2020-01-29 Nr. AB-1883-3-61-3-03316-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-24-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03316-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Nr. ATRS-3354; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 12-01-1451; 3) pareiškėjo K. B. atžvilgiu privalomąją pradinę karo tarnybą atidėti einamaisiais 2019 m. dėl jo sveikatos sutrikimų ir (ar) dėl to, kad būtų išvengta šiame skunde motyvuotai nurodytos pareiškėjo asmeninės ir visuomeninės žalos kilimo.

Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. ATRS-3354 bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 12-01-1451 galiojimą ir uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir dėl šios dalies priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 27 d. padavė naują prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Nr. ATRS-3354 bei Lietuvos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 12-01-1451 galiojimą bei uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo K. B. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. ATRS-3354 „Dėl sprendimo neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“ bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 12-01-1451 „Dėl 2019 m. rugsėjo 2 d. skundo“, kuriais iš esmės yra atmetamas jo prašymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 28 d. yra gydomas nuo (duomenys neskelbtini), gydymas iki šiol nėra sėkmingas. Dėl šios ligos jis apskritai turėtų būti atleistas nuo karo tarnybos arba šaukimas į tarnybą turėtų būti atidėtas bent metams. Minėti kairio kelio sutrikimai pasireiškė vėliau, nei jo sveikata buvo tikrinama Karinės medicinos ekspertinėje komisijoje. Pareiškėjo teigimu, esant tokios sveikatos būklės būtų labai pavojinga atlikti karo tarnybą, kadangi jo sveikatai gali būti padaryta nepataisoma žala. Papildomai nurodė, kad atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, 2019 m. spalio 3 d. jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Ortopedė traumatologė 2019 m. spalio 25 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime patvirtino magnetinio rezonanso metu nustatytą diagnozę ir rekomendavo pareiškėjui laikytis tausojančios rėžimo – vengti klauptis, bei paskyrė gydymą. 2019 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui taip pat paskirtos reabilitacijos procedūros, nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. taikomas nedarbingumas, kurį planuojama tęsti priklausomai nuo sveikatos būklės, reabilitacijos eigos ir jos rezultatų. Pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones taip pat grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019 pateiktu išaiškinimu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad šiuo metu negali būti daroma išvada, jog, netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiltų neatitaisoma žala jo sveikatai. Pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtina tam tikros ligos diagnozę, tačiau nėra jokių specialistų (gydytojų) išvadų, kad dėl tokio sveikatos sutrikimo asmeniui, atliekant privalomąją karo tarnybą, galėtų būti padaryta neatitaisoma žala sveikatai.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019 pateiktu išaiškinimu, nes skiriasi ginčo dalykas – ginčijamas ekspertinis nutarimas, kuriuo asmuo buvo pripažintas tinkamu privalomai karo tarnybai atlikti, o šiuo atveju skundžiamas atsisakymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą dėl aplinkybių, kurios atsirado po tinkamumo atlikti privalomą karo tarnybą medicininio vertinimo.

Atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjas K. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo prašymą tenkinti ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas teigia, kad jo turima reikšminga judėjimo aparato liga, kuri dar nėra išgydyta, objektyviai neleis jam tinkamai atlikti karo tarnybos, atitinkamai tarnybą organizuojantis subjektas negalės garantuoti, jog atliekant tarnybą pareiškėjo sveikatos būklė dar labiau nepablogės ir nepasunkės. Medicininiuose išrašuose yra nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Esant tokiai diagnozei, pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V1139 „Dėl sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų patvirtinimo“ patvirtintus kriterijus (toliau – Kriterijai) pareiškėjas turėtų būti iš vis atleistas nuo karo tarnybos arba karo tarnyba atidėta bent metams.

Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Ortopedė traumatologė, įvertinusi magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus rekomendavo pareiškėjui laikytis tausojančio rėžimo – vengti klauptis, bei paskyrė gydymą. Gydytojų duomenys patvirtina, kad dėl pareiškėjui nustatyto sveikatos sutrikimo, jis objektyviai negali ne tik atlikti karo tarnybos, tačiau net negali atlikti savo darbinių funkcijų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019 akcentavo, kad pareiškėjas skunde pateikia aiškiai suformuluotą reikalavimo pagrįstumą, nurodo, kokie sveikatos jam konstatuoti sutrikimai, t. y. ne tik kokia jo sveikatos būklė būtų, jei atliktų privalomąją karo tarnybą, bet ir tai kokia jo sveikatos padėtis yra šiuo metu.

