31ca07d3-62ec-4b1a-b9cf-6b727db2e8be · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-1509-773/2018 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00041-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.18.4. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės ir Mindaugo Å imonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. Å . ieÅ¡kinį atsakovui L.

T., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais bei žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. Å . ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 3-6) prašė pripažinti atsakovo L. T. veiksmus, nuardant ieÅ¡kovei priklausantį kiemo statinį – tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡vežant tvoros konstrukcijas, neteisėtais ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei padarytÄ 1602,48 Eur žalÄ bei 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė 1997 m. liepos 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo namų valdÄ adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ir gyvena. VÄ® Registrų centro duomenų bazėje ir kadastrinių matavimų byloje yra įregistruoti ieÅ¡kovei priklausantys minėtos namų valdos statiniai: gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, pagalbinis pastatas – tvartas, viralinė. Kiemo statinys – tvora statyta 1995 m., įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistruota gyvenamojo namo priklausiniu bei pažymėta 1995 m.

žemės sklypo kadastriniuose/geodeziniuose matavimuose. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. gegužės 19 d. kaimynas atsakovas L. T. iÅ¡ardė ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ ir jos konstrukcijas bei jas iÅ¡sivežė. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir pasisavino ar sunaikino ieÅ¡kovės nuosavybę – tvorÄ , todėl ieÅ¡kovė patyrė turtinę žalÄ , kuriÄ atsakovas turi atlyginti. IeÅ¡kovė nurodė, kad gavo pasiÅ«lymÄ iÅ¡ tvoras įrenginėjančios bendrovės pastatyti analogiÅ¡kÄ tvorÄ už 1602,48 Eur, todėl Å¡iÄ sumÄ ieÅ¡kovė laiko patirtais nuostoliais.

2. Atsakovas L. T. atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 50-56) nurodė, kad su juo nesutinka. Pažymėjo, kad iÅ¡ teismui pateiktų dokumentų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuri konkrečiai ieÅ¡kovės tvora buvo inventorizuota ir yra iki Å¡iol registruota registre. Atsakovas nesutinka, kad nugriovė ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ ir todėl privalo atlyginti žalÄ , taip pat nesutinka, kad tarp jo ir ieÅ¡kovės žemės sklypų buvusi metalinė tvora buvo ieÅ¡kovės žemės sklype bei jai priklausė.

Atsakovas teigia, kad metalinio tinklo ir metalinių stulpelių tvora, kuriÄ jis nugriovė, priklausė jam, todėl jis elgėsi su Å¡ia tvora savo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, jog jo žemės sklypas anksčiau priklausė kitiems savininkams, o 1973 m. kovo 29 d. buvo inventorizuoti namų valdos įvairÅ«s statiniai: WC, Å¡ulinys, metalinio tinklo, metalinių stulpelių tvora, kurios ilgis 69,50, plotas 97,3 aukÅ¡tis 1,40 ir metalinio tinklo metalinių stulpelių tvora, kurios ilgis 24,50 m., plotas 24,50, aukÅ¡tis 1 m.

Atsakovui yra žinoma, kad apie 1968 metus tvorÄ statė tuometinis savininkas, o atsakovas žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu bei priklausiniais, tame tarpe ir tvora, įsigijo 2015 m. spalio 26 d. Atsakovas nupirko žemės sklypÄ su 2015 m. birželio 1 d. atliktais kadastriniais matavimais. IÅ¡ žemės sklypo ribų paženklinimo akto matyti, kad ieÅ¡kovė su žemės sklypo ribomis sutiko, o žemės sklypo plane yra pažymėta, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypus skiria taÅ¡kai 1-2, riba yra 39,99 metrų ilgio ir aiÅ¡kiai matyti, kad atsakovo žemės sklypo ribose iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės per visÄ ilgį yra tvora.

Atsakovas turi pagrindo manyti, kad ieškovės dokumentuose nurodyta registruota tvora yra ne ši, o kita, kuri neišliko.

3. Atsiliepime į ieškinį suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog su ieškiniu nesutinka (1 t., b. l. 50-56). Pažymėjo, jog atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane yra pažymėta tvora, o žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvoros nėra. Ieškovė kartu su tuometiniais žemės sklypo bendrasavininkais suderino sklypų ribas, pasirašydami ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto ir ginčo dėl tvoros ribų tarp šių asmenų nekilo.

Atsižvelgiant į ieškovės ir ankstesnių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų prašymus ir parengtas Žemės sklypo geodezinių matavimų bylas, Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vedėjo sprendimu buvo įregistruoti nustatyti kadastro duomenų pakeitimai. Todėl ieškovė, sutikusi su nustatytais kadastro duomenų pakeitimais, ieškinį reiškia nepagrįstai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 660 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkino. Teismas iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisė (2 t., b. l. 59-64).

5. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, kuriuose nuosekliai fiksuojamas namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tvoros buvimas, taip pat juos atitinkančiais liudytojų P. S. ir P. Z., gyvenančių Å¡alių kaimynystėje ir mačiusių tvoros statybas, parodymais, sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jos teisės yra pažeistos dėl kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. kad atsakovas iÅ¡ardė ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ .

6. Teismas nurodė neturintis teisinio pagrindo vadovautis KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. raÅ¡tu Nr. (3.22.-V11)-3-714, kuriuo savo reikalavimų pagrįstumÄ grindžia ieÅ¡kovė, t. y., kad komisija patikrinusi vietoje taip pat nustatė, kad L. T. kadastro duomenų byloje buvusi jau dabar nugriauta tvora buvo sklype (duomenys neskelbtini) ir buvo to pastato priklausinys, o kadastro duomenų byloje apraÅ¡yta tvora, kuri jau neiÅ¡likusi buvo ieÅ¡kovės sklype, o ne prie sklypo ribos.

Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus atliko UAB „Geosoma“, matavimai atlikti dalyvaujant tuometiniams žemės sklypų savininkams, tuo tarpu ir ieškovei, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus jie pasirašė, pastabų neišreiškė, todėl sutiko su nustatytomis ribomis, o žymint žemės sklypo ribas, jos yra ženklinamos, todėl turėjo būti matyti, kad tvora yra atsakovo sklype.

Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pati ieÅ¡kovė patvirtino, jog sutinka su žemės sklypo ribomis. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog tvora, esanti tarp Å¡alių sklypų, priklausė jai nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus nuardant tvorÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sklypų pripažinti neteisėtais.

7. Teismas, pripažinęs, jog ieÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo žalÄ yra nepagrįstas, netenkino praÅ¡ymo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė N. Å . praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti (2 t., b. l. 72-80). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad pakeitus žemės sklypo kadastro duomenis, ieÅ¡kovė su jais sutiko.

Teismas ignoravo ieÅ¡kovės pateiktus 1995 m. ir 2003 m. padarytus ieÅ¡kovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, planus, kuriuose akivaizdžiai matosi tvora ir yra gretimų sklypų savininkų sutikimai. Teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovės sklypo kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Geosoma“ padarė klaidÄ ir nepažymėjo ieÅ¡kovės tvoros, o Å¡iÄ klaidÄ pripažino. Teismas neteisingai sprendė, kad ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama ant atsakovo žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto, sutiko su tuo, kad tvora priklauso ne jai, o atsakovui.

Pastebėtina, kad ribų paženklinimo – parodymo aktas buvo pasiraÅ¡ytas 2015 m. balandžio 22 d., o atsakovo žemės sklypo planas sudarytas 2015 m. birželio 5 d. 1.2. Teismas klaidingai vertino ieÅ¡kovės namų techninės inventorizacijos bylÄ , kurioje pažymėta tvorelė ir tvora, statybos metai ir plotas. Tvorelė byloje yra iÅ¡braukta, tačiau 1974 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e prie kitų inžinierinių statinių yra įraÅ¡yta bÅ«tent tvora, kur jos nusidėvėjimas kaip ir namų techninėje knygoje yra 12%, statybos pabaigos metai – 1995 m.

Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2017 m. liepos 21 d. rašte nurodė, kad L. T. kadastro duomenų byloje buvusi, dabar nugriauta, tvora buvo sklype (duomenys neskelbtini) ir buvo to pastato priklausinys, o ieškovės kadastro byloje aprašyta tvora, kuri dabar jau neišlikusi, buvo ieškovės sklype, bet ne prie sklypo ribos. 1.3. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus preliminarius planus ir fotonuotraukas. Atsakovo pateiktose fotonuotraukose nurodoma, kad tai yra tvoros (pašalintos) stulpelis, kuris yra 1 metro aukščio, kitose atsakovo nuotraukose matyti visa tvora su analogiškais iki 1 metro stulpeliais.

Tai prieštarauja atsakovo pozicijai dėl tvoros aukščio neatitikimo. Atsakovo pateiktas žemės sklypo preliminarus planas kelia abejonių, nes neaišku, kada daryti atsakovo sklypo preliminarūs matavimai, neįvykdytas šio sklypo ženklinimas, ribos neužfiksuotos valstybinėje koordinačių sistemoje. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės pateiktų išrašų, archyvinių fotonuotraukų, paaiškinimų, schemos, kurioje išmatuoti atstumai nuo ribos iki šuns voljero. Iš fotonuotraukų matyti, kad tvora nuo pat 1997 m. buvo aukštesnė nei 1,40 m. 1.4.

Teismas neįvertino Nacionalinės žemės tarnybos pateiktų dokumentų, t. y. brolių (duomenys neskelbtini) 2015 m. birželio 30 d. praÅ¡ymo pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Å io praÅ¡ymo pagrindas yra tai, kad buvusiems savininkams (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise įsigijusiems nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini), atlikus kadastrinius žemės sklypo matavimus, atsirado virÅ¡plotis, kurį jie buvo įpareigoti iÅ¡pirkti, kompensuoti valstybei grynais pinigais.

Kiekvienas jų iÅ¡sipirko po lygiÄ dalį, viso 3,04 aro - apie trečdalį viso dabartinio bendro sklypo ploto. Teismas neatsižvelgė į šį atsakovo sklypo ploto pokytį. 1.5. Atsakovo teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad kiemo statinių: lauko tualeto, Å¡ulinio, tvoros statybos pabaiga yra 1968 m., tačiau atsakovo namų techninėje knygoje tvora yra įraÅ¡yta be statybos metų ir be nusidėvėjimo. Dėl Å¡ios priežasties nėra galimybės spręsti, kada tvora buvo pastatyta ir ar yra iÅ¡likusi.

Galimai tvorÄ Ä¯ inventorizacinę bylÄ kažkas savarankiÅ¡kai įrašė su visais jos matmenimis, nes ji įraÅ¡yta kitu raÅ¡tu. Esant tiek nesutapimų, negalima teigti, kad atsakovo tvoros statybos metai - 1968 m. 1.6. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus. Jie nepatvirtino tvoros statybos metų, o jų parodymai prieÅ¡taravo faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu siekė paklausti, kada liudytojas P. S. vedė ir atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau teismas klausti uždraudė, taip pažeisdamas CPK 42 straipsnyje nustatytas ieÅ¡kovės teises.

Ieškovės teigimu, liudytojas P. S. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) tik 1971 m., kai susituokė su žmona, ir apsigyveno su ja jos tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojui P. Z. tvoros įregistravimo metais (1968 m.) buvo penkeri, nors jis liudijo, kad tvora buvo statoma 1977 metais, kai jam buvo keturiolika metų. Liudytojas teigė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1974 metų, todėl liudytojo tėvas negalėjo su J. Ž. statyti ginčo tvoros, nes šios tvoros buvęs savininkas J.

Ž. 1972 m. mirė, kaip matyti iÅ¡ pateikiamų foto nuotraukų. Šį faktÄ Ä¯rodo ir Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as bei atsakovo teismui pateiktoje namų techninės knygos 3 puslapyje padarytas įraÅ¡as, kad 1973 m. gegužės 15 d. paveldėjimo liudijimu turtas priklauso L. Ž.. Buvusio savininko J. Ž. mirties metų aplinkybė yra labai svarbi, nes daug atsakovo namų techninėje knygoje daromų įrašų buvo daromi po jo mirties. 1.7. IeÅ¡kovės teigimu, tvora yra ne žemės sklypo, o statinių priklausinys, todėl teismas netinkamai taikė daiktinės teisės normas ir nepagristai nepripažino, kad tvora skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. ieÅ¡kovės gyvenamajam namui.

Teismas klaidingai vertino ieÅ¡kovės 1997 m. turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes ieÅ¡kovei įsigijus žemės sklypÄ bei pagrindinį pastatÄ , ji įsigijo ir visus Å¡iam pastatui priklausančius antraeilius daiktus, kartu ir tvorÄ . Be to, 1997 metais notarai neturėjo prieigos prie Nekilnojamojo turto registro, todėl Å¡ių įrašų ieÅ¡kovės sutartyje nėra. Kiemo statinys - tvora buvo žemės sklypo ribose, tai atsispindi ir 1995 m. atliktuose žemės sklypo kadastriniuose matavimuose. 1.8.

IeÅ¡kovė buvo pagrįstai įsitikinusi, kad įsigydama gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , įsigijo ir tvorÄ , esančiÄ Å¾emės sklypo plane, kuriai suteiktas unikalus numeris. Gyvenamojo namo priklausinys visus metus tarnavo ir skyrė gretimus kaimyninius sklypus. 1.9. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas pažeidė CK. 4.46 straipsnio 3 dalį, nustatančiÄ , jog sklypų ribas žyminčių bendrai naudojamų nekilnojamųjų daiktų vienas sklypo savininkas negali paÅ¡alinti arba pakeisti be kito savininko sutikimo.

Atsakovas pasielgė savavaliÅ¡kai ir be jokių ieÅ¡kovės leidimų ar sutikimų paÅ¡alino tvorÄ . 1.10. Nors tvora jau nugriauta, tačiau atsakovo pateiktame Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e ji iki Å¡iol užfiksuota. Atsakovas nevykdė pareigos nedelsiant praneÅ¡ti apie statinio nugriovimÄ Valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir slaugų biurui ir užsakyti pakeitimus.

9. Atsakovas L. T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus. PrieÅ¡ingai, teismo sprendime yra pateikta įrodymų analizė, tačiau ji neatitinka ieÅ¡kovės vidinio įsitikinimo. Teismas vertino ieÅ¡kovės pateiktÄ Å¾emės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nėra nurodyta, kad ji nusipirko taip pat ir tvorÄ , VÄ® „Registrų centras“ pažymėjimÄ , kur yra užfiksuota, kad ieÅ¡kovei įregistruoti namų valdos statiniai (priklausiniai), be kita ko ir tvora, statyta 1995 m., ir įregistruota unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylÄ , kur užfiksuota, jog tvoros plotas yra 22,50, be papildomų identifikacinių ženklų. 2.2.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su jos žemės sklypo pakartotiniais matavimais, neva padarytų UAB „Geosoma“ klaidų. Apeliantė neatsižvelgia, kad atsakovo žemės sklypo ribų 2015 m. balandžio 22 d. paženklinimo parodymo akte Nr. AR-1041 ieÅ¡kovė paraÅ¡u patvirtino, kad su žemės sklypo ribomis sutinka. Pagal šį aktÄ nubraižytame plane aiÅ¡kiai matyti, kad tvora yra ir buvo atsakovo žemės sklypo dalyje. 2.3. Apeliantės argumentai, kad ji nebuvo supažindinta su akto pagrindu nubraižytu atsakovo žemės sklypo planu, todėl neva žemės sklypo planas yra neteisingas, yra atmestini.

IeÅ¡kovė neginčija įregistruotų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendimų. Atsakovo teigimu, ne ieÅ¡kovė, o atsakovo pirmtakas buvo tvoros statytojas. Be to, įkaltas riboženklis, kuris skiria Å¡alių sklypus tarp taÅ¡kų 1-2, aiÅ¡kiai žymi sklypo ribÄ , kurios ieÅ¡kovė neginčija ir jį įkalus aiÅ¡kiai buvo matyti, kad tvora yra atsakovo sklypo pusėje. 2.4. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai įvertino apeliantės inventorinės bylos duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti ginčo tvoros priklausomybę.

Apeliantei sunku pripažinti, kad vien tik ta aplinkybė, kad namo priklausiniu jai yra įregistruota tvora, t.y. įrašas pats savaime nepatvirtina, kad registras atliktas dėl ginčo tvoros. Pažymėtina, kad toks įrašas registre yra ir atsakovo dokumentuose, tačiau įvertinant visų dokumentų turinį akivaizdu, kad nugriauta tvora priklausė atsakovui. Teismas atsižvelgė ir įvertino, kad apeliantės dokumentuose buvo ir kita tvora, kuri yra išbraukta, o apeliantė nepaaiškino, kuri konkrečiai tvora, kur ji stovėjo.

Apeliantė savo argumentus, neva išbraukta tvorelė yra kita tvorelė, nepagrįstai grindžia 2017 m. liepos 21 d. Savivaldybės administracijos raštu. 2.5. Atsakovas pažymi, kad buvusių žemės sklypo savininkų (duomenys neskelbtini) prašymai pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis teisinės reikšmės neturi, kadangi riba tarp šalių žemės sklypų yra nustatyta, ji nekito. 2.6. Apeliantė nepagrįstai vertina liudytojus kaip suinteresuotus šios bylos baigtimi asmenis. Atsakovo teigimu, liudijant apie įvykius, kurie vyko prieš 50 metų, galima nežymiai klysti.

IÅ¡ esmės prieÅ¡taravimų tarp liudijimo ir dokumentų nėra. Apeliantės nurodyti argumentai dėl Registrų centro duomenų įrašų, susijusių su ginčo tvora, nepaneigia minėtoje atsakovo namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytų duomenų, kuriuos teismas detaliai iÅ¡analizavo. Argumentai dėl duomenų neteisėto priraÅ¡ymo ar taisymų yra nepagrįsti, neįrodyti ir deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl turi bÅ«ti atmesti. 2.7. IeÅ¡kovė nebuvo nuosekli, nurodydama tvoros vietÄ , nes teismo posėdžio metu aiÅ¡kino, kad tvora yra jos sklypo dalyje, o apeliaciniame skunde vienu iÅ¡ argumentų nurodo, kad tvora skiria sklypus, yra ant ribos, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai (­planas). 2.8.

Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo pareigos praneÅ¡ti apie nugriautÄ tvorÄ , ieÅ¡kovės atlikti matavimai ties sklypo riba prie jos voljero teisinės reikÅ¡mės byloje neturi.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos KaiÅ¡iadorių skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas jai neleido pasisakyti, sustabdė jÄ ir neleido klausti, todėl buvo sudarytos kliÅ«tys tikrai situacijai ir faktams iÅ¡siaiÅ¡kinti. Suinteresuoto asmens teigimu, teismas viso proceso metu užtikrino visoms Å¡alims galimybę pasisakyti, liudininkai buvo iÅ¡klausyti, jiems buvo užduodami klausimai, susiję su bylos dalyku.

Teismas atsižvelgė į visus Å¡alių praÅ¡ymus ir juos objektyviai iÅ¡nagrinėjo. 3.2. BylÄ nagrinėjant teisme, Å¡alys ne kartÄ buvo įpareigotos pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, teismas iÅ¡aiÅ¡kino įrodymų nepateikimo pasekmes. Apeliantė viso teisminio proceso metu turėjo galimybę įrodyti jos reikalavimų pagrįstumÄ , tvoros nuosavybės teisę, tačiau to nepadarė. IeÅ¡kovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip prižiÅ«rėjo tvorÄ ar jÄ tvarkė, taip pat nepateikė jos ieÅ¡kinį patvirtinančių įrodymų. 3.3.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad VÄ® Registrų centras galimai padarė klaidÄ , automatiÅ¡kai perraÅ¡ydamas informacijÄ iÅ¡ atsakovo namų techninės inventorizacijos knygos. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas duomenys Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti iÅ¡taisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu Å¡ie duomenys įraÅ¡yti, arba kai, įraÅ¡ant duomenis į Nekilnojamojo turto registrÄ , yra padaromos techninės klaidos.

IeÅ¡kovė nesikreipė į VÄ® Registrų centras dėl galimos klaidos iÅ¡taisymo, taip pat neginčijo atsakovo nuosavybės teisės į tvorÄ Ä¯registravimo, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad VÄ® Registrų centras padarė klaidÄ , yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 12. IeÅ¡kovė N. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo L. T.. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu bÅ«du padarė ieÅ¡kovei žalÄ , t. y. atsakovas nugriovė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sklypų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ .

Atsakovo teigimu, tvora priklauso jam, todėl, nugriaudamas tvorÄ , jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir ieÅ¡kovei žalos nepadarė.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas iÅ¡ardė ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ . Teismo vertinimu, tvora buvo namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, laiko, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir pateiktus įrodymus. Apeliantės teigimu, teismas nevertino ieÅ¡kovės pateiktų žemės sklypo planų, kuriuose akivaizdžiai matosi tvora; paaiÅ¡kinimų, ir archyvinių fotonuotraukų; UAB „Geosoma“, atlikusios žemės sklypo kadastrinius matavimus, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dėl Å¡ios bendrovės padarytų klaidų. Teismas neteisingai įvertino atsakovo 2015 m. balandžio 22 d. paženklinimo–parodymo aktÄ Nr. AR-1041, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog, pasiraÅ¡ydama ant sklypo ribų 2015 m. balandžio paženklinimo–parodymo akto Nr. AR-1041 ir sutikdama su žemės sklypo ribomis, ieÅ¡kovė turėjo matyti, kad tvora yra atsakovo sklype; ieÅ¡kovės namų (duomenys neskelbtini) techninės inventorinės bylos duomenis apie tvorÄ ir atsakovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) preliminarius planus.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kam nuosavybės teise priklauso nugriauta tvora, todėl Å¡iÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę turėjo nustatyti pirmosios instancijos teismas. Bylos faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas nebuvo tvoros statytojai, namų valdas įsigijo jau su ginčo tvora, todėl byloje buvo bÅ«tina iÅ¡tirti įrodymus (Nekilnojamojo turto registro duomenis, pirkimo–pardavimo sutartis, fotonuotraukas, liudytojų paaiÅ¡kinimus bei kitus raÅ¡ytinius įrodymus), kurie patvirtintų, kam nuosavybės teise priklauso nugriauta tvora. 16. 1997 m. liepos 4 d. privačios žemės (miÅ¡ko) sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė N. Å .

įsigijo 0,2254 kv. m žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 16–17), 1997 m. liepos 1 d. sutartimi tuo pačiu adresu nusipirko mÅ«rinį gyvenamÄ jį namÄ su dviem priestatais, dviem rÅ«siais, lodžija, turintį bendro naudingo ploto 160,49 kv. m., mÅ«rinį tvartÄ ir mÅ«rinę viralinę (2 t., b. l. 19).

17. VĮ Registrų centas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad įregistruoti ieškovei priklausantys namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinis pastatas tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinis pastatas – viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kiemo statinys – tvora, kurios statybos metai nurodyti - 1995, įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruota gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniu (1 t., b. l. 9-10).

Namų valdos techninės apskaitos byloje yra nurodyta 1995 m. statybos tvora (t. 1, b. l. 12), sklypo iÅ¡sidėstymo schemoje sutartiniais ženklais tvora pažymėta dvejose vietose, t. y. su atsakovo sklypu (duomenys neskelbtini) besiribojanti ir su „U. N. žemės sklypu“ besiribojanti (1 t., b. l. 13, 2 t., b. l. 17). 18. 2015 m. spalio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas L. T. įsigijo žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59–63). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti pastatai: gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai, lauko virtuvė, kiti inžineriniai statiniai - lauko tualetas, Å¡ulinys, tvora, kurių statybos pabaigos metai 1968 (1 t., b. l. 62).

Kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, tvora) įregistruoti atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys.

19. Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje yra pažymėtos dvi skirtingų aukščių metalinio tinklo tvoros (1 t., b. l. 64–68), o sklypo išsidėstymo schemoje sutartiniais ženklais tvora pažymėta trijose sklypo pusėse, taip pat besiribojanti ir su ieškovės sklypu (duomenys neskelbtini) (1 t. , b. l. 65). Tvorų statybos metai yra 1968, o inventorizacija atlikta 1973 m. (1 t., b. l. 67).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nutarties 16–19 punktuose nurodytų rašytiniuose įrodymuose fiksuotų duomenų nėra galimybės nustatyti, kuriai šaliai nuosavybės teise priklausė(-o) tvora (tvoros), buvusi tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų. Nekilnojamojo turto registre kiemo statinys - tvora, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra 1995 metų statybos, ir kuri įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip gyvenamojo namo priklausinys, nuosavybės teise įregistruota ieškovės vardu (1 t., b. l. 9–10).

Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje yra įraÅ¡as apie 1995 m. statybos tvorÄ , kurios plotas 22,50 kv. m (1 t., b. l. 11–12). Tačiau Å¡ios tvoros vieta nėra pažymėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (1 t. b. l. 13). Atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, (duomenys neskelbtini), tarp kurių ir kiemo statiniai (lauko tualetas, Å¡ulinys, tvora), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) kaip gyvenamojo namo priklausinys, kurių statybos metai yra 1968 (1 t., b. l. 61–63).

Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje yra įraÅ¡as apie 1968 m. statybos inžinerinius statinius, tačiau iÅ¡ nurodytų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokia konkreti tvora (tvoros) stovėjo tarp Å¡alių žemės sklypų, kuri buvo nugriauta. Pažymėtina, kad duoti iÅ¡vadÄ dėl Nekilnojamojo turto registre atliktų įrašų apie kiemo statinius (tvoras), jų žymėjimo žemės sklypų schemose (planuose), t. y. paaiÅ¡kinti, kuri konkreti tvora ir kurioje sklypo dalyje pažymėta, galėtų tik VÄ® Registrų centras specialistai, įvertinę jų įmonėje esančių archyvinių bylų duomenis.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui priklausančių statinių kadastro byla buvo sudaryta 1989 metais, kai tuo tarpu ieškovės – 1998 metais, t. y. ieškovės duomenys apie statinius namų valdoje (duomenys neskelbtini) užfiksuosi žymiai vėliau, todėl šie duomenys naujesni. Įvertinus aplinkybę, jog ieškovės tvora pastatyta 1995 metais, t. y. tais pačiais metais, kada buvo atlikti ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kai atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti tik 2015 m., darytina išvada, jog nustačius ieškovės žemės sklypo ribas 1995 metais, galimai ir buvo pastatyta ginčo tvora.

Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad tvora stovėjo ieškovės žemės sklype, šias aplinkybes ieškovė įrodinėjo fotonuotraukomis, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. raštu Nr. (3.22.-V11)-3-714 (t. 2, b. l. 12-14). Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių ir ieškovės pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė reikÅ¡mingų teisingam bylos iÅ¡sprendimui faktinių aplinkybių – ar 1995 m. statybos ieÅ¡kovei priklausanti tvora (įregistruota atskiru unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini)gyvenamojo namo priklausiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stovėjo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų, ir ar tai ta pati tvora, kuriÄ nugriovė atsakovas. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovas iÅ¡ardė ieÅ¡kovei priklausančiÄ tvorÄ , padaryta neiÅ¡tyrus visų byloje pateiktų įrodymų, o tai sÄ lygojo CPK 183, 185 straipsnių pažeidimÄ .

Dėl procesinės bylos baigties 21. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto ir teisės klausimus, todėl gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje nustatyti, kam nuosavybės teise priklausė stovėjusi tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų tvora, reikalinga surinkti ir iÅ¡tirti papildomus (naujus) įrodymus: iÅ¡ VÄ® Registrų centras iÅ¡reikalaujant duomenis ir paaiÅ¡kinimus apie ieÅ¡kovės ir atsakovo statinių kadastro bylose atliktus įraÅ¡us apie tvoras, jų žymėjimÄ Å¾emės sklypų schemose (planuose)); taip pat įvertinti ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus: fotonuotraukas, žemės sklypo schemas, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. raÅ¡tÄ Nr. (3.22.-V11)-3-714, o konstatavus, kad ginčo tvora nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei, nustatinėti kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas, tarp jų ir ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydį.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybių ir įrodymų, susijusių su praÅ¡omo priteisti nuostolių (žalos) dydžiu, be to, teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvavo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, bet netyrė ir neanalizavo nugriautos tvoros priklausymÄ nuosavybės teise. Atsižvelgdama į visų Å¡ių aplinkybių ir teisinių iÅ¡vadų visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio yra pagrindas laikyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, t. y. nenustatyta reikÅ¡minga teisingam bylos iÅ¡sprendimui faktinė aplinkybė – kam nuosavybės teise priklausė tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo žemės sklypų stovėjusi tvora, kuriÄ nugriovė atsakovas, kuri reikÅ¡minga sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Dalė Burdulienė Mindaugas Å imonis