31e6bcff-75b7-4e12-82d4-0819b584d6cc · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-417-932/2020 Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00171-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.6.5.; 1.2.20.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Mociškienei, asmens, kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta, G.

G. gynėjui advokatui Jonui Vilhelmui Pliugžmai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės MociÅ¡kienės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. birželio 22 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2 straipsnio 6 dalimi, baudžiamasis procesas G.

G. pagal BK 243 straipsnį nutrauktas, panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. G. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamÄ jį nusižengimÄ , o bÅ«tent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, ir Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje 2018 m. rugsėjo 10 d. pasiraÅ¡ytinai bÅ«damas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sÄ lygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, jis (G.

G.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2019 m. gegužės 8 d., apie 02.35 val., nakties metu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,37 promilės girtumas, Ukmergės r., Dukstynos k. teritorijoje, kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 73,00 kilometre, vėl vairavo motorinę kelių transporto priemonę, t. y. motociklÄ â€žYamaha 53V“, be valstybinio numerio ženklų, kuris buvo neįregistruotÄ nustatyta tvarka ir be privalomos techninės apžiÅ«ros bei neapdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o po to 2019 m. gegužės 12 d., apie 20.18 val., vakare, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, Ukmergėje, Ramygalos g., vėl vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi A6 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 14 d., apie 17.30 val., dienos metu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,25 promilės girtumas, Ukmergės r., Sarosčių k., vėl vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du tyčia vengė atlikti teismo jam buvusiÄ paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Å iais savo veiksmais G. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi baudžiamasis procesas G. G., vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalimi ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, buvo nutrauktas. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir praÅ¡ymai 3. Nesutikdama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė J. MociÅ¡kienė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :

a) pripažinti G. G. kaltu pagal BK 243 straipsnį ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę;

b) vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę;

c) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iÄ bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti G. G. galutinę subendrintÄ bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 40 MGL dydžio baudÄ . 3.1. Prokurorės vertinimu, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl G. G. pritaikytos administracinės atsakomybės už kelių transporto priemonių vairavimÄ neturint teisės vairuoti pastarasis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį už vengimÄ atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y.

Å¡ioje situacijoje teismas nepagrįstai įžvelgė non bis in idem principo pažeidimÄ . G. G. pripažinus kaltu pagal BK 243 straipsnį, jis bÅ«tų nubaustas už dvi atskiras neteisėtas veikas – administracinį nusižengimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kurios skiriasi tiek savo objektyviais, tiek subjektyvias požymiais. 3.2. Prokurorė skunde nurodo, kad nors teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau kaip vienÄ iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikia veikos sistemingumÄ , rodantį aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 2K-254-511/2018).

Veiksmų sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus, todėl administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 ir 427 straipsnius sugretinimas su baudžiamÄ ja atsakomybe pagal BK 243 straipsnį, vertinant, jog minėtoje situacijoje administracinės ir baudžiamosios atsakomybių taikymas pažeistų non bis in idem principÄ , iÅ¡ esmės panaikina galimybę taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, nevykdančiam baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Tuo pačiu pareigūnams laukiant asmens neteisėtų veiksmų sistemingumo, kol asmuo ne mažiau kaip tris kartus vairuos transporto priemonę neturėdamas tam teisės, pažeidėjas nebūtų traukiamas ir administracinėn atsakomybėn už pažeistas Kelių eismo taisyklių normas. Akivaizdu, jog laikantis tokios pozicijos nebūtų įgyvendinama bausmės paskirtis, pažeisti teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principai. 3.3. Galiausiai prokurorė pažymi, kad administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 424 straipsnyje, 427 straipsnyje bei baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje, skiriasi savo esminiais veikos požymiais.

Skirtingai nei teigia pirmos instancijos teismas, Å¡ios veikos viena kitos neapima. ANK 424 straipsnio ir 427 straipsnio numatytų nusižengimų kėsinimosi objektas yra kelių transporto eismo saugumas, tuo tarpu BK 243 straipsnio saugoma vertybė – teisingumas. Minėti straipsniai apima ir skirtingas neteisėtas veikas: transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir vengimas atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Skiriasi ir tyčios turinys: pirmuoju atveju asmuo supranta, kad pažeidžia Kelių eismo taisyklių normas, o antruoju – supranta, jog nevykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir to nori. Taigi daroma pagrįsta išvada, kad G. G. veiksmai atitinka skirtingų rūšių teisės pažeidimus, todėl turi būti taikomos skirtingų teisės šakų normos ir nėra jokio pagrindo teigti, kad nubaudimas pagal ANK ir BK prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo Protokolo 4 straipsnio, BK 2 straipsnio 6 dalies, BPK 3 straipsnio reikalavimams.

Prokurorės manymu, nagrinėjamoje byloje administracinio nubaudimo faktas nelemia baudžiamojo proceso negalimumo.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė J. MociÅ¡kienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o asmens, dėl kurio baudžiamoji byla buvo nutraukta, G. G. gynėjas advokatas J. V. Pliugžma prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir teisiniai argumentai Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės MociÅ¡kienės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų nutartis, kuria baudžiamoji byla nutraukta, naikintina ir G. G. priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 2 straipsnio 6 dalies ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindais, baudžiamoji byla G. G. dėl kaltinimo pagal BK 243 straipsnį nutraukta nepagrįstai.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Å i nuostata pakartota BK 2 straipsnio 6 dalyje. Draudimas persekioti už tuos pačius veiksmus įtvirtintas ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Å ia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tÄ patį nusikaltimÄ principas (non bis in idem), kuris įtvirtintas ir tarptautiniu lygmeniu – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje. BÅ«tent nustatytu Å¡io principo pažeidimu pirmosios instancijos teismas grindė savo procesinį sprendimÄ nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ .

7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino objektyvius duomenis, patvirtinančius administracinės atsakomybės pritaikymÄ G. G., tačiau neanalizavo ir nevertino kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės darant iÅ¡vadas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį taikymo. Reikalavimas laikytis principo netaikyti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas nustato kitus teisinius padarinius ir kai nėra kliūčių jų taikyti, neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti, ar veikos, kuria asmuo kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika.

8. Neginčytina, kad sprendžiant klausimÄ dėl baudžiamosios atsakomybės galimumo pagal minimÄ baudžiamojo įstatymo normÄ , svarbus tas aspektas, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tame kaltinime inkriminuotos aplinkybės neabejotinai yra susijusios su G. G. padarytais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 424 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 427 straipsnio 1 dalyje, bei tuo, kad G. G. visais atvejais buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Tačiau ne mažiau svarbu tinkamai iÅ¡analizuoti bei įvertinti, kad BK 243 straipsnis pagal savo taikymo apimtį yra gerokai platesnis nei ANK 424 bei 427 straipsniai.

ANK 424 bei 427 straipsniai visais atvejais taikomi, turint tikslÄ užtikrinti kelių transporto eismo saugumÄ , o tuo tarpu pagal BK 243 straipsnį asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali bÅ«ti traukiamas ir už tokių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios neturi jokių sÄ sajų su kelių transporto eismo saugumu, nevykdymÄ . Be to, taikant atitinkamus ANK straipsnius yra baudžiama už konkretų pavienį teisės pažeidimo atvejį, o baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį taikoma nustačius daugkartinį, sistemingÄ teismo paskirto draudimo ar įpareigojimo nevykdymÄ , t. y. pasireiÅ¡kus visumai atvejų, kuriuos jungia vieninga asmens tyčia nevykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Å ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tent toks kaltinimas ir buvo pareikÅ¡tas G.

G., t. y. jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl visumos atvejų, kuriuos tarpusavyje siejo vieninga G. G. tyčia nevykdyti baudžiamojo poveikio priemonės.

9. Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. kovo 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad Å¡io baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai Å¡is baudžiamasis nusižengimas pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokiÄ paskirtÄ bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi iÅ¡vengti kaltininkas.

BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarkÄ , žino, kokie padariniai kyla už nevykdymÄ , kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viskÄ suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

10. Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi bÅ«ti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji bÅ«tų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių Å¡ios veikos pavojingumÄ , taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vengimÄ vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

11. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, veiksmų sistemingumas teismų praktikoje dažnai siejamas su jų pasikartojimu ne mažiau kaip tris kartus. Kaip sisteminga veika, atitinkanti Å¡iai nusikalstamai veikai taikomÄ pavojingumo kriterijų, buvo pripažinti atvejai, kuomet asmuo esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – teisės vairuoti transporto priemones atėmimui – vairavo automobilį penkis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012), tris kartus (Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-238-744/2019).

Ir atvirkščiai, sistemingumo požymio nebuvimas pripažintas tais atvejais, kuomet asmuo 1-2 kartus nevykdė jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-322-468/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-468/2019, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-38-497/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-81-843/2020, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-594/2019).

12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu G. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija) ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones (b. l. 10-13). IÅ¡ byloje esančio 2018 m. rugsėjo 10 d. bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiÅ«ros plano Nr. P-02/2-2248 matyti, kad G.

G. buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su minėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sÄ lygomis bei nevykdymo pasekmėmis (b. l 23-25). Å io dokumento 4.3 punkte nurodytos teisės normos (BK 74 straipsnio 2 dalis ir BK 243 straipsnis), numatančios pasekmes už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymÄ . Apklaustas kaip liudytojas probacijos specialistas R. J. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. G. G. atvykus į tarnybÄ , jis žodžiu iÅ¡aiÅ¡kino gresiančiÄ atsakomybę už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymÄ bei davė pačiam G.

G. paskaityti BK 74 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje nurodytÄ informacijÄ . Tai atlikus, G. G. pasiraÅ¡ytinai patvirtino, kad su Å¡ia informacija susipažino (b. l. 28). Nepaisant to, per gana trumpÄ laikÄ , t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. G. G. iÅ¡ viso tris kartus pažeidė teismo jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo skirtingų rÅ«Å¡ių transporto priemones (motociklÄ ir automobilį). Pabrėžtina, jog du iÅ¡ trijų kartų G.

G. tokius veiksmus atliko bÅ«damas neblaivus, kas neabejotinai didina jo padarytos veikos pavojingumÄ . Pabrėžtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme G. G. savo kaltės neneigė. Ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino žinojęs, jog negali vairuoti, tačiau dažniausiai tai darė neblaivus ir paskatintas neigiamos kompanijos, norėjo pasirodyti prieÅ¡ pažįstamus (b. l. 51-54). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme G. G. savo pozicijos nekeitė, kaltę pripažino, patvirtino buvęs supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo teisinėmis pasekmėmis (b. l. 157-158).

13. Taigi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu G. G. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti transporto priemones. Su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sÄ lygomis bei nevykdymo pasekmėmis jis buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Nepaisant to, suvokdamas savo veiksmų pavojingumÄ ir norėdamas taip elgtis, G.

G. sistemingai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir tris kartus vairavo transporto priemones (vienÄ kartÄ motociklÄ , du kartus – automobilį). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. G. pareikÅ¡tas kaltinimas pagal BK 243 straipsnį pasitvirtino ir nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad G. G. vengė atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamÄ jį nusižengimÄ , o bÅ«tent: jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1871, galiojusio iki 2019 m. balandžio 1 d., redakcija), buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui, ir Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje 2018 m. rugsėjo 10 d. pasiraÅ¡ytinai bÅ«damas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sÄ lygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, jis (G.

G.) minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2019 m. gegužės 8 d., apie 02.35 val., nakties metu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,37 promilės girtumas, Ukmergės r., Dukstynos k. teritorijoje, kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 73,00 kilometre, vėl vairavo motorinę kelių transporto priemonę, t. y. motociklÄ â€žYamaha 53V“, be valstybinio numerio ženklų, neįregistruotÄ nustatyta tvarka ir be privalomos techninės apžiÅ«ros, neapdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o po to 2019 m. gegužės 12 d., apie 20.18 val., vakare, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, Ukmergėje, Ramygalos g., vėl vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi A6 Avant“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 14 d., apie 17.30 val., dienos metu, neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,28 promilės girtumas, Ukmergės r., Sarosčių k. vėl vairavo kelių transporto priemonę, t. y. automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu bÅ«du tyčia vengė atlikti teismo jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Dėl Å¡ių veiksmų G. G. pripažintinas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje.

14. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs G. G. kaltu pagal BK 243 straipsnį, kartu turi pareigÄ iÅ¡spręsti skirtinos bausmės klausimÄ . Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ asmenys gali bÅ«ti baudžiami bauda arba areÅ¡tu. Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančiÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

15. G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekonstatuotina. Pažymėtina, jog kaltinamajame akte kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte; prokurorė tokiÄ aplinkybę įvardino ir sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip nustatyta, G. G. nusikalstami veiksmai ne visais atvejais atlikti, pastarajam bÅ«nant neblaiviam, dėl ko nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl minimos atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimo.

16. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad G. G. yra kelis kartus teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė esant neiÅ¡nykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis; b. l. 40-41, 84-97), Å¡iuo metu jam yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. G. G. ne kartÄ baustas ir administracine tvarka (b. l. 114-127), beje, iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«muose 2020 m. rugsėjo 22 d. nagrinėjimui gauta administracinio nusižengimo byla dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (pakartotinio transporto priemonių vairavimo, apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų), dirba (b. l. 129), turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Taip pat pabrėžtina, jog pagal antstolio pateiktus duomenis G. G. nė kiek nėra sumokėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos (b. l. 40-41). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pastarasis nurodė turintis daug skolų, baudos išieškomos per antstolius, norėtų, kad būtų skirtas areštas (b. l. 51-54).

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytÄ charakterizuojančiÄ medžiagÄ , sprendžia, kad Å¡iuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. G. griežtesniÄ jÄ BK 243 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – areÅ¡tÄ , nustatant maksimalų jo terminÄ â€“ 45 paras. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų areÅ¡to bausmė.

18. Apeliaciniu skundu prokurorė taip pat praÅ¡o Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas Å¡iuo atveju pažymi, jog bausmių bendrinimo klausimui yra aktualus kitas procesinis sprendimas – iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO patalpintų duomenų matyti, kad jau po apeliacinio skundo padavimo G. G. buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu G.

G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Šios subendrintos bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, nuteistajam paskirti BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktuose numatyti įpareigojimai (nuosprendis įsiteisėjęs).

19. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, matyti, jog yra pagrindas spręsti Å¡iuo ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo klausimÄ . Vis dėlto esamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės priimti sprendimo dėl bausmių bendrinimo, kadangi tokiu atveju bÅ«tų iÅ¡eita už apeliacinio skundo ribų, bÅ«tų apsunkinta G. G. teisinė padėtis, be to, pastarasis, nesutikdamas su teismo iÅ¡vadomis dėl bausmių subendrinimo, netektų teisės tuo pagrindu teikti apeliacinį skundÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 329 straipsnio 3 punktu, n u s p r e n d ž i a : Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės MociÅ¡kienės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų birželio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti areÅ¡to bausmę 45 (keturiasdeÅ¡imt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir G. G. skirti areÅ¡to bausmę 30 (trisdeÅ¡imčiai) parų. G. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis