Legislator Case Law & Legislation
31ceb1eb-a666-40d2-88c7-0320132affab AI generated

31ceb1eb-a666-40d2-88c7-0320132affab · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 31ceb1eb-a666-40d2-88c7-0320132affab
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

J., trečiajam asmeniui R. A. dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir turtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais vienasmenio valdymo organo ŽŪB pirmininko M. J. sprendimus, kurie buvo įforminti 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 2, 2008 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 6 ir 2009 m. kovo 6 d. aktu Nr. 7 ir nurašytos aktuose nurodytos bendrovės materialinės vertybės bei priteisti iš M.

Legislator headnote

AI generated

31ceb1eb-a666-40d2-88c7-0320132affab · Lietuvos apeliacinis teismas: FNTT specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad atsakovas, nuraÅ¡ydamas 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. lapkričio 30 d. materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktuose nurodytas vertybes ir jas nežinia kur panaudodamas, padarė bendrovei 261 972,62 Lt dydžio nuostolį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1374/2013Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00389-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4; 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Algirdo GailiÅ«no, Audronės Jarackaitės ir Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės „Mindukas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-194/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės „Mindukas“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

J., trečiajam asmeniui R. A. dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir turtinės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje kilęs ginčas dėl žalos, padarytos įmonės vadovo veiksmais, atlyginimo. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais vienasmenio valdymo organo ŽŪB pirmininko M. J. sprendimus, kurie buvo įforminti 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 2, 2008 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 6 ir 2009 m. kovo 6 d. aktu Nr. 7 ir nurašytos aktuose nurodytos bendrovės materialinės vertybės bei priteisti iš M.

J. bankrutuojančiai ŽŪB „Mindukas“ 679 552,17 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bankroto administratoriui perdavus įmonės turtÄ bei finansinę dokumentacijÄ yra nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. kovo 6 d. kaip netinkamos pardavimui bei gamybai buvo nuraÅ¡yta daug žemės Å«kio bendrovei priklausančių materialinių vertybių ir itin dideliais kiekiais. Vienų materialinių vertybių nuraÅ¡ymas buvo įformintas 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 2 NuraÅ¡yta įvairių materialinių vertybių už 188 916,57 Lt ( priedas Nr. 2), 2008 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 6 nuraÅ¡yta materialinių vertybių už 73 56 Lt. ( priedas Nr. 3), 2009 m. kovo 6 d. aktu Nr. 7 nuraÅ¡yta materialinių vertybių už 417 579,60 Lt.( priedas Nr. 4) pagal 2009 m. kovo 6 d. aktÄ dėl nuostolių įvertinimo sandėlyje (priedas Nr. 5).

Visi materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktai yra patvirtinti vienasmenio valdymo organo – ŽŪB pirmininko (atsakovo). IeÅ¡kovas mano, kad materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aktai ir jų įvertinimas privalėjo bÅ«ti suderintas su revizijos komisija arba revizoriumi, specialistų įvertintas materialinių vertybių, kurios sugedo kiekis ir specialistų nustatytas jų sugadinimo, netinkamumo naudoti faktas. To nebuvo padaryta. Taigi, atsakovas - vienasmenis atsakovo valdymo organas elgėsi nerÅ«pestingai, neapdairiai, nekvietė specialistų bei ekspertų, pats įvertino ir nurašė didelį kiekį bendrovės turto, tuo sumažindamas bendrovės turtÄ .

Tokiu bÅ«du atsakovas pažeidė pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai jam patikėto ir jo žinioje esančio svetimo turto atžvilgiu. IÅ¡ viso pagal minėtus tris nuraÅ¡ymo aktus atsakovas sumažino bendrovės turtÄ už 679 552,17 Lt. Bendrovė jau 2009 metais kovo mėnesį buvo akivaizdžiai nemoki, turėjo didžiulius įsiskolinimus kreditoriui AB „Agrokoncernui“, kuriam pradelsti įsiskolinimai siekė apie 200 000 Lt. Ji buvo sunkioje finansinėje padėtyje, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, o atsakovas, kaip vienasmenis ŽŪB valdymo organas nerÅ«pestingai atliko savo pareigas, sumažino bendrovės turtÄ už 679 552,17 Lt.

VienaÅ¡aliÅ¡ki sprendimai nuraÅ¡yti turtÄ dideliais kiekiais yra neteisėti veiksmai, ko iÅ¡davoje bendrovė neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir bendrovei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Todėl pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas tokie juridinių asmenų organų sprendimai pripažintini neteisėtais, o iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovui padaryta žala. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai pripažinti atsakovo, kaip bendrovės valdymo organo, sprendimus neteisėtais dėl jų prieÅ¡taravimo įstatymams nėra teisinio pagrindo. Bendrovėje nebuvo pirmininko darbo reglamento, numatančio pirmininko darbo tvarkÄ , pareigų apimtį, įgaliojimus ir atsakomybę, taip pat nebuvo sudaryta ir revizijos komisija, nepatvirtintas revizorius, nesudarytas ir jo darbo reglamentas. Vieninteliu vykdomuoju organu, priimančiu visus sprendimus dėl bendrovės vidaus apskaitos ir dėl bendrovės turto bendrovės viduje buvo bendrovės pirmininkas.

Nesant revizoriaus ir revizijos komisijos, Å¡io vienasmenio vadovo sprendimas dėl bendrovės turto nuraÅ¡ymo jos viduje buvo vieninteliai galimi Å¡ioje bendrovėje sprendimai. Todėl teismas konstatavo, jog bendrovės turto nuraÅ¡ymas, atliktas vienasmeniÅ¡kai vienvaldžio ir vienintelio Å¡ioje bendrovėje esančio organo, yra teisėtas veiksmas. Teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai nurašė sugedusias ir netinkamas revizuoti materialines vertybes. Visi byloje apklausti liudininkai – buvę Å¡ios bendrovės darbuotojai, matę sandėlyje buvusias prekes, patvirtino, kad jų sugedimas, buvo akivaizdus, matomas bei suprantamas ir paprastam darbininkui, todėl kviesti specialistus nebuvo pagrindo. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, kiek ir kokių pradelstų skolų ŽŪB „Mindukas“ turėjo 2008 m. rugsėjo - lapkričio mėn. Kreditoriniai reikalavimai yra apskaityti ir iÅ¡aiÅ¡kinti teismo po metų laiko, t.y. 2009 m. rugpjūčio 17 d., todėl nėra įrodymų, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 2., ir 2008 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 6 nuraÅ¡ius netinkamas naudoti materialines vertybes buvo apribotos Å¡ios bendrovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Å ioje byloje teismas nesirėmė specialisto iÅ¡vada, kurioje yra nuoroda, kad grÅ«dų nuraÅ¡ymas į gamybÄ , kai 2008 metais grÅ«dų derlius bendrovėje neparodytas, didina bendrovės nuostolius, nes nuraÅ¡ymo aktuose Nr. 2, Nr. 6, Nr. 7 nėra nuorodų, jog grÅ«dai yra nuraÅ¡yti į gamybÄ . NuraÅ¡ius sugedusias ir netinkamas realizacijai materialines vertybes bendrovei nėra daroma žala, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas tinkamais įrodymais nepagrindė atsakovo kaltų, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io ir padarytos bendrovei realios žalos, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo bendrovei padarytÄ Å¾alÄ yra nepagrįstas ir atmestinas (DK 253 str. 6 p., 8 p.,255 str. 5 p.,257 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BŽŪB „Mindukas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti (t. 2, b. l. 60-69). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais.1. Teismas atsakovo sprendimus nuraÅ¡yti bendrovei priklausančias materialines vertybes vertino tik legitimumo arba bendrojo legalumo aspektu, t.y. ar apskritai jis turėjo teisę priimti sprendimus nuraÅ¡inėti bendrovei priklausančias materialines vertybes.

Tuo tarpu apeliantas ieÅ¡kiniu akcentavo bendrÄ atsakovo nesugebėjimÄ vykdyti bendrovės veiklÄ pagal jam privalomus ŽŪB įstatų nuostatas (atsakovas visÄ bendrovės valdymÄ Â ir veiklos kontrolę vykdė pats vienas, nors pagal tuo metu galiojančias teisės normas žemės Å«kio bendrovės veiklÄ galėjo kontroliuoti ne bendrovės pirmininkas, o revizijos komisija arba revizorius, kurie yra privalomi bet kokios tipo bendrovės organai.

2. Atsakovas, priimdamas sprendimus nuraÅ¡yti bendrovei priklausančias vertybes ir jas nuraÅ¡ydamas, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neprotingai bei kenkė bendrovės gerovei, nes nuraÅ¡yti Å¡ias vertybes nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, sprendimai priimti klastojant dokumentus, materialinės vertybės pradėtos nuraÅ¡yti tik tuomet, kai bendrovė įgijo didelių pradelstų įsipareigojimų, nuraÅ¡ant materialines vertybes sumažėjo bendrovės turtas.

3. FNTT specialisto išvada patvirtina, kad atsakovas, nurašydamas 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2008 m. lapkričio 30 d. materialinių vertybių nurašymo aktuose nurodytas vertybes ir jas nežinia kur panaudodamas, padarė bendrovei 261 972,62 Lt dydžio nuostolį.

4. Liudytojai pasakojo tik bendrais požymiais apie jų darbinėje veikloje matytus tam tikrus vertybių netinkamumo naudoti ar realizuoti atvejus, o ne apie konkrečiai ginčui aktualų laikotarpį. Liudytojų pasakojimai nesusiję su 2009 m. kovo 6 d. nuraÅ¡ymo aktuose nurodytomis vertybėmis, nes nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų 2009 m. kovo 6 d. bendrovėje nedirbo.5. Nors atsakovas teigė, kad cheminės medžiagos ir anglys buvo pavogtos, tačiau byloje buvo gautas Kauno apskrities VPK Raseinių PK praneÅ¡imas, kad atsakovas niekada nėra kreipęsis į policijÄ dėl kokių nors vagysčių ar kitokio ŽŪB „Mindukas“ priklausančio turto netekimo. Anglys nuraÅ¡ytos dėl netinkamumo naudoti, o ne dėl vagystės, jų vertė sudarė 35 410,86 Lt.

6. Teismas neįvertino pateikto 2008 m. rugpjūčio 5 d. turto arešto akto, iš kurio matyti, kad ieškovas jau nuo 2008 m. birželio 10 d. buvo sunkioje finansinėje padėtyje ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, turėjo 220 349,16 Lt pradelstų įsipareigojimų.

7. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje negalima remtis FNTT specialisto iÅ¡vada. Skirtingai nei nurodė teismas tiek specialisto iÅ¡vadoje, tiek ir Å¡ioje byloje yra nurodyti tie patys 2008 metų nuraÅ¡ymo aktai. Apeliantas praÅ¡o prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ , kuris nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, t.y. „SODRA“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o kopija, iÅ¡ kurios matyti ŽŪB „Mindukas“ dirbę asmenys ir kuri patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai J.

A., Č. D., V. G., K. J., D. U. dirbo iki 2009 m. sausio 5 d. ir papasakoti apie 2009 m. kovo 6 d. materialinių vertybių nuraÅ¡ymo aplinkybes jie negalėjo. Å ių įrodymų apeliantas anksčiau pateikti negalėjo, nes Å¡ie duomenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo dar nebaigtos tirti ikiteisminio tyrimo medžiagos dalis. Atsiliepimu į pateiktÄ apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistu (b. l. 76-78, t. 2). Atsikirtimus grindžia Å¡iais argumentais:1.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nors įmonėje ir buvo finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau įmonėje buvo ir kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį realizavus buvo galima padengti visus kreditorinius įsipareigojimus. Liudytojų apklausos aiÅ¡kiai parodė, kada, kokie kiekiai, kokie požymiai buvo sugedusios produkcijos, kur ta produkcija medžiagos buvo dedamos. Materialinės vertybės sugenda ne per vienÄ dienÄ , ypač įvertinus jų kiekius, jos galėjo sugesti ir bÅ«ti nenaudojamos ir minėtų liudytojų darbo metu.

2. Apelianto nurodyti įstatymų pažeidimai forminant aktus nepaneigia esminės šių faktų reikšmės, t.y. būtent kad prekių ar medžiagų netinkamumo eksploatacijai ar pardavimui jų nurašymas yra privalomas ir buvo neišvengiamas, nepadarant įmonei tyčinės žalos.

3. Apelianto praÅ¡ymas prijungti naujus įrodymus yra nepagrįstas, nes Sodros duomenys nėra sunkiai gaunami ir nepasiekiami, ieÅ¡kovo bankroto administratoriui jie yra žinomi nuo bankroto ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo dienos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas nenurodė, teisėjų kolegija taip pat tokių pagrindų neįžvelgia, todėl spręstina dėl apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo,Nustatyta, kad atsakovo – apelianto vadovo iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo -pasirašytais 2008 m. rugsėjo 30 d. aktu Nr. 2 nurašyta įvairių materialinių vertybių už 188 916,57 Lt , 2008 m. lapkričio 30 d. aktu Nr. 6 - už 73 56 Lt, 2009 m. kovo 6 d. aktu Nr. 7 - už 417 579,60 Lt.

Apeliantas įrodinėjo, kad materialinės vertybės Å¡iais aktais buvo nuraÅ¡ytos nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas su tuo nesutiko, sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Apeliantas teikia apeliacinį skundÄ dėl tokio sprendimo. Apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Bylos duomenys patvirtina, kad materialinės vertybės buvo nuraÅ¡inėjamos tuo laikotarpiu, kai atsakovo vadovaujamos bendrovės skolos reikÅ¡mingai iÅ¡augo. Å iaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartimi bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla, jÄ inicijavo pats atsakovas (t. 1, b.l. 11).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo minėtus nuraÅ¡ymo aktus tiek teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, kad ginčo iÅ¡sprendimui nuraÅ¡ymo aktų teisėtumas tuo aspektu, ar formaliai atsakovas turėjo teisę atlikti nuraÅ¡ymus bendrovės įstatų ar įstatyminių nuostatų kontekste, nėra itin reikÅ¡mingas. Juo labiau, kad pagal į bylÄ pateiktus duomenis bendrovės nariai buvo tik du – pats atsakovas bei jo brolis, kas leidžia daryti pakankamai tikėtinas prielaidas, jog ir bendrovės narių susirinkimas galimai bÅ«tų priėmęs analogiÅ¡kus ginčijamiems sprendimus.

Pagrindinis ginčas byloje yra dėl to, ar bendrovės turėtos materialinės vertybės iš tikrųjų buvo nurašytos pagrįstai, t.y. nepadarant bendrovei realios žalos. Akivaizdu, kad jei nurašytos tinkamos/iš dalies tinkamos bendrovės veiklai, realizavimui ir pan. materialinės vertybės, tokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais net ir nepaisant to, ar nurašymo procedūros formaliai atitiko norminių aktų reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto reikalavimus (ne)pagrindžiančių įrodymų šiuo aspektu.

Kaip minėta, apeliantas savo ieškinį grindžia trimis materialinių vertybių nurašymo aktais - Nr. 2, Nr. 6, Nr. 7. Dėl nurašymo akto Nr. 7 Šiuo aktu yra nurašyta didžiausia materialinių vertybių dalis vertine išraiška – 417 579,60 Lt. Jos nurašytos likus dviem mėnesiams iki atsakovui pateikiant ieškinį dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, taigi, galima pagrįstai manyti, jog jau jų nurašymo metu iš esmės buvo aišku, jog įmonė yra nemoki, planuojamas bankroto bylos inicijavimas ir dėl to numatoma perspektyva, jog bendrovės turimas turtas turės būti perduodamas administratoriui.

Akivaizdu, kad rÅ«pestingas įmonės vadovas - vien tik jau dėl savo intereso iÅ¡vengti bereikalingų įtarimų - turėjo siekti, kad tokioje bÅ«senoje esanti įmonė iÅ¡saugotų turimÄ turtÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir perduotų jį administratoriui nepaisant ir to, kokia yra reali turto bÅ«klė (vertė). Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės Å¡iuo aktu buvo nuraÅ¡ytas ne koks nors greitai gendantis turtas, prieÅ¡ingai - anglys, vejų bordiÅ«rai, durpių briketai, t.y. turtas, kurio nedelsiamas likvidavimas nėra bÅ«tinas jokiais aspektais.

Å iame kontekste vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus grindžiant ieÅ¡kinio neįrodytumÄ apklaustų atsakovo liudytojų parodymais, pastebėtina, kad nei pagal jų parodymus, nei pagal kitus byloje esančius įrodymus negalima daryti iÅ¡vados, jog minėtos materialinės vertybės laikotarpiu po nuraÅ¡ymo akto sudarymo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo utilizuojamos ar kokiu nors kitu bÅ«du likviduojamos, beje, minėti liudytojai bendrovėje tuo laikotarpiu apskritai nebedirbo. Todėl jau vien tik paminėtos aplinkybės leidžia manyti, jog tokios apimties turto nuraÅ¡ymo pagrįstumas prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ (geriausiu atveju) yra abejotinas.

Tuo tarpu minėto turto pobÅ«dis neleidžia manyti, jog jis apskritai negali bÅ«ti panaudotas ir netenka visos vertės net ir tuo atveju, jei sutikti su atsakovu, kad dėl gamtos sÄ lygų ar dėl kitų priežasčių tokiam turtui padaromas koks nors poveikis. Pažymėtina ir tai, kad jau anksčiau buvo atliekami turto nuraÅ¡ymai 2008 m. rugsėjo mėn., lapkričio mėn., tačiau nei durpių briketai, nei anglys tuomet nebuvo nuraÅ¡omi, taigi galima manyti, kad Å¡is turtas, taip pat vejų bordiÅ«rai vos per trijų mėnesių laikotarpį (iki 2009 m. kovo mėn.) tapo beverčiai.

Atsakovas nepateikė įrodymų pagrįsti savo teiginiams, kad nuraÅ¡ymo aktu Nr. 7 nuraÅ¡ytas turtas (jo dalis) iÅ¡ tikrųjų buvo bevertis, dėl ko buvo pagrindas jį nuraÅ¡yti (CPK 12, 178 str.). Atsakovo suraÅ¡ytas aktas dėl nuostolių įvertinimo sandėlyje (t. 1, b.l. 6), kuriuo taip pat rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra patikimas įrodymas, patvirtinantis atsakovo aiÅ¡kinimÄ : visų pirma, jis pasiraÅ¡ytas vieno atsakovo kaip komisijos pirmininko, antra, nėra duomenų apie kokios nors komisijos sudarymÄ ar dalyvavimÄ , trečia, iÅ¡ jo turinio galima spręsti, kad juo konstatuotas jau įvykęs faktas – nurodoma, jog aktu Nr. 7 turtas jau nuraÅ¡ytas.

Pastebėtina, jog, kita vertus, jis patvirtina, kad turtas nuraÅ¡ymo metu tebėra, kai tuo tarpu, minėta, apie vėlesnius realius turto likvidavimo veiksmus duomenų taip pat nėra. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo aiÅ¡kinimÄ , kad nuraÅ¡ymo aktas Nr. 7 sudarytas pagrįstai ir realiai žala bendrovei neatsirado, nes tokia iÅ¡vada padaryta ne visapusiÅ¡kai įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ (CPK 185 str.), o, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, vertinant tik atsakovui palankius įrodymus, kai kitos faktinės aplinkybės to nepatvirtina.

Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2010 m. gegužės 1 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai pasisavinto didelės vertės ŽŪB „Mindukas“ turto. Apeliantas nagrinėjamoje byloje inter alia rėmėsi Å¡io tyrimo metu pateikta specialisto iÅ¡vada (t. 1, b.l. 129-146). Teismas gali naudoti duomenis iÅ¡ teismų informacinės sistemos, taip pat iÅ¡ kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.). Å iuo atveju iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas įsiteisėjusiu Å iaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-519/2013 yra nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2, 4 dalis dėl atsakovo žinioje buvusio didelės vertės ŽŪB „Mindukas“ turto iššvaistymo ir bÅ«tent dėl nuraÅ¡ymo aktu Nr. 7 nuraÅ¡yto turto, t.y. yra konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, neteisėtų veiksmų pasekmės – iššvaistytas 417 576,60 Lt vertės turtas (CPK 182 str. 3 p.).Todėl teisėjų sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti nuraÅ¡ymo aktÄ Nr. 7 negaliojančiu bei priteisti iÅ¡ atsakovo minėtÄ sumÄ (CK 2.82 str. 4 d., 2.87 str. 7 d., 6.246-6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

Dėl nuraÅ¡ymo aktų Nr. 2, Nr. 6 Minėtame ikiteisminiame tyrime taip pat buvo analizuojami ir nuraÅ¡ymo aktai Nr. 2, Nr.6. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma (ir tuo remiasi apeliantas), kad jais sėklos, trÄ Å¡os ir kitos materialinės vertybės buvo nuraÅ¡ytos žieminių grÅ«dinių kultÅ«rų auginimui, tačiau tiriamuoju laikotarpiu pagal buhalterinės apskaitos duomenis bendrovėje nebuvo užpajamuota iÅ¡auginta bendrovėje grÅ«dinių kultÅ«rų produkcija, todėl nuraÅ¡ytos materialinės vertybės padidino bendrovės nuostolį (t. 1, b.l. 144).

Taigi, tokie teiginiai galėtų leisti manyti, jog ir Å¡iuo atveju nuraÅ¡ymai buvo atlikti nepagrįstai. Tačiau iÅ¡ jau minėto nuosprendžio baudžiamojoje byloje matyti, kad atsakovas dėl to ne tik nebuvo nuteistas, bet net ir nebuvo dėl to kaltinamas. Tai nėra lemiama aplinkybė įvertinant Å¡ios ieÅ¡kinio dalies nepagrįstumÄ , tačiau nėra ir visiÅ¡kai nereikÅ¡minga, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatinėjamos visos su nuraÅ¡ymo aktais susijusios aplinkybės ir tik aukščiau minėtoje apimtyje buvo konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai.

Byloje buvo apklausti liudytojai, kurių parodymais apie tai, kad grÅ«dinės kultÅ«ros dėl jų netinkamumo buvo vežamos žvėreliams Å¡erti, trÄ Å¡os sudrėkę ir pan., rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Svarių argumentų, kuriais remiantis Å¡ių liudytojų parodymai bÅ«tų atmestini visiÅ¡kai, apeliantas nepateikia. Jo argumentai, kad liudytojai negali nurodyti tikslaus laiko, turto kiekio, savaime nepaneigia pačių faktų buvimo apskritai. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto iÅ¡vadoje nurodomas dėl Å¡iais aktais nuraÅ¡ytų vertybių sukelto nuostolių bendrovei padidėjimo pagrindimas nėra pakankamai įtikinamas – tokia iÅ¡vada daroma remiantis vien tuo, kad jos buvo nuraÅ¡ytos žieminių grÅ«dinių kultÅ«rų auginimui, bet tiriamuoju laikotarpiu pagal buhalterinės apskaitos duomenis bendrovėje nebuvo užpajamuota iÅ¡auginta bendrovėje grÅ«dinių kultÅ«rų produkcija.

Visų pirma, specialisto išvadoje nurodyto tiriamo laikotarpio pabaiga yra bankroto bylos iškėlimo momentas (2009 m. gegužės 26 d.). Taigi, 2008-2009 m. m. sezono žieminių grūdinių kultūrų produkcija niekaip negalėjo būti užpajamuota, nes jos tuo metu (pavasarį) dar ir negalėjo būti apskritai. Antra, iš nagrinėjamoje byloje esančių aktų Nr. 2, Nr. 6 grafos „Nurašoma objektui“ matyti, jog tokių įrašų (nurašymo žieminių grūdinių kultūrų auginimui) nėra nurodyta, be to, tokiu atveju tai apskritai negalėtų būti vertinama turto nurašymu, o panaudojimu bendrovės veiklai.

Sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tent ieÅ¡kovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ ir jos dydį, jų tarpusavio priežastinį ryšį. Nei materialinės, nei procesinės normos Å¡iuo aspektu nenumato iÅ¡imčių ar lengvatų įrodinėjimo procese inter alia dėl to, kad ieÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė. Pažymėtina, kad pats apeliantas savo skunde nurodo, jog jis nekelia klausimo dėl to, ar atsakovas kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas turėjo teisę atlikti tokį veiksmÄ kaip nuraÅ¡ymas, minėta, kad ginčo esmė yra tai, ar atsakovas pažeidė, kaip nurodo apeliantas, sÄ Å¾iningumo ir rÅ«pestingumo pareigas, t.y. faktiÅ¡kai, ar buvo pagrindas nuraÅ¡yti turtÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos bei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės neteikia pakankamo pagrindo pripažinti, kad Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys yra įrodytas. Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies. Todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 4 150 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (t. 2, b.l. 28-41, 46-48).

Nors pagal bylos sudėtingumÄ ir apimtį galima bÅ«tų manyti, jog tokia suma virÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus, tačiau negalima neįvertinti to, kad byla daug kartų buvo atidėta ne dėl apelianto/jo atstovo kaltės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta suma yra realiai protinga. IeÅ¡kinys tenkinamas 61 proc. Todėl apeliantui pirmosios instancijos teisme priteistina 2 531,50 Lt už advokato pagalbÄ (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Ä®rodymų dėl iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å¡alys nepateikė.

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,              n u s p r e n d ž i a:              Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .             IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.             Pripažinti negaliojančiu žemės Å«kio bendrovės „Mindukas“ pirmininko M. J. sprendimÄ , kuriuo 2009 m. kovo 6 d. aktu Nr. 7 nuraÅ¡ytos akte nurodytos materialinės vertybės.             Priteisti iÅ¡ atsakovo M.

J. 417 576,60 Lt žalos atlyginimÄ , 2 531,50 Lt už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovui bankrutuojančiai žemės Å«kio bendrovei „Mindukas“.             KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.             Priteisti iÅ¡ atsakovo M. J. 8 175,77 Lt žyminį mokestį valstybei.              Teisėjai                                                    Algirdas GailiÅ«nas Audronė Jarackaitė Alvydas PoÅ¡kus