2022-08-04 Nr. AB-20133-4-69-3-00301-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3569-789/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00301-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei R. I. A. A. R., kuri yra pareiškėjų D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M. atstovė pagal įstatymą, jų atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. I. A. A. R. ir nepilnamečių vaikų D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą R. I. A. A. R., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. I. A. A. R. ir nepilnamečių vaikų D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą R. I. A. A. R., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai R. I. A. A. R. ir nepilnamečiai vaikai D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M., atstovaujami atstovės pagal įstatymą R. I. A. A. R. (toliau – ir Užsieniečiai), kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimų Nr. 22S61623, Nr. 22S61819, Nr. 22S61815, Nr. 22S61814 (toliau – ir Sprendimai) dalis dėl Užsieniečių laikino apgyvendinimo nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir taikyti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsieniečiai nurodė, kad R. I. A. A. R. savo elgesiu niekaip neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, ji visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, buvo geranoriška, bendradarbiavo, o D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M. yra nepilnamečiai asmenys, jie patys negalėtų ir nesugebėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečių vertinimu, jiems buvo galima skirti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į Užsieniečių skundą prašė jį atmesti.

4. Migracijos departamentas nurodė, kad 2021 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 21M31763 nuspręsta nesuteikti Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, minėtas sprendimas įsiteisėjo.

5. Migracijos departamentas pažymėjo, jog ginčijamų Sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, jog Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik po sulaikymo, o prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu R. I. A. A. R. paaiškinimai buvo vertinami kaip nedetalūs, neleidžiantys nustatyti persekiotojo ir jo motyvų. Migracijos departamentas sprendė, kad R. I. A. A. R. nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, todėl buvo pagrindas manyti, jog Užsieniečiai gali pasislėpti. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečiai vaikai turi būti apgyvendinami kartu su vienu iš tėvų, vaikų atžvilgiu priėmė analogiškus sprendimus kaip ir jų motinai. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turėjo būti kontroliuojamas, kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl Užsieniečių išsiuntimo į kilmės šalį.

II. 6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 31 d. sprendimu atmetė Užsieniečių skundą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečiai 2021 m. liepos mėn. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturėdami teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, Užsieniečiai neturėjo pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyvenimui. Teismas pažymėjo, jog Užsieniečiai nėra prieglobsčio prašytojai, nes jų prašymas suteikti prieglobstį netenkintas.

8. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimų priėmimo metu buvo nustatęs, jog Užsieniečiai atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik po sulaikymo, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų atstovais, o reali ir individuali grėsmė jiems nenustatyta. Teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečius netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Užsieniečiai nėra sulaikyti, o įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Užsieniečių tapatybės nėra nustatytos, iš kilmės šalies jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės suponavo realią ir pagrįstą tikimybę, kad Užsieniečiai gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

III. 10. Užsieniečiai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir pakeisti Sprendimus – palikti Užsieniečiams apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsieniečiai nurodo, kad teismas nenustatė jų grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, įstatymų pažeidinėjimo fakto, tačiau nesutiko, kad nebūtų ribojama judėjimo laisvė. Užsieniečių vertinimu, nėra pagrindų riboti jų judėjimo laisvę, o Migracijos departamentas netikrino, kaip Užsieniečiai elgiasi Pabėgėlių priėmimo centre, neapklausė centre dirbančių darbuotojų.

12. Užsieniečiai pažymi, jog, nors jie atvyko į Lietuvos Respubliką galbūt neteisėtu būdu, tačiau jie nėra įstatymų pažeidėjai, todėl jiems netikslinga taikyti pačią griežčiausią priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsieniečiai taip pat nurodo, kad nelegalus prieglobsčio prašytojų atvykimas ar buvimas nesuteikia valstybei galios automatiškai sulaikyti ar kitais būdais apriboti judėjimo laisvę.

13. Migracijos departamentas atsiliepime į Užsieniečių apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

14. Migracijos departamentas nurodo, kad Užsieniečiai nebėra prieglobsčio prašytojai. Užsieniečiai nebuvo sulaikyti, buvo priimti Sprendimai įleisti juos į Lietuvos Respubliką bei apgyvendinti nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Migracijos departamentas taip pat pažymi, jog Užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo (teikė nedetalius paaiškinimus), todėl Užsieniečiai gali bandyti pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl Užsieniečių išsiuntimo į jų kilmės šalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimų Nr. 22S61623, Nr. 22S61819, Nr. 22S61815, Nr. 22S61814 dalių dėl Užsieniečių laikino apgyvendinimo nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagrįstumo ir teisėtumo ir prašymo taikyti Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti juos netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, įvertinus byloje surinktus duomenis, matyti, kad Užsieniečiai gali išvykti ir pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl Užsieniečių skundą atmetė.

17. Apeliaciniame skunde Užsieniečiai nurodo, kad nėra pagrindų riboti jų judėjimo laisvę, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nepažeidinėja įstatymų, todėl jiems gali būti skirtas apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl masinio užsieniečių antplūdžio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, ekstremalioji situacija nėra atšaukta iki šiol. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos taikomos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

19. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šioje byloje ginčijama 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61623 dalis, kuria nuspręsta apgyvendinti pareiškėją R. I. A. A. R. į Lietuvos Respubliką Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo minėto sprendimo priėmimo dienos.

22. Šioje byloje taip pat ginčijamos Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimų Nr. 22S61819, Nr. 22S61815, Nr. 22S61814 dalys dėl pareiškėjos R. I. A. A. R. nepilnamečių vaikų apgyvendinimo, šie sprendimai buvo priimti remiantis Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 22S61623, kuriuo buvo išspręstas R. I. A. A. R. apgyvendinimo klausimas.

23. Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendime Nr. 22S61623, be kita ko, nurodyta, jog R. I. A. A. R. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik po sulaikymo, jos paaiškinimai prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu buvo nedetalūs, neleidžiantys nustatyti persekiotojo ir jo motyvų, nepagrįsti. Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais.

24. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, o 3 dalyje nurodyta, jog valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų galimybę užsiimti laisvalaikio veikla, įskaitant pagal amžių jiems tinkamus žaidimus ir pramogas, 18 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytose patalpose ir apgyvendinimo centruose, taip pat veiklą gryname ore.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip R. I. A. A. R. nebendradarbiavimą (atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio paprašė tik būdama sulaikyti, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiavo, prašymas suteikti prieglobstį netenkintas) nagrinėjamu atveju negalėjo būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog R. I. A. A. R. nustatytas judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A‑1886‑629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022, 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-502/2022 ir kt.).

27. Byloje nėra pateikta duomenų, kad per buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį R. I. A. A. R. nesilaikė apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, yra padariusi pažeidimų. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Migracijos departamentas nepagrįstai neatsižvelgė į R. I. A. A. R. nepilnamečių vaikų interesus. Šiuo atveju nebuvo užtikrinti prioritetiniai nepilnamečių vaikų interesai. Be to, byloje nebuvo pateikti duomenys dėl R. I. A. A. R. keliamos grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. R. I. A. A. R. ir jos nepilnamečių vaikų tapatybės yra nustatytos.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Migracijos departamentas 2022 m. sausio 27 d. sprendime Nr. 22S61623 nenurodė kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad R. I. A. A. R. gali pasislėpti, tokių duomenų nėra ir byloje. Pareiškėjos R. I. A. A. R. atžvilgiu jau pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61623 dalis, kuria pareiškėjai R. I. A. A. R. nustatytas apgyvendinimo režimas, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra nepagrįsta, todėl naikintina.

29. Dėl skundžiamų Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimų Nr. 22S61819, Nr. 22S61815, Nr. 22S61814 dalių, kuriomis nepilnamečiams vaikams D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M. buvo nustatytas analogiškas apgyvendinimo režimas, kaip ir jų motinai R. I. A. A. R., pažymėtina, kad minėti Migracijos departamento sprendimai buvo pripažinti netekusiais galios Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimais Nr. 22S3075, Nr. 22S3073 ir Nr. 22S3081, Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. priėmė naujus sprendimus Nr. 22S3183, Nr. 22S3180 ir Nr. 22S3186, kuriais nepilnamečiams vaikams D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M. buvo nustatytas toks pats apgyvendinimo režimas, t. y. nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kuris buvo nustatytas ir 2022 m. sausio 27 d. sprendimais Nr. 22S61819, Nr. 22S61815, Nr. 22S61814. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kai pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas Užsieniečių skundas, kuriame nurodyti ginčijami Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimai Nr. 22S61819, Nr. 22S61815, Nr. 22S61814 jau skundo pateikimo metu buvo pripažinti netekusiais galios, tuo metu jau buvo priimti nauji 2022 m. vasario 21 d. sprendimai Nr. 22S3183, Nr. 22S3180 ir Nr. 22S3186. Atsakovas nurodė šias aplinkybes atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui, ir pridėjo 2022 m. vasario 21 d. sprendimus Nr. 22S3183, Nr. 22S3180 ir Nr. 22S3186, tačiau nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjams atstovavęs ir skundą rengęs advokatas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta, be kita ko, dėl 2022 m. sausio 27 d. sprendimų Nr. 22S61819, Nr. 22S61815, Nr. 22S61814, kurie skundo pateikimo metu ir bylos nagrinėjimo metu jau buvo pripažinti netekusiais galios.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Be to, ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės.

31. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinta, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimą).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Užsieniečių kreipimosi į teismą metu galiojo Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 22S3183, priimtas dėl nepilnamečio vaiko D. A. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 22S3180, priimtas dėl nepilnamečio vaiko L. A. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 22S3186, priimtas dėl nepilnamečio vaiko S. A. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)). Šiais sprendimais buvo nustatytas minėtų nepilnamečių vaikų apgyvendinimo režimas. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamoje byloje yra išnagrinėtas klausimas dėl nepilnamečių vaikų motinos pareiškėjos R. I. A. A. R. apgyvendinimo režimo, taip pat į tai, kad šios kategorijos bylos nagrinėjamos skubos tvarka, siekiant užtikrinti operatyvią asmenų teisių, susijusių su jų judėjimo laisvės ribojimais, apsaugą, taip pat vaikų interesų apsaugą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir spręsti klausimą dėl nepilnamečiams vaikams taikomo apgyvendinimo režimo, nustatyto bylos nagrinėjimo metu galiojančiais administraciniais aktais, teisėtumo ir pagrįstumo. Neišsprendus šio klausimo, kiltų rizika dėl nepilnamečių asmenų D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M. teisių pažeidimo.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nagrinėja klausimą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimų Nr. 22S3183, Nr. 22S3180 ir Nr. 22S3186 dalių, kuriomis apribota nepilnamečių asmenų judėjimo Lietuvos Respublikoje laisvė, pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, jog Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimai Nr. 22S3183, Nr. 22S3180 ir Nr. 22S3186 yra analogiški Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimui Nr. 22S61623, priimtam dėl nepilnamečių asmenų motinos R. I. A. A. R.

35. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiai sulaikomi tik kraštutiniu atveju bei nustačius, kad negalima veiksmingai taikyti kitų švelnesnių alternatyvių priemonių; toks sulaikymas trunka trumpiausią laikotarpį ir dedamos visos pastangos, kad sulaikyti nepilnamečiai būtų paleisti ir apgyvendinti nepilnamečiams tinkamuose būstuose, valstybės narės visų pirma rūpinasi nepilnamečio interesais, kaip nustatyta 23 straipsnio 2 dalyje. Šios direktyvos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus bei valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai asmenys turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

36. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuota, kad negalima tokia situacija, kai užsienietis, kuriam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, būtų apgyvendintas atskirai nuo savo nepilnamečių vaikų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3453-556/2021).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M. judėjimo laisvės apribojimas buvo taikomas ilgą laiką, jie yra nepilnamečiai vaikai, šiuo teismo procesiniu sprendimu jų motinai taikomas apgyvendinimo režimas, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pripažintas nepagrįstu, sprendžia, jog Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimų Nr. 22S3183, Nr. 22S3180 ir Nr. 22S3186 dalys, kuriomis nustatytas apgyvendinimo režimas nepilnamečiams vaikams D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M., nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra nepagrįstos.

38. Pažymėtina, kad Užsieniečiai skunde prašė palikti jiems skirtą apgyvendinimą, netaikyti judėjimo laisvės apribojimų, skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Panaikinus Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61623 ir 2022 m. vasario 21 d. sprendimų Nr. 22S3183, Nr. 22S3180 ir Nr. 22S3186 dalis, kuriomis pareiškėjams nustatytas apgyvendinimo režimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjai lieka apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

39. Byloje nustačius, kad Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimai Nr. 22S61819, Nr. 22S61815, Nr. 22S61814, kurių dalys skundžiamos nagrinėjamoje byloje, buvo pripažinti netekusiais galios ir vietoje jų buvo priimti nauji 2022 m. vasario 21 d. sprendimai Nr. 22S3183, Nr. 22S3180 ir Nr. 22S3186, atmestinas pareiškėjų skundo reikalavimas panaikinti ginčijamas 2022 m. sausio 27 d. sprendimų Nr. 22S61819, Nr. 22S61815, Nr. 22S61814 dalis.

40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų skundą, pripažinęs, kad pareiškėjams pagrįstai ir teisėtai nustatytas apgyvendinimo režimas, taikant judėjimo laisvės ribojimus. Todėl Užsieniečių apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies, 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61623 ir 2022 m. vasario 21 d. sprendimų Nr. 22S3183, Nr. 22S3180 ir Nr. 22S3186 dalys, kuriomis pareiškėjams nustatytas apgyvendinimo režimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 4 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų R. I. A. A. R. ir nepilnamečių vaikų D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą R. I. A. A. R., apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų R. I. A. A. R. ir nepilnamečių vaikų D. A. M. M., L. A. M. M., S. A. M. M., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą R. I. A. A. R., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61623 dalį, kuria nuspręsta nesuteikti R. I. A. A. R. teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3183 dalį, kuria nuspręsta nesuteikti nepilnamečiam vaikui D. A. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3180 dalį, kuria nuspręsta nesuteikti nepilnamečiam vaikui L. A. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3186 dalį, kuria nuspręsta nesuteikti nepilnamečiam vaikui S. A. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė