31e1480d-1f33-4cb7-b7db-96c1e2626dfd · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-197/2017Proceso Nr. 1-04-2-00335-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1; 1.2.17.10.1; 1.2.18.10 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistajai O.

J. ir jos gynėjui advokatui Raimundui Lideikai,nuteistajam J. J.,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios O. J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 222 straipsnio 1 dalį 500 (penkių Å¡imtų) MGL dydžio bauda, BK 206 straipsnio 1 dalį 200 (dviejų Å¡imtų) MGL dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir O.

J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant O. J. per šį laikotarpį tęsti darbÄ . Å iuo nuosprendžiu J. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Dėl J. J. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.IÅ¡ nuteistųjų O. J. ir J. J. priteista po 130,83 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt eurų 83 ct) proceso iÅ¡laidų valstybei.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : O. J. nuteista už tai, kad bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, bÅ«dama atsakinga už įmonės turtÄ , kuris einamų pareigų pagrindu buvo jos žinioje, pažeisdama Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kuriuose nurodoma, jog ,,bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. sausio 2 d.

Klaipėdoje, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. gruodžio 16 d. grynaisiais pinigais paėmė 215 400 Lt, 2010 m. gruodžio 21 d. grynaisiais pinigais paėmė 4 010 Lt, 2013 m. sausio 2 d. grynaisiais pinigais paėmė 101 440 Lt, iÅ¡ viso 320 850 Lt, kurių neužregistruodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. sausio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytomis dalimis be apskaitos dokumentų perduodama J.

J., iÅ¡Å¡vaistė jai patikėtÄ ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 320 850 Lt (92 924,83 Eur). O. J. nuteista už tai, kad bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ ,,už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“ bÅ«dama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. sausio 31 d.

Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdama iÅ¡kreipti vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams pateikiamÄ informacijÄ , pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę D.

P., nesuvokusiÄ jos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, į įmonės buhalterinę apskaitÄ neįtraukė visų įvykusių Å«kinių operacijų, o bÅ«tent: O. J. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“, 2010 m. gruodžio 16 d. grynaisiais pinigais paėmė 215 400 Lt (62 384,15 Eur), 2010 m. gruodžio 21 d. grynaisiais pinigais paėmė 4 010 Lt (1 161,38 Eur), 2013 m. sausio 2 d. grynaisiais pinigais paėmė 101 440 Lt (29 379,05 Eur), kurių neužregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti laikotarpio nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. sausio 31 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.O. J. nuteista už tai, kad bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, Klaipėdoje 2012 m. gegužės 4 d. iÅ¡ kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ pagal pasiraÅ¡ytÄ paskolos sutartį Nr. 12-00001 LTL apyvartinėms lėšoms (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypÄ ) gavo 1 000 000 Lt paskolÄ , 2012 m. liepos 11 d. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumÄ iki 1 670 000 Lt, o 2012 m. gruodžio 18 d. kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ padidinus paskolos sumÄ iki 2 000 000 Lt, dalį jos panaudojo ne pagal paskirtį, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. liepos 18 d. iÅ¡mokėjo 482 126,3 Lt suteiktÄ paskolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2012 m. gruodžio 31 d. iÅ¡mokėjo 465 796,14 Lt suteiktÄ paskolÄ O.

J. ir taip ne pagal paskirtį panaudojo didesnę nei 150 MGL paskolos dalį 947 922,44 Lt (274 537,31 Eur).Nuteistoji O. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria ji nuteista pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 206 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – O. J. iÅ¡teisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.Nuosprendžio dalis dėl O.

J. pripažinimo kalta ir nuteisimo yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, nes teismas padarė bylos faktinių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to nuteistajai buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Be to, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir nevertino visų svarbių faktinių aplinkybių, reikÅ¡mingų bylai nagrinėti, nuosprendyje nenurodė, kodėl atmetė nuteistÄ jÄ teisinančius įrodymus.Nuteisdamas O.

J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas buvo nenuoseklus. IÅ¡ apraÅ¡omosios nuosprendžio dalies (nuosprendžio 4 lapo 3 pastraipa) matyti, kad teismas iÅ¡Å¡vaistymu laikė O. J. veiksmus per tris kartus iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos paėmus iÅ¡ viso 320 850 Lt ir juos perdavus sutuoktiniui J. J.. Tačiau motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (nuosprendžio 45 lapo paskutinė pastraipa, 46 lapo pirma pastraipa) teismas įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ kaip bendrÄ sutuoktinių J.

Å¡eimos verslÄ , atitinkamai pasiskirsčius verslo funkcijomis. Pinigų bÅ«tent verslo projektams finansuoti perdavimas savo verslo partneriui (sutuoktiniui), kuris buvo ne tik faktinis įmonės vadovas, bet ir atsakingas už tų verslo projektų įgyvendinimÄ , negalėjo bÅ«ti vertinami kaip pinigų perdavimas be pagrindo, t. y. kaip turto iÅ¡Å¡vaistymas. Taip pat teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, nes apraÅ¡omojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, kad O. J. pinigus perdavė J. J., o nuosprendžio 46 lapo 3 pastraipoje teigiama, kad O.

J. jos žinioje buvusį turtÄ perleido tretiesiems asmenims, neatlygindama jo vertės.Pirmosios instancijos teismas pernelyg didelę reikÅ¡mę suteikė specialisto iÅ¡vadai ir tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nėra jokių dokumentų apie pinigų panaudojimÄ (nuosprendžio 46 lapo 2 ir 3 pastraipos). Teismų praktika panaÅ¡iose bylose patvirtina, kad turto panaudojimo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami vertinant ne tik buhalterinius dokumentus, bet ir visus kitus bylos duomenis, įskaitant ir kitokius dokumentus, liudytojų bei kaltinamųjų parodymus.

Tačiau teismų praktikoje tokių suformuluotų teiginių apygardos teismas laikėsi tik iÅ¡ dalies: aplinkybę, kad O. J. perdavė pinigus J. J., teismas nustatė ir nesant apskaitos dokumentų, vertindamas kaltinamųjų parodymus bei kitus bylos duomenis, tačiau nustatydamas, kur gautus pinigus panaudojo J. J., akcentavo tik apskaitos dokumentų nebuvimo faktÄ , neanalizuodamas kitų bylos įrodymų. Pirmosios instancijos teismas negretino kaltinamųjų parodymuose nustatytų aplinkybių su kitais bylos įrodymais, taip pat spręsdamas, ar grynaisiais pinigais paimti 215 400 Lt ir 4 010 Lt buvo iÅ¡Å¡vaistyti, ar panaudoti įmonės naudai, nevertino nuteistosios O.

J. ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. balandžio 29 d. (t. 6, b. l. 106–107), teisiamojo posėdžio metu ir nuteistojo J. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų. Taigi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino:

1) kokiÄ pinigų sumÄ J. J. panaudojo už Dauparuose įmonės įsigytų žemės sklypų detaliojo plano parengimo, projektavimo darbus (bylos medžiagoje yra parengtas detaliojo plano projektas);

2) kokia pinigų dalis buvo panaudota sumokant palūkanas kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“;

3) ar iÅ¡ pinigų nebuvo įmokėtas 175 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajaus įnaÅ¡as į kredito unijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001. Taip pat apygardos teismas be pagrindo ignoravo O. J. 2016 m. gegužės 3 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kad 101 440 Lt suma buvo perduota J. J., o jis juos panaudojo atsiskaityti su L. J. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytÄ Å¾emės sklypÄ Avižieniuose, ir Å¡iuos parodymus teismo posėdžio metu patvirtino J.

J. ir L. J..Detaliojo plano ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, prokuroras neperdavė teismui, o teismas, pažeisdamas BPK 242 straipsnio 1 dalies taisykles, neiÅ¡tyrė jų teismo posėdyje.Pinigų paėmimas iÅ¡ įmonės atsiskaitomosios sÄ skaitos ir jų neužregistravimas kasos knygoje nesukeltų jokių skundžiamame nuosprendyje nurodytų ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių (negalėjimo iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros), nes pinigų paėmimo faktas yra nustatomas įmonės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, todėl pinigų paėmimas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos ir jų neužregistravimas kasos knygoje turi bÅ«ti Å¡alinamas iÅ¡ kaltinimo, nes nesudaro BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties.

Be to, teismas nuosprendyje nenustatė, kas konkrečiai turėjo pareigÄ kasos knygoje užregistruoti tokiÄ operacijÄ â€“ nuteistoji O. J., faktinis įmonės vadovas ar įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkęs asmuo.Teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad grynųjų pinigų paėmimas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos yra neužregistruotas kasos knygoje, tačiau iÅ¡ byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos duomenų (t. 11, b. l. 147, 185) matyti, kad visos trys grynaisiais pinigais iÅ¡ įmonės sÄ skaitos paimtos sumos buvo užfiksuotos įmonės kasos knygoje.

Nuosprendyje nėra iÅ¡dėstyta jokių motyvų, atsižvelgiant į teismo nustatytÄ aplinkybę, kad grynuosius pinigus iÅ¡ O. J. gavo J. J., kuris tokiu atveju turėjo pateikti buhalterinius dokumentus dėl pinigų panaudojimo. Teismas visiÅ¡kai nevertino J. J., kaip faktinio vadovo, vaidmens įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis ne tik priiminėjo visus įmonės verslo sprendimus, bet ir faktiÅ¡kai atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendraujant su įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiu asmeniu, bÅ«tent jis pateikdavo ir atsiimdavo iÅ¡ to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus.

Tai 2016 m. sausio 27 d. vykusiame teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja D. P.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nenurodė jokių motyvų dėl O. J. kaltės rÅ«Å¡ies ir formos padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.Nors BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvÅ«s padariniai ir nusikaltimo sudėčiai nustatyti pakanka bent vieno iÅ¡ jų, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje be jokių motyvų O. J. inkriminavo juos visus, taip pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, nemotyvuodamas, kaip nuteisiant O.

J. buvo sukelti visi įmanomi nusikalstamos veikos padariniai (negalėjimas iš dalies nustatyti ir įmonės veiklos, ir jos turto, ir nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros).Pasisakydama dėl nuteisimo pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, apeliantė teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. jai buvo suteikta 465 796,14 Lt paskola, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra tik prielaida, nes niekada ji su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi paskolos sutarties, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 2 dalį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje nurodytas 2012 m. gruodžio 31 d. dokumentas Nr. K-49 (t. 7, b. l. 49), pagal kurį neva O. J. buvo iÅ¡duota paskola, nebuvo rastas, teismas nuosprendyje nustatė, kad jis neiÅ¡saugotas. Kasos knygoje nurodyta paskolos suma neatitinka teismo nuosprendyje nustatytos paskolos sumos. Kokiais įrodymais nustatė bÅ«tent 465 796,14 Lt paskolos sumÄ , teismas nenurodė. Teismo nurodytos paskolos O. J. pinigai buvo panaudoti 2013 m. sausio mėnesį atsiskaityti su L. J. už jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoto žemės sklypo dalį.Nuteisdamas O.

J. už kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos panaudojimÄ ne pagal paskirtį, teismas vertino tik formalų Å¡ių pinigų atvaizdavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėse apskaitose, tačiau neįvertino kitų bylos įrodymų apie Å¡ių pinigų realų panaudojimÄ ir tų pinigų panaudojimo rezultatus – nekilnojamojo turto sukÅ«rimÄ Ä¯monei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å iÄ paskolÄ dalimis faktinis įmonės vadovas J.

J. paėmė iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos 2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. birželio 7 d. ir 2012 m. liepos 18 d. ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo dalyje Avižieniuose statybas vykdžiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoms apmokėti. J. J. teisme paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus pinigus panaudojo statyboms. Å iuos J. J. parodymus patvirtina statybos dokumentai, kurių dalis liko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyboje ir kurių prokuroras neatsiuntė kartu su byla, o pirmosios instancijos teismas Å¡ių dokumentų neiÅ¡tyrė.

Šiuos J. J. parodymus patvirtino jo gynėjo pateikti ir 2010 m. gegužės 10 d. vykusiame teismo posėdyje prie bylos pridėti dokumentai, kurie laikomi atskirame raudoname segtuve prie bylos. Teismas šių dokumentų neištyrė, jais nesivadovavo nuosprendyje ir nenurodė, kodėl juos atmeta ir jais nesivadovauja. Šie dokumentai patvirtina, kad pagal statybos darbų aktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7, esančiuose Avižieniuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko statybos darbų 2011 m. gruodžio–2012 m. birželio mėn. už 621 652,37 Lt.

Å iuos darbus priėmė darbų užsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visus statybų metu sukurtus nekilnojamojo turto objektus 2015 m. lapkričio 18 d. atliktų darbų perdavimo aktu perdavė „(duomenys neskelbtini)“ bei tÄ pačiÄ dienÄ surašė skolų suderinimo aktÄ , kuriame nurodyta, kad teismo nustatytÄ ne pagal paskirtį panaudotÄ 482 126,3 Lt sumÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi statybos darbams. GautÄ už Å¡iuos pinigus pastatytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015 m. lapkričio 23 d. notaro patvirtintÄ skolos padengimo sutartį panaudojo atsiskaityti su kredito unija „(duomenys neskelbtini)“.

Tai akivaizdžiai patvirtina, kad teismo kaip ne pagal paskirtį suteikti paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai realiai buvo panaudoti statyboms, po kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ . Toks pinigų panaudojimas visiÅ¡kai atitiko 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartyje Nr. 12-00001 nurodytÄ kredito panaudojimo paskirtį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji O. J. ir jos gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė – atmesti.Nuteistosios O.

J. apeliacinis skundas tenkinamas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimÄ , nustatė, kad nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 206 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo inkriminuotos netinkamam subjektui. Todėl nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad O. J. dalyvavo padarant minėtas nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymoApeliaciniame skunde O.

J. teigia, kad už didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iÅ¡Å¡vaistymÄ yra nuteista nepagrįstai, nes kaltinime nurodyta pinigų suma yra panaudota įmonės naudai, t. y. panaudojant Å¡iuos pinigus įmonės įsigytų žemės sklypų Dauparuose detaliajam planui parengti, sumokant palÅ«kanas kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“, sumokant 175 000 Lt pajaus įnaÅ¡Ä Ä¯ kredito unijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, sudarant 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001, atsiskaitant su L.

J. už UAB „(duomenys neskelbtini)“įsigytÄ Å¾emės sklypÄ Avižieniuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės vertybes. Turto iÅ¡Å¡vaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui.

Turto iÅ¡Å¡vaistymo neteisėtumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto perleidimas apima turto pardavimÄ , dovanojimÄ ar kitokį perleidimÄ tretiesiems asmenims.

Turto iÅ¡Å¡vaistymo neatlygintinumas reiÅ¡kia, kad kaltininkas jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį turtÄ (turtinę teisę) perleidžia, neatlygindamas turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui jo vertės arba jÄ atlygindamas aiÅ¡kiai neteisingai, ir taip padaroma žala turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, Nr. 2K-373/2013). Pažymėtina, kad vien tik neteisėtas asmens disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiÅ¡kia, jog padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iÅ¡Å¡vaistymÄ reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi bÅ«ti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210/2012, Nr. 2K-P-78/2012).Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant ir panaÅ¡iai. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos buvo panaudotos įmonės naudai. Nors formali įmonės direktorė O. J. ir faktinis įmonės vadovas J.

J. teigia, kad visi iÅ¡ įmonės sÄ skaitos paimti pinigai buvo panaudoti įmonės naudai, tačiau tokių jų parodymų nepatvirtina kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai, taip pat Å¡ie parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto pasisavinimo ar iÅ¡Å¡vaistymo bylose laikomasi nuostatos, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais patikimais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas ar iÅ¡Å¡vaistytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78/2012).

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012). Taigi, tokio pobūdžio bylose faktinės aplinkybės pirmiausia nustatomos pagal įmonėje tvarkomos buhalterinės apskaitos duomenis, kartu juos gretinant su kitais įrodymais (asmenų parodymais, kitais rašytiniais įrodymais).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinama, ar byloje yra patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltininko teiginius dėl tinkamo ir pagrįsto įmonės lėšų panaudojimo.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į apskaitÄ neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. grynųjų pinigų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL, išėmimo (2010 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. gruodžio 21 d. išėmė O.

J.), jų perdavimo piliečiui J. J. ir grynųjų pinigų panaudojimo – iÅ¡ viso 219 410 Lt; į apskaitÄ neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 2013 m. sausio 2 d. grynųjų pinigų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, panaudojimo – iÅ¡ viso 101 440 Lt (2013 m. sausio 2 d. išėmė O. J.). TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė vadovaudamasis specialistės atliktu tyrimu, iÅ¡dėstytu 2014 m. liepos 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/65.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vada ir specialistės paaiÅ¡kinimų teisingumu. Nuteistosios apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitose buvusių 219 410 Lt, iÅ¡grynintų O. J. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d., J. J. panaudojo už įmonės įsigytų žemės sklypų Dauparuose detaliojo plano parengimo, projektavimo darbus. Tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių sumų, kurios neva buvo skirtos apeliantės nurodomiems darbams padengti, taip pat nepateikti jokie tokių darbų atlikimÄ patvirtinantys dokumentai.

IÅ¡ tikrųjų byloje yra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėmėsi veiksmų dėl žemės sklypų Dauparuose detaliojo plano parengimo. Pirmiau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad byloje yra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. R. 2010 m. gruodžio 13 d. pasirašė „Detalaus plano rengimo rangos sutartį Nr. DP-10/12/13, kurioje susitarė, kad „2.1. vykdytojas įsipareigoja sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir terminais pagal Užsakovo užduotį <...> parengti detalųjį planÄ adresu Klaipėdos r. sav.

Dauparų k. <...> o Užsakovas įsipareigoja sumokėti už sutartinį darbÄ sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir terminais. <...> 3.1. Užsakovas Vykdytojui sumoka 170 000 Lt <...> honorarÄ už pilnÄ detalaus plano rengimÄ <...> 3.2. Užsakovas atsiskaito su Vykdytoju apmokėdamas visÄ sumÄ po detaliojo plano įvykdymo <...> tÄ pačiÄ dienÄ , po paslaugų priėmimo akto pasiraÅ¡ymo“. Tačiau nepaisant sudarytos sutarties dėl detaliojo plano rengimo, byloje nėra jokių duomenų apie Å¡ios sutarties įvykdymÄ , t. y. detaliojo plano galutinį parengimÄ , paslaugų priėmimo akto pasiraÅ¡ymÄ , o tuo labiau apie atsiskaitymÄ už parengtÄ detalųjį planÄ .

Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie apeliantės skunde nurodomus sklypų projektavimo darbus.Pagrįstas abejones žemės sklypų Dauparuose detaliojo plano rengimo realumu kelia ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 17 d. vienÄ iÅ¡ jai priklausančių žemės sklypų Dauparuose pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. AiÅ¡kindama žemės sklypo Dauparuose pardavimo aplinkybes, O. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad žemės sklypÄ nusprendė parduoti bÅ«tent dėl to, kad paaiÅ¡kėjo, jog yra tam tikrų problemų su detaliuoju planu (t. 13, b. l. 134).

Teisėjų kolegijos vertinimu, detaliojo plano rengimas žemės sklypui, nepriklausančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡tarautų elementariai verslo logikai.Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , kad jokie žemės sklypų Dauparuose projektavimo ir detaliojo plano rengimo darbai pagal minėtÄ sutartį nebuvo atlikti. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos J. J. buvo perleistos pagrįstai, t. y. skirtos atsiskaityti už žemės sklypų Dauparuose detaliojo plano ir projektavimo darbus.Kita apeliaciniame skunde iÅ¡kelta versija yra dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos buvo naudojamos palÅ«kanoms pagal sudarytÄ paskolos sutartį mokėti ir pajaus įnaÅ¡ui į kredito unijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001.

Tačiau pirmiau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/65 aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė O. J. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. sausio 1 d. užregistravo iÅ¡ viso 370 000,33 Lt piniginių lėšų, gautų pagal 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL, panaudojimÄ , iÅ¡ jų palÅ«kanoms pagal 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL mokėti skirta suma sudarė tik 272,33 Lt. Duomenų, kad dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų buvo panaudota pajaus įnaÅ¡ui į kredito unijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001, byloje taip pat nėra.

Be to, tiek O. J., tiek J. J. parodymai aptariamu klausimu ne tik prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagai, bet ir yra prieÅ¡taringi, dėl to pripažinti juos patikimais nėra pagrindo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu O. J. parodė, kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus 370 000 Lt dydžio paskolÄ , buvo atsiskaityta su T. G. už žemės sklypus Dauparuose, jam pervedant 147 000 Lt. LikusiÄ pinigų sumÄ O. J. iÅ¡grynino ir perdavė sutuoktiniui J. J., kuris juos panaudojo detaliajam planui rengti ir palÅ«kanoms už gautÄ paskolÄ mokėti (t. 11, b. l. 129–133).

Apklausiama pirmosios instancijos teisme O. J. parodė, kad perdavė išgrynintus pinigus sutuoktiniui J. J., tačiau nežino, kur pastarasis juos panaudojo (t. 13, b. l. 134). Pirmosios instancijos teisme J. J. parodė, kad dalį pinigų, gautų pagal 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL, panaudojo 175 000 Lt dydžio pajaus įnašui, skirtam 2012 m. kredito linijai, suformuoti. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme J. J. nurodė, kad iš 370 000 Lt dydžio gautos paskolos 149 000 Lt panaudojo atsiskaityti su T.

G. už žemės sklypus Dauparuose, o likusiÄ sumÄ â€“ bankinėms palÅ«kanoms mokėti ir žemės sklypų detaliajam planui rengti. Taigi iÅ¡ nuteistųjų parodymų, duotų skirtingu proceso metu, matyti, kad jie yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi keliais aspektais. Pirma, nuteistoji O. J. skirtingai parodė aplinkybes apie tai, kur buvo panaudota likusi dalis pinigų po atsiskaitymo su T. G. už žemės sklypus Dauparuose: ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad už Å¡iuos pinigus buvo rengiamas detalusis planas ir mokamos palÅ«kanos, o apklausiama pirmosios instancijos teisme pripažino, jog nežino, kur jos sutuoktinis J.

