydymo taktika ir dantų lanko defekto protezavimas vienpusiu iÅ¡imamu protezu yra galimi šį pasirinkimÄ suderinus su pacientu, informavus apie papildomÄ rizikÄ , susijusiÄ su tokiu protezavimo bÅ«du ir galimas komplikacijas.

Taip pat dėl 46-47 dantų protezavimo buvo nurodyta, jog fiksuojant protezus laikinai, su pacientu bÅ«tina suderinti tolimesnius gydymo etapus - kontrolinius apsilankymus (jei reikalinga) ir nuolatinį protezo cementavimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2013-11-07 sprendimu (t. 3, b. l. 99-110) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė; priteisė atsakovei A. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 350 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 793 Lt avansinę įmokÄ už ekspertizę.

Teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės klausimÄ , gydytojos veiksmus vertino ne rezultato, o proceso aspektu, atsižvelgdamas į tai, kad gydytojo atsakomybė nėra atsakomybė už nepasiektÄ rezultatÄ arba atsakomybė be kaltės. Spręsdamas ieÅ¡kovės keliamÄ klausimÄ dėl 34, 35 dantų netinkamo gydymo bei jų praradimo, teismas vertino medicininės kortelės, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, ekspertų, specialistų iÅ¡vadas ir konstatavo, jog 2007-05-03 jai atliktas 34 ir 35 dantų protezavimas, kurio metu nurodyta atvykti 2007-06-27 (kortelės įraÅ¡as), tačiau ieÅ¡kovė atvyko tik 2009-03-09, t. y. po beveik dviejų metų, dėl paburkusių, patinusių dantenų ties 35 dantimi.

Teismo vertinimu, byloje neįrodytas faktas, kad įraÅ¡as dėl 2007-06-27 atvykimo kortelėje buvo suklastotas. Ekspertizės iÅ¡vados 2 punkte konstatuota, kad 35 danties netekimo priežastis buvo danties ir protezo perkrova, kuri atsirado padidėjus svertinėms jėgoms, kandant į pakitusiÄ protezo dalį. Toks protezo ir protezinės ložės neatitikimas atsirado dėl to, kad nuo protezo pagaminimo ir pritaikymo 2007-04-17 iki sekančio vizito (2009-03-09) praėjo beveik 2 metai. Akte patvirtinta, kad 34 ir 35 dantų gydymo taktika buvo galima ir tinkama.

Teismas įvertino ir tokiÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės dantų protezavimas prasidėjo dar 2004-2006 metais, kai Å¡is metodas buvo mažai taikomas, susijęs su rizika. Gydytojos pasirinktas gydymo procesas buvo adekvatus ieÅ¡kovės bÅ«klei, o gydytojos kaltė pasireiÅ¡kė labiau formaliais pažeidimais, tinkamai neįforminant pacientės informavimo faktÄ bei netinkamu duomenų fiksavimu. Nors, teismo vertinimu, ekspertai nedavė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad laiku atlikus protezų priežiÅ«ros ir kontrolės etapus bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vengta 35 danties Å¡aknies lūžimo, tačiau praradimo rizika bÅ«tų sumažinta.

Vertindamas atsakovės atliktų veiksmus teisėtumo aspektu teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovės burnos gleivinės bei dantų bÅ«klė buvo prasta, todėl tai taip pat galėjo įtakoti danties netekimÄ , juo labiau, kad nei ekspertai, nei Vilniaus implantologijos centro specialistai nenustatė gydytojos kaltės dėl 34 danties praradimo. Buvo nustatyta, kad 34 danties Å¡aknis yra pažeista antrinio karieso, o periodonto uždegimas bei Å¡aknies silpnumas lėmė sprendimÄ Å¡alinti Å¡aknį Vilniaus implantologijos centre ir paskirstyti implantus į 34 ir 36.

Antrinio karieso ir periodonto uždegimas gali bÅ«ti ir nesusiję su prieÅ¡ tai buvusiu protezavimu (Vilniaus implantologijos centro pažyma). Teismas nenustatė ir gydytojos kaltės dėl, anot ieÅ¡kovės, 46 bei 47 dantų kritiÅ¡kos bÅ«klės. Ekspertizės akto 8 punkte konstatuota, kad Å¡ių dantų bÅ«klė nėra apraÅ¡oma kaip kritiÅ¡ka, Å¡ie dantys tinkami protezuoti. Pati ieÅ¡kovė pergydyti nurodomus dantis kreipėsi pas gydytojÄ V. B. tik po pusės metų.Ä®vertinęs paciento teisės gauti informacijÄ apie savo sveikatos bÅ«klę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir prognozę užtikrinimÄ , teismas sprendė, kad 1996-10-03 Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (redakcija, galiojusi paslaugų teikimo metu nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01) nedetalizuota, kokia forma ir tvarka turėjo bÅ«ti informuojamas pacientas, konkretesni reikalavimai buvo iÅ¡dėstyti tik 2010-03-01 įsigaliojusioje redakcijoje.

Be to, sprendžiant klausimÄ dėl tinkamo informavimo ir gydymo įstaigos teisinės atsakomybės nepakanka vien konstatuoti faktÄ , kad teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, reikia įvertinti ir aplinkybes ar tai nulėmė ieÅ¡kovės sveikatos pablogėjimÄ . Tokių aplinkybių teismas nenustatė. IeÅ¡kovė pati pripažino, kad atsakovės siÅ«lymu ji buvo nuvykusi konsultuotis į KaunÄ dėl alternatyvaus gydymo metodo taikymo (implantavimo), tačiau vis tik grįžo gydytis pas atsakovę.Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties (CK 1.125 str. 8 d. 3 p.) termino skaičiavimo pradžios, teismas nurodė, jog 3 metų terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo žalos paaiÅ¡kėjimo dienos, t.y. 2009-03-16 bei 2009-05-14.

Kadangi ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2012-05-21, nežymiai praleidusi terminÄ , juolab, prieÅ¡ tai buvo kreiptasi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, į KomisijÄ dėl žalos įvertinimo, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, teismas ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujino.Spręsdamas ieÅ¡kovės reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimÄ pagrįstumÄ , teismas konstatavo, kad perdavus ginÄÄ nagrinėti teisme ginčo objektas tampa ne Komisijos sprendimas, o gydymo įstaigos civilinės atsakomybės klausimas.

IeÅ¡kovė nenurodo, kokias pasekmes turės Å¡is jos reikalavimas, todėl reikalavimÄ pripažino pertekliniu. Sveikatos apsaugos ministerija nėra atsakinga už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ bei netampa bylos Å¡alimi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė J. K. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 113-118) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2013-11-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jos ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, vertindamas faktines aplinkybes, vadovavosi medicininės kortelės įraÅ¡ais, kurie neatitiko gydymo eigos, yra prieÅ¡taringi, suraÅ¡yti chronologiÅ¡kai netvarkingai, ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Jeigu įraÅ¡ai medicininėje kortelėje buvo koreguojami, netikslÅ«s, jie negali atspindėti nei gydymo metodų, nei gydymo eigos, todėl teismas nepagrįstai medicininę kortelę vertino kaip raÅ¡ytinį patikimÄ Ä¯rodymų Å¡altinį. Be to, nepagrįstai rėmėsi ekspertų iÅ¡vada, kurie taip pat rėmėsi suklastotais įraÅ¡ais medicininėje kortelėje.2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas dėl paciento sutikimo gydytis. Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-206). Teismas nepagrįstai rėmėsi Komisijos iÅ¡vadomis, kuri plečiamai aiÅ¡kino medicininės kortelės įraÅ¡us, juos interpretuodama buvusiu gydymo planu. Joks gydymo planas sudarytas nebuvo. Neigiamų padarinių taisymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sutikimas atlikti gydymo procedÅ«ras.3. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo iÅ¡aiÅ¡kinta dantų gydymo procedÅ«ros eiga, galimos pasekmės, gydymo metodai, trukmė, galimi padariniai bei komplikacijos. Netinkamai įvykdžius informavimo pareigÄ , gydytojui atsiranda atsakomybė vien dėl minėtos pareigos neįvykdymo, net jei atlikdamas paslaugas (medicininę procedÅ«rÄ ) veikė rÅ«pestingai.

Gydytojos nerÅ«pestingumas, neatidumas pasireiÅ¡kė tiek netinkamu medicininės kortelės vedimu, neinformavimu apie eigÄ , gydymo plano nebuvimu, tačiau teismas tÄ Ä¯vertino netinkamai.4. Priteistos 4 350 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovei A. M. yra akivaizdžiai per didelės, todėl turi bÅ«ti mažinamos. Atsakovai UAB „A.M. odontologijos kabinetas“ ir A. M. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 121-129) praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2013-11-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Nagrinėjamojoje byloje teismas iÅ¡tyrė ir įvertino tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tiek raÅ¡ytinius įrodymus, ekspertų, specialistų iÅ¡vadas, t.y. įrodymų vertinimÄ reglamentuojančios normos nepažeistos, pasisakyta dėl visų esminių byloje esančių duomenų. Pati ieÅ¡kovė teikė praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, suformulavo klausimus ekspertams. Apeliaciniame skunde iÅ¡vardinti netinkamai atlikti įraÅ¡ai neįrodo gydymo įstaigos kaltų veiksmų.

Teismas tyrė ir vertino visus skunde iÅ¡vardintus įraÅ¡us ir dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės pasisakė.             2. IeÅ¡kovė nurodo, kad žalÄ patyrė dėl netinkamo informavimo apie gydymÄ , tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žala ieÅ¡kovei nepadaryta. Teismas pagrįstai sprendė, kad 1996-10-03 Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos nedetalizavo, kokia forma ir tvarka turėjo bÅ«ti informuojamas pacientas.

Konstatuojant gydymo įstaigos civilinės atsakomybės bÅ«tinas sÄ lygas, nepakanka nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Reikia įvertinti ir aplinkybės, ar tai lėmė paciento sveikatos pablogėjimÄ .                 3. IeÅ¡kovė, ginčydama priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, nepasisakė, kurios teisinės paslaugos atsakovei galimai nebuvo suteiktos, buvo nebÅ«tinos ar neatitinka Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Be to, neteikė įrodymų, patvirtinančių sunkiÄ savo materialinę padėtį.

4. IeÅ¡kovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ratio decidendi nesutampa su Å¡ios bylos aplinkybėmis, todėl teisės normų aiÅ¡kinimas neturėtų bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 133-136) praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Sveikatos apsaugos ministerija negali bÅ«ti atsakovu Å¡ioje byloje, kadangi Komisija nėra Sveikatos apsaugos ministerijos padalinys.

Be to, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkėlus ginÄÄ Ä¯ teismÄ , teisme nagrinėjamas ginčas tarp paciento ir sveikatos įstaigos.2. IeÅ¡kovė nei apeliaciniame skunde, nei ieÅ¡kinyje nenurodė, kuo grindžia Komisijos sprendimo neteisėtumÄ ir prieÅ¡taravimÄ teisės aktams.3. IeÅ¡kovei suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų tinkamumÄ vertino Lietuvos Respublikos Odontologų rÅ«mų komisija bei VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojai. Specialistai nenustatė, jog gydymo įstaigoje teiktos paslaugos buvo netinkamos ir sukėlė paciento sveikatos pablogėjimÄ .

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 144-146) praÅ¡o šį skundÄ atmesti ir sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ skundÄ grindžia tokiais argumentais:1. IeÅ¡kovė nepaneigė ekspertizės iÅ¡vadų, tik bando audituoti gydymo įstaigos dokumentacijos vedimÄ . Ne dokumentų tvarkymas sukelia padarinius paciento sveikatai, o realÅ«s gydytojo veiksmai, teikiant gydymÄ .2. Byloje neįrodytas įrašų medicininėje kortelėje klastojimas.

Tai, kad kai kurie įraÅ¡ai atlikti ne chronologine tvarka bei kitos spalvos tuÅ¡u, neįrodo klastojimo fakto ir nesÄ lygoja įtakos pacientės sveikatos bÅ«klei. Tiek dėl 34, 35, tiek dėl 46, 47 dantų gydymo taktika buvo galima ir tinkama. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai              Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacijos dalykÄ sudaro kilęs pacientės ir medicinos įstaigos ginčas dėl to, ar sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo tinkamos, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ netinkamu byloje esančius įrodymų (ekspertizės iÅ¡vados, Komisijos iÅ¡vadų, medicininės kortelės duomenų), vertinimu, taip pat netinkamu teisės normų, reglamentuojančių paciento sutikimÄ gydytis bei pareigÄ informuoti pacientÄ , aiÅ¡kinimu ir taikymu.

Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.), neaptarinėdama sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalyje dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.             Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė į A. M. odontologijos kabinetÄ kreipėsi dar 2004 metais dėl 25 ir 26 dantų protezavimo. Nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio pradėtas naujas procesas – pasiruoÅ¡imas 34, 35 bei 47, 46 dantų protezavimui (abiejų žandikaulio pusių). Å ie paruoÅ¡iamieji darbai užtruko iki 2007 m. gegužės mėnesio, kuomet atliktas 34 ir 35 dantų protezavimas, prikabinus dirbtinius 36 ir 37 dantis bazėje su užraktu, o 45, 46, 47 dantų koronėlės sujungtos tarpusavyje, dėl dantų jautrumo jas cementuojant laikinai.

Apeliantė po Å¡ios procedÅ«ros pas gydytojÄ atvyko tik 2009 metų kovo mėnesį, skųsdamasi paburkusiomis, patinusiomis dantenomis ties 35 dantimi. Netrukus 35 dantis buvo iÅ¡trauktas J. A. kabinete, o 34 dantis iÅ¡trauktas Vilniaus implantologijos centre 2011 metais, nustačius Å¡aknies antrinį kariesÄ , periodontinį uždegimÄ bei rizikÄ pakartotiniam protezavimui. Laikinai 2007 metais priklijavus 46, 47 dantų koronėles, jų protezavimo darbai buvo atliekami 2009 m. gegužės ir gruodžio mėnesiais.

Apeliantės teigimu, turinę ir neturinę žalÄ ji patyrė dėl UAB „A.M. odontologijos kabinetas“ gydytojos A. M. veiksmų, dėl kurių prarado 34-35 dantis, o 46-47 dantų bÅ«klė tapo kritinė. Dėl įrodymų vertinimo Apeliantė, kvestionuoja sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ netinkamai taikytu įrodinėjimo institutu, tvirtindama, kad tiek pirmosios instancijos teismas, vertindamas gydytojos veiksmų teisėtumÄ , tiek ekspertai, atlikę medicininę ekspertizę, nepagrįstai rėmėsi medicininės kortelės įraÅ¡ais.

Apeliantės teigimu, medicininėje kortelėje įraÅ¡ai yra choronologiÅ¡kai netvarkingi (10-13 psl.), trÅ«ksta kai kurių vizitų fiksavimo (nėra 2009-10-26 vizito), kai kurie įraÅ¡ai koreguoti skirtingu raÅ¡ikliu, 7-10 kortelės puslapiai aiÅ¡kiai įklijuoti. Pasisakant dėl skundo argumentų, kad buvo netinkami vertinami medicininės kortelės duomenys, pažymėtina, jog ir pirmosios instancijos teismas, ir ekspertai ekspertizės iÅ¡vadų 6 punkte pripažino medicininėje kortelėje esantys įrašų neatitikimÄ chronologinei tvarka.

Tai leidžia manyti, kad ne visi apeliantės vizitai buvo tinkamai pažymimi medicininiuose dokumentuose. Tačiau minėti netikslumai, sprendžiant gydymo įstaigos atsakomybės klausimÄ , nesudarė pagrindo kategoriÅ¡kai teismo iÅ¡vadai dėl gydytojos pasirinktos gydymo taktikos nepatikimumo ar neteisingumo susiformuoti ar vien dėl to gydymo veiksmus įvertinti kaip aplaidžius ar nerÅ«pestingus. Å iuo aspektu aktualiausias yra 2007-05-03 dienos įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas pacientės bÅ«simas 2007-06-27 dienos apsilankymas, kai reiks perbazuoti protezÄ ir tuo pačiu pritvirtinti 46 ir 47 dantų koronėles nuolatiniu cementu.

Apeliantė bÅ«tent Å¡io gydytojos įraÅ¡o suklastojimo neįrodinėjo ir įraÅ¡e užfiksuotos informacijos dėl sekančio jos vizito datos nepaneigė. Taip pat nėra ginčo, kad ji į gydymo įstaigÄ numatytu laiku neatvyko (laikotarpiu nuo 2007-05-03 iki 2009-03-09 pas gydytojÄ neapsilankė), kÄ pati pripažino ir teismo posėdžio (t. 3, b. l. 61). Nors ekspertų iÅ¡vados dėl ilgo nesilankymo pas odontologę pasekmių ir nėra kategoriÅ¡kos, tačiau yra nurodoma, kad 35 danties netekimo priežastis - per ilgas laikotarpis, praėjęs nuo protezo pagaminimo ir pritaikymo bei sakančio vizito (iÅ¡vadų 2 p.). 46 ir 47 dantų protezų laikinas užfiksavimas, kuris tęsėsi beveik dvejus metus, taip pat galėjo sukelti problemas po laikinu cementu fiksuotais protezais (iÅ¡vadų 4 p.).

Vadinasi, apeliantei nenuginčijus 2007-05-03 įraÅ¡o ir joje esančios informacijos apie sekantį savo vizitÄ datos - 2007-06-27, bei neįrodžius fakto, kad nebuvo tinkamai informuota apie sekantį vizitÄ bei pripažinus, kad „gydymas gal ir buvo tinkamas, tačiau netinkamas informavimas“ (t. 3, b. l. 62), kiti medicininės kortelės įrašų chronologinės eilės pažeidimai, pradedant 2009 metų gegužės mėnesiu, patys savaime nesudaro esminio pagrindo konstatuoti gydytojos parinktos gydymo taktikos netinkamumÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi medicininės kortelės įraÅ¡us, įvertinusi gydytojos paaiÅ¡kinimus teismo posėdžių metu dėl kai kurių informacijos fiksavimo netikslumų kortelėje priežasčių (didelis užimtumas, laiko stoka, tad kortelės pildymÄ ji nukeldavo vėlesniam laikui, o ne vizito metu;

įrašų chronologijos pažeidimas dėl aiÅ¡kumo, kada nuimtos koronėlės ir kada buvo protezuotos; t. 3, b. l. 61, 65), sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad medicininės kortelės įrašų visuma dėl kelių jos pildymo netikslumų neleidžia pagrįstai abejoti viso atlikto gydymo proceso tinkamumu, kas ir yra svarbu sprendžiant gydymo įstaigos atsakomybės klausimÄ . VisiÅ¡kai nesiremti medicininės kortelės įraÅ¡ais, kaip to apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės siekia apeliantė, tvirtindama apie įrašų ydingumÄ , objektyviai neįmanoma, kadangi tik iÅ¡ įrašų galima spręsti apie burnos bÅ«klę prieÅ¡ atliktÄ gydymÄ , protezavimo proceso tikslingumÄ , jo eigÄ ir pan.

Priimtinas domėn ir toks faktas, kad Å¡iuo atveju vertinami medicinos kortelės įraÅ¡ai, padaryti prieÅ¡ 5-7 metus, kas taip pat neleidžia visiÅ¡kai patikima įrodinėjimo priemone laikyti vien apeliantės teiginius dėl ne visų jos buvusių vizitų kortelėje įraÅ¡ymo (užfiksavimo), jų nepagrindus kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantė neįvardijo ir to, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę turi kiekvienas iÅ¡ jos ginčijamų įrašų ir koks jų ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (padarinių sveikatai atsiradimu).

Antra vertus, medicininiuose dokumentuose esančius įraÅ¡us pirmosios instancijos teismas vertintino kaip raÅ¡ytinius įrodymus visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, o teismo iÅ¡vados dėl gydytojos veiksmų teisėtumo padarytos remiantis visais faktiniais duomenimis. Ä®statymų leidėjas bÅ«tent teismui suteikia diskerecijos teisę vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

Dar viena skundo argumentų grupė yra susijusi su ekspertų iÅ¡vadų ginčijimu, tačiau apeliantės nesutikimas su ekspertų nuomone taip pat grindžiamas vieninteliu ir jau pirmiau aptartu argumentu, t. y. kad atliekant ekspertizę buvo remiamasi medicininės kortelės duomenimis. Kitų abejonių dėl ekspertų kompetencijos ar jų iÅ¡vadų objektyvumo neiÅ¡sakyta. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad keli netikslumai (įrašų nenuoseklumas), fiksuojant gydymo eigÄ medicinos kortelėje, yra formalÅ«s medicininio dokumento pildymo pažeidimai, jie neįtakoja ekspertų iÅ¡vadų teisingumo ir neeliminuoja galimybės jomis byloje remtis.

Nors ekspertai savo darbe vadovavosi įskaitytinai ir medicininės kortelės duomenimis, tačiau jie vertino apeliantės gydymo eigÄ visumoje atliktų gydymo veiksmų, pasirinktos metodikos kontekste. Taip pat buvo įvertintas ir duomenų fiksavimo netikslumas, tačiau tai nesudarė pagrindo ekspertams konstatuoti odontologės tiesioginio gydymo veiksmų netinkamumo, gydytojos nerÅ«pestingumo, aplaidumo, dėl ko galima medicinos įstaigos civilinė atsakomybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl pagal kasacinio teismo praktikÄ tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-59/2011; 2011-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-170/2011). BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra raÅ¡ytiniai įrodymai (Å¡iuo atveju ekspertizės iÅ¡vados), kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai.

Nors eksperto iÅ¡vada teismui nėra privaloma ir neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-45/2008), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju byloje nėra konkrečių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti ekspertų iÅ¡vados, kaip įrodymo, patikimumu ar objektyvumu vien dėl to, kad jÄ atliekant remtÄ si įraÅ¡ais medicininėje kortelėje.CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teisminėje praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja jo vidinis įsitikinimas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-439/2008.). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, todėl iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, CPK 185, 218 straipsnių pažeidimo nenustatė, taigi apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo laikytini nepagrįstais.             Dėl sutikimo gydytis įforminimo reikÅ¡mės, sprendžiant gydymo įstaigos atsakomybės klausimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinės civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is (CK 6.283 str., 6.284 str.).

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Tačiau tokia atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai nustatomos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Asmuo, pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, o Å¡iÄ prezumpcijÄ Â paneigus, privalu įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-23 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-337/2013).             IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų nustatyta, kad pradėjus dantų protezavimo procesÄ 2006 metais, pacientės raÅ¡ytinis sutikimas gydytis medicininėje knygelėje nėra užfiksuotas, pirmasis jos paraÅ¡as ginčo paslaugų teikimo laikotarpiu, patvirtinantis suteiktÄ informacijÄ dėl korekcijos vykdymo, tik 2009-05-14 (medicininės kortelės 11 psl., t. 2, b. l. 15 ir 118). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas gauti paciento sutikimÄ gydymui paaiÅ¡kinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo.

Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokias faktines aplinkybes, kad nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė paslaugų teikimo sutartis, nebuvo paraÅ¡u patvirtintas sutikimas gydytis jau gydymo pradžioje, atsižvelgė į ginčo paslaugų teikimo laikotarpiu (2006-2010 metai) galiojusį teisinį reglamentavimÄ . 1996-10-03 Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos (įstatymo redakcija nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01) detaliai nereglamentavo, kokia forma ir tvarka turėjo bÅ«ti įforminamas paciento sutikimas gydytis.

Tik vėlesnėje įstatymo redakcijoje įtvirtinti konkretesni ir aiÅ¡kesni reikalavimo paciento sutikimo formai, kuriuos pagal įstatymo nuostatas privalėjo patvirtinti sveikatos apsaugos ministras poįstatyminiu aktu (2010-03-01 įstatymo redakcijos 15 str. 4 d.). Toks pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimas dėl buvusio paciento sutikimo formos neapibrėžtumo atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-474/2010). Be to, iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų ir paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad pacientė su gydytoja odontologe komunikavo, bendradarbiavo nuo 2004 metų.

Pati apeliantė pripažino, kad gydymo pradžioje jai buvo pasiÅ«lyta nuvykti konsultacijoms pas specialistus į KaunÄ dėl alternatyvaus gydymo bÅ«do – implantologijos taikymo (t. 3, b. l. 94), tačiau po Å¡ių konsultacijų ji vis tik grįžo gydytis pas atsakovę A. M.. Vadinasi, ilgÄ laikÄ naudodamasi A. M. medicininėmis paslaugomis, apeliantė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino sutikimÄ atlikti protezavimo procedÅ«ras. Taigi vien reikalavimo įforminti paciento sutikimÄ gydytis pažeidimas Å¡ioje konkrečioje bylos faktinėje situacijoje negali lemti gydymo įstaigos civilinės atsakomybės taikymo, nenustačius gydytojo neteisėtų veiksmų, teikiant tiesiogines gydymo paslaugas.

Jeigu gydytojas dėjo maksimalias pastangas, teikiant medicinines paslaugas, jeigu ėmėsi visų galimų ir reikalingų priemonių, jo veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais. Remiantis kvalifikuotų tos srities specialistų iÅ¡vadomis (2012-02-06 Odontologų rÅ«mų iÅ¡vados, t. 1, b. l. 11; 2012-04-13 VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos iÅ¡vados, t. 1, b. l. 12; 2012-04-19 Komisijos sprendimas, t. 1, b. l. 9-10; teismo ekspertizės iÅ¡vados, t. 3, b. l. 23-30), duomenų apie netinkamo gydymo metodo ar taktikos parinkimÄ , gydant apeliantės dantis, nebuvo nustatyta.Teisėjų kolegija apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartimi c. b.

Nr. 3K-3-206, vertindama sutikimo gydytis gavimo svarbÄ , nagrinėjamoje byloje nesiremia, kadangi nurodytoje byloje buvo keliamas klausimas dėl sutikimo atitinkamai (konkrečios rÅ«Å¡ies ir itin radikalai) operacijai atlikti nebuvimo. Teismai suformuota teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika neturi vadovautis a priori, nes kasacinio teismo pateikti teisės iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiÅ¡kos ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios. Tokių iÅ¡vadų Å¡iuo atveju padaryti negalima.             Remiantis iÅ¡dėstytu, laiku neįformintas apeliantės raÅ¡ytinis sutikimas paslaugų teikimui tiesioginės įtakos apeliantei atliekamų gydymo paslaugų kokybei bei rezultatui neturėjo.

Dėl teisės gauti informacijÄ apie gydymo eigÄ (planÄ ) Apeliantė, be kita to, sprendimo nepagrįstumÄ motyvuoja ir netinkamai teismo įvertinta aplinkybe, kad jai nebuvo suteikta informacija apie alternatyvius gydymo metodus, gydymo planÄ , trukmę, galimus padarinius, komplikacijas. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (įstatymo redakcija nuo 2005-01-01 iki 2010-03-01), nustatančiame pacientų teises ir pacientų sveikatai padarytos žalos įvertinimo bei kompensavimo tvarkÄ , kai žala pacientams padaryta gydytojo ar slaugos darbuotojo teisėtais veiksmais (be jų kaltės), 6 straipsnyje įtvirtinta pacientų teisė į informacijÄ .

Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į informacijÄ apie savo sveikatos bÅ«klę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informacija pacientui turi bÅ«ti pateikta jam suprantama forma paaiÅ¡kinant specialius medicinos terminus. Informuodamas apie gydymÄ , gydytojas turi paaiÅ¡kinti pacientui gydymo eigÄ , galimus gydymo rezultatus, alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siÅ«lomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siÅ«lomo gydymo.

Apeliantė, pasisakydama dėl netinkamo jos informavimo, teigia, kad jai jokia informacija nebuvo suteikta pasiraÅ¡ytinai, todėl prieÅ¡ingos Komisijos ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl gydymo plano sudarymo ir jos informavimo, nepagrįstos. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2006-09-25 įraÅ¡Ä medicininėje kortelėje, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Å¡is įraÅ¡as, nors ir nepasiraÅ¡ytas pacientės, liudija informacijos suteikimÄ dėl bÅ«simo gydymo eigos ir gydytojos parinktos protezavimo metodikos.

Gydymo eiga ir jo trukmė, atlikti paruoÅ¡iamieji veiksmai protezavimui liudija, kad su paciente, pradedant gydymÄ ir jį tęsiant, buvo aptarti aktualÅ«s gydymo proceso klausimai. Be to, teismo posėdžio metu apeliantės paaiÅ¡kinimai dėl gydytojos pasiÅ«lytų užraktų (t. 2, b. l. 146) nepaneigia, o tik patvirtina faktÄ apie informacijos apie bÅ«simo gydymo planÄ suteikimÄ . Be to, protezavimo paslaugos teiktos privačiame kabinete, dėl ko aktuali tampa ir informacija dėl viso gydymo paslaugų kainos.

Neaptarus gydymo proceso, jo trukmės ir detalių, neįmanoma gauti informacijÄ dėl paslaugų kainos, kuri kiekvienam apdairiam, rÅ«pestingam pacientui paprastai yra aktualiausia ir esminė. Todėl vien apeliantės paraÅ¡o nebuvimas medicininėje kortelėje 2004-2006 metais, juo labiau, tuo metu nesant nustatyto aiÅ¡kaus reglamentavimo dėl informavimo formos ir tvarkos, nesuponuoja iÅ¡vados, kad ji nebuvo žodžiu supažindinta su gydymo planu.Tas pats pasakytina ir dėl apeliantės paraÅ¡o medicininėje kortelėje, patvirtinančių apeliantės supažindinimÄ su alternatyviais gydymo metodais, siÅ«lomo gydymo metodo pasekmėmis, trukme, galimais padariniais, protezuojant atitinkamus dantis, nebuvimÄ .

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimai teismo posėdžių metu bei susiklosčiusios ilgalaikio bendradarbiavimo praktikos vėlgi galima daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad teikiant odontologo paslaugas tokį ilgÄ laikÄ , t.y. nuo 2004 metų, apeliantei tokios aplinkybės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos. Apeliantė buvo paaiÅ¡kinta dėl alternatyvių gydymo bÅ«dų egzistavimo ir ji pripažino, kad važiavo į KaunÄ teirautis dėl implantavimo (t. 3, b. l. 92, 94,) paaiÅ¡kinta dėl galimybės taikyti protezavimÄ , atsižvelgiant į burnos bÅ«klę (kortelėje užfiksuota prasta burnos bÅ«klė, psl. 2), dėl gydymo metodikos (t. 2, b. l. 146, medicininės knygelės 2 psl.), dėl gydymo eigos (apeliantė pripažino, kad gydytoja paaiÅ¡kino dėl protezų priežiÅ«ros, t. 3, b. l. 63), 2009-05-14 ji pasiraÅ¡ytinai supažindinta dėl higienos ir perbazavimo (medicininės knygelės 11 psl.).

Kokios konkrečiai reikiamos informacijos ji negavo, iÅ¡skyrus parašų nebuvimÄ kortelėje, ir nėra nurodoma. Esant tokioms aplinkybėms, vien parašų nebuvimas medicininėje dokumentacijoje pats savaime nepatvirtina netinkami apeliantei suteiktų paslaugų ar dėl to atsiradusios žalos, t. y. kad apeliantė, žinodama kurias nors aplinkybes, su kuriomis nebuvo supažindinta, tokio gydymo bÅ«do ir metodo, kuris neabejotinai buvo pigesnis, nei implantavimas, apskritai bÅ«tų atsisakiusi (nėra priežastinio ryÅ¡io).

Gydytojos parinktas gydymo procesas buvo adekvatus pacientės burnos būklei, o gydytojų kaltės dėl gydymo proceso, remiantis specialistų išvadomis, nenustatyta. Remiantis formuojama teismų praktika, gydytojo profesinė atsakomybė turi objektyvias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Gydytoja taip pat objektyviai negalėjo numatyti visų galimų pasirinkto gydymo metodo pasekmių ir rizikų.

Kiekvieno žmogaus organizamas yra savitas ir individualiai priima taikomus gydymo metodus. Be to, byloje nepaneigtas pačios apeliantės aplaidumas, žinant, jog koronėlės priklijuotos laikinu cementu, pas gydytojÄ neapsilankius beveik dvejus metus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad gydytoja odontologė veikė tyčia ar nerÅ«pestingai ir kad bÅ«tent gydytojos tyčia ar neatsargus veikimas lėmė apeliantei dviejų dantų praradimÄ bei kitų dviejų dantų pakitusiÄ bÅ«klę. Apeliantės nurodomi ir netinkamais įvardijami gydytojos veiksmai – informacijos nesuteikimas ir jos neįforminimas, nėra susiję su apeliantės patirtais dantų praradimais ar tapusia reikalinga implantologija (CPK 6.247 str.).

Medicinos paslaugų specifiškumas pasireiškia tuo, kad jas teikianti įstaiga privalo dėti maksimalias pastangas, tačiau negali atsakyti už neišsipildžiusius paciento lūkesčius, kitaip tariant, gydymo įstaiga privalo užtikrinti maksimalų rūpestingumo laipsnį, bet negali garantuoti rezultato (CK 6.725 str., 6.732 str.).Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme                          Apeliantė nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šalims, teigdama, kad iš jos priteista nepagrįstai didelė (4 350 Lt) suma atsakovei A.

M., akivaizdžiai virÅ¡ijanti 2004-04-02 teisingumo įsakymu Nr. 1R-85 bei 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu nustatytus dydžius. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Kai Å¡alių reikalavimai tenkinami iÅ¡ dalies, teisinės pagalbos iÅ¡laidos paskirstomos remiantis proporcingumo principu (CPK 93 str. 2 d.). Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo taikomi realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio iÅ¡laidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo.

Bylos sudėtingumÄ lemia nagrinėjamų klausimų naujumas, iÅ¡skirtinumas, taikomų teisės aktų kiekis, vieningos teismų praktikos nebuvimas ir pan.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ , atsižvelgia į tai, kad rengti procesinius dokumentus buvo bÅ«tinas specialus pasirengimas, specialios žinios, nes buvo nagrinėjamas pacientės ir medicinos įstaigos ginčas, į teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę. Nustatytina, kad už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ Å¡ioje konkrečioje byloje maksimalus tokių iÅ¡laidų dydis galėtų bÅ«ti 3000 Lt (1000 MMA x 3; Rekomendacijų 7 p. ir 8.2 p.).

Å ioje byloje advokatė rengė triplikÄ , kas kompensuojama pagal Rekomendacijų 8.3 p. (1000 MMA x 1,75). Atsakovų A. M. bei UAB „A. M. odontologijos kabinetas“ advokatė dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 14 val. 25 min., o skaičiuotinas užmokestis kaip už dalyvavimÄ posėdžiuose 14 valandų (1000 MMA x 0,15 x 14; Rekomendacijų 8.18 p., 9 p.). Remiantis iÅ¡destytu, atsakovei iÅ¡ apeliantės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme nevirÅ¡ijo maksimalių (už ieÅ¡kinio, tripliko suraÅ¡ymÄ ir dalyvavimÄ teismo posėdžiuose) galimų kompensuoti iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , todėl mažinti priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme              Atsakovai UAB „A. M. odontologijos kabinetas“ ir A. M. pateikė įrodymus dėl patirtų 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme už advokato teisines paslaugas, suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 130-132). Å i suma atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (8.11 p.) ir priteistina atsakovei A.

M. iÅ¡ apeliantės 1 000 Lt (CPK 93 str., 98 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,             n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ J. K. 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų bylinėjimosi iÅ¡laidų A. M.. Teisėjai              ArtÅ«ras Driukas              Dalia Kačinskienė              Donatas Å ernas