2020-07-29 Nr. AB-14115-3-61-3-02358-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1027-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02358-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 38 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. liepos 13 d. netinkamomis sąlygomis. Kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažas (turėjo nuolat sėdėti arba gulėti, dėl to skaudėdavo nugarą). Kamerų radiatoriai buvo maži ir surūdiję. Tokie pat buvo ir krano čiaupai. Lukiškių nebuvo atskiros patalpos rūbų džiovinimui, todėl pareiškėjas neturėjo sąlygų tinkamai išsiskalbti ir džiovinti rūbus. Išskalbus rūbus kameroje padidėdavo drėgmė. Kai kuriose kamerose nebuvo arba neveikė aliarminio iškvietimo mygtukas. Lukiškių TI-K nebuvo įrengtos ventiliacijos, kamerą teko vėdinti per langą, tačiau visiškai atidaryti langą trukdė grotos, todėl vėdinimas per langus nebuvo pakankamas. Nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetas), nes jis nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas 1 m aukščio sienele ir užuolaida. Pareiškėjas, naudodamasis tualetu (taip pat parsirengdamas apatinius) buvo matomas kito kameroje esančio suimtojo, Lukiškių TI-K pareigūnų ir kitų asmenų. Pareiškimo teigimu, jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasines ir emocines kančias, žeminančias orumą sąlygas, diskomfortą, nepatogumus, nemažą kentėjimo laipsnį, kuris yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė duomenis, kokiose, kokio dydžio kamerose ir su kiek asmenų pareiškėjas buvo laikomas. Pabrėžė, kad sanitarinio mazgo plotas buvo apie 0,56 kv. m. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerose tualetas nuo likusio ploto buvo atskirtas pertvara, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Sanitariniame mazge taip pat buvo įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai buvo pritaikyti vėdinimui, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitiko higienos normų reikalavimus. Langų vidinės metalinės grotos apsaugojo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštaravo teisės aktams ir nepažeidė kamerose laikomų asmenų teisių. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengti aliarminio signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai gadino šiuos įrenginius. Kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. liepos 13 d. buvo kalinamas tinkamo ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto ir ne mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto, atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą.

7. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 40 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašą suimtasis ar nuteistasis, asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis apmokėti už suteiktą skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, džemperį ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis nustatyta, kad Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai ir viršutiniai drabužiai skalbiami centralizuotai. Lukiškių TI-K išduota patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atstovas tinkamai vykdė teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietose veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės džiovinti drabužius yra nepagrįsti.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tokiu sanitariniu mazgu (tualetu). Dėl to, kad sanitarinis mazgas (tualetas) nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas taip pat konstatavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.5 punkto ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų pažeidimus.

9. Teismas, įvertinęs nustatytus duomenis (aplinkybes) (Nacionalinio visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC) reguliariai atlikdavo operatyviąsias patikras Lukiškių TI-K, kurių metu buvo tikrinamos gyvenamosios sąlygos; NVSC patikrinimų metu nustatyti pažeidimai buvo fiksuojami ir nedelsiant šalinami; Lukiškių TI-K oro temperatūra atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus; Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema ir šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra), darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl kamerose buvusios drėgmės yra nepagrįsti.

10. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo neįrengimas kamerose sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar būtų patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nenurodė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo kalinimo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos (aliarminio iškvietimo) mygtuku, teismo vertinti kaip deklaratyvūs.

11. Teismas pažymėjo, kad vidinių grotų languose įrengimas neprieštaravo teisės aktams. Teismas taip pat nustatė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros buvo vėdinamos per langus. Visi langų rėmai lengvai buvo atidaromi, pritaikyti vėdinimui, tai atitiko Higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimus. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl ventiliacijos neįrengimo kamerose vertino kaip nepagrįstus.

12. Teismas, įvertinęs pareiškėjui padarytą pažeidimą (t. y. teisės į privatumą pažeidimą), jo trukmę (592 paros), konstatavo, kad pareiškėjui dėl padaryto pažeidimo yra pagrindas patirtą neturtinę žalą kompensuoti pinigais. Teismo vertinimu, pakankama suma kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju yra 1 000 Eur.

III. 13. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašo iš Lukiškių TI-K išreikalauti įrodymus (duomenis) apie kamerų, kuriose buvo kalinamas, būklę ir nuotraukas, žmonių skaičių kamerose, kamerų plotą.

14. Pareiškėjas nurodo, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo visų jo nurodytų aplinkybių apie netinkamas kalinimo sąlygos. Pareiškėjui teko kalėti per mažo ploto sąlygomis, nes išskaičiavus baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą kamerose būdavo apie 4–5 kv. m laisvo ploto, o kamerose dažniausiai buvo kalinami 2 asmenys, todėl vienam asmeniui tekdavo 2–2,5 kv. m ploto. Dėl per mažo suteikto ploto pareiškėjas patyrė diskomfortą (pvz., skaudėjo rankų, kojų sąnarius, nugarą), nes 23 val. turėjo praleisti kameroje (turėjo nuolat sėdėti arba gulėti, į sporto salę buvo galima nueiti vieną kartą per savaitę 45 min.).

Taip pat kamerose visi vandens kranai (čiaupai) buvo surūdiję (iš sienos buvo išvestas tiesiog surūdijęs vamzdis, prie jo pritaisytas „užsukimas“). Pareiškėjas pabrėžia, kad jis kiekvieną dieną mankštinosi ir prausėsi, visada išsiskalbdavo kojines, kelnaites, marškinėlius, tačiau kamerose nebuvo jų kur padžiauti, nes radiatoriai buvo maži ir surūdiję, dėl to pareiškėjas turėjo pasidaryti virves ir skalbinius džiauti ant jų. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad dėl padžiautų rūbų mažose kamerose padidėdavo drėgmė.

Lukiškių TI-K taip pat nebuvo įrengtos ventiliacijos, dėl to kameras tekdavo vėdinti atidarius langus, kurie dėl įrengtų grotų visiškai ir neatsidarydavo. Dėl gryno oro trūkumo kamerose buvo tvanku, jos smirdėjo, skaudėdavo galvą. Dėl kamerų vėdinimo žiemą atidarius langą būdavo nejauku ir šalta. Aplinkybė, kad nebuvo įrengtos ventiliacijos kamerose, papildomai pareiškėjui kėlė nepatogumus ir dėl to, nes jis yra rūkantis. Dėl neįrengtos ventiliacijos kamerose taip pat pasklisdavo smarvė naudojantis kamerose įrengtu tualetu.

Kai kuriose kamerose taip pat nebuvo arba neveikė aliarminio iškvietimo mygtukas, dėl to norint pasikviesti prižiūrėtoją tekdavo ilgai rankomis belsti į geležines duris. Tai sukeldavo fizinius nepatogumus. Pareiškėjas pažymi, kad 2016 m. lapkričio 29 d. buvo laikytas kameroje Nr. 358, kurioje nebuvo tinkamo sanitarinio mazgo (tualeto), o buvo tik skylė grindyse, užuolaidos buvo įrengtos tik 2016 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. vasario 13 d. buvo laikytas kameroje Nr. 357, kurioje taip pat nebuvo tualeto, o tik skylė grindyse.

Netinkamos kalinimo sąlygos darė žalą pareiškėjo sveikatai (sutriko valgymas, jautėsi prislėgtas ir pavargęs). Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam turėtų būti priteista jo prašoma suma patirtai neturtinei žalai atlyginti.

15. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerų sanitariniame mazge, kurio plotas apie 0,56 kv. m, buvo klozetas ir praustuvas. Dalyje Lukiškių TI-K kamerų sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose turėtų būti įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo langelių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negalėjo būti įrengti, kitaip priežiūros posto pareigūnai nebūtų galėję užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Atsakovo atstovo nuomone, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti visų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą jam atlyginti neturtinę žalą. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisimas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

17. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde. Pabrėžia, kad buvo pažeidžiamas jo privatumas naudojantis tualetu, nes sanitarinis mazgas (tualetas) kamerose buvo atskirtas tik 1 m aukščio pertvara ir užuolaidą, tačiau tai neužtikrino privatumo. Tai nesuderinama nei su Konvencijos 3 straipsniu, nei su Konstitucijos 21 straipsniu.

19. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašo iš atsakovo atstovo išreikalauti įrodymus (duomenis) apie kamerų, kuriose buvo kalinamas, būklę ir nuotraukas, žmonių skaičių kamerose, kamerų plotą. Dėl šio prašymo pirmiausia pažymėtina, kad byloje jau yra pateikti duomenys apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, t. y. nurodyti tiek kamerų numeriai, plotas ir jose kalėjusių asmenų skaičius. Šiuos duomenis Lukiškių TI-K pateikė atsiliepime į pareiškėjo skundą, jais nėra pagrindo abejoti. Pasisakant dėl pareiškėjo prašymo išreikalauti duomenis apie kamerų būklę ir nuotraukas, pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas tokio prašymo (t. y. prašymo išreikalauti duomenis apie kamerų būklę ir nuotraukas) nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui ir nepagrindžia, kodėl šių duomenų vertinimo būtinybė iškilo tik dabar. Pareiškėjas taip pat nenurodo priežasčių, kodėl minėti jo prašomi duomenys negalėjo būti ištirti dar pirmosios instancijos teisme. Be to, pareiškėjo prašymas išreikalauti duomenis apie kamerų būklę yra abstraktus, t. y. iš šio prašymo nėra aišku, būtent kokius duomenis pareiškėjas prašo išreikalauti. Pareiškėjas taip pat nedetalizuoja, ką konkrečiai turėtų įrodyti jo prašomos išreikalauti nuotraukos. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus duomenis netenkinamas.

V. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. liepos 13 d.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė apeliacinius skundus. Abi ginčo (proceso) šalys prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau pareiškėjas prašo jo skundą tenkinti visiškai, o atsakovo atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą ginčui aktualiu laikotarpiu naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės (t. y. buvo atskirtas ne aukštesne kaip 1,5 m pertvara ir nebent užuolaidomis) (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra). Toks sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas neužtikrina asmens, besinaudojančiu juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tiek pagal šio teismo praktika grindžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020). Tad pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai. Dėl pažeistos teisės į privatumą yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, bet dėl šio pažeidimo nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio ir Konstitucijos 21 straipsnio pažeidimus. Taip pat pažymėtina, kad teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad dėl to, jog sanitarinis mazgas (tualetas) nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, buvo pažeistas Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas ir HN 76:2010 21 punktas, kadangi minėti teisės aktai Lukiškių TI-K, kaip senai, nerekonstruotai (kapitaliai neremontuotai) laisvės atėmimo įstaigai, imperatyvaus reikalavimo atskirti sanitarinį mazgą (tualetą) nuo bendros kamerų erdvės nenustatė (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 2 p.). Be to, HN 76:2010 ginčui aktualiu laikotarpiu jau nebegaliojo. Taigi teismo sprendimo dalis dėl nustatytų šių teisės aktų pažeidimų yra nepagrįsta.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, plotą, jose kalėjusių asmenų skaičių ir sanitarinio mazgo užimamą plotą (kaip minėta, šių duomenų pagrįstumu nėra pagrindo nagrinėjamu atveju abejoti), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. kamerų ploto ir ne nemažiau kaip 3 kv. m kamerų ploto atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą (0,56 kv. m). Todėl nėra pagrindo konstatuoti nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (neteko galios 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punkto, pagal kurį pareiškėjui turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, pažeidimą, nei nėra prielaidų šiuo aspektu konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją, (pareiškimo Nr. 7334/13). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti dėl per mažo kamerų ploto patirti nepatogumai vertintini kaip nepagrįsti.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerose vandens kranai (čiaupai) (iš sienos buvo išvestas tiesiog surūdijęs vamzdis, prie jo pritaisytas „užsukimas“), radiatoriai buvo surūdiję yra abstraktaus pobūdžio, nedetalizuoti, dėl to tai nesudaro pakakamo pagrindo konstatuoti teisės aktų pažeidimus (pvz., HN 134:2015 12 p., pagal kurį laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pažeidimą).

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad kamerose buvo per didelė drėgmė, pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo per didelė drėgmė. Priešingai, byloje yra duomenys, kad NVSC patikrinus kai kurias kameras, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, HN 134:2015 16 punkto, kuris nustato drėgmės normas, pažeidimų nenustatyta (pvz., 2016 m. liepos 18 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-638 (16.17.7.10.12) (b. l. 47–48) ir 2017 m. lapkričio 27 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-1926 (16.6.8. 10.12) (b. l. 53–55), kuriuose nurodyti kameros Nr. 357 patikrinimo rezultatai; 2017 m. sausio 17 d. patikrinimo aktas Nr. PA.10-38 (16.16.8. 10.12) (b. l. 67–68), kuriame nurodyti kameros Nr. 303 patikrinimo rezultatai). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms institucijoms dėl per didelės drėgmės kamerose. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kamerose buvo per didelė drėgmė, vertintina kaip nepagrįsta.

28. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo argumentų (aplinkybių) (t. y., kad kamerose nebuvo įrengta vėdinimo sistema (ventiliacija); nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus; neveikė aliarminio iškvietimo sistema ir su šiomis aplinkybėmis pareiškėjo nurodytų patirtų susijusių nepatogumų) pažymi, kad, įvertinus bylos duomenis ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime išdėstė šios pareiškėjo skundo dalies nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų, kurie paneigtų šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija šiais aspektais pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų nebekartoja, pažymėdama, kad dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus, kurie jam galėjo padaryti neturtinę žalą.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Kitoks ABTĮ 134straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą.

30. Pareiškėjas aplinkybes, kad kamerose Nr. 357 ir Nr. 358 nebuvo tinkamo sanitarinio mazgo (tualeto), o buvo tik skylė grindyse, nurodė tik apeliaciniame skunde. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šios aplinkybės nagrinėjamos bylos apeliacinėje proceso stadijoje nevertintinos.

31. Visgi nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptarto nustatyto pažeidimo. Įvertinusi pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo pobūdį ir trukmę (pažeidimas truko 592 paras, tačiau iš šių 592 parų pareiškėjas 85 paras kameroje buvo kalinamas vienas, dėl to šiomis paromis ir pažeidimo pobūdis buvo lengvesnis, nes pareiškėjas galėjo būti matomas tik Lukiškių TI-K pareigūnų), atsižvelgusi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą iš esmės grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai nenustatė jo kitų nurodytų pažeidimų, bet nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kad teismas jam priteisė per mažą neturtinės žalos kompensaciją už teisės į privatumą pažeidimą, taip pat nenustačiusi, kad teisės į privatumą pažeidimas pareiškėjui būtų sukėlęs ilgalaikius neigiamus padarinius (pvz., sveikatos problemas), teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas priteisė pakankamą sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad buvo pažeistas Eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas ir HN 76:2010 21 punktas, tačiau šis trūkumas nėra pagrindas pripažinti teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius