Legislator Case Law & Legislation
31c8912c-e955-418f-b265-d84fc2afda1a AI generated

31c8912c-e955-418f-b265-d84fc2afda1a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 31c8912c-e955-418f-b265-d84fc2afda1a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo UAB „ M. B. Å .“ atstovui advokato padėjėjui Jonui Zaronskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „ M.

Legislator headnote

AI generated

31c8912c-e955-418f-b265-d84fc2afda1a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Vykusių Å«kinių operacijų metu UAB „M. F.“ 100 proc. akcijų priklausė A. P.. Pagal 2009-02-09 pirkimo - pardavimo sutartį visas akcijas nupirko UAB „duomenys neskelbtini“, kuri nuo pardavimo dienos yra vienintelė akcininkė. Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2006-09-29 pateiktos ataskaitos „Apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis“ duomenis, 99 proc. Å¡ios įmonės akcijų priklauso A. P. ir 1 proc. A. M.. A. P. buvo vienintelis UAB „M. F.“ akcininkas nuo 2007-08-20 iki 2009-05-15.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                    Administracinė byla Nr. I-3283-189/2011                                                    Proceso Nr. 3-61-3-01471-2011-0                                                    Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5., 9.8.2.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 17 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Broniaus JanuÅ¡kos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Tatjanai BaÅ¡kir, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo UAB „ M. B. Å .“ atstovui advokato padėjėjui Jonui Zaronskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „ M.

B. Å .“ skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI, Inspekcija) 2010-10-25 sprendimu Nr. 69-279 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2010-08-23 sprendimÄ Nr. (21.26)-256-233, kuriuo UAB „ M.

B. Å .“ (toliau – pareiÅ¡kėjas, Bendrovė) apskaičiuota sumokėti į biudžetÄ 39782 Lt PVM, 5997,27 Lt Å¡io mokesčio delspinigių ir 11925 Lt PVM baudÄ .             Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2011-06-07 sprendimu Nr. S-134-(7-329/2010) patvirtino Inspekcijos sprendimÄ .             PareiÅ¡kėjas su skundu (b. l. 1-12) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:              1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-07 sprendimÄ Nr. S-134 (7-329/2010) (b. l. 14-33);

             2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010-10-25 sprendimÄ Nr. 69 – 279 (b. l. 37-55);             3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-08-23 sprendimÄ (b. l. 56-66) dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-233, kuriuo nurodyta į biudžetÄ sumokėti 39782 Lt PVM, 5997,27 Lt PVM mokesčio delspinigių ir 11925 Lt PVM baudos.             Nurodė, jog mokestinis ginčas kilęs dėl pareiÅ¡kėjo maitinimo įstaigoje taikytų nuolaidų realumo bei dėl teisės į PVM atskaitÄ .

Pažymėjo, jog Inspekcija konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas fiktyviai taikė 50 proc., 90 proc. nuolaidas savo klientams, tokiu bÅ«du neapskaitydama dalies gautų pajamų ir iÅ¡vengdama mokėtinų mokesčių. IÅ¡vadas Inspekcija grindė paaiÅ¡kinimais bei prielaidomis.              Pažymėjo, jog Bendrovė mokestinio ginčo metu pateikinėjo argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius taikytų nuolaidų realumÄ . Tačiau mokesčių administratorius neatsižvelgdamas į jų visumÄ priėmė iÅ¡vadas, motyvuodamas jas prielaidomis ir spėlionėmis.

             Nurodė, jog tiek Vilniaus apskrities VMI, tiek Inspekcija, tiek Komisija kaip vienÄ iÅ¡ esminių įrodymų, jog nuolaidos Bendrovės klientams nebuvo realiai taikomos, nurodo tai, kad vienintelio Bendrovės akcininko UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ir savininkas A. P. negalėjo konkrečiai paaiÅ¡kinti nuolaidų sistemos taikymo, veikimo. Pažymėjo, jog Å¡is asmuo ir neturėjo pareigos domėtis nuolaidų sistemos įgyvendinimu, kadangi nuolaidų sistemos įgyvendinimas buvo pareiÅ¡kėjo ir jo administracijos pareiga.             Pažymėjo, jog Inspekcija net nesidomėjo, koks asmuo buvo atsakingas už nuolaidų sistemos taikymo tvarkos kÅ«rimÄ ir įgyvendinimÄ o apsiribojo pareiÅ¡kėjo akcininko UAB „duomenys neskelbtini“ savininko apklausa.

Taip pat neįvertino ir tai, kad už nuolaidų taikymo taisyklių priėmimÄ bei įgyvendinimÄ atsakinga pareiÅ¡kėjo direktorė savo paaiÅ¡kinime tiksliai apibÅ«dino, kaip ir už kÄ taikomos atitinkamo dydžio nuolaidos.              Dėl atsakovo argumento, kad nuolaidų taikymo fiktyvumÄ Ä¯rodo tai, jog Bendrovės ir kitų grupės įmonių darbuotojai negalėjo paaiÅ¡kinti konkrečių nuolaidų taikymo aplinkybių pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo (ir kitų grupės įmonių) padavėjos ir negalėjo žinoti specifinių nuolaidų sistemos taikymo aplinkybių, kadangi už jos taikymÄ Bendrovės direktorės įsakymu buvo atsakinga Bendrovės administratorė.

             Nurodė, jog Inspekcija, atsakovas ir Komisija yra neteisÅ«s, kaip įrodymÄ motyvuojantį nuolaidų sistemos taikymo fiktyvumÄ nurodydami aplinkybę dėl ilgo stalų neuždarymo laikotarpio bei pinigų buvimo pas padavėjas. Pažymėjo, jog minėtos aplinkybės galėtų bÅ«ti vertinamos tik kaip kasos aparato naudojimo taisyklių pažeidimas, bet ne kaip pagrindas iÅ¡vadai dėl nuolaidų sistemos buvimo ar nebuvimo priimti.              Dėl 10127 Lt PVM atskaitos nurodė, jog pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumui pagrįsti atsakovas nurodė vienintelį argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjas nuo pat sandorių sudarymo žinojo, jog jos kontrahentas nesumokės į biudžetÄ atitinkamų PVM sumų, kadangi Bendrovė ir UAB „duomenys neskelbtini“ yra susiję asmenys.             Pažymėjo, jog nėra aiÅ¡ku, kodėl atsakovas priėmė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju piktnaudžiavimas Å«kinėmis operacijomis egzistuoja.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, jog kontrahentas Å¡iuo atveju nesumokėjo atitinkamų PVM sumų į valstybės biudžetÄ dėl finansinio neiÅ¡galėjimo. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas iÅ¡ sandorių gavo tiesioginę naudÄ , t.y. įsigijo maisto produktų, gėrimų (alaus), buvo suteiktos reklamos, ryÅ¡io paslaugos ir nuo gautų pajamų sumokėjo atitinkamus mokesčius (pelno mokestį), tačiau nei mokesčių administratorius, nei Komisija netyrė ir nepasisakė dėl minėtų aplinkybių savo sprendimuose.

             Nurodė, jog Bendrovė neneigia ryÅ¡io tarp bendrovių, tačiau pažymėjo, jog joks ryÅ¡ys negali paneigti pareiÅ¡kėjo teisės į PVM atskaitÄ , kadangi ji yra įvykdžiusi visas sÄ lygas, kurių reikalauja įstatymas, suteikdamas asmenims teisę naudotis PVM atskaita, o Bendrovės nesÄ Å¾iningumas bei sukčiavimas PVM srityje nėra įrodytas.             Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas prašė skundÄ patenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais.             Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo (b. l. 88-94) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, jog atsakovas nepripažįsta Bendrovės teisės atskaityti 10127 Lt pirkimo PVM, iÅ¡skirto UAB „M. F.“ vardu iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, kadangi Bendrovė Å«kinėse operacijose buvo nesÄ Å¾ininga, t.y. Bendrovė žinojo arba turėjo galimybę žinoti, jog UAB „M. F.“ į biudžetÄ nesumokės PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirto pardavimo PVM.             Nurodė, jog Bendrovės steigėja yra UAB „duomenys neskelbtini“.

Vykusių ūkinių operacijų metu UAB „M. F.“ 100 proc. akcijų priklausė A. P.. Pagal 2009-02-09 pirkimo - pardavimo sutartį visas akcijas nupirko UAB „duomenys neskelbtini“, kuri nuo pardavimo dienos yra vienintelė akcininkė. Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2006-09-29 pateiktos ataskaitos „Apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis“ duomenis, 99 proc. šios įmonės akcijų priklauso A. P. ir 1 proc. A. M.. A. P. buvo vienintelis UAB „M. F.“ akcininkas nuo 2007-08-20 iki 2009-05-15.

Nuo 2009 m. kovo mėn. UAB „M. F.“ veiklos vykdymo vietose veiklÄ vykdo naujai įregistruotos įmonės, kurios priklauso įmonių grupei, t. y. UAB „M. G.“, Bendrovė, UAB „M. B.“, UAB „M. G.“ ir kt. IÅ¡ UAB „M. F.“ darbuotojai perkelti į naujai įregistruotas įmones. Bendrovė iÅ¡ UAB „M. F.“ perėmė skolas. Bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarko UAB „duomenys neskelbtini“, kurios 100 proc. akcijų priklauso UAB „duomenys neskelbtini“.

Bendrovės direktoriumi nuo 2009-02-13 dirba E. J.. E. J. anksčiau (nuo 2005-06-08 iki 2009-03-26) dirbo UAB „M. F.“. Taip pat nustatyta, kad nuo 2009-03-27 įdarbinti Bendrovės darbuotojai perėjo iÅ¡ UAB „M. F.“. Atkreipė dėmesį, jog UAB „M. F.“ nuo 2004-05-12 iki 2009-03-30 buhaltere dirbo E. K., kuri nuo 2009-03-30 dirba UAB „duomenys neskelbtini“ vyr. buhalterės pareigose bei tvarko Bendrovės bei kitų įmonių grupei priklausančių įmonių buhalterinę apskaitÄ .

Be to, UAB „duomenys neskelbtini“ įsteigta tuo pačiu metu kaip ir visos UAB „duomenys neskelbtini“ priklausančios įmonės.             Pažymėjo, jog Bendrovė savo sÄ Å¾iningumÄ Ä¯rodinėja ir grindžia tuo, jog jos vykdytų Å«kinių operacijų pasėkoje buvo sukurtas PVM objektas, t.y. ji sukčiavime nedalyvavo, dėl ko negali bÅ«ti teigiama, kad ji buvo nesÄ Å¾ininga. Nurodė, jog Bendrovės teigimu, nesÄ Å¾iningumas gali pasireikÅ¡ti tik tuomet, kai pasireiÅ¡kia sukčiavimo veiksmai, vykdant Å«kines operacijas, kuomet realiai nesukuriamas PVM objektas.

Atkreipė dėmesį, kad Bendrovės skunde pateikiama pozicija, kad nesÄ Å¾iningumas yra konstatuojamas, tik tuomet, kai sÄ moningai yra įforminamos realiai neįvykusios Å«kinės operacijos, pasinaudojama realiai Å«kine veikla neužsiimančiais Å«kio subjektais, nėra teisinga, tuo labiau, kad įrodžius tokias aplinkybes, pareiga aiÅ¡kintis ar mokėtojas buvo sÄ Å¾iningas apskritai eliminuojama.             Nurodė, jog atliekant patikrinimÄ buvo nustatyta, jog Bendrovės kontrahento PVM nepriemoka nuo 2008 m. pabaigos didėjo, nuo 2009 m. balandžio mėnesio Å¡is mokėtojas nebeteikia PVM deklaracijų.

Todėl įvertinant Bendrovės ir jos kontrahento sÄ sajumÄ , veiklos ypatybes, buvo nustatyta, kad Bendrovė Å«kinių operacijų sudarymo metu žinojo, kad UAB „M. F.“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose apskaičiuoto pardavimo PVM į biudžetÄ nesumokės. Bendrovė vykdydama Å«kines operacijas siekė atskaityti pirkimo PVM, todėl toks jos veikimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas, todėl dėl Å¡ių priežasčių Bendrovė negali bÅ«ti laikoma sÄ Å¾ininga. Be to, Bendrovė nepateikė jokių duomenų, kad dokumentuose nurodomų PVM sumų jos kontrahentas nesumokėjo dėl objektyvių finansinių sunkumų.

Taip pat nėra duomenų, kurie rodytų, kad Bendrovės kontrahentas dėjo kokias nors pastangas spręsti savo finansinius sunkumus.              Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 70 str. 1 dalies nuostatų taikymo nurodė, jog Inspekcija turėjo pakankamÄ pagrindÄ Bendrovės mokesčių bazę nustatyti specialiu bÅ«du, t.y. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Nurodė, jog įvertinusi aplinkybes bei Bendrovės mokestinio patikrinimo metu pateiktus dokumentus, kuriais buvo grindžiamos suteikiamos nuolaidos, Bendrovės darbuotojų paaiÅ¡kinimus bei kitÄ turimÄ informacijÄ , nustatyta, kad fiksuojant tariamas klientams suteikiamas 90-50 proc., nuolaidas, kurios realiai klientams nebuvo taikomos, Bendrovėje buvo neapskaitomos visos realiai gautos pajamos, t.y.

Bendrovė į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Å«kines operacijas, iÅ¡kreipiant tikruosius duomenis apie turtÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , todėl dėl patikrinimo metu nustatytų pažeidimų iÅ¡ dalies negalima nustatyti Bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, dėl ko, ir buvo pagrindas Bendrovės mokesčių bazę apskaičiuoti taikant specialų mokesčių apskaičiavimo bÅ«dÄ , t.y. Bendrovės mokesčių bazę apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .             Dėl suteikiamų nuolaidų realumo nurodė, jog Mokestinio patikrinimo metu buvo pateiktas Bendrovės vienintelio akcininko UAB „duomenys neskelbtini“ 2009-03-27 sprendimas, kuriame yra patvirtinta Bendrovės valdomojoje picerijoje taikoma nuolaidų sistema (tokio pat pobÅ«džio sprendimai yra priimti ir kitose tam pačiam tinklui priklausančiose įmonėse).

Pažymėjo, jog pagal Vilniaus AVMI II patikrinimų skyriaus 2010-01-18 atlikto UAB „duomenys neskelbtini“ operatyvaus patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ paaiÅ¡kėjo, kad Bendrovės pateiktame 2009-03-27 įsakyme Nr.09-03-27/1 bei 2009-03-27 taisyklėse dėl 50 ir 90 procentų dydžio nuolaidų taikymo, kuriose nurodyti minėtų nuolaidų kuponų pavyzdžiai, Å¡ie kuponai nuolaidų taikymo metu fiziÅ¡kai dar net nebuvo pagaminti. Todėl Bendrovė 90 proc. nuolaidų kuponų taikyti negalėjo.

AnalogiÅ¡kai negalėjo taikyti ir 50 proc. nuolaidų.             Nurodė, jog Vilniaus AVMI II patikrinimų skyriaus 2010-01-18 atlikto UAB „duomenys neskelbtini“ operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pagal „duomenys neskelbtini“ elektroniniu paÅ¡tu pateiktÄ nuolaidų kupono maketÄ nuolaidų korteles su 90 proc. dydžio nuolaida buvo atspausdinta tik 2009-07-15 pagal UAB „duomenys neskelbtini“ sukurtÄ maketÄ . Å ių kortelių buvo atspausdinta 4 blokai po 32 vienetus, iÅ¡ viso 128 vienetai.

Kortelėse jų galiojimo laikas nenurodytas. Patikrinimo metu UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijas, pagamintų UAB „duomenys neskelbtini“ nuolaidų kortelių (kuponų) pavyzdžius bei paaiÅ¡kinimÄ , kuriame teigiama, patvirtino, kad 90 proc. dydžio nuolaidų kortelės buvo atspausdintos tik vienÄ kartÄ ir kad toks maketas anksčiau nebuvo spausdintas. Tai patvirtina, jog Bendrovė 2009-03-27 įsakymu patvirtintų 90 procentų dydžio nuolaidų taikyti negalėjo, be to jų pagaminta tik 128 vienetai, nors Bendrovės pateiktuose užsakymo paskirstymo lapuose prie 2009-07-17 PVM sÄ skaitų faktÅ«rų buvo nurodyta, kad perduota 480 vnt. nuolaidų kuponų.

             Taip pat pažymėjo, jog tai, kad kuponai, suteikiantys teisę pasinaudoti 90 ar 50 proc. nuolaida nebuvo realiai dalijami, spręstina ir iÅ¡ Bendrovės darbuotojų: K. K., I. D., I. G. pateikiamų paaiÅ¡kinimų. