31dada56-c7d4-4327-8f4e-ec61dc08ab2e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2447-281/2013Proceso Nr. 3-61-3-02491-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 38;

74. SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013-11-25Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Nijolės SuÅ¡inskienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Vidaus reikalų ministro atstovams ArÅ«nui Sodoniui ir Irinai Urbonei, atsakovės Valstybės kontrolės atstovams Elai KeruÅ¡auskienei, Rasai Kislovskienei ir Žydriui Knizleriui, trečiųjų suinteresuotų asmenų Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Sandrai Vrublevskienei, Turto valdymo ir Å«kio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovams Karoliui Klusevičiui ir Vytautui Markauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Vidaus reikalų ministro praÅ¡ymÄ atsakovei Valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Informatikos ir ryÅ¡ių departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Turto valdymo ir Å«kio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas Vidaus reikalų ministras 2012-09-27 padavė teismui skundÄ , kurį patikslino 2013-09-05, praÅ¡ydamas panaikinti valstybės kontrolieriaus pavaduotojos D. Bakutienės 2012-09-05 sprendimo Nr. SP-16 1 ir 2 p. tiek, kiek jie susiję su 1.1, 1.2, 1.3 p. konstatuotais pažeidimais (1 t., b. l. 1-11; 2 t., b. l. 29-30).PareiÅ¡kėjas ginčija sprendimo dalį, kurioje konstatuoti pažeidimai ir nurodytas įpareigojimas dėl tarnybos ar drausminės atsakomybės už juos.

PareiÅ¡kėjo teigimu, sprendimo 1.1-1.3 p. konstatuotų pažeidimų nebuvo, nes nurodyti veiksmai buvo teisėti, o vidaus reikalų ministras negali skirti nuobaudų Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD) ir Turto valdymo ir Å«kio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – TVŪD) darbuotojams. Nurodė, kad IRD pagrįstai įslaptino pirkimÄ â€žVidaus reikalų radijo ryÅ¡io ir duomenų perdavimo tinklų infrastruktÅ«ros nuomos ir su ja susijusių paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas), konstatavęs, kad jam vykdyti bÅ«tina perduoti potencialiems tiekėjams detalius duomenis apie įrangos techninius parametrus ir naudojamus ryÅ¡io kanalus.

IRD kreipėsi į specialiÄ jÄ ekspertų komisijÄ dėl duomenų panaudojimo, o Å¡i nustatė, kad duomenys atitinka radijo dažnių kategorijas, priskirtas tarnybos paslapčiai. Dėl to minėtiems duomenims suteikta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Pirkimas buvo organizuojamas, nes nuo 2011-07-01 baigė galioti dvi sutartys dėl to paties objekto su ta pačia slaptumo žyma: Vidaus reikalų skaitmeninės mobiliojo radijo ryÅ¡io sistemos infrastruktÅ«ros nuomos ir su ja susijusių eksploatacijos paslaugų pirkimo sutartis, sudaryta su UAB „Inta“, ir Paslaugos teikimo sutartis, sudaryta su AB „Teo Lt“.

Pažymi, kad Valstybės kontrolė nekvestionavo sutarties su UAB „Inta“ įslaptinimo tikslingumo, todėl ir Å¡io pirkimo atveju nebuvo pagrindo manyti, kad naujas tokių pačių paslaugų pirkimas neturėtų bÅ«ti įslaptintas. Pirkimo procedÅ«rų metu buvo bÅ«tina panaudoti detalizuotus duomenis apie ryÅ¡io įrangÄ , techninius parametrus, naudojamus radijo dažnius, kas sudaro tarnybos paslaptį, Å¡ie duomenys yra sudedamoji pirkimo techninės specifikacijos dalis, jie naudojami sutarties vykdymo metu, pirkimo iÅ¡skaidymas į kelis įslaptintus ir neįslaptintus pirkimus gerokai padidintų įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo rizikÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, atsižvelgiant į Pirkimo sÄ lygas, tokias paslaugas galėjo teikti daugelis elektroninių ryÅ¡ių tinklų operatorių, pirkimo sÄ lygas atitiko mažiausiai trys tiekėjai. Taigi IRD sudarė galimybę konkuruoti visiems galimiems tiekėjams, pirkimo komisija atsižvelgė į tai, kiek rinkoje yra potencialių teikėjų, juos visus pakvietė dalyvauti pirkime, suteikė teisę jiems dalyvauti jungtinės veiklos pagrindu, pasitelkti subrangovus. SMRRS infrastruktÅ«ros komponentų sÄ veikos programinė įranga yra specializuota, todėl komponentams tinka tik „Motorola GmbH“ pagaminta techninės įrangos priežiÅ«ra, dėl to viešųjų pirkimų komisijai buvo siÅ«loma nustatyti atitinkamus minimalius kvalifikacinius reikalavimus.

SMRRS yra vientisa ryÅ¡io sistema, kurios kiekviena bazinė stotis teikia radijo ryšį tam tikroje teritorijoje, o kai kuriose vietose bazinė stotis teikia radijo ryšį vienam administraciniam vienetui. Be esamų vartotojų, į SMRRS buvo ketinama įjungti kitų Lietuvos institucijų vartotojus ir įsipareigoti patikimai teikti paslaugas, todėl buvo svarbu užtikrinti visos SMRRS nepertraukiamÄ veikimÄ . Dėl to komisijai siÅ«lyta vykdyti neskelbiamas derybas, kviečiant vienintelę paslaugų teikėjÄ VÄ® „InfostruktÅ«ra“, nes tik Å¡i įmonė turi galiojančias sutartis su „Motorola GmbH“ ir jos partneriu.

TVŪD, vykdydamas SMRRS techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų pirkimÄ , galėjo pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų paslaugų kiekį ir jį nurodė. Paslaugų teikėjas turėjo realiÄ galimybę įvertinti visas galimas iÅ¡laidas ir pagal tai pateikė paslaugos vieneto kainÄ bei bendrÄ paslaugos teikimo kainÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, jei perkančioji organizacija sudaro vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, kurioje nėra nustatytų kainodaros taisyklių, tik nurodyta fiksuota kaina, jos veiksmai negali bÅ«ti laikomi pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus, nes tokia pareiga jai nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012).

Pažymėjo, kad nurodytas pirkimo bÅ«das neribojo tiekėjų galimybės dalyvauti konkurse, sprendime nenurodyti argumentai, kodėl Å¡is bÅ«das prieÅ¡tarauja teisės aktams. Be to, atsakovė, tikrindama skelbimÄ apie pradedamÄ projekto konkursÄ , pastabų dėl pirkimo bÅ«do neturėjo. Mano, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Valstybės kontrolės įstatymo 18 str. 3 p., nes įpareigojimas yra abstraktus, o pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , skirti tarnybinę nuobaudÄ gali tik valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo, Å¡iuo atveju vidaus reikalų ministras nėra įgaliotas to atlikti.

Pabrėžė, kad Valstybės kontrolei nenustatyta teisė ar pareiga prižiÅ«rėti, kaip valstybės institucijos laikosi Viešųjų pirkimų įstatymo ar kitų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų taikymo. TokiÄ pareigÄ turi Viešųjų pirkimų tarnyba. Toks teisės aktų ir valstybės institucijų kompetencijos aiÅ¡kinimas, kai dvi skirtingos institucijos kontroliuoja kitų valstybės institucijų veiklÄ toje pačioje srityje, tais pačiais aspektais ir teikia savo iÅ¡vadas, yra ydingas, nes pažeidžia valdžios atskyrimo principÄ .

Dėl to Valstybės kontrolės iÅ¡vados vertintinos kaip priimtos virÅ¡ijant jai priskirtÄ kompetencijÄ . Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjo atstovai prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Valstybės kontrolė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (1 t., b. l. 54-67; 2 t., b. l. 33-35). Nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialiÄ informacijÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , t. y.

Å¡iuo atveju ginčijamÄ sprendimÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neprieÅ¡tarauja dėl sprendime nurodytų pažeidimų, bet ginčija tik konkrečių asmenų atsakomybės ribas. Pagal Valstybės kontrolės įstatymo 18 str. valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojas turi teisę audituoto subjekto vadovui, Å¡iuo atveju vidaus reikalų ministrui, nurodyti nustatytus teisės aktų pažeidimus, kartu neįpareigojant jų paÅ¡alinti. Toks sprendimas turėtų bÅ«ti pagrindu įpareigoti kitas institucijas ar pareigÅ«nus atitinkamai įvertinti pažeidimus.

Pažymi, kad sprendimo 1.1 p. nurodyti pažeidimai nėra grindžiami netinkamu ar neteisėtu įslaptintos informacijos perdavimu. Nustatyta, kad pirkimo ir sutarties sÄ lygos dėl ryÅ¡io įrangos perkėlimo į kitas techninėje specifikacijoje nenumatytas vietas buvo tik formalios, o paslaugoms teikti nebuvo bÅ«tina įslaptinta informacija. Atsakovės nuomone, pirkimo dokumentuose numačius galimybę pasiÅ«lyti kitas specifikacijoje nenumatytas nuomos vietas, sudaryta prielaida perduoti tiekėjui sutarčiai vykdyti nebÅ«tinÄ Ä¯slaptintÄ informacijÄ .

Pirkimo sÄ lygose buvo numatytas reikalavimas pateikti tiekėjo raÅ¡ytinį patvirtinimÄ , kad yra ar bus nuomai siÅ«lomų vietų nuomininkas, turintis teisę subnuomoti Å¡ias vietas, toks reikalavimas pritaikytas vieninteliam tiekėjui – VÄ® „InfostruktÅ«ra“, nes iki pirkimo pradžios Å¡i įmonė jau buvo sudariusi pastatų ir kitų statinių plotų nuomos sutartis su nuomai siÅ«lomų vietų teisėtais valdytojais. Tokiu bÅ«du nesilaikyta lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad jis vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymu, nes Å¡is įstatymas netaikomas pirkimams pagal procedÅ«ras, nustatytas Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos apraÅ¡e. Be to, nors tiekėjo pasiÅ«lymas neatitiko pirkimo sÄ lygų 3.7.9 p., komisija pasiÅ«lymÄ pripažino tinkamu ir neatmetė, nepaprašė jo patikslinti. IÅ¡taisant finansinį pasiÅ«lymÄ buvo pakeista pasiÅ«lymo vertė ir sumažintas nuomos objektų skaičius.

Komisija nevertino to, kad partneris pagal jungtinės veiklos sutartį skolingas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsakovės teigimu, komisija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 3 p., nes vykdė pirkimo procedÅ«ras dėl ryÅ¡io sistemos techninio aptarnavimo ir funkcionalumo užtikrinimo paslaugų įsigijimo neskelbiamų derybų bÅ«du pasikviesdama vienintelį tiekėjÄ , neturėdama akivaizdžių įrodymų, kad tik Å¡is tiekėjas turi iÅ¡imtines teises teikti reikiamas paslaugas.

Nustatyta, kad intelektinės nuosavybės teises į specializuotÄ programinę įrangÄ turėjo „Motorola GmbH“, kuri buvo sudariusi sutartį su VÄ® „InfostruktÅ«ra“ dėl Å¡ios įrangos aptarnavimo, bet ne dėl intelektinių nuosavybės teisių perleidimo. Ä®statyme nenumatyta, kad pirkimas vykdomas neskelbiamų derybų bÅ«du, kai reikia tai atlikti kuo greičiau. Kvalifikacijos reikalavimas pateikti sutartis ir kitus dokumentus, suteikiančius teisę naudotis ryÅ¡io sistemos intelektine nuosavybe, buvo pritaikytas minėtai įmonei ir apribojo konkurencijÄ .

Pažymi, kad Å¡i įmonė nepateikė specialistų sÄ raÅ¡o ir jų kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų, kaip reikalauta pirkimo dokumentų 3.1.8 p. Pirkimo komisija pasirinko fiksuotos kainos nustatymo bÅ«dÄ , t. y. 1 mėnesio fiksuotÄ kainÄ . Tačiau tiekėjas negalėjo įvertinti, kiek kartų per mėnesį turės atlikti sistemos gedimo ir klaidų Å¡alinimo, remonto darbus. Pasirenkant fiksuotos kainos nustatymo bÅ«dÄ , kai nėra žinomas tikslus paslaugų kiekis, nepasiektas vieÅ¡ojo pirkimo tikslas – įsigyti paslaugas racionaliai panaudojant lėšas.

Nustatyta, kad TVŪD vykdė projekto konkursÄ dėl vieÅ¡inimo paslaugų įsigijimo. Projekto konkursas gali bÅ«ti vykdomas tada, kai yra perkamos teritorijų planavimo, architektÅ«ros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panaÅ¡aus pobÅ«džio paslaugos. TVŪD Å¡iuo atveju įsigytos vieÅ¡inimo paslaugos neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 67, 68 str. numatytų projekto konkurso kriterijų. Be to, sÄ lygose buvo numatyta, kad projekto konkursÄ laimėjęs tiekėjas bus kviečiamas dalyvauti pirkimo procedÅ«rose dėl projekto įgyvendinimo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų bÅ«du.

Å i sÄ lyga neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 68 str. 2 d. numatytų projekto konkurso vykdymo sÄ lygų. TVŪD iÅ¡ konkurso laimėtojo įsigijo vieÅ¡inimo ir informavimo paslaugas neskelbiamų derybų bÅ«du, taigi nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 3 d. Atsakovės teigimu, ministerija, neteisėtai pasirinkusi projekto konkursÄ vieÅ¡inimo paslaugoms pirkti, iÅ¡vengė prievolės taikyti Viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 4 d. numatytus mažiausios kainos ar ekonomiÅ¡kiausiai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijus.

Pabrėžė, kad Valstybės kontrolės kompetencijos negalima aiÅ¡kinti siaurai, kadangi viena jos funkcijų yra atlikti finansinį ir veiklos auditus, o didžioji biudžeto lėšų naudojama bÅ«tent viešųjų pirkimų bÅ«du, todėl svarbu, kad pirkimai bÅ«tų atliekami laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Å io įstatymo 211 str. 1 d. numatyta, kad, be Viešųjų pirkimų tarnybos, viešųjų pirkimų kontrolę atlieka įgaliotos valstybės institucijos, taigi ir Valstybės kontrolė.   Per teismo posėdį atsakovės atstovai prašė skundÄ atmesti.     Trečiasis suinteresuotas asmuo TVŪD atsiliepime į skundÄ prašė jį tenkinti, remiantis pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytais motyvais (1 t., b. l. 51-52).Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundÄ tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo IRD atsiliepime į skundÄ prašė jį tenkinti, remiantis pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytais motyvais (1 t., b. l. 190-191).Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundÄ tenkinti. Skundas netenkintinas. Nustatyta, kad Valstybės kontrolė, atlikusi Vidaus reikalų ministerijos valstybinį finansinį (teisėtumo) auditÄ , įvertino informacinės sistemos, į kurios sudėtį įtraukta skaitmeninė mobiliojo radijo ryÅ¡io sistema (SMRRS), ir vieÅ¡inimo paslaugų vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , sutarčių sudarymÄ ir jų vykdymÄ , ir nustatytus teisės aktų pažeidimus nurodė 2012-07-19 ataskaitoje Nr. FA-P-40-3-51 (1 t., b. l. 68-109).

Ataskaitoje konstatuota, kad Vidaus reikalų ministerija be įstatymų galios turinčių teisės aktų pagrindo perdavė Telekomunikacinio tinklo administravimo funkcijas VÄ® „InfostruktÅ«ra“, kas leido įmonei sudaryti tinklo, kurį faktiÅ¡kai valdė ministerija ir administravo IRD, priežiÅ«ros paslaugų sutartis su konkrečiais tiekėjais neatliekant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų. IRD iÅ¡ konkretaus tiekėjo VÄ® „InfostruktÅ«ra“ įsigijo Skaitmeninės mobiliojo radijo ryÅ¡io sistemos priežiÅ«ros paslaugų, perduodamas tiekėjui įslaptintÄ informacijÄ , kuri nebÅ«tina paslaugoms teikti, taip apribojo galimybę uždarame konkurse dalyvauti daugiau tiekėjų, be to, nepagrįstai taikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., nevykdė vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų, o paslaugas pirko vadovaudamasis tuo metu galiojusiu Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos apraÅ¡u.

Be to, IRD nesilaikė Å¡io apraÅ¡o reikalavimų, nes patvirtino pirkimo sÄ lygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui VÄ® „InfostruktÅ«ra“, taip neužtikrino galimybės tiekėjams konkuruoti tarpusavyje, neatmetė VÄ® „InfostruktÅ«ra“ pateikto pirkimo sÄ lygų reikalavimų neatitinkančio pasiÅ«lymo, paprašė jį patikslinti taip, kad pasiÅ«lymas atitiktų nustatytas sÄ lygas, ir su ja sudarė paslaugų teikimo sutartį. TVŪD Skaitmeninės mobiliojo radijo ryÅ¡io sistemos bazinės įrangos vieÅ¡Ä jį pirkimÄ vykdė formaliai, nes perdavus Å¡ios sistemos administravimo funkcijas VÄ® „InfostruktÅ«ra“, jai buvo suteikta galimybė sudaryti sutartį su įrangos gamintoja dėl bazinės įrangos įsigijimo, todėl tai buvo vienintelis tiekėjas.

Konstatuota, kad TVŪD vykdė pirkimo procedÅ«ras neskelbiamų derybų bÅ«du neturėdamas pakankamai akivaizdžių įrodymų, kad tik VÄ® „InfostruktÅ«ra“ turi iÅ¡imtines teises teikti reikiamas paslaugas.   2012-09-05 Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, vadovaudamasis Valstybės kontrolės įstatymo 17 str. 2 d., 18 str. 1, 3, 7 p., 20 str. priėmė sprendimÄ Nr. SP-15, kuriuo nusprendė:

1) nurodyti vidaus reikalų ministrui sprendimo dėstomojoje išdėstytus reikšmingus teisės aktų pažeidimus;

2) įpareigoti vidaus reikalų ministrÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn (1 t., b. l. 13-15). Sprendime nustatyta, kad:

1. pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas ir kiti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, nes: 1.1. IRD iÅ¡ konkretaus tiekėjo įsigijo ryÅ¡io sistemos ir telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusias paslaugas, perduodamas tiekėjui įslaptintÄ informacijÄ , kuri nebÅ«tina paslaugoms teikti, dėl to nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. ir nevykdė vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų. IRD nesilaikė Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos apraÅ¡o 7 ir 40 p., nes patvirtino pirkimo sÄ lygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui, ir sudarė su juo paslaugų teikimo sutartį; 1.2.

TVŪD nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. numatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, nes pirkimo sÄ lygose numatė reikalavimÄ , pritaikytÄ vieninteliam teikėjui; nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 1 d. 3 p., nes vykdė pirkimo procedÅ«ras neskelbiamų derybų bÅ«du pasikviečiant vienintelį teikėjÄ , neturint pakankamai akivaizdžių įrodymų, kad tik jis turi iÅ¡imtines teises teikti reikiamas paslaugas; nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 6 d. ir 39 str. 2 d. 1-2 p., nes tiekėjui neatitikus pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o pasiÅ«lymui – pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų, pasiÅ«lymo neatmetė; nesilaikė VieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 p., nes nepagrįstai pasirinko fiksuotos kainos nustatymo bÅ«dÄ , nenurodant pirkimo dokumentuose tikslaus norimų pirkti paslaugų kiekio; 1.3.

įsigyjant vieÅ¡inimo ir informavimo paslaugas, pavedė TVŪD vykdyti projekto konkursÄ , kuris buvo vykdomas nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo 56 str. 3 d., 67, 68 str., nes pasirinkus netinkamÄ pirkimo bÅ«dÄ Ä¯ neskelbiamas derybas pakvietė projekto konkurso laimėtojÄ . Nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti sprendžiamas ginčas dėl valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012-09-05 sprendimo Nr. SP-16 1 ir 2 p. tiek, kiek jie susiję su 1.1, 1.2, 1.3 p. konstatuotais pažeidimais, teisėtumo. 1995 m. gegužės 30 d.

Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 (toliau – VKÄ®, redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01 iki 2013-06-01) 13 str. 1 d. nustatyta, kad Valstybės kontrolė atlieka finansinį (teisėtumo) ir veiklos auditÄ . Remiantis VKÄ® 17 str. 2 d., dėl audito metu nustatytų reikÅ¡mingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas – sprendimas. VKÄ® 18 str. 1, 3, 7 p. nustatyta, kad valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę: nurodyti audituotų subjektų vadovams reikÅ¡mingus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti juos paÅ¡alinti;

įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukÅ¡tesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn; nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ . Pagal VKÄ® 20 str., audituotas subjektas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų ar per kitÄ valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų nustatytÄ terminÄ , bet ne trumpesnį kaip trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų, informuoja Valstybės kontrolę apie sprendime nurodytų teisės aktų pažeidimų paÅ¡alinimÄ , nurodymų, teikimų ir siÅ«lymų vykdymÄ .Nagrinėjamu atveju Valstybės kontrolė, atlikusi Vidaus reikalų ministerijos valstybinį finansinį (teisėtumo) auditÄ , ginčijamame sprendime nurodė vidaus reikalų ministrui Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo pažeidimus ir įpareigojo vidaus reikalų ministrÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn.PareiÅ¡kėjo teigimu, atsakovė, vertindama viešųjų pirkimų procedÅ«ras, virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus, kadangi vertinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir jį įgyvendinančių aktų, turi tik Viešųjų pirkimų tarnyba.1996 m. rugpjūčio 13 d.

Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 (toliau – VPÄ®, redakcija, galiojusi nuo 2012-03-01 iki 2012-10-01) 8 str. 1 d. nustatyta, kad Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politikÄ Ä¯gyvendinanti ir prižiÅ«rinti, kaip laikomasi Å¡io įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto.VPÄ® 211 str. 1 d. nustatyta, kad viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos SÄ jungos ar atskirų valstybių finansinę paramÄ administruojantys vieÅ¡ieji juridiniai asmenys pagal savo kompetencijÄ .VKÄ® 9 str., apibrėžiančio Valstybės kontrolės kompetencijÄ , 1 dalyje nustatyta, kad valstybės kontrolė, prižiÅ«rėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja:

1) valstybės biudžeto vykdymÄ ;

2) valstybės piniginių iÅ¡teklių naudojimÄ ;

3) valstybės turto valdymÄ , naudojimÄ ir disponavimÄ juo;

4) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymÄ ;

5) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymÄ ;

6) atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos SÄ jungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimÄ . Savivaldybių biudžetų vykdymÄ ir turto valdymÄ , naudojimÄ bei disponavimÄ juo Valstybės kontrolė audituoja pagal valstybinio audito mastÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo 14 straipsnyje.Remiantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu, sutiktina su atsakovės argumentais, kad Valstybės kontrolė, kuriai įstatymu pavesta kontroliuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo teisėtumÄ , atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis biudžeto lėšų yra naudojamos bÅ«tent viešųjų pirkimų bÅ«du įsigyjant prekes, darbus ir paslaugas, yra tinkamas subjektas atliekant valstybinį auditÄ vertinti viešųjų pirkimų procedÅ«ras ir priimdama ginčijamÄ sprendimÄ Ä¯galiojimų nevirÅ¡ijo.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nesutinka su ginčijamo sprendimo 1.1, 1.2 ir 1.3 p. nurodytais pažeidimais.

Sprendimo 1.1 p. konstatuota, jog IRD iÅ¡ konkretaus tiekėjo įsigijo ryÅ¡io sistemos ir telekomunikacinio tinklo komponentų vietų nuomos ir su ja susijusias paslaugas, perduodamas tiekėjui įslaptintÄ informacijÄ , kuri nebÅ«tina paslaugoms teikti, dėl to nepagrįstai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. ir nevykdė vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų. IRD nesilaikė Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos apraÅ¡o 7 ir 40 p., nes patvirtino pirkimo sÄ lygas, kurios buvo pritaikytos vieninteliam tiekėjui, ir sudarė su juo paslaugų teikimo sutartį.VPÄ® 10 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad VPÄ® reikalavimai netaikomi pirkimams, kuriems turi bÅ«ti taikomi specialÅ«s informacijos apsaugos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose.Pirkimų, susijusių su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1105 (toliau – ApraÅ¡as, galiojęs iki 2011-11-23), 7 p. buvo nustatyta, kad atliekant pirkimus Å¡iame ApraÅ¡e nustatyta tvarka, turi bÅ«ti laikomasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytų valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, iÅ¡slaptinimo, apsaugos veiksmų koordinavimo ir kontrolės reikalavimų.

Ä®slaptinta informacija turi bÅ«ti patikima griežtai laikantis principo „BÅ«tina žinoti“. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, skaidrumo bei nediskriminavimo principų, ir siekti sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ racionaliai naudojant skirtas lėšas įsigyti reikiamų prekių, paslaugų ar darbų. ApraÅ¡o 40 p. buvo nustatyta, kad perkant uždarojo konkurso bÅ«du, vertinami tik tie pasiÅ«lymai, kurie atitinka pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus.

Komisija turi teisę prašyti tiekėjų paaiškinti, patikslinti savo pasiūlymus. Jeigu vertinama daugiau negu vienas pasiūlymas, komisija sudaro pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkančių pasiūlymų, kuriuos pateikę tiekėjai atitiko jiems keltus kvalifikacinius ir patikimumo reikalavimus, eilę. Eilė sudaroma kainų didėjimo arba pasiūlymų naudingumo mažėjimo tvarka. Pirmuoju įrašomas pasiūlymas, kuris, vertinant pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, yra geriausias ir kurį pateikusiam tiekėjui turėtų būti siūloma sudaryti pirkimo sutartį.

Su tiekėju, kuriam turėtų bÅ«ti siÅ«loma sudaryti pirkimo sutartį, komisija gali derėtis dėl pasiÅ«lyme nurodytos kainos sumažinimo.Bylos medžiaga patvirtina, kad IRD 2011 m. vykdė pirkimÄ â€žVidaus reikalų radijo ryÅ¡io ir duomenų perdavimo tinklų infrastruktÅ«ros nuomos ir su ja susijusių paslaugų pirkimas“. Pirkimas įslaptintas, konstatavus, jog jam vykdyti bÅ«tina perduoti potencialiems tiekėjams detalius suvestinius duomenis apie Vidaus reikalų radijo ryÅ¡io ir duomenų perdavimo tinklų įrangos techninius parametrus ir naudojamus radijo dažnius (kanalus).

Atsakovė nekelia ginčo dėl to, ar įslaptinta informacija perduota tinkamai. Atsakovės teigimu, numačius galimybę pasiÅ«lyti kitas techninėje specifikacijoje nenumatytas nuomos vietas, sudaryta prielaida perduoti tiekėjui sutarčiai vykdyti nebÅ«tinÄ Ä¯slaptintÄ informacijÄ . Nustatyta, kad vienintelis pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas VÄ® „InfostruktÅ«ra“ nurodė žemės sklypų ir pastatų bei kitų inžinerinių statinių plotų, ant kurių sumontuota RyÅ¡io sistemos įranga, nuomos vietas, kurios buvo numatytos techninėje specifikacijoje, nes iki pirkimo pradžios jau buvo sudaręs sutartis su vietų nuomotojais, kuriems buvo žinomi nuomojamos įrangos techniniai duomenys.

Teismas sutinka su atsakove, jog tokiu bÅ«du sÄ lyga dėl kitų techninėje specifikacijoje nenumatytų nuomos vietų faktiÅ¡kai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti įgyvendinta, tačiau tai sudarė prielaidÄ Ä¯slaptinti informacijÄ , dėl ko vieÅ¡ajam pirkimui vykdyti taikytas VPÄ® 10 str. 1 d. 1 p. Kaip minėta, nustačius tokiÄ sÄ lygÄ , informacija, atsakovės teigimu, įslaptinta pagrįstai, tačiau Å¡iuo atveju kvestionuojamas minėtos sÄ lygos nustatymo tikslingumas. Pažymėtina, kad teismas negali vertinti aplinkybių, susijusių su kitomis pirkimo sutartimis sudarymu ir vykdymu, nes tai nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad žemės sklypų nuomos sutartys buvo sudarytos vėliau, nei pasiraÅ¡yta pirkimo sutartis, nepagrįsti, kadangi ginčytina pirkimo sÄ lyga Å¡iuo atveju yra dėl teisės nuomotis siÅ«lomas vietas, ne žemės sklypus, o VÄ® „InfostruktÅ«ra“ iÅ¡ anksto patvirtino turinti Å¡iÄ teisę. Darytina iÅ¡vada, kad net ir kviečiant pasiÅ«lymus teikti kitus tiekėjus, pirkimo sÄ lygas atitiktų vienintelė VÄ® „InfostruktÅ«ra“. Tokiu bÅ«du patvirtintos pirkimo sÄ lygos apribojo galimybes tiekėjams konkuruoti tarpusavyje, pažeidžiant ApraÅ¡o 7 p. nuostatas.

Nustatyta, kad konkursÄ laimėjusios tiekėjų grupės pasiÅ«lymas neatitiko pirkimo sÄ lygų reikalavimų, nes ji nepateikė subrangovų darbuotojų, tiesiogiai vykdysiančių pirkimo sutartį, kuriems reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sÄ raÅ¡o, pasiÅ«lyme buvo nurodyta daugiau nuomos objektų, negu praÅ¡oma pirkimo sÄ lygose, nepateikta dokumentų, patvirtinančių, kad partneris pagal jungtinės veiklos sutartį yra įvykdęs įsipareigojimus, susijusius su mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu.

Pirkimo komisija paprašė patikslinti šį pasiÅ«lymÄ , kaip skunde nurodo pareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis VPÄ® 39 str. 1 d., kuri nustato perkančiosios organizacijos teisę ir pareigÄ papraÅ¡yti dalyvius paaiÅ¡kinti pasiÅ«lymus ar paÅ¡alinti aritmetines klaidas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju VPÄ® nuostatos apskritai neturėjo bÅ«ti taikomos, kadangi pirkimas vykdytas pagal ApraÅ¡o nuostatas. Be to, VPÄ® 39 str. 1 d. taip pat nustatyta, kad negalima keisti kainÄ arba daryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiÅ«lymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.

Tiekėjui patikslinus pasiÅ«lymÄ tokiu bÅ«du, jog dalis nuomos objektų, nurodytų pasiÅ«lyme, nebuvo įtraukta į pirkimo sÄ lygas, nuomos kainÄ nurodant 0 Lt, buvo pakeista pasiÅ«lymo vertė ir sumažintas objektų skaičius. Sprendimo 1.2 p. konstatuota, kad TVŪD nesilaikė VPÄ® 3 str. 1 d. numatytų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, nes pirkimo sÄ lygose numatė reikalavimÄ , pritaikytÄ vieninteliam teikėjui; VPÄ® 56 str. 1 d. 3 p., nes vykdė pirkimo procedÅ«ras neskelbiamų derybų bÅ«du pasikviečiant vienintelį teikėjÄ , neturint pakankamai akivaizdžių įrodymų, kad tik jis turi iÅ¡imtines teises teikti reikiamas paslaugas;

VPÄ® 32 str. 6 d. ir 39 str. 2 d. 1-2 p., nes tiekėjui neatitikus pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, o pasiÅ«lymui – pirkimo dokumentuose numatytų reikalavimų, pasiÅ«lymo neatmetė; VieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 9 p., nes nepagrįstai pasirinko fiksuotos kainos nustatymo bÅ«dÄ , nenurodant pirkimo dokumentuose tikslaus norimų pirkti paslaugų kiekio.VPÄ® 3 str., reglamentuojančiame pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymÄ si, nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.VPÄ® 32 str. 6 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraiÅ¡kÄ ar pasiÅ«lymÄ , jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos praÅ¡ymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neiÅ¡samių duomenų apie savo kvalifikacijÄ .VPÄ® 39 str. 2 d. 1-2 p. nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiÅ«lymÄ turi atmesti, jeigu paraiÅ¡kÄ arba pasiÅ«lymÄ pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos praÅ¡ymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neiÅ¡samių duomenų apie savo kvalifikacijÄ ; pasiÅ«lymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.Remiantis VPÄ® 56 str. 1 d. 3 p., prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų bÅ«du gali bÅ«ti perkami esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su iÅ¡imtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas.VieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d.

įsakymu Nr. 1S-21, 9 p. nustatyta, kad fiksuota kaina nustatoma, kai iÅ¡ anksto (iki pirkimo pradžios): perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų kiekį, ir pateikdamas pasiÅ«lymÄ tiekėjas turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo iÅ¡laidas bei gali prisiimti rizikÄ dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio.Nustatyta, kad įdiegtos ryÅ¡io sistemos infrastruktÅ«ros komponentų sÄ veikos programinės įrangos priežiÅ«rai tinka tik ryÅ¡io sistemos gamintojos priežiÅ«ros įranga, o intelektinės nuosavybės teises į programinę įrangÄ priklauso jos gamintojui.

Ä®rangos integravimÄ Ä¯ ryÅ¡io sistemÄ gali atlikti VÄ® „InfostruktÅ«ra“ ir gamintoja, taigi VÄ® „InfostruktÅ«ra“ nėra vienintelis tiekėjas, turintis iÅ¡imtines teises teikti sistemos aptarnavimo paslaugas. Audito metu pateiktas Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto ekspertinis vertinimas, kuriame nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai teigiama, jog bendrovė vienintelė gali teikti Å¡ias paslaugas Lietuvoje. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas bendrovės iÅ¡imtinių teisių nepagrindė.

PareiÅ¡kėjas patvirtino kvalifikacijos reikalavimÄ â€“ pateikti tiekėjams sutartį, suteikiančiÄ teisę naudotis ryÅ¡io sistemos gamintojo intelektine nuosavybe ir specialistų pajėgumais, tačiau žinoma, kad VÄ® „InfostruktÅ«ra“ tokiÄ sutartį jau buvo sudariusi, todėl atsižvelgiant į minėtÄ informacijÄ pirkimo bÅ«do pasirinkimas sudaro prielaidas dirbtinai apriboti konkurencijÄ . Be to, kaip minėta, VÄ® „InfostruktÅ«ra“ nepateikė specialistų, galinčių prižiÅ«rėti ryÅ¡io sistemÄ , sÄ raÅ¡o ir jų kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų, todėl tiekėjo pasiÅ«lymas turėjo bÅ«ti atmestas, dalyviui neatitinkant minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

Pasirinktas fiksuotos kainos nustatymo bÅ«das taip pat netinkamas, kadangi tiekėjas neturėjo galimybių įvertinti, kiek kartų per mėnesį turės atlikti ryÅ¡ių sistemos gedimo ir klaidų Å¡alinimo remonto paslaugas. Sprendimo 1.3 p. konstatuota, jog ministerija, įsigydama vieÅ¡inimo ir informavimo paslaugas, pavedė TVŪD vykdyti projekto konkursÄ , kuris jį vykdė nesilaikydamas VPÄ® 56 str. 3 d., 67, 68 str., nes pasirinkus netinkamÄ pirkimo bÅ«dÄ Ä¯ neskelbiamas derybas pakvietė projekto konkurso laimėtojÄ .VPÄ® 56 str. 3 d. nustatyta, kad neskelbiamų derybų bÅ«du paslaugos taip pat gali bÅ«ti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis Å¡io įstatymo nustatytų reikalavimų, iÅ¡ konkurso laimėtojo arba vieno iÅ¡ jų.

Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.Remiantis VPÄ® 67 str., projekto konkursas gali bÅ«ti vykdomas, kai yra perkamos teritorijų planavimo, architektÅ«ros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panaÅ¡aus pobÅ«džio paslaugos.VPÄ® 68 str. reglamentuoja projekto konkurso vykdymo sÄ lygas, pagal Å¡io straipsnio 2 d. projekto konkursas vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai su projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba projekto konkurso laimėtojÄ , laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimÄ .

Å iuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimÄ tęsti neskelbiamų derybų bÅ«du, į derybas pakviesdama projekto konkurso laimėtojÄ arba visus laimėtojus (pirmÄ sias vietas užėmusius dalyvius).Nustatyta, kad TVŪD vykdė projekto konkursÄ ir įsigijo vieÅ¡inimo ir informavimo paslaugas. Pažymėtina, jog Å¡ios paslaugos nepriklauso anksčiau nurodytų paslaugų ar panaÅ¡aus pobÅ«džio kategorijai, dėl kurių gali bÅ«ti vykdomas projekto konkursas. Nepaisant to, kad perkamų objektų sÄ raÅ¡as, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, nėra baigtinis, perkami objektai turi atitikti VPÄ® 67 str. sÄ lygas.

Konkurso sÄ lygų 10.7 p. nurodyta, kad projekto konkursÄ laimėjęs tiekėjas VPÄ® nustatyta tvarka bus kviečiamas dalyvauti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rose dėl projekto įgyvendinimo paslaugų pirkimo neskelbiamų derybų bÅ«du. Å i sÄ lyga neatitinka VPÄ® 68 str. 2 d. nuostatų, kadangi su projekto konkurso laimėtoju turi bÅ«ti sudaroma sutartis, nevykdant vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų, arba konkurso laimėtojus apdovanojus prizais ar kitu bÅ«du atsilyginus neskelbiamų derybų bÅ«du tęsti pirkimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės kontrolės išvada dėl ginčijamo sprendimo 1.1, 1.2, 1.3 p. nurodytų pažeidimų yra pagrįsta. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamo sprendimo 1 p., kuriame minėti pažeidimai nurodomi vidaus reikalų ministrui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-01-23 nutartyje adm. byloje Nr. AS525-29/2013 konstatavo, kad šis punktas yra informacinio pobūdžio ir teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., nustačius, kad ginčijamas teisės aktas pareiškėjui nesukelia konkrečių materialinių teisinių pasekmių, byla turi būti nutraukiama.

Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr. pvz., 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11). Dėl to skundo dalis, kurioje praÅ¡oma panaikinti ginčijamo sprendimo 1 p., nutraukiama. Sprendimo 2 p. pareiÅ¡kėjas įpareigotas įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. VKÄ® 18 str., reglamentuojančio Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų teises priimant sprendimus pagal valstybinio audito ataskaitas, 3 p. nustatyta, kad valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę, be kita ko, ir įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukÅ¡tesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. PareiÅ¡kėjo teigimu, vidaus reikalų ministras nėra įgaliotas patraukti atsakomybėn sprendime iÅ¡vardintus pažeidimus padariusių asmenų, nes jie į tarnybÄ priimti ne vidaus reikalų ministro.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d., 5 d., tarnybinio nusižengimo tyrimÄ pradeda ir tarnybinę nuobaudÄ skiria arba sprendimÄ dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, priima valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo. Remiantis Å¡ia nuostata, nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog sprendime turėtų bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s atsakomybėn trauktini asmenys, kadangi tarnybinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta tik atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , kuris pradedamas asmenį į tarnybÄ priėmusio vadovo sprendimu.

PareiÅ¡kėjas, vykdydamas Valstybės kontrolės įpareigojimÄ , turi veikti teisės aktų jam priskirtos kompetencijos ribose, t. y. Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ ir, nustačius pažeidimÄ padariusius jam įgaliotus asmenis, patraukti jos tarnybinėn atsakomybėn. Taigi, konstatavus, kad Valstybės kontrolės iÅ¡vada dėl padarytų pažeidimų yra pagrįsta, pripažintina, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalis, kurioje suformuluotas įpareigojimas įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenims tarnybos ar drausminėn atsakomybėn yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str.,                                                                                                              n u s p r e n d ė: bylos dalį, kurioje praÅ¡oma panaikinti Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012-09-05 sprendimo Nr. SP-16 1 p., nutraukti.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo Vidaus reikalų ministro skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                    Mefodija Povilaitienė                                                                                                                    Ernestas Spruogis                                                                                                                    Nijolė Sušinskienė