31df04df-5b0f-4d7d-a310-0ab3e6ecb985 · Klaipėdos apylinkės teismas

N U T A R T I SCivilinė byla Nr. e2-98-904/2017Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00846-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1. KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 25 d.Gargždai Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. Z., jos atstovui advokatui Ž. B., atsakovams I. K. ir M. K., jų atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. Z. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams I. K. ir M. K. dėl skolos ir procesinių palÅ«kanų priteisimo, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu pareiÅ¡kė reikalavimus:

1) solidariai iÅ¡ abiejų bendraatsakovių priteisti ieÅ¡kovei 225879,98 Eur skolÄ ;

2) solidariai iš abiejų bendraatsakovių priteisti ieškovei 5 proc. dydžio įstatymines procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) solidariai iÅ¡ abiejų bendraatsakovių priteisti ieÅ¡kovei visas byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieÅ¡kovė laikotarpyje nuo 2014-03-31 iki 2014-04-22 atsakovei suteikė 22879,98 Eur paskolÄ , paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kadangi dėl paskolos buvo sutarta žodžiu, paskolinti pinigai buvo pervesti į atsakovės asmeninę sÄ skaitÄ . Nurodė, kad atsakovė skolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti 2016 metų vasario mėnesį, po to kai Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra perves atsakovei finansinę paramÄ už vykdytÄ projektÄ .

Atsakovė paskolintų pinigų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino iki Å¡iol. 2016-04-19 kreditorės reikalavimo įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotas atsakovės turtas (turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas 2016017837).Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteiti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nėra skolinga, nes nurodytos sumos ieÅ¡kovės buvo pervedamos į atsakovės sÄ skaitÄ ne kaip paskolos suteikimas, o kaip paskolos grÄ Å¾inimas. 2012 metais ji, su ieÅ¡kovės pagalba pradėjo rengti projektÄ â€žSodybos pastatų pritaikymas kaimo turizmo veiklai“.

Nurodė, kad veiklai reikalingų lėšų neturėjo, todėl dėl finansinės pagalbos kreipėsi į savo sesers sutuoktinį, todėl 2012-12-31 tarp atsakovės ir P. H. (sesers sutuoktinis) buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ sesers sutuoktinis jai paskolino 115848,00 Eur (400000,00 Lt), kuriÄ ji įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2020-01-01. Nurodė, kad ieÅ¡kovė žinodama, kad ji disponuoja didelėmis pinigų sumomis, 2013 metų vasarÄ paprašė trumpam laikui paskolinti 23169,60 Eur (80000,00 Lt), kurios ieÅ¡kovė norėjo investuoti į veiklÄ , iÅ¡ kuriuos per trumpÄ laikÄ galima gauti pelnÄ .

Pinigus ieÅ¡kovei paskolino, sudarė paskolos sutartį. IeÅ¡kovė po nuolatinių raginimų paskolintas lėšas grÄ Å¾ino, paskolos sutartis buvo grÄ Å¾inta ieÅ¡kovei, nes įsipareigojimai buvo įvykdyti. Santykiai tarp Å¡alių paÅ¡lijo 2015 metų pavasarį, kai atsakovei tapo žinoma, kad ieÅ¡kovės teikiama pagalba rengiant projektÄ yra nekokybiÅ¡ka, atsakovei atsisakius ieÅ¡kovės pagalbos, pastaroji ėmė reikalauti atlygio už suteiktÄ pagalbÄ . Pažymėjo, kad tarp Å¡alių ginčo, kad atsakovė lėšas gavo nėra, tačiau jos nebuvo sutiektos kaip paskola, nes atsakovė ne tik neįsipareigojo, bet ir neturėjo pareigos jų ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti, kadangi Å¡ios lėšos gautos kaip paskolos grÄ Å¾inimas, todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių sÄ lygų.Teismo posėdyje ieÅ¡kovė R.

Z. prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovės ir jos sutuoktiniai yra pažįstami apie dvideÅ¡imt metų. Nurodė, kad santykiai tarp Å¡alių pablogėjo 2014 metais, baigus vykdyti pradėtÄ projektÄ . Apie atsakovės sesers sutuoktinį ir atsakovei jo suteiktÄ paskolÄ sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. Atsakovei teikė pagalbÄ vykdant projektÄ â€“ statant kaimo turizmo sodybÄ , sodybos savininkė – atsakovė. Nurodė, kad ji buvo įgaliota atsakovės ir jos sutuoktinio, prižiÅ«rėjo statybos darbus, tvarkė dokumentacijÄ â€“vykdė projektÄ pagal verslo planÄ .

Nurodė, kad 2013 metais atsakovės sutuoktinis – M. K. jos paprašė paskolinti pinigų – 1158,48 Eur (4000,00 Lt) (asmeniniai pinigai), užbaigti statybos darbų etapui, 2014 metų kovo mėnesį dar paprašė paskolinti pinigų – 21721,50 Eur (75000,00 Lt), pinigus (viso 50683,50 Eur (175000,00 Lt)) ji pasiskolino iÅ¡ draugų įmonės UAB „Investicijos ir kapitalas“, juos grÄ Å¾ino iÅ¡ asmeninių lėšų. Nurodė, kad atsakovų projektui iÅ¡ viso paskolino 49235,40 Eur (170000,00 Lt), tačiau turi įrodymus tik dėl 21721,50 Eur (75000,00 Lt), visi pinigai buvo skirti atsiskaityti su rangovais.

Atsakovė paskolintų pinigų negrÄ Å¾ino. Paskolos su atsakovais sutarties nesudarė, nes santykiai buvo draugiÅ¡ki. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas Ž. B. nurodė, kad byloje įrodyta, kad pinigai iÅ¡ ieÅ¡kovės perėjo atsakovams, su tuo ir sutinka atsakovai. Pažymėjo, kad apie prieÅ¡ingÄ pinigų srautÄ Ä¯rodymų nėra, tai tėra deklaratyvÅ«s atsakovų teiginiai. Teismo posėdžio metu atsakovė I. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kiniu, paaiÅ¡kino, kad jie skolino pinigus ieÅ¡kovei.

PaaiÅ¡kino, kad verslu iÅ¡ pradžių rÅ«pinosi sutuoktinis – atsakovas, vėliau prisijungė ieÅ¡kovė. Sutuoktiniui iÅ¡vykus, visais statybos reikalais rÅ«pinosi ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė kreipėsi į jos sutuoktinį, jog Å¡is paskolintų pinigų. Pinigų skolinimo klausimais ieÅ¡kovė viskÄ derino su atsakovu. Teismo posėdžio metu atsakovas M. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovės sutuoktiniu pažįstami, nes kartu dirbo. Vykstant sodybos statyboms gavo pasiÅ«lymÄ iÅ¡vykti dirbti į užsienį.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė pasisiÅ«lė padėti, nes žinojo kaip bendrauti, kaip vystyti statybas. Pasitikėjo ieÅ¡kove, todėl iÅ¡vyko į užsienį, su ieÅ¡kove bendravo internetu. Pažymėjo, kad iÅ¡ pradžių visi reikalai klostėsi sklandžiai. IeÅ¡kovė turėjo teikti popierius, atsiskaityti už kiekvienÄ Ä¯gyvendintÄ etapÄ agentÅ«rai. Pažymėjo, kad ruoÅ¡dami sodybos statybos projektÄ Å¾inojo, kad sesers sutuoktinis P. H. jiems paskolins trÅ«kstamas lėšas. Nurodė, kad jam bÅ«nant užsienyje paskambino ieÅ¡kovė ir paprašė paskolinti pinigų, pasitarę su sutuoktine, nutarė paskolinti.

IeÅ¡kovė minėjo, kad pinigai reikalingi verslui vystyti, ja pasitikėjo. PaskolÄ ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino, nes jie pradėjo jÄ raginti, kadangi reikėjo atsiskaityti su rangovais. Santykiai su ieÅ¡kove paÅ¡lijo, kai pradėjo strigti paskutinis projekto etapas ir ieÅ¡kovė paprašė sumokėti jai už jos atliktÄ darbÄ . Pažymėjo, kad buvo sutarę, jog ieÅ¡kovei už darbÄ sumokės nuo 14481,00 Eur iki 20273,40 Eur (50000,00 iki 70000,00 Lt), tačiau ieÅ¡kovei nieko nemokėjo, nes jos darbe buvo daug broko.

Atsakovų atstovė advokato padėjėja Jelena Jermolajeva posėdžio metu nurodė, kad atsakovų Å¡eima piniginių lėšų buvo pasiskolinę iÅ¡ giminaičių Vokietijoje, todėl galėjo ieÅ¡kovei paskolinti pinigų, t.y. atsakovams nebuvo poreikio skolintis iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip teigė ieÅ¡kovė. Paskolos sutartis, ieÅ¡kovei grÄ Å¾inus pinigus, buvo atiduota ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė neįrodė, kad tarp Å¡alių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ar esant nepagrįstam atsakovų praturtėjimui.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. IÅ¡ vietinių mokėjimų nurodymų Nr. 254, Nr. 255, Nr.115, nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2004-03-31 atsakovei pervedė 579,24 Eur (2000,00 Lt), mokėjimo paskirtis – papildymas, 2014-03-31 – 579,24 Eur (2000,00 Lt), mokėjimo paskirtis – papildymas, ir 2014-04-22 pervedė 21721,50 Eur (75000,00 Lt), mokėjimo paskirtis – paskola.

IÅ¡ 2012-12-31 paskolinės sutarties sudarytos tarp atsakovės I. K. (paskolos gavėja) ir P. H. (paskolos davėjas) nustatyta, kad paskolos gavėjas iÅ¡ paskolos davėjo gavo 115848,00 Eur (400000,00 Lt) paskolÄ , kuri suteikta iki 2019-12-31, be palÅ«kanų, paskola skirta projektui „Sodybos pastatų pritaikymas kaimo turizmo veiklai“, paskolos terminas iki 2020-01-01. IÅ¡ pateikto paskolos paėmimo grafiko matyti, kad paskola paimta laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-05-23, viso 116064,35 Eur (400747,00 Lt).IÅ¡ 2012-01-13 įgaliojimo nustatyta, kad atsakovė kaip žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkė įgaliojo ieÅ¡kovę atstovauti jos interesus ir atlikti įgaliojime numatytus veiksmus, įgaliojimo trukmė – penkeri metai.

Iš 2012-02-01 įgaliojimo nustatyta, kad atsakovas kaip žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas įgaliojo ieškovę atstovauti jo interesus ir atlikti įgaliojime numatytus veiksmus, įgaliojimo trukmė – penkeri metai. Iš 2013-03-26 įgaliojimo nustatyta, kad atsakovai kaip žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai įgaliojo ieškovę atstovauti jų interesus ir atlikti įgaliojime numatytus veiksmus, įgaliojimo trukmė – dešimt metų.

IÅ¡ 2013-05-22 įgaliojimo nustatyta, kad atsakovė įgaliojo ieÅ¡kovę atstovauti jos interesus ir atlikti įgaliojime numatytus veiksmus, įgaliojimo trukmė – deÅ¡imt metų.IÅ¡ 2014-04-18 paskolos sutarties Nr. PS-14/04/18, sudarytos tarp paskolos davėjo UAB „Investicijos ir kapitalas“ ir paskolos gavėjo – ieÅ¡kovės nustatyta, kad paskolos davėjas paskolos gavėjui perduoda 49235,40 Eur (170000,00 Lt) paskolÄ , o paskolos gavėjas įsipareigoja paskolÄ grÄ Å¾inti iki 2014-09-18, mokėjimo nurodymu Nr. 654, UAB „Investicijos ir kapitalas“ 2014-04-18 pervedė 49235,40 Eur (170000,00 Lt) ieÅ¡kovei, mokėjimo paskirtis – iÅ¡mokama paskola pagal sutartį Nr. PS 14/04/18.Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Esant Å¡ioms sÄ lygoms, laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, taikytinos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos specialiosios taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos CK 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino.Lietuvos Respublikos CK 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų.

Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimÄ , tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymÄ iki jam bus iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymÄ (CK 6.65 straipsnio 3 dalis).Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra tokia, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-2006).

Lietuvos Respublikos CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama sÄ lygos, nurodytos Å¡io straipsnio dalyje.Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių kyla dėl to kas skolino pinigus, kas juos grÄ Å¾ino, t.y. ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovai negrÄ Å¾ino jiems paskolintų pinigų kaimo turizmo sodybos projektui pabaigti, tačiau atsakovai teigia, kad ieÅ¡kovė atlikdama mokėjimo nurodymus grÄ Å¾ino jiems iÅ¡ jų paskolintus pinigus verslui vykdyti.

Byloje ginčo dėl pačių atliktų mokėjimų, ir kad atsakovė gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės pinigus nekyla. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Esant Å¡ioms sÄ lygoms, laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Å iuo atveju, teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus įrodymus, iÅ¡klausęs posėdžių metu ginčo Å¡alis, negali konstatuoti tarp Å¡alių esant paskolos teisiniams santykiams, t.y. teismo vertinimu ieÅ¡kovė neįrodė, kad suteikė atsakovams paskolÄ â€“ byloje nėra įrodymų pagrindžiančių esminę paskolos sutarties sÄ lygÄ â€“ paskolos gavėjo įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai iÅ¡spręsti bylÄ ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ kyla iÅ¡ Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ , turi siekti nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ , iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-295-2006).

Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 straipsniai). Å aliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) bÅ«tų patikimi. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , labai svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovės dėstoma pozicija tiek atsakovų argumentai, yra prieÅ¡ingi.

IeÅ¡kovė teigia, kad pažystamų – atsakovų sodybos darbams pabaigti iÅ¡ draugų įmonės pasiskolino 49235,40 Eur (170000,00 Lt), kuriuos sumokėjo sodybos rangovams, tačiau į teismÄ kreipėsi dėl mažesnės (paskolintų) pinigų sumos priteisimo, neva kitos sumos dalies paskolinimo atsakovams negali įrodyti. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė yra verslus žmogus, užsiimantis įvairia Å«kine komercine veikla, vykdantis projektus, todėl jam keliami aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo, atidumo standartai.

Nesudaryti paskolos sutarties, kai skolinamos lėšos didelės, yra neatsargu ir nerÅ«pestinga, nes kaip jau minėta aukščiau, sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti raÅ¡ytinę forma sutartį, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. BÅ«tina pažymėti, kad atsakovai, kaip verslo projektÄ â€“ sodybÄ , kuriantys asmenys, taip pat nesilaikė visų atidumo ir rÅ«pestingumo standartų, t.y. atsakovas posėdžio metu teigė, kad ieÅ¡kove už jos atliktus darbus bus sumokėta nuo 14481,00 Eur iki 20273,40 Eur (nuo 50000,00 Lt iki 70000,00 Lt) atlyginimas, tačiau Å¡io susitarimo neįformino.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismui nėra galimybės nustatyti kokie teisiniai santykiai siejo Å¡alis: darbo santykiai ar paskoliniai santykiai. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovė posėdžio metu teigdama, kad atsakovai jokios paskolos iÅ¡ P. H. neėmė, ir kad sodybos projekto kÅ«rimo dokumentuose (verslo plane) Å¡ios paskolos nėra nurodyta, turėjo pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius šį jos teiginį. Svarbu pažymėti, ir tai, kad posėdžio metu atsakovai teigė, kad sodybos projekto dokumentų ieÅ¡kovė atsakovams negrÄ Å¾ino, todėl teismo vertinimu, ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus, jog su P. H. nebuvo sudarytÄ paskolos sutartis.

IeÅ¡kovės atstovo teiginys, kad tai atsakovai turėjo įrodyti, kad turėjo piniginių lėšų, kurias galimai galėjo paskolinti ieÅ¡kovei, klaidingas, kadangi atsakovai byloje pateikė įrodymus apie tai, kad paskolos sutartis su Vokietijoje gyvenančiu atsakovės sesers sutuoktiniu yra sudaryta, paskola yra paimta, paskolos sutartis galiojanti. Ir prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovės atstovas, ieÅ¡kovė manydama, kad iÅ¡ tiesų su P. H. nėra sudaryta jokia paskolos sutartis, nes galimai P. H. neturi finansinių galimybių suteikti tokio dydžio paskolÄ , privalėjo įrodyti šį teiginį.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog mokėjimų nurodymais pervesti pinigai į atsakovės sÄ skaitÄ buvo atsakovams suteikta paskola, o atsakovai suteiktÄ paskolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti, kadangi tokia pareiga jai kyla vadovaujantis bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kai kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams įrodyti (CPK 178, 185 straipsniai). AnalogiÅ¡kais pagrindais atmestinas ieÅ¡kovės atstovo advokato Ž.

B. teismo posėdžio metu žodžiu iÅ¡sakytas alternatyvus reikalavimas, atmetus ieÅ¡kinį dėl paskolos priteisimo, priteisti ieÅ¡kovei praÅ¡omÄ sumÄ , nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo pagrindu. Å iuo atveju, kaip jau buvo minėta aukščiau, ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovų pozicijos, jog mokėjimo pavedimais ieÅ¡kovės pervestos sumos buvo paskolos grÄ Å¾inimas atsakovams. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinį atmetus yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ byloje patiekto 2017-06-22 praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nustatyta, kad atsakovai patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir pateikė patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsakovams suteiktÄ teisinę pagalbÄ (CPK 93, 98 straipsniai).Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–260 268–270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės R.

Z. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovams I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis Å¡imtus Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016-04-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (turto areÅ¡to akto identifikavimo kodas 2016017837). Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                  Mantas Ūsas