J. panaudojo jam perduotus pinigus. Antra, nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pinigai buvo panaudoti pajaus įnaÅ¡ui, o apeliacinės instancijos teisme – palÅ«kanoms mokėti ir detaliajam planui rengti. Atsižvelgdama į Å¡ių parodymų prieÅ¡taringumÄ , teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad byloje liko nepaneigta, jog pinigai buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, t. y. bankinėms palÅ«kanoms mokėti ir pajaus įnaÅ¡ui į kredito unijÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, sudarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001, suformuoti, vertina tik kaip gynybinę pozicijÄ , kuri paneigta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose.Apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas taip pat nepavirtino skunde keliamos gynybinės versijos, kad 101 440 Lt suma, gauta pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001, buvo iÅ¡ dalies atsiskaityta su L.

J. už žemės sklypÄ Avižieniuose. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis J. J. palaikė Å¡iuos O. J. apeliacinio skundo argumentus ir parodė, kad 101 440 Lt suma 2013 m. sausio 1 d. buvo perduota jo motinai L. J., taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡ dalies atsiskaitant už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ Avižieniuose. Tačiau Å¡ie nuteistojo J. J. parodymai prieÅ¡tarauja baudžiamosios bylos medžiagai. 2011 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Klaipėdos m. 15-ojo biuro notarės A.

G., registro Nr. 5959 (t. 6, b. l. 177–184), analizė rodo, kad L. J. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkėjas 1) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkėjas 2) žemės sklypÄ Avižieniuose. IÅ¡ minėtos sutarties III dalies matyti, kad Pirkėjo 1 mokama kainos dalis yra 1 700 000 Lt, o Pirkėjo 2 – 500 000 Lt. Pagal sutarties 3.3.1 papunktį kainos dalį, sudarančiÄ 1 700 000 Lt, Pirkėjas 1 įsipareigojo sumokėti Pardavėjai ne vėliau kaip iki 2013 m. vasario 16 d. mokėjimo nurodymu į Pardavėjos nurodytÄ sÄ skaitÄ , esančiÄ AB Å iaulių banke ir priklausančiÄ Pardavėjai.

Taigi minėtos sutarties Å¡alys susitarė, kad Pirkėjas 1, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumokės Pardavėjai, t. y. L. J., už perkamÄ Å¾emės sklypo dalį mokėjimo nurodymu į jos nurodytÄ sÄ skaitÄ , o ne grynaisiais pinigais. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik neiÅ¡saugojo atsiskaitymÄ grynaisiais pinigais su L. J. pagrindžiančių dokumentų, tačiau ir nesilaikė pirmiau minėtos sutarties sÄ lygos sumokėti pardavėjai mokėjimo nurodymu į jos nurodytÄ sÄ skaitÄ .

Kita žemės sklypo dalies pirkėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai faktiÅ¡kai vadovavo J. J., Å¡ias pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygas įvykdė. Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas veiksmus 2010 m. gruodžio 16 d., 2010 m. gruodžio 21 d. ir 2013 m. sausio 2 d. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos paimant grynuosius pinigus – iÅ¡ viso 320 850 Lt – ir tinkamai nepagrindžiant jų panaudojimo, pagrįstai įvertino kaip tyčinį žinioje buvusio didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ir teisingai kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 206 straipsnio 1 dalyje, padarymoApeliaciniame skunde nesutinkama su O.

J. nuteisimu pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, teigiant, kad dalis lėšų, gautų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 Lt, buvo panaudota pagal suteiktos paskolos paskirtį: dalis pinigų (482 126,30 Lt) buvo panaudota atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už statybos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose, o kita suma – atsiskaityti su L. J. už įsigytÄ Å¾emės sklypo Avižieniuose dalį. Teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikusi įrodymų tyrimÄ , su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ dalies sutinka.Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gegužės 4 d. sudarė 1 000 000 Lt vertės kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, kurios paskirtis – apyvartinės lėšos (statybos darbams bei daliniam atsiskaitymui už žemės sklypÄ ). 2012 m. liepos 11 d. susitarimu Nr. 12/07/11-1 dėl kredito linijos sutarties pakeitimo 1 000 000 Lt dydžio kredito linijos limitas padidintas iki 1 670 000 Lt. 2012 m. gruodžio 18 d. susitarimu Nr. 12/12/18-01 dėl kredito linijos sutarties pakeitimo kredito linijos limitas padidintas iki 2 000 000 Lt. IÅ¡ itin lakoniÅ¡ko pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad O.

J. kaltę pagal BK 206 straipsnio 1 dalį teismas grindė specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/65 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos, specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/59 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos, liudytojų D. P. ir specialistės V. S. parodymais. 2014 m. liepos 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/65 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos nurodyta, kad 482 126,30 Lt sumÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, suteikdama paskolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jÄ iÅ¡mokėdama laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. liepos 18 d., panaudojo ne pagal paskirtį, nurodytÄ 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartyje Nr. 12-00001 LTL. 2016 m. rugsėjo 30 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/62 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos nurodyta, kad 482 126,30 Lt dydžio paskolos gavimas yra detaliai pagrįstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenimis.

Liudytoja D. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 482 126,30 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å iÄ paskolos sutartį ji atidavė J. J. kartu su kitais įmonės dokumentais. Liudytoja nepamena, kokiu pagrindu buvo suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau be pagrindo Å¡ios operacijos negalėjo bÅ«ti įvestos. Duomenys apie paskolas programoje galėjo atsirasti tik pateikus pirminį dokumentÄ .

Apiforminti darbų apmokėjimÄ kaip avansinį mokėjimÄ bÅ«tų galima, jei dokumentuose bÅ«tų paraÅ¡yta ir pateikta sutartis, kad tai avansinis mokėjimas už kokius nors planuojamus atlikti darbus (t. 10, b. l. 151–152, t. 13, b. l. 139). UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusi specialistė V. S. paaiÅ¡kino, kad pagal jungtinės finansinės veiklos tyrimui pateiktÄ apskaitos registrÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje už 2012 m. buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. liepos 18 d. buvo suteikta paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir užregistruota apskaitos registre „kasos knyga“. 2012 m. gegužės 7 d. užregistruota suteikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola, kurios suma – 73 909,50 Lt, 2012 m. birželio 13 d.

– 117 799 Lt, o 2012 m. liepos 18 d. – 290 418 Lt. Specialistė padarė iÅ¡vadÄ , kad tai buvo paskola, nes apskaitos registre „kasos knyga“ užregistruota Å«kinė operacija nurodant „buhalterinė sÄ skaita 2441“. Pagal pateiktÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų planÄ â€žbuhalterinė sÄ skaita 2441“ yra paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apskaitos registre buvo užregistruotas paskolos iÅ¡mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 13, b. l. 138–139).

Taigi, iÅ¡ aptartų specialisto iÅ¡vadų ir parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 482 126,30 Lt sumÄ , kuri pagal buhalterinės apskaitos dokumentus buvo įforminta kaip paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vien tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos buvo panaudotos ne pagal kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos paskirtį.Nuteistoji O. J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad 482 126,30 Lt suma, gauta pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, buvo panaudota pagal paskirtį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo ne paskolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, o avansinius mokėjimus, kurie buvo skirti gyvenamiesiems namams statyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose. Nuteistasis J. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad visa aptariama pinigų suma buvo panaudota statyboms UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose sklypuose. Kita dalis sklypų Avižieniuose priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl pastaroji sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo avansinius mokėjimus statyboms UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose sklypuose.

Apeliacinės instancijos teisme J. J. papildomai paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo generalinė statybų Avižieniuose rangovė ir pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad bÅ«tų gauta geresnė sutarties kaina nei sutartį sudarant dviem skirtingoms įmonėms. 482 126,30 Lt suma buvo panaudota statyboms UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose.Be pirmiau aptartų parodymų, faktÄ , kad 482 126,30 Lt suma buvo panaudota pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL nurodytÄ paskolos paskirtį, t. y. statyboms UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose, patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. atliktų darbų aktai, pasiraÅ¡yti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2015 m. lapkričio 18 d. atliktų darbų aktas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 18 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 2015/11-01, 2018 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktas (raudoname segtuve esantys bylos priedai). Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. liepos 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėjo 482 126,30 Lt sumÄ . Vadovaujantis pirmiau 24 punkte minėtais ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. birželio mėn. (įskaitytinai) atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7, esančiuose Avižieniuose, už iÅ¡ viso 621 652,36 Lt sumÄ , kuriÄ sudaro 2011 m. gruodžio mėn. atlikti darbai už 89 389,73 Lt (atliktų darbų aktas už 2011 m. gruodžio mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. sausio mėn. atlikti darbai už 85 628,30 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. sausio mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. vasario mėn. atlikti darbai už 65 520,52 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. vasario mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. kovo mėn. atlikti darbai už 100 456,75 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. kovo mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. balandžio mėn. atlikti darbai už 139 818,99 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. balandžio mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. gegužės mėn. atlikti darbai už 92 650,89 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. gegužės mėn., esantis raudoname segtuve), 2012 m. birželio mėn. atlikti darbai už 48 187,19 Lt (atliktų darbų aktas už 2012 m. birželio mėn., esantis raudoname segtuve).

Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad 482 126,30 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡mokėta bÅ«tent už statybos darbus, atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7, esančiuose Avižieniuose. Kitokios iÅ¡vados apeliacinės instancijos teismui neleidžia daryti ir byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., pagal kurį beveik visa pinigų, gautų 2012 m. gegužės 7 d., 2012 m. birželio 13 d. ir 2012 m. liepos 18 d., suma iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Å iuo atveju svarbu ir tai, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tÄ pačiÄ , t. y. lėšų gavimo, dienÄ . Be to, iÅ¡ 2015 m. lapkričio 18 d. atliktų darbų akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė visus rangovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sklypuose Nr. 6 ir Nr. 7, esančiuose Avižieniuose, atliktus darbus ir pretenzijų viena kitai neturi. 2018 m. lapkričio 18 d. skolų suderinimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 18 d. skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 409,54 Eur, t. y. 139 526,06 Lt (621 652,36 Lt – 482 126,30 Lt).Taigi atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, nėra jokio pagrindo abejoti, kad aptariamų lėšų iÅ¡mokėjimas yra susijęs su nekilnojamojo turto statybomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose žemės sklypuose Avižieniuose, t. y. jis savo turiniu atitiko paskolos panaudojimo paskirtį, nurodytÄ kredito linijos sutartyje Nr. 12-00001 LTL.Kita vertus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad dalis lėšų, gautų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 Lt, buvo panaudota atsiskaityti su L.

J. už įsigytÄ Å¾emės sklypo Avižieniuose dalį. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavo tiek O. J., tiek J. J. parodymus, kad minėta suma nebuvo paskola, suteikta O. J., o pinigai, kuriais atsiskaityta su L. J. už įsigytÄ Å¾emės sklypo dalį Avižieniuose, ir pagrįstai juos vertino kritiÅ¡kai. Tokias teismo iÅ¡vadas pagrindžia ne tik jau pirmiau aptarta 2014 m. liepos 17 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/65, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ vykdžiusios buhalterės D.

P. parodymai. D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinusi O. J. 529 000 Lt. D. P. užpildė kasos iÅ¡laidų orderį, patvirtinantį Å¡ių pinigų iÅ¡mokėjimÄ (t. 10, b. l. 151–152). Apklausiama pirmosios instancijos teisme liudytoja Å¡iuos savo parodymus patvirtino. Nors apeliantė teigia, kad Å¡iuos pinigus ji panaudojo pagal paskirtį, t. y. atsiskaitė su L. J. už dalį žemės sklypo Avižieniuose, tačiau Å¡is aspektas jau buvo įvertintas Å¡io nuosprendžio 18 punkte.

Duomenų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, nėra, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimÄ O. J. pagrįstai kvalifikavo pagal BK 206 straipsnio 1 dalį.Dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymoKaltinimai O. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡ esmės buvo grindžiami tuo, kad ji neįtraukė į apskaitÄ 320 850 Lt, paimtų grynaisiais pinigais iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos, perdavimo J.

J. ir nepagrindė šių pinigų panaudojimo.BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, netinkamas vykdymas. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, kuriais reglamentuojama buhalterinė apskaita. Taigi BK 222 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama vadovaujantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais.

Buhalterinės apskaitos sÄ vokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio reikalavimus už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados analizės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kuriose nurodyta:

„1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ â€œ; „2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos ir priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumÄ , ir neiÅ¡saugojo iÅ¡ viso: 10 vnt. laikotarpio nuo 2012 m. gegužės 7 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė grynųjų pinigų įmokėjimÄ Ä¯ kasÄ â€“ iÅ¡ viso 1 438 533 Lt; 37 vnt. laikotarpio nuo 2012 m. sausio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. apskaitos dokumentų, kuriais pagrindė pinigų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ kasos – iÅ¡ viso 1 462 841,48 Lt.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimais“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, t. y.

į apskaitÄ neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais laikotarpio nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 21 d. grynųjų pinigų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. gruodžio 6 d. paskolos sutartį Nr. 10-00073 LTL, išėmimo (2010 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. gruodžio 21 d. išėmė O. J.), jų perdavimo piliečiui J. J. ir grynųjų pinigų panaudojimo – iÅ¡ viso 219 410 Lt;

į apskaitÄ neįtraukė bei nepagrindė apskaitos dokumentais 2013 m. sausio 2 d. grynųjų pinigų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) LTL, gautų pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito linijos sutartį Nr. 12-00001 LTL, panaudojimo – iÅ¡ viso 101 440 Lt (2013 m. sausio 2 d. išėmė O. J.). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamÄ ir tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. sausio 31 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto iÅ¡vados teisingumu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad nusikalstama veika, įtvirtinta BK 222 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamu atveju buvo padaryta.O. J. apeliaciniame skunde ir jos sutuoktinis, faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. J. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡kėlė abejonę, kad už netinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ turi atsakyti buhalterė, nes pareiga tvarkyti buhalterinę apskaitÄ buvo pavesta bÅ«tent jai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus matyti, kad faktinis įmonės vadovas apie tai, kad įmonės buhalterei pateikiami ne visi buhalteriniai dokumentai, reikalingi apskaitai tvarkyti, negalėjo nežinoti, todėl tai supratęs turėjo imtis priemonių šį buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimÄ iÅ¡taisyti. Kadangi byloje nėra duomenų, kad tokių priemonių buvo imtasi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie duomenys į buhalterinę apskaitÄ nebuvo įtraukti tyčia.Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 206 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektoApeliantė nurodo, kad jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo paskirta fiktyviai, realiai įmonei niekada nevadovavo, faktinis įmonės vadovas buvo ir įmonei vadovavo jos (O.

J.) sutuoktinis J. J., kurio iniciatyva ji formaliai buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimÄ , sutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių. Todėl Å¡i nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Skundžiamame nuosprendyje apeliantę kaltinančiais įrodymais pripažinti ne tik jos pačios parodymai, bet ir kito nuteistojo J.

J., liudytojų D. P. ir L. J. parodymai bei specialisto iÅ¡vada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nė vienas iÅ¡ Å¡ių įrodymų nepatvirtina fakto, kad O. J., veikdama kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, iÅ¡Å¡vaistė jos žinioje buvusius įmonės pinigus, apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė įmonės apskaitÄ ir panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos dalį 465 796,14 Lt sumai ne pagal paskirtį.Nuteistoji O.

J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad 2010 m. pabaigoje sutuoktinis J. J. jos paprašė laikinai pabÅ«ti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ faktiÅ¡kai vykdė J. J., bet ji visada buvo Å¡alia ir dėl kiekvienos operacijos klausdavo, nors pati jokių klausimų dėl „(duomenys neskelbtini)“ nespręsdavo. Per tÄ laikÄ , kol buvo direktore, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus tvarkė D. P.. Sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė ji (O.

J.), nors Å¡iÄ Ä¯monę surado J. J.. Dokumentus buhalterei teikdavo vyras, ji su buhaltere tiesiogiai nebendravo (t. 13, b. l. 134). Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo tik formaliai, įmonei vadovavo ir visus sprendimus priimdavo jos sutuoktinis J. J.. Nuteistasis J. J. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad vadovavo įmonėms: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Visas šias bendroves nupirko, siekdamas vykdyti tris verslo projektus. Jų vadovais paprašė laikinai pabūti savo draugų, jų draugų, artimų žmonių, sesers. Tuo metu jis dar dirbo kredito unijoje, tačiau jau buvo nusprendęs iš ten išeiti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas buvo jis (t. 13, b. l. 131, 134). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis patvirtino, kad faktinis visų įmonių, kurios minimos šioje baudžiamojoje byloje, įskaitant UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas buvo jis.

Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ vadove laikinai paprašė pabÅ«ti žmonÄ , tačiau įmonės veiklÄ kontroliavo bÅ«tent jis.Liudytoja D. P. parodė, kad 2011 m. liepos 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å iÄ sutartį parengė ir pasirašė ji ir du jos egzempliorius padavė J. J., kuris vėliau vienÄ egzempliorių grÄ Å¾ino pasiraÅ¡ytÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės O. J. vardu.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ tvarkė pagal J. J. pateikiamus dokumentus, kuriuos J. J. jai atsiųsdavo elektroniniu paÅ¡tu arba atveždavo. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji yra atidavusi J. J.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore O. J. jai teko bendrauti tik tada, kai pastaroji pasirašė pirminiuose apskaitos dokumentuose. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už teikiamas paslaugas buvo atsiskaitoma įvairiai, mokėjimo nurodymu arba grynaisiais pinigais. Atsiskaitant grynaisiais pinigais, pinigus mokėdavo J.

J. (t. 13, b. l. 70–71). Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja D. P. patvirtino, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo bendravo tik su J. J., O. J. matė vienÄ ar du kartus. J. J. prisistatydavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo. Faktas, kad O. J. nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neginčijamas, jį patvirtina viešųjų registrų duomenys. Nuteistoji O. J. pripažįsta, kad jos sutuoktinio J.

J. pasiÅ«lymu tapo formalia įmonės direktore, tačiau realiai direktoriaus funkcijų nevykdė. Kitas nuteistasis Å¡ioje byloje J. J. kategoriÅ¡kai tvirtino, kad tik jis kontroliavo įmonės veiklÄ , sutuoktinė O. J. buvo tik formali įmonės direktorė ir jokių sprendimų dėl įmonės nepriiminėjo. Liudytoja D. P., kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , taip pat nenurodė konkrečių, realiai atliekamų O. J., kaip įmonės direktorės, darbinių funkcijų.

PrieÅ¡ingai, patvirtino, kad visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti, gaudavo iÅ¡ J. J., juos taip pat perduodavo J. J., visais iÅ¡kylančiais klausimais bendravo su J. J., pastarasis taip pat atsiskaitydavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , kad O. J. buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore tik formaliai, faktiÅ¡kai ji Å¡iai pareigybei priskirtų funkcijų nevykdė, realiai įmonei vadovavo J.

J., kurio nurodymu O. J. ir pasiraÅ¡ydavo jai pateiktus dokumentus bei paimdavo grynuosius pinigus iÅ¡ įmonės sÄ skaitų, kuriuos perduodavo J. J..Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad bÅ«tent O. J. buvo faktinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neįrodo ir kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. liudytojos L. J. parodymai ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie O. J. turimÄ aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , galintį turėti įtakos įmonės valdymui.

Pažymėtina, kad liudytoja L. J., apklausiama pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ tikrųjų parodė, kad jai priklausantį sklypÄ Avižieniuose pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai J. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai O. J.. Tačiau Å¡i aplinkybė, kad O. J. atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto įgijimo sandorio metu ir pasirašė reikalingus dokumentus, neginčijamai patvirtina tik faktÄ , kad ji buvo paskirta įmonės vadove, tačiau ne tai, kad realiai valdė įmonę ir priiminėjo su įmonės veikla susijusius sprendimus.

Taip pat pažymėtina, kad asmens turimas iÅ¡silavinimas neturi jokios įtakos jo galimybei vadovauti įmonei.Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra neginčytinai ir nustatyta tvarka įrodyti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001, ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nuteistosios O. J. apeliacinis skundas tenkinamas ir ji iÅ¡teisinama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 206 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Dėl proceso iÅ¡laidųSkundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ O.

J. ir J. J., vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, buvo priteista po 130,83 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei (liudytojų turėtos kelionės iÅ¡laidos). IÅ¡teisinus O. J. visos proceso iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kito nuteistojo J. J.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl O. J. pripažinimo kalta padarius nusikaltimus numatytus BK 184 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje panaikinti ir priimti jos atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.O.

J. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant Å¡ias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).Panaikinti nuosprendžio dalį dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistųjų J. J. ir O. J. po 130,83 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei ir priteisti valstybei iÅ¡ nuteistojo J. J. 261,67 Eur proceso iÅ¡laidų. Dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – raudonos spalvos segtuvÄ , su jame esančiais: kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tu Nr. 12/09-T-01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų - iÅ¡laidų paskaičiavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ais, 2015 m. balandžio 22 d. paskolos sutartimi ir 2015 m. balandžio 22 d. kasos iÅ¡laidų orderiu, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 9 d. raÅ¡tu Nr. 12/09-T-02, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų - iÅ¡laidų paskaičiavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ais, 2014 m. liepos 4 d. paskolos sutartimi ir 2014 m. liepos 4 d. kasos iÅ¡laidų orderiu, kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 10 d. raÅ¡tu Nr. 03/10-T-01, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų - iÅ¡laidų paskaičiavimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ais, 2016 m. kovo 11 d. paskolos sutartimi ir 2016 m. kovo 11 d. kasos iÅ¡laidų orderiu, atliktų žemės darbų ir statybos darbų suvestine, atliktų žemės darbų ir statybos darbų aktais bei sÄ skaitomis-faktÅ«romis ir apmokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais (sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ais, patvirtinančiais pajamų iÅ¡ vykdytos veiklos gavimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pastatų turto vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiraÅ¡ytu darbų priėmimo - perdavimo aktu, sÄ skaita-faktÅ«ra, skolų suderinimo aktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta skolos padengimo sutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo planu, ir pilkos spalvos segtuvÄ , su jame esančiais:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų finansine ataskaita ir aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų finansine ataskaita ir aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitų kredito unijoje „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡ais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų finansine ataskaita ir aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu, – palikti prie baudžiamosios bylos.

Teisėjai                                                                              Valdimaras Bavėjanas                                                                                                           Laima Garnelienė                                                                                                                                                                                                                       Daiva Pranytė-Zalieckienė