Į bylą pateikti duomenys ne tik patvirtina pareiškėjo ligos diagnozę, bet ir konkrečias rekomendacijas bei paskirtą gydymą – pareiškėjui būtina laikytis tausojančio rėžimo – vengti klauptis, atlikti fizioterapijos procedūras, naudoti priešuždegiminius vaistus per burną ir lokaliai, dėti kompresus. Pareiškėjui paskirtos ir konkrečios fizioterapijos procedūros, nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. taikomas nedarbingumas, kurį planuojama tęsti priklausomai nuo sveikatos būklės, reabilitacijos eigos ir jos rezultatų.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo atstovas 2019 m. spalio 1 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl pakartotinės pareiškėjo medicininės būklės atlikimo. 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjo atstovui buvo išsiųstas pareiškėjui skirtas siuntimas Nr. 7996 2019 m. spalio 30 d. pakartotinai pasitikrinti sveikatą, tačiau pareiškėjas nustatytą datą neatvyko pakartotinai pasitikrinti sveikatos.

Taip pat atsakovas pažymi, atsiliepimo teikimo momentu, Lietuvos kariuomenė patvirtina, kad pareiškėjas pagal 2019 m. šaukimą nebus šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, nes 2019 m. šaukimas yra pasibaigęs, todėl skundžiami sprendimai pareiškėjui jokių pareigų nesukuria, o prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės praranda savo tikslą, kadangi pareiškėjui pagal 2019 m. šaukimą tarnybą yra atidėta. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. yra keičiamas karo prievolę reglamentuojantis teisės aktas, kuriame nustatomas kitas šaukiamų asmenų amžius – nuo 18 iki 23 metų, o pareiškėjui šiuo metu yra 26 metai.

Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių, įrodymais pagrįstų argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se (liet. pati savaime) nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjo pateikti dokumentai tik patvirtina tam tikros ligos diagnozę, tačiau nėra jokių specialistų (gydytojų) išvadų kad dėl tokio sveikatos sutrikimo asmeniui atliekant privalomąją karo tarnybą galėtų būti padaryta neatitaisoma žala sveikatai. Pareiškėjo pateikti argumentai yra į ateitį nukreiptos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo K. B. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, tam įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos faktinės situacijos ir yra individualus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme prašo panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. ATRS-3354 „Dėl sprendimo neatidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos“ bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 12-01-1451 „Dėl 2019 m. rugsėjo 2 d. skundo“, kuriais yra atmestas pareiškėjo prašymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti byloje ginčijamų aktų galiojimą bei uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą iki priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje – motyvavo sveikatos būkle, kurią, pasak pareiškėjo, patvirtina gydymo įstaigų medicininiai dokumentai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nepatvirtina, jog netaikius pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali atsirasti jo nurodomos neigiamos pasekmės. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad bylos duomenimis atsakovas neignoruoja pareiškėjo nurodytų naujų aplinkybių dėl jo tinkamumo atlikti karo tarnybą – 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjo atstovui buvo išsiųstas pareiškėjui skirtas siuntimas Nr. 7996, kuriuo pareiškėjui sudaryta galimybė pakartotinai pasitikrinti sveikatą dėl tinkamumo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Nors pareiškėjas siuntime nurodyta data neatvyko pakartotinai pasitikrinti sveikatos, kaip nurodo papildomuose paaiškinimuose, dėl nedarbingumo, byloje nėra duomenų, kad tai (nedarbingumas), viena vertus, buvo kliūtis atvykti atlikti medicininę apžiūrą, o, kita vertus, nėra jokia kliūtis, jo sveikatos būklei nesikeičiant, prašyti išduoti naują siuntimą, kuriuo galėtų pasinaudoti.

Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019 pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtoje byloje buvo ginčijamas ekspertinis nutarimas, kuriuo asmuo buvo pripažintas tinkamu privalomai karo tarnybai atlikti, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra ginčijamas atsisakymas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą dėl aplinkybių, kurios atsirado po tinkamumo atlikti privalomą karo tarnybą medicininio vertinimo, dėl kurio pagrįstumo ginčo nėra. Esant skirtingiems administracinėse bylose nagrinėjamų ginčų pagrindams ir dalykams, aplinkybė, kad 2019 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-697-822/2019, taikytos priemonės reikalavimui užtikrinti, savaime nepatvirtina tokių priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje būtinumo, kuris, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas nei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu, nei juo labiau yra šiuo metu: kaip nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėjas pagal 2019 m. šaukimą nebus šaukiamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, nes 2019 m. šaukimas yra pasibaigęs; kaip matyti iš internetinėje svetainėje https://sauktiniai.karys.lt/ tikrinamų duomenų, pareiškėjo nėra 2020 metų karo prievolininkių sąraše.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikęs ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas, kuris sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės (ABTĮ 40–41 str.), nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė