2013-02-20 Nr. AB-88-3-61-3-01930-2010-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P602-13/2013 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01930-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba), 2 000 000 eurų (6 800 000 litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime prašė atmesti T. S. skundą kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu T. S. skundą atmetė.

Pareiškėja T. S., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti 2 000 000 eurų (6 800 000 litų) neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas Lietuvos valstybės atstovas Migracijos valdyba su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutiko.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė.

II. Pareiškėja T. S. 2012 m. rugpjūčio 2 d. (pagal gavimo datą) pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2222/2011 (b. l. 118).

Prašyme nurodė, jog procesą atnaujinti prašo atsižvelgdama į Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau – ir VFR) administracinio teismo 2012 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 5K 466/12 We byloje dėl VFR pilietybės teisės pripažinimo ir VFR paso gavimo, t. y. pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pažymėjo, jog VFR teismo sprendimą prideda prie savo prašymo. Prašyme taip pat pažymėjo, jog dėl faktinio įsipareigojimo vykdymo nutraukimo pagal 2009 m. kovo 18 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą ir 2009 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl O. L. veiksmų ji negali būti adresu (duomenys neskelbtini). Pridūrė, jog taipogi neturi pragyvenimo lėšų, todėl savo korespondencijos adresą nurodė: „T. S., iki pareikalavimo, Centrinis paštas, LT-01001 Vilnius“.

Pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškimą, kuriame, vadovaudamasi ABTĮ 52 straipsniu, teismui nurodė, jog pasikeitė skundo dalykas, būtent – ji prašo atlyginti 8 000 000 eurų (27 500 000 Lt) dydžio patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėja 2012 m. spalio 5 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymo atnaujinti procesą papildymą, kuriame pažymėjo, jog prideda savo prašymą pagrindžiančius dokumentus, kurių vertimą 2012 m. rugsėjo 28 d. užsakė VFR Veimaro teisme.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi (b. l. 129 – 132) nustatė pareiškėjai T. S. terminą (14 dienų nuo šios nutarties išsiuntimo dienos) trūkumams pašalinti – pateikti teismui į lietuvių kalbą išverstus dokumentus, kuriuos ji pridėjo prie prašymo atnaujinti procesą, nurodyti savo gyvenamąją vietą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi, 159 straipsniu, 158 straipsniu. Taip pat rėmėsi ABTĮ 9 straipsniu ir pažymėjo, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą ir prie jo patikslinimo pridedami dokumentai nėra surašyti lietuvių kalba bei pasiūlė pareiškėjai pateikti į lietuvių kalbą išverstus dokumentus, kuriais ji grindžia būtinybę atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas vadovavosi ir ABTĮ 157 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, jog ši teisės norma inter alia numato, jog pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą turi nurodyti savo gyvenamąją vietą (buveinę). Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, nors ir abstrakčiai paaiškinusi, kodėl nebegali gyventi savo ankstesnėje teismui nurodytoje gyvenamojoje vietoje, dabartinės savo gyvenamosios vietos nenurodė. Todėl pareiškėjai teismas pasiūlė patikslinti ir savo gyvenamąją vietą.

IV. Pareiškėja 2013 m. sausio 31 d. (pagal gavimo datą) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškimą, kuriame nurodė aplinkybes patvirtinančias, kad pareiškėja neturi gyvenamosios vietos.

Prie pareiškimo pareiškėja taip pat pridėjo 2013 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą prašymą, kuriuo prašo pakeisti 2009 m. kovo 18 d. sprendimo ir 2009 m. birželio 7 d. nutarties vykdymą.

Pareiškėja 2013 m. vasario 4 d. (pagal gavimo datą) pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą, kuriuo prašo imtis priemonių reikalavimui užtikrinti pagal ABTĮ 71 straipsnį bei laikinai sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą, būtent – 2007 m. birželio 23 d. nutarties, 2009 m. kovo 18 d. sprendimo ir 2009 m. birželio 17 d. nutarties galiojimą.

Prašyme taip pat nurodė, jog negali išversti iš VFR teismų gautų dokumentų, nes negavo teismo sutikimo minėtuosius dokumentus išversti Lietuvos Respublikos įstaigoms. Šiai aplinkybei pagrįsti prideda 2012 m. spalio 15 d. Veimaro teismo potvarkį 5 K 466/12We.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas atnaujinti procesą laikytinas nepaduotu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekė inicijuoti proceso atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių administracinėje byloje Nr. A502-2222/2011, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą neatitiko turinio ir formos reikalavimų, 2013 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė jai terminą prašymo trūkumams pašalinti (ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 4 dalis).

Būtent – pareiškėjai buvo nustatytas terminas pateikti į lietuvių kalbą išverstus dokumentus, kuriais ji grindė būtinybę atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei nurodyti teismui savo gyvenamąją vietą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja per nustatytąjį terminą pateikė 2013 m. sausio 31 d. pareiškimą ir 2013 m. vasario 4 d. prašymą, tačiau iš esmės nustatytųjų prašymo atnaujinti procesą trūkumų nepašalino – išverstų dokumentų į lietuvių kalbą, tokiu būdu išpildydama proceso kalbos imperatyvą (ABTĮ 9 straipsnio 1 dalis), nepateikė bei savo realios gyvenamosios vietos nenurodė (ABTĮ 157 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo, kaip ir bet kuris kitas šalies procesinis dokumentas, gali būti priimtas nagrinėti ir nagrinėjamas, jeigu šis dokumentas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus bei specialiuosius tokiems dokumentams keliamus turinio ir formos reikalavimus. Konkrečiu atveju, nors ABTĮ aiškiai ir neįtvirtino dviejų prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etapų, tačiau teismas patikrinęs, ar prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatė, jog jis minėtų reikalavimų neatitinka bei pasiūlė pareiškėjai pašalinti prašymo trūkumus. Pareiškėjai prašymo atnaujinti procesą trūkumų nepašalinus, nėra pagrindo jos prašymo nagrinėti, t. y. nagrinėti to, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto ABTĮ 156 straipsnyje, ir ar jis pagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais.

Pažymėtina, jog konkrečiu atveju termino pašalinti prašymo atnaujinti procesą trūkumus nustatymas yra pareiškėjai palanki aplinkybė, kadangi teismas, aiškiai nurodęs prašymo trūkumus, suteikė jai galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkirto kelią priimti pateiktą prašymą atnaujinti procesą. Tačiau pareiškėjai minėtųjų trūkumų nepašalinus nėra galimybės pradėti proceso atnaujinimo teisenos bei jos prašymas laikytinas nepaduotu, ir grąžintinas pareiškėjai.

Taip pat nurodytina, jog ši nutartis, kuria prašymas atnaujinti procesą laikomas nepaduotu, tuo pagrindu, jog pareiškėja nepašalino jai nurodytųjų trūkumų, neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis dėl proceso atnaujinimo, t. y. nesuvaržo jos teisės pasinaudoti šiuo ekstraordinariu procesiniu institutu, kurį reglamentuoja ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnis, paduodant teismui prašymą, atitinkantį prašymo atnaujinti procesą formai ir turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 157 str.).

Nutarus laikyti pareiškėjos pateiktą prašymą atnaujinti procesą nepaduotu bei grąžinti jį pareiškėjai, nėra pagrindo ir nagrinėti jame išreikšto prašymo pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal ABTĮ 71 straipsnį, nes sprendimai administracinėje byloje, kurioje ji siekė inicijuoti proceso atnaujinimą, šiuo metu įgiję res judicata galią, o laikant pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą nepaduotu, nebeegzistuoja jokios prielaidos užtikrinti reikalavimą, kuris sietinas su pareiškėjos teisių laikinąją apsauga teisme neišnagrinėtoje administracinėje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 157 straipsniu, 37 straipsnio 4 dalimi, 4 straipsnio 6 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos T. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-2222/2011 laikyti nepaduoti ir grąžinti jį pareiškėjai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius