31da7ef2-e4d8-48b4-a015-b22ac1d3fe53 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                   Civilinė byla Nr. e2A-909-252-2016                                                Dainius Strautininkas                                               Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00029-2013-8                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1;3.3.1.18.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R EN D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 5 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Jonaitienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo L. S. atstovo advokato A. M. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-370-857/2016 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovui L.

S. dėl žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - RAAD) ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 953,52 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad medžiotojų bÅ«relio vadovas 2014 m. gegužės 3 d. iÅ¡davė medžioklės lapÄ Nr. 716257, kuris pagal tuo metu galiojusius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) reikalavimus buvo negaliojantis.

Su Å¡iuo negaliojančiu medžioklės lapu 2014-06-21 buvo vykdoma medžioklė, kuriÄ organizavo ir jai vadovavo kaip medžioklės vadovas atsakovas L. S.. Medžioklės metu buvo neteisėtai sumedžiotas Å¡ernas. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu atsakovas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 1 dalį ir jam skirta 28 Eur bauda. Neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala gamtai, kuri apskaičiuota vadovaujantis Laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d.

įsakymu Nr. D-695, ir sudaro 953,52 Eur. Atsakovas padarytos žalos geranoriškai neatlygino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėBiržų rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui RAAD iš atsakovo L. S. 953,52 Eur padarytai žalai laukinei gyvūnijai atlyginti ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo valstybei priteisė 28,11 Eur žyminio mokesčio ir 11,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Teismas nustatė, kad L.

S. įsiteisėjusiu teismo nutarimu yra pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 85 str. 1 d. dėl Taisyklių16.2 p., 24.1 p., 20 p., 23 p. reikalavimų pažeidimo. Nurodė, kad 2013 m. liepos 2 d. įsigaliojusios „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo pakeitimo“, nuostatos panaikinusios draudimÄ medžioti vyresnes nei antrametes Å¡ernų pateles ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. D1-37 patvirtintas leidimas visus Å¡ernus be iÅ¡imčių medžioti iÅ¡tisus metus, taikytinas tik esant teisėtai medžioklei.

Atsakovo vykdyta medžioklė, buvo vykdoma pažeidžiant Taisyklių 19.3 punktÄ , todėl buvo neteisėta. Sumedžiojant Å¡ernÄ , laukinei gyvÅ«nijai buvo padaryta žala, nes laukinės gyvÅ«nijos populiacijos reguliavimas galimas tik laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir bÅ«dų. Už kilusiÄ Å¾alÄ atsakingas yra atsakovas, kadangi jis organizavo ir vykdė neteisėtÄ medžioklę. Atsakovas pagal Laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikÄ , apskaičiuotos žalos - 953,52 Eur neginčijo, neprašė teismo sumažinti jo dydį, todėl teismas nusprendė iÅ¡ atsakovo priteisti bÅ«tent tokio dydžio žalos atlyginimÄ .III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu atsakovo L. S. atstovas advokatas A. M. praÅ¡o Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimÄ panaikinti ir RAAD ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad skundžiamÄ sprendimÄ priėmęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Teisėjas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl L. S. kaltės ir atsakomybės, nes 2015 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-358-857/2015, kuriuo konstatavo L.

S. kaltę dėl ATPK pažeidimo. Å is teisėjo D. S. nutarimas tapo pagrindu ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Be to, teisėjas nutylėjo aplinkybę, kad jis giminystės ryÅ¡iais yra susietas su ieÅ¡kovu (CPK 65 str. 1 d. 2 p.), kadangi remiantis vieÅ¡oje erdvėje rastais duomenimis teisėjo D. S. tėvas L. S. dirba (duomenys neskelbtini), kuri yra Aplinkos ministerijos pavaldume kaip ir ieÅ¡kovas. Apylinkės teismo sprendimo motyvai, kad atsakovas žalos dydžio neginčijo, neprašė teismo jo sumažinti taip pat akivaizdžiai liudija apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bei lengvai paneigiami bylos medžiaga.

Atsakovo L. S. atsiliepime ir triplike nurodoma, kad praÅ¡omas priteisti žalos gamtai dydis yra neprotingas, nesÄ Å¾iningas, atsakovas augina tris nepilnamečius vaikus ir tai ženkliai pablogintų jo padėtį. Pabrėžia, kad sumedžioto Å¡erno jauniklio svoris buvo apie 60-70 kg, todėl atsižvelgus į kiaulių mėsos rinkos kainÄ , jo vertė bÅ«tų 112 Eur. Apelianto vertinimu, teismo Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtina ir tai, kad teismo sprendimas faktiÅ¡kai nemotyvuotas, nėra analizuoti atsakovo argumentai dėl žalos padarymo fakto priežastinio ryÅ¡io nustatymo, dėl kaltės turinio ir formos bei kitų aplinkybių.

Pabrėžia, kad pagal LAT praktikÄ tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu. Sprendžiant ginÄÄ dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, turi bÅ«ti įvertinta, kad Å¡erno sumedžiojimui nereikalinga licencija ir juos medžioti galima iÅ¡tisus metus. Taip pat tai, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rekomendavo reguliuoti Å¡ernų skaičių - jį sumažinant. Nuo 2014 metų Biržų rajonas yra afrikinio kiaulių maro trečiojoje zonoje, kurioje buvo paskelbta ekstremali situacija.

Atsakovas turėjo visus reikiamus medžioklės dokumentus: medžiotojo bilietÄ , medžioklės lapÄ (kurį jis gavo iÅ¡ savo bÅ«relio vadovo ir buvo įsitikinęs jo galiojimo termino teisingumu), informacijÄ apie sumedžiotÄ Å¡ernÄ jis įrašė į medžioklės lapÄ ir pareikalavus pagal aplinkos apsaugos pareigÅ«nų reikalavimÄ pateikė jiems patikrinimui. Tik atsakingų pareigÅ«nų patikrinimo metu buvo nustatyta, kad lapo medžioklės galiojimo data yra netinkama. Esant Å¡ioms aplinkybėms, tikėtina, kad nebuvo tikslo nuslėpti sumedžiotÄ Å¾vėrį (Å¡ernÄ ) ir kad iÅ¡ esmės nebuvo padaryta žala gamtai.

Å iuo atveju buvo pažeista dokumentų sutvarkymo procedÅ«ra - sumedžiotas Å¡ernas buvo pažymėtas medžioklės lape, tačiau medžioklės lapÄ iÅ¡davęs bÅ«relio atsakingas asmuo (pagal Medžioklės taisykles bÅ«tent jis atsakingas už teisingų duomenų pildymÄ ) neteisingai įrašė jo galiojimo terminÄ . Medžioklės lapas su jame įraÅ¡ytais duomenimis apie sumedžiotÄ Å¡ernÄ buvo pateiktas aplinkos apsaugos pareigÅ«nams. L. S. sÄ Å¾iningai klydo manydamas turintis galiojantį medžioklės lapÄ .Apeliantas nesutinka su sprendimo motyvu, kad kaip matyti iÅ¡ nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų aplinkybių atsakovo vykdyta medžioklė, buvo vykdoma pažeidžiant Taisyklių 19.3 punktÄ , todėl buvo neteisėta, o sumedžiojant Å¡ernÄ , laukinei gyvÅ«nijai padaryta žala.

Nurodo, kad LAT yra ne kartÄ konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje priimtu nutarimu, iÅ¡ kurio sprendė buvus nustatytÄ Å¾alos padarymo faktÄ . Toks nutarimas prejudicinės galios neturi ir vertintinas kaip paprastas raÅ¡ytinis įrodymas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį, turi pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų žalos padarymo aplinkai faktÄ ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos buvimÄ .

Pabrėžia, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos yra neįrodytas. Medžiotojų bÅ«relio atsakingas asmuo suklydo įraÅ¡ydamas ir iÅ¡duodamas medžioklės vadovui medžioklės lapÄ su netinkama data, t.y. ilgesne nei buvo teisės akto leista. O Å¡ernÄ sumedžiojo taip pat ne L. S., o kitas asmuo. Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai L. S. į procesÄ Ä¯traukė atsakovu. Å iuo atveju, žala laukinei gyvÅ«nijai apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-08-13 įsakymu Nr. D1-695 (2015-01-13 įsakymo Nr. D1-29 pakeitimas) patvirtintÄ Å½alos padarytos laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms skaičiavimo metodikÄ , tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių kaip pasikeitė ekosistema ar jos dydis minėtoje teritorijoje, koks įvykio neigiamas gamtos elementu pokytis, kaip pakito Å¡ernų populiacija, kokia galimybė atkurti pažeistÄ ekosistemÄ , nepateikė moksliÅ¡kai pagrįstų maksimalios Å¡ernų tankumo normų Biržų regione, atsižvelgiant į gamtines sÄ lygas ir galimybės dėl ligos (kiaulių afrikinio maro) plitimo.

Nėra jokių duomenų, kad dėl vieno Å¡erno sumedžiojimo atsirado neigiamas gamtos elementų pokytis. Tam, kad žalos paskaičiavimo metodika bÅ«tų taikoma, turi bÅ«ti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas, kaip bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, ir įrodyta, kad nuÅ¡ovus Å¡ernÄ Å¡ioje teritorijoje įvyko neigiamas gamtos elemento pokytis arba dėl Å¡erno mirties iÅ¡nyko jo teikiama nauda gamtai, kurios negali atstatyti kiti. Mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė realios žalos gamtai buvimo fakto.

Pabrėžia, kad L. S. apskritai negalėjo padaryti jokios žalos, kadangi jis yra gamtos iÅ¡teklių naudotojas bei yra susimokėjęs už tų iÅ¡teklių naudojimÄ . Jis yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio, kuris turi leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius Biržų savivaldybėje (duomenys neskelbtini) medžioklės bÅ«relio medžioklės plotų vienete, narys. Vadovaujantis LR mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo nuostatomis, (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relis už 2014 metus sumokėjo 13914 Lt. dydžio mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius valstybei.

Be to, Aplinkos ministerija dar 2014-02-04 raÅ¡tu Nr. (12-1)-D8-880, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2014-01-27 posėdžio nutarimus ir Å¡ernų populiacijos gausos reguliavimo priemonių planÄ , kuriam 2014-01-29 pasitarime pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, skubos tvarka parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kompensacijų už sumedžiotus Å¡ernus medžioklės plotų naudotojams“ projektÄ bei savo raÅ¡te nurodė, kad siekiant sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimo pavojų, bÅ«tina kuo skubiau įgyvendinti Å¡ernų populiacijos gausos reguliavimo priemones, Aplinkos ministerijos nuomone - skatinti medžiotojus medžioti, skiriant jiems kompensacijas po 250 Lt. už kiekvienÄ sumedžiotÄ Å¡ernÄ .

MinėtÄ projektÄ Aplinkos ministerija teikė skubos tvarka. Nuo 2014-01-20, vadovaujantis Aplinkos ministro 2014-01-15 įsakymu Nr. D-37 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 15.2.5 punktu, Å¡ernus leista medžioti visus metus. Å i nuostata galioja iki Å¡iol. Aplinkos ministerija kaip už gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ atsakinga institucija pati savo suformuotu teisiniu reguliavimu leido bei skatino Å¡ernų medžioklę, net pati nustatė kompensacijas medžiotojas už sumedžiotus Å¡ernus, t.y. siekė, jog kuo daugiau Å¡ernų bÅ«tų sumedžiota.

Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos gamtai iš esmės, nenustatinėjo ir netyrė aplinkybių, reikšmingų žalos apimčiai nustatyti, t.y. nesiaiškino, ar dėl L. S. veiksmų organizuojant medžioklę, kurios metu buvo sumedžiotas šernas buvo padaryta žala aplinkai, ar dėl savalaikio šerno kaip potencialaus maro nešiotojo savalaikio nesumedžiojimo negalėjo kilti vėliau dar sunkesnės pasekmės, ar galėjo L. S. nevykdyti ir šiuo metu galiojančio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus - Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2014-02-06 sprendimo Nr. B1-88 „Dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių“ 2.2 punkto.

NesiaiÅ¡kinta, ar, prieÅ¡ingai, esant realiai grėsmei ir greitai plintančiai ligai (tai patvirtinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nuolatiniais įsakymais dėl afrikinių kiaulių maro zonos iÅ¡plėtimo) L. S. prisidėjo bÅ«tent prie teigiamo poveikio aplinkai savo veiksmais užkirsdamas keliÄ gresiančiai ligai. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Biržų rajono apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o L. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas bÅ«tų patenkintas, sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį iki 363 Eur dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme ir 78,76 Eur už parengtÄ apeliacinį skundÄ .

Nurodo, kad 2014-06-21 (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės ploto vienete buvo sumedžiotas šernas neturint galiojančio medžioklės lapo. Medžioklės vadovas – L. S. privalėjo įsitikinti ar visi medžioklės dokumentai yra galiojantys. Ši medžioklė buvo vykdoma pažeidžiant Taisyklių 19.3 punkto reikalavimus, nes medžioklės lapas buvo negaliojantis, t.y. išduotas ilgesniam nei 30 d. terminui, todėl medžioklė buvo neteisėta. Medžioklės metu buvo nušautas vienas šernas, kurio sumedžiojimas, kaip neteisėtų veiksmų rezultatas, pripažintinas žalos aplinkai (laukinei gyvūnijai) padarymu, o žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo, kaip neteisėtos medžioklės vadovo.

Nesutinka su atsakovo nuomone dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Pabrėžia, kad žala laukinei gyvÅ«nijai pagal jos ir deliktinės atsakomybės prigimtį yra laikoma atsakovo neveikimo (pareigos turėti galiojantį medžioklės lapÄ ), neteisėtas gyvÅ«no sumedžiojimas lėmė žalÄ gamtai, yra nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir žalos gamtai. Teigia, kad ir esant kiaulių maro grėsmei, medžioklė turėjo bÅ«ti vykdoma laikantis Taisyklių reikalavimų, todėl argumentas, kad aplinkai žala nepadaryta, nes nesumedžiojus Å¡erno kaip potencialaus maro neÅ¡iotojo, galėjo vėliau kilti dar sunkesnės pasekmės, atmestinas.

Teigia, kad atsakovo nurodomos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra neprotingai didelės, todėl apeliacinio skundo tenkinimo atveju jos turėtų bÅ«ti sumažintos. Trečiasis asmuo Biržų rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relis atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodo, kad jokios M. medžiotojų bÅ«relio kaltės dėl sumedžioto Å¡erno nėra. BÅ«relis jau deÅ¡imt metų pasidalinęs į dvi dalis ir pagal medžiotojus ir pagal medžioklės plotus. Apeliantas L. S. liko A. medžiotojų bÅ«relyje ir medžioklės lapas jam iÅ¡duotas Å¡io bÅ«relio vadovo, todėl sieti jį su M. medžiotojų bÅ«reliu ir spręsti dėl bÅ«relio kaltės Å¡ioje situacijoje bÅ«tų nelogiÅ¡ka.

Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo apeliacinio skundo bei ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus, bylos medžiagÄ , pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir to pasekoje, tenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Å iuo atveju byla nėra grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Apeliaciniu skundu atsakovas be kita ko kelia ir teismo, priėmusio skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ .

Nepaisant to, kad skundžiamas sprendimas naikinamas, atsakovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo atmestini kaip nepagrįsti. Apelianto nurodomi duomenys dėl to paties teisėjo procesinio sprendimo priėmimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teisėjo tėvo darbovietės ar tam tikrų bylos aplinkybių vertinimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas, priėmęs apeliaciniu skundu apskųstÄ sprendimÄ , buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas bylos baigtimi, t.y. buvo Å¡aliÅ¡kas subjektyviuoju aspektu.

Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilęs ginčas dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 85 str. 1 d. už tai, kad 2014 m. gruodžio 19 d. tikrinant (duomenys neskelbtini) medžiotojų bÅ«relio medžioklės dokumentacijÄ nustatyta, kad bÅ«damas medžioklės vadovu L.

S. iÅ¡ bÅ«relio vadovo gavo medžioklės lapÄ Nr. 716527, kuris buvo iÅ¡duotas pažeidžiant Taisyklių reikalavimų 19.3 p. Su Å¡iuo medžioklės lapu, kuris buvo negaliojantis, nes buvo iÅ¡duotas ilgesniam, negu 30 d. laikotarpiui, L. S. medžiojo su medžiotoju A. V.. Kadangi medžioklei vadovavo L. S., jis gavęs tokį medžioklės lapÄ neturėjo teisės organizuoti medžioklės. Tuo L. S. pažeidė Taisyklių 16.2 p., 24.1 p., 20 p., 23 p. reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl medžioklės taisyklių pažeidimo nei atsakovo, nei ieÅ¡kovo nėra ginčijamos.

IeÅ¡kovas reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ iÅ¡ esmės grindžia Taisyklių 16.2 p., numatančiu, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapÄ ; 19.3 p., kurio redakcija, galiojusi aptariamos medžioklės metu numatė, kad medžioklės lapas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgesniam kaip 30 d. laikotarpiui; 20 p. įtvirtinančio nuostatÄ , kad jei medžioklės lape nėra bent vieno iÅ¡ Medžioklės taisyklių 19.1-19.4 punktuose nurodytų duomenų, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu ir medžioklės vadovas <...>, gavęs tokį medžioklės lapÄ , neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę bei 23 p., kad už teisingÄ medžioklės lapo užpildymÄ pagal Taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas, pažeidimais.

Teismas pažymi, kad nekvestionuojant įsiteisėjusio procesinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje, aptartos Taisyklių nuostatos negali būti taikomos atsietai nuo kitų teisės aktų, įtvirtinančių žalos aplinkai turinį bei CK normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės klausimus.Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 21 p. nustatyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų <...> pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas.

Tai atitinka bendrÄ jÄ Å¾alos sampratÄ , įtvirtintÄ Civiliniame kodekse. Pagal CK 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.Taigi dėl gyvÅ«nijai padarytos žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos bÅ«tinosios civilinei atsakomybei kilti sÄ lygos, t. y. nukentėjusios Å¡alies patirta žala (nuostoliai), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė bei priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryÅ¡ys, kurių buvimÄ turi įrodyti siekiantis žalos atlyginimo ieÅ¡kovas.

Ä®rodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).Medžioklės lapo negaliojimÄ ieÅ¡kovas sieja su jame nurodytu per ilgu galiojimo laikotarpiu.

Apylinkės teismas skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės argumentavo tuo, kad L. S. organizuota medžioklė vyko neteisėtai, todėl jos metu sumedžiojus Å¡ernÄ laukinei gamtai buvo padaryta žala. Tačiau vien Taisyklių pažeidimo medžioklės metu fakto konstatavimo nepakanka iÅ¡vadai, kad dėl sumedžioto gyvÅ«no gamtai buvo padaryta žala dėl ko atsakovui kiltų civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant klausimÄ , ar yra padaryta žala aplinkai, bÅ«tina nustatyti vienÄ iÅ¡ Å¡ių elementų:

1) neigiamÄ gamtos elementų pokytį arba 2) Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).Taisyklių nuostatos, susijusios su medžioklės lapo iÅ¡davimo laikotarpiu pakankamai dažnai kito. Iki 2014 m. balandžio 9 d. Aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-340, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. balandžio 16 d., Taisyklių 19.3 p. numatė 60 d. maksimalų medžioklės lapo iÅ¡davimo laikotarpį. Ä®sakymu Nr. D1-340 Å¡is terminas buvo sutrumpintas iki 30 d., o nuo 2015 m. gegužės 1 d.

įsigaliojęs Taisyklių pakeitimas nustatė, kad medžioklės lapas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. Taisyklių 17 p. teisę iÅ¡duoti medžioklės lapus numato medžioklės plotų naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius medžioklės plotų vienete <...>. Å iuo atveju medžioklės lapo galiojimo terminÄ neteisingai nurodė – jį iÅ¡davęs medžiotojų bÅ«relio vadovas.

Medžioklės lapas yra negaliojantis, jei jame nėra bent vieno iÅ¡ Taisyklių 19.1-19.4 punktuose nurodytų duomenų. Å iuo atveju, tokie duomenys buvo užpildyti, tačiau - neteisingai. Medžioklės lape duomenys, už kuriuos asmeniÅ¡kai, kaip medžioklės vadovas, buvo atsakingas L. S., buvo užpildyti teisingai, t.y. buvo nurodyta medžioklės data, joje dalyvavęs asmuo, duomenys apie Å¡ios medžioklės metu sumedžiotÄ gyvÅ«nÄ taip pat buvo pateikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Be to, paties medžioklės fakto nebuvo bandoma nuslėpti, o pažeidimas paaiÅ¡kėjo ne užfiksavus neteisėtos medžioklės faktÄ , bet praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui, medžiotojų bÅ«relių dokumentacijos patikrinimo metu. Kaip minėta, ne atsakovas, o kitas, už medžioklės lapo pirmos dalies pildymÄ atsakingas, asmuo – medžiotojų bÅ«relio vadovas suklydo įraÅ¡ydamas medžioklės lapo galiojimo laikÄ ir jį nurodė ilgesniam nei 30 d., t.y. 60 dienų (tokį terminÄ numatė Taisyklių redakcija, galiojusi iki 2014 m. balandžio 16 d.).

IeÅ¡kovas nurodė, kad žala buvo apskaičiuota vadovaujantis Laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika). Metodikos 1 p. nurodo, kad laukinių gyvÅ«nų rÅ«Å¡ims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika vadovaujamasi ir joje patvirtinti baziniai tarifai taikomi skaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų padarytÄ Å¾alÄ , neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> gyvenančias, laikinai esančias, migracijos ar kitu metu pastebimus ar aptinkamus laukinius gyvÅ«nus ar jų buveines.

Byloje esančiais duomenimis negalima daryti iÅ¡vados, kad gyvÅ«nas buvo sumedžiotas neteisėtais veiksmais. Todėl darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų – neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neįraÅ¡ymo į medžioklės lapÄ ) ir padarytos žalos (sumedžioto gyvÅ«no). Todėl teigti, jog žala atsirado vien tik dėl medžioklės lape nurodyto per ilgo medžioklės lapo galiojimo termino, teismo nuomone, neturint jokių kitų duomenų, negalima.

Medžioklės metu buvo padaryti formalÅ«s pažeidimai, kuriuos atsakovas pripažino bei buvo nubaustas administracine tvarka, dėl to, kaip minėta ginčo nėra. Å iuo atveju, sumedžiojus Å¡ernÄ Â materialinė žala civilinės atsakomybės prasme neatsirado, negalima vertinti, jog atsakovo veiksmai, organizavus medžioklę, buvo neteisėti padarant žalÄ gamtai. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, 2013-07-02 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-06-27 įsakymu Nr. D1-470 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d.

įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, pakeistos Taisyklių nuostatos, patvirtino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. leido medžioti visus Å¡ernus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-15 įsakymu Nr. D1-37 buvo leista medžioti visus Å¡ernus iÅ¡tisus metus. Aptariamu laikotarpiu 2014-01-29 Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos Å¡ernų populiacijos reguliavimo planui, kuriuo minėta ministerija siekdama sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimo pavojų, nurodė, kad bÅ«tina kuo skubiau įgyvendinti Å¡ernų populiacijos gausos reguliavimo priemones, o viena iÅ¡ svarbiausių ir efektyviausių priemonių įvardijo – medžiotojų paskatinimÄ medžioti, skiriant jiems kompensacijas už kiekvienÄ sumedžiotÄ Å¡ernÄ .

Aplinkos ministerija vieÅ¡ai deklaravo, kad afrikinio kiaulių maro (AKM) grėsmės zonoje esančiuose rajonuose bus siekiama sumedžioti visus Å¡ernus. Kituose rajonuose – iki 90 proc. Å¡ernų populiacijos. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas žalos gamtai atlyginimo klausimÄ negali neatsižvelgti į aukščiau aptartos valstybės interesus atstovaujančios institucijos, laukinių gyvÅ«nų iÅ¡teklių srityje - Aplinkos ministerijos, pozicijÄ . Juolab, kad žalos aplinkai vertinimo atveju yra aktualus tiek neigiamas gamtos elementų pokytis arba Å¡ių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas.

Aukščiau aptartos aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo atstovai negalėjo pagrįsti jokiais įrodymais, jog dėl L. S. pažeidimo atsirado neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) pablogėjimas ar, kad yra priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų veiksmų (medžiojimo su medžioklės lapu, kuriame neteisingai nurodytas galiojimo laikotarpis) ir padarytos žalos (sumedžioto gyvÅ«no).

Taigi nenustačius, jog gyvÅ«nas sumedžiotas neteisėtais veiksmais, dėl nustatytų formalių Taisyklių pažeidimų, atsižvelgus ir į tai, kad Taisyklių aktuali redakcija nebenumato ieÅ¡kovo kaip atsakomybės pagrindo įvardijamo 30 dienų termino, kuris maksimaliai galėjo bÅ«ti nustatytas medžioklės lapÄ iÅ¡davusio asmens, nėra pagrindo konstatuoti, kad L. S., kaip medžioklės vadovo organizuota medžioklė, kurios metu buvo sumedžiotas Å¡ernas, laikoma neteisėta ir kad tuo buvo padaryta žala gamtai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl, nustatęs civilinės atsakomybės sÄ lygas, nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Byloje nenustačius visų bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų bei ieÅ¡kovui neįrodžius padarytos žalos aplinkai ieÅ¡kinys atmestinas (CK 6.246–6.249 str., CPK 178 str., 185 str. 1 d.).

Kiti ginčo Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010;

Nr. 3K-3-107/2010; Nr. 3K-3-536/2010; Nr. 3K-3-382/2010).Panaikinus Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimÄ , keičiamas priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, tai iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistinos atsakovo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėtas žyminis mokestis.

Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 181, 50 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kinį paruoÅ¡imÄ , 242 Eur už triplikÄ ir 423,50 Eur už susipažinimÄ su pateikta medžiaga, jos analizę bei teisinę konsultacijÄ . Apeliacinės instancijos teisme viso patyrė 262, 57 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio. Pateiktų iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomendacijose nurodyto maksimalus dydžio, pagrindo jas mažinti nėra, todėl turėtos iÅ¡laidos priteistinos pilna apimtimi.

Atmestini ieÅ¡kovo argumentai dėl turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų mažinimo kaip nepagrįsti, nes atsakovas nebÅ«damas teisininku samdėsi advokatÄ , kuris atliko pateiktų dokumentų analizę, ruošė procesinius dokumentus ir savo sugaiÅ¡tÄ laikÄ Ä¯vertino tokiomis sumomis, kurias apeliantas pilnai apmokėjo ir kurios nėra didelės, atsižvelgiant į teisės aktų analizę. IeÅ¡kovas yra valstybės institucija, kurioje dirba taip pat teisininkai profesionalai, todėl ieÅ¡kovas privalo pilnai iÅ¡analizuoti teisės aktus, teismų praktikÄ ir tik esant pakankamiems įrodymams reikÅ¡ti ieÅ¡kinius.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a:panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, j.a.k. (duomenys neskelbtini) 847 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmos instancijos teisme ir 283,57 € ( du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris euris 57 euro centus) apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 11,11 procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei. Teisėjai                                                                                     Eigirdas Činka                                                                                                    Birutė Jonaitienė                                                                                                  Nijolė Danguolė Smetonienė     Â