2019-01-07 Nr. AB-522-3-63-3-01329-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1607-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01329-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje (toliau – ir atsakovas, Vyriausybės atstovas) sprendimą, įformintą 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“ (toliau – ir Raštas), ir įpareigoti priimti naują sprendimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (1.10)-2R-1369 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“ kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydamas apskųsti Klaipėdos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos direktoriaus veiksmus (neveikimą) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, jog būtų apgintas pažeistas viešasis interesas. Vyriausybės atstovas skundžiamame Rašte nurodė, jog su analogiško turinio pareiškimu KRATC jau kreipėsi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybą 2015 m. liepos 24 d. raštu Nr. (1.10)-2R-1692, į kurį atsakymas buvo pateiktas Vyriausybės atstovo 2015 m. liepos 31 d. rašte Nr. (1.15)-S13-141 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“.

3. Pareiškėjas nurodė, kad kreipdamasis į atsakovą įvardijo konkrečius teisės aktus atliekų tvarkymo srityje, kurie pažeidžiami Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmais (neveikimu). Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų (neveikimo), darančių žalą visų Klaipėdos regiono savivaldybių atliekų turėtojams (taip pat ir pareiškėjui), tačiau atsakovas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas siekia apginti savo interesus ir nemanė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą. Pareiškėjas įvardijo konkretų viešojo intereso pažeidimą: realią atliekų tvarkymo kaštų ir rinkliavų didėjimo grėsmę, realią Europos Sąjungos panaudotų lėšų grąžinimo grėsmę, neteisingą ir nesąžiningą „solidarumo“ principo įgyvendinimą, teisės aktų reikalavimų atliekų tvarkymo srityje neįgyvendinimą, principo „teršėjas moka“ pažeidimą. Atsakovas neišsamiai ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atliekų tvarkymas nėra viešasis interesas ir nepagrįstai atsisakė jį nustatyta tvarka ginti.

4. Atsakovas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad dar Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2015 m. liepos 31 d. rašte Nr. (1.15.)-S13-141 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“, buvo nurodyta, kodėl pareiškėjo 2015 m. liepos 24 d. rašte Nr. (1.10)-2R-1692 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“ nurodytu atveju Vyriausybės atstovas neturi pagrindo imtis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Įstatymas) jam suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo, t. y. kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nurodytos teisės normos, kita aktuali informacija, susijusi su pareiškėjo rašte nurodytais argumentais bei nurodyta rašto apskundimo tvarka. Per teisės aktais nustatytą terminą šio rašo pareiškėjas neskundė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad skundžiamo Rašto 1 dalyje buvo įvertintos pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (1.10)-2R-1367 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimo“ projekto“ nurodytos aplinkybės, tačiau prašyme nenurodyta, kodėl Rašto 1 dalis yra neteisėta. Atsakovo teigimu, Rašto 2 dalis yra informacinio pobūdžio, todėl teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

II. 6. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymo dalį dėl Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje sprendimo, įforminto 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“, kuriuo atsisakyta nagrinėti KRATC 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų (neveikimo)“ atmetė, o administracinės bylos dalį dėl Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2016 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“, kuriuo atsakyta į KRATC 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (1.10)-2R-1367 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimo“ projekto“ panaikinimo nutraukė.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Vyriausybės atstovo Raštą, kurio 1 dalyje buvo pateiktas atsakymas į KRATC 2016 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (1.10)-2R-1367 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimo“ projekto“ (toliau – ir Prašymas Nr. 1367) išdėstytą pareiškėjo poziciją, kodėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimo“ projektas negali būti tvirtinamas 2016 m. balandžio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje, o Rašto 2 dalyje pažymėta, kad Vyriausybės atstovas pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. rašte Nr. (1.10)-2R-1369 išdėstyto prašymo nenagrinės, nes sprendimas tuo pačiu klausimu buvo priimtas ir išdėstytas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2015 m. liepos 31 d. rašte Nr. (1.15.)-S13-141 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Prašymu Nr. 1367 kreipėsi į Vyriausybės atstovą ir nurodė, jog sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimo“ projektas negali būti tvirtinamas 2016 m. balandžio 28 d. Savivaldybės tarybos posėdyje, nes jis nebuvo suderintas su pareiškėju, esančiu Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 51/3S-27 patvirtinto Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo plano rengėju ir vykdytoju. Be to, pareiškėjas 2016 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (1.10)-2R-1369 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“ (toliau – ir Prašymas Nr. 1369) kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydamas imtis priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas.

9. Vyriausybės atstovas Rašte dėl Prašymo Nr. 1367 nurodė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1004 „Dėl reikalavimų regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams patvirtinimo“ patvirtintų Reikalavimų regioniniams ir savivaldybių atliekų tvarkymo planams ir Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 (2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1467 redakcija) nuostatos neįtvirtina pareigos savivaldybių atliekų tvarkymo planus derinti su regionų atliekų tvarkymo planų rengėjais ir (ar) vykdytojais, todėl nėra pagrindo imtis Įstatymu nustatytų įgaliojimų įgyvendinimo.

10. Dėl pareiškėjo Prašymo Nr. 1369 Vyriausybės atstovas Rašte nurodė, jog sprendimas dėl analogiško pareiškėjo prašymo, išdėstyto 2015 m. liepos 24 d. rašte Nr. (1.10)-2R-1692 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“ buvo priimtas ir išdėstytas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2015 m. liepos 31 d. rašte Nr. (1.15.)-S13-141 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“, todėl prašymas, išdėstytas pareiškėjo Prašyme Nr. 1369 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų (neveikimo)“, nebus nagrinėjamas.

11. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnis numato, kad šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai.

12. Teismas konstatavo, kad Viešojo administravimo įstatymas ir kiti Vyriausybės atstovų apskrityse veiklą reglamentuojantys aktai suteikia teisę asmenims kreiptis su skundais ir pranešimais dėl savivaldybės administravimo subjekto, kokiu yra Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų į Vyriausybės atstovus apskrityse ir šie kreipimaisi gali būti nenagrinėjami tik teisės aktuose nurodytais atvejais. Įstatymo 4 straipsnio 8 dalis numato, jog Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų priimtų administracinių teisės aktų, kurių apskundimo specialią tvarką nustato konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.

13. Teismas pažymėjo, kad prašyme nėra nurodyti argumentai dėl Rašte pateikto atsakymo į pareiškėjo Prašymą Nr. 1367 neteisėtumo, nenurodytos dėl jo priėmimo kilusios pasekmės. Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.). Teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašymo Nr. 1367 turinį, aplinkybę, jog juo nebuvo prašoma apginti kieno nors teises ar teisėtus interesus, sprendė, kad Viešojo administravimo įstatymo prasme toks raštas nevertintinas kaip dokumentas, kurio pagrindu turėjo būti pradėta administracinė procedūra ir priimtas administracinės procedūros sprendimas. Teismas sprendė, kad Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atsakymas į minėtą pareiškėjo raštą nelaikytinas sprendimu, ginčijamu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, o vertino jį tik kaip informacinio pobūdžio raštą, pareiškėjui nesukeliantį jokių teisinių pasekmių. Todėl teismas sprendė, kad ši administracinės bylos dalis nutrauktina ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

14. Teismas sprendė, kad Viešojo administravimo įstatymo prasme Prašymas Nr. 1369 laikytinas pranešimu, kurio pagrindu pradėtina administracinė procedūra (Viešojo administravimo įstatymo 21 str. 3 p.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai; apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

15. Teismas iš pareiškėjo 2015 m. liepos 24 d. rašto Nr. (1.10)-2R-1692 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“ turinio nustatė, kad juo pareiškėjas kreipėsi į Vyriausybės atstovą, prašydamas apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmus (neveikimą) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kad būtų apgintas viešasis interesas. Minėtu raštu bei pareiškėjo Prašymu Nr. 1369 buvo prašoma apginti viešąjį interesą, kuris pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas neteisėtais Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmais. Juose pareiškėjas nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų neteisėtumas pasireiškė atliekų tvarkymo būdo pakeitimu, dėl kurio per 2015 metus į sąvartyną buvo pristatytas mažesnis atliekų kiekis, dėl to buvo sumokėtas mažesnis „vartų mokestis“.

16. Teismas įvertinęs minėtų dokumentų turinį, konstatavo, kad atsisakymas nagrinėti pareiškėjo pareiškimą, išdėstytą Prašyme Nr. 1369 laikytinas pagrįstu, nes sprendimas dėl analogiško pranešimo jau buvo priimtas ir įformintas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-141 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“.

17. Nenustatęs pagrindų Raštui panaikinti, teismas išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašyme nurodytus veiksmus, t. y. priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir Nr. (1.10)-2R-1369 netenkino.

III. 18. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

19. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dalį bylos nutraukė, pripažinęs, kad pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. raštas Nr. (1.10)-2R-1367 nevertintinas kaip dokumentas, kurio pagrindu turėjo būti pradėta administracinė procedūra, o atsakovo Raštas šia apimtimi pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad dėl Rašto jam kyla teisinės pasekmės, nes atliekų tvarkymo planas yra norminis teisės aktas, kurio skųsti pareiškėjas negali, o atsakovas gali, pareiškėjui minėto plano projektu buvo numatyta pareigų, kurių vykdymui būtinos didelės lėšos, savivaldos institucija negali nustatyti pareigų, kurios gali būti įvykdomos tik investavus dideles lėšas be jas investuoti privalančio subjekto (šiuo atveju pareiškėjo) sutikimo. Atsakovas pagal Įstatymą turi pareigą imtis visų teisėtų priemonių, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui, pagal Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį turi pareigą tikrinti teisės aktų projektus.

20. Pareiškėjas nurodo, kad tinkamas, sąžiningas, teisės aktus atitinkantis atliekų tvarkymas yra viešasis interesas. Pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, nurodė konkrečius teisės aktus, kurie Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmais (neveikimu) pažeidžiami, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją Klaipėdos regione, apie šią situaciją informavo Vyriausybės atstovą. Vyriausybės atstovas, kurio paskirtis – prižiūrėti, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, inter alia (be kita ko) Vyriausybės nutarimu patvirtintą Valstybinį atliekų tvarkymo 2014 – 2020 metų planą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą imtis visų teisėtų veiksmų viešajam interesui apginti (Įstatymo 5 str. 6 d.).

21. Pareiškėjas įsitikinęs, kad ankstesnio atsakovo sprendimo (2015 m. liepos 31 d. rašto Nr. (1.15.)-S13-141) neapskundimas negali būti kliūtis skųsti vėlesnius sprendimus ar pagrindas atsakovui nenagrinėti vėlesnių pranešimų / skundų. Neabejotinai egzistuojant viešajam interesui, teismas taip pat turėjo pareigą įvertinti atsakovo veiksmus priimat 2015 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (1.15.)-S 13-141, nes jis yra skundžiamo sprendimo (Rašto) sudedamoji dalis.

22. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bei teisines bylos aplinkybes ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Šio ginčo esmė – nustatymas, ar atliekų tvarkymas, savivaldybių veiksmai / neveikimas atliekų tvarkymo srityje, yra viešojo intereso objektas, ar ne. Konstatavus, kad tai yra viešojo intereso objektas, atsakovas privalėjo, nustatęs šio intereso pažeidimą, imtis priemonių jam ginti.

23. Atsakovas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas pažymi, kad Įstatymas nesuteikia Vyriausybės atstovui įgaliojimų prižiūrėti, kontroliuoti, kaip vykdomi savivaldybės institucijų priimti teisės aktai (sprendimai, įsakymai ir kt.) ar sutartimis prisiimti įsipareigojimai. Taip pat Vyriausybės atstovas neturi įgaliojimų prižiūrėti savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės įsteigtų biudžetinių, viešųjų įstaigų, kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų, kurių savininkė, dalyvė ar narė yra savivaldybė, veiklos. Regiono plėtros tarybos sprendimų vykdymo (įgyvendinimo) priežiūra Vyriausybės atstovui taip pat nėra priskirta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo Prašymas Nr. 1367 nėra dokumentas, kurio pagrindu turėtų būti pradėta administracinė procedūra.

25. Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 m. plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (2014 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 366 redakcija), 237 punktas numato, kad savivaldybės joms pavestas užduotis gali vykdyti savarankiškai arba bendradarbiaudamos tarpusavyje, kurdamos regionines komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir naudodamos regioninius komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo įrenginius, taigi savivaldybės pačios gali pasirinkti priimtiniausias priemones nustatytoms užduotims įgyvendinti. Vyriausybės atstovo nuomone, Klaipėdos rajono savivaldybės pasirinkimas surinktas mišrias komunalines atliekas rūšiuoti savivaldybės teritorijoje veikiančioje mechaninio rūšiavimo linijoje, o ne Klaipėdos regioninio sąvartyno teritorijoje įrengtame mechaninio apdorojimo įrenginyje, galbūt sumažino iš Savivaldybės į regioninį sąvartyną atvežamų mišrių komunalinių atliekų kiekį, dėl to, kaip teigia pats pareiškėjas jis 2015 m. nebesurinko 6 265,08 Eur „solidarumo mokesčio“ ir 46 163,77 Eur – didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėms eksploatuoti bei nebegali pateikti su uždarąja akcine bendrove „Fortum Klaipėda“ 2012 m. liepos 13 d. sutartyje dėl atliekų naudojimo (deginimo energijai gauti) sutartų atliekų kiekių, tačiau Savivaldybės pasirinkimo sukeltos pasekmės, pirmiausia yra susijusios su konkrečios įmonės, t. y. pareiškėjo interesais, o ne viešuoju interesu. Vyriausybės atstovas įvertino ir kitas svarbias aplinkybes bei tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra KRATC akcininke, taigi kilę nesutarimai dėl Savivaldybės pasirinkimo surinktas mišrias komunalines atliekas rūšiuoti savivaldybės teritorijoje veikiančioje mechaninio rūšiavimo linijoje, o ne Klaipėdos regioninio sąvartyno teritorijoje įrengtame mechaninio apdorojimo įrenginyje, turėtų būti sprendžiami sutarčių pagrindu, tai patvirtina ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas, jog savo pažeistus interesus gina teisme, o ne ginant viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje kilo ginčas dėl Vyriausybės atstovo Rašto, kurio pirma dalimi jis atsisakė imtis įgaliojimų pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas dėl pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. rašto Nr. (1.10)-2R-1367 dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimo“ projekto (Prašymo Nr. 1367), o Rašto antra dalimi atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (1.10)-2R-1369 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų (neveikimo)“ (Prašymą Nr. 1369), nes pareiškėjas su analogiško turinio prašymu jau buvo kreipęsis į atsakovą, ir jam buvo atsakyta 2015 m. liepos 31 d. raštu Nr. (1.15.)-S13-141 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjo prašymo dalį dėl Vyriausybės atstovo sprendimo, įforminto Raštu, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Prašymą Nr. 1367 ir Prašymą Nr. 1369 atmetė, administracinės bylos dalį dėl Rašto, kuriuo atsakyta į Prašymą Nr. 1367, panaikinimo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prašyme teismui nenurodė argumentų dėl Rašto dalies dėl Prašymo Nr. 1367 neteisėtumo, nenurodė dėl jo priėmimo kilusių pasekmių, taip pat, įvertinęs Prašymo Nr. 1367 turinį, konstatavo, kad juo nebuvo prašoma apginti kieno nors teises ar teisėtus interesus, Viešojo administravimo įstatymo prasme toks raštas nevertintinas kaip dokumentas, kurio pagrindu turėtų būti pradėta administracinė procedūra ir priimtas administracinės procedūros sprendimas. Todėl Rašto dalis, kuria atsakyta į minėtą prašymą, nelaikytina sprendimu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka, jis vertintinas tik kaip informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, ir byla šioje dalyje nutrauktina. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti Prašymą Nr. 1369, nes atsakovo sprendimas dėl analogiško pranešimo jau buvo priimtas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Rašto dalis, kuria atsisakyta nagrinėti jo Prašymą Nr. 1367 sukelia jam teisines pasekmes, nes atliekų tvarkymo planas yra norminis teisės aktas, kurio skųsti pareiškėjas negali, o atsakovas gali, pareiškėjui minėto plano projektu buvo numatyta pareigų, o atsakovas pagal Įstatymą turi pareigą imtis visų teisėtų priemonių, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui, pagal Įstatymo 5 straipsnio 3 dalį turi pareigą tikrinti teisės aktų projektus. Dėl Rašto dalies, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo Prašymą Nr. 1369, pareiškėjas tvirtina, kad, kreipdamasis į atsakovą, nurodė konkrečius teisės aktus atliekų tvarkymo srityje, kuriuos savivaldybės administravimo subjektas pažeidžia, todėl egzistuoja viešasis interesas, o atsakovas turėjo įvertinti skundžiamus veiksmus; ankstesnio atsakymo neapskundimas nesudaro pagrindo nenagrinėti vėliau gautų pranešimų ar skundų. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bei teisines bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 86 straipsnį teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

30. Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą (prašymą), kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo (prašymo) dalyką ir pagrindą. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde (prašyme) privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas principas į tinkamą procesą. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes ir kt.

31. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu, jame nurodė aplinkybes ir argumentus, dėl kurių nesutinka su Raštu ta apimtimi, kuria išnagrinėtas jo Prašymas Nr. 1369 dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų (neveikimo) ir viešojo intereso pažeidimo bei prašė panaikinti Raštą, o aplinkybių ir argumentų, dėl kurių jis nesutinka su Rašto dalimi dėl Prašymo Nr. 1367, kuriomis grindžia Rašto neteisėtumą ir nepagrįstumą nenurodė. Argumentus, dėl kurių, jo nuomone, Rašto dalis dėl Prašymo Nr. 1367 neteisėta, pareiškėjas nurodo tik apeliaciniame skunde.

33. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartyje, kuria panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pareiškėjas prašo naikinti visą Raštą, tačiau jokių argumentų dėl jo neteisėtumo dėl dalies, kuria išnagrinėtas Prašymas Nr. 1367, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės neatsižvelgęs į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priėmė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Rašto teisėtumo šia apimtimi skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nėra argumentų dėl Rašto neteisėtumo, nenurodytos dėl jo panaikinimo kilusios teisinės pasekmės taip pat, įvertinęs Prašymo Nr. 1367 turinį, konstatavo, kad juo nebuvo prašoma apginti kieno nors teises ar teisėtus interesus, Viešojo administravimo įstatymo prasme toks raštas nevertintinas kaip dokumentas, kurio pagrindu turėtų būti pradėta administracinė procedūra ir priimtas administracinės procedūros sprendimas, todėl Rašto dalis, kuria atsakyta į minėtą prašymą, nelaikytina sprendimu, ginčijamu ABTĮ nustatyta tvarka. Jį pirmosios instancijos teismas vertino tik kaip informacinio pobūdžio dokumentą, nesukeliantį pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl šią bylos dalį nutraukė.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su Prašymo Nr. 1367 turiniu (I t., b. l. 61) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą prašymą vertino kaip tokį, kuriuo neprašoma apginti kieno nors teises ar teisėtus interesus, nes iš minėto prašymo matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, nurodo argumentus dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto, kuriuo ketinama patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą, kuriame numatytos priemonės, už dalies jų vykdymą bus atsakingas pareiškėjas (KRATC), nors su pareiškėju minėtas planas derintas nebuvo, taigi pareiškėjas iš esmės nurodė argumentus, dėl kurių jo teisės ir teisėti interesai galėjo būti pažeisti, išreiškė abejones dėl savivaldybės tarybos sprendimo projekto teisėtumo.

35. Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 14 straipsnio 3 dalis nustatė, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams: 1) nustatytiems šio įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 dalyse ir 24, 34 straipsniuose dėl pranešimų ir skundų, kuriais skundžiami viešojo administravimo subjekto veiksmai ar neveikimas; 2) jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pranešime ar skunde išdėstyto klausimo ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti šį pranešimą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui; 3) pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnis nustatė, kad šio įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai.

36. Pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės atstovas be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų, šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atlieka išankstinę savivaldybės kolegialių administravimo subjektų rengiamų teisės aktų projektų priežiūrą.

37. Įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenustatęs aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindžia atsakovo Rašto neteisėtumą dėl jo Prašymo Nr. 1367, nepagrįstai įvertinęs Prašymo Nr. 1367 turinį, kaip pranešimą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies prasme, padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui Rašto dalis dėl Prašymo Nr. 1367 nagrinėjimo pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia ir šia apimtimi bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, neatsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį, nenustatė termino pareiškėjo prašymo trūkumams šalinti, kad būtų nurodytas pareiškėjo prašymo pagrindas jam reiškiant reikalavimą panaikinti Rašto dalį, kuria buvo išnagrinėtas jo Prašymas Nr. 1367, ir iš esmės nesprendė atsakovo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimo.

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. Materialiųjų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (ABTĮ 147 str.). Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės dėl Rašto dalies, kuria atsakovas atsakė į pareiškėjo Prašymą Nr. 1367, o pareiškėjo apeliaciniame skunde šiuo aspektu nurodytų argumentų nagrinėjimas pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme reikštų teisės į apeliaciją pažeidimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad apeliacinio proceso administracinėje byloje paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais ir tai atliekama nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-966-858/2017 ir kt.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl Rašto dalies dėl Prašymo Nr. 1369 išnagrinėjimo, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms šioje bylos dalyje. Įvertinus Prašymo Nr. 1369 turinį, pareiškėjo 2015 m. liepos 24 d. rašto Nr. (1.10)-2R-1692 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“ turinį, matyti, kad šių pareiškėjo kreipimųsi į atsakovą prašant Vyriausybės atstovą imtis veiksmų dėl viešojo intereso gynimo, esmė tapati, todėl jau esant atsakovo priimtam 2015 m. liepos 31 d. raštui „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių viešąjį interesą“, t. y., sprendimui šiuo klausimu, atsakovas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo Prašymo Nr. 1369 nenagrinėjo atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavęs, kad yra pagrindas administracinės bylos dalį dėl Rašto, kuriuo atsakyta į pareiškėjo Prašymą Nr. 1367, nutraukti, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad šią prašymo dalį taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies dalis keistina.

42. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino dalį bylos faktinių aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinama ir dalis administracinės bylos perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš dalies keičiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria administracinės bylos dalis dėl Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2016 m. gegužės 24 d. rašto Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“, kuriuo atsakyta į KRATC 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. (1.10)-2R-1367 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano pakeitimo“ projekto“ panaikinimo nutraukta ir šią bylos dalį grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 17 d. sprendimo dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Pareiškėjo prašymo dalį dėl Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje sprendimo, įforminto 2016 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (5.7)-S13-123 „Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2016-04-27 raštų Nr. (1.10)-2R-1367 ir (1.10)-2R-1369“, kuriuo atsisakyta nagrinėti KRATC 2016 m. balandžio 27 d. raštą (1.10)-2R-1369 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų (neveikimo)“ atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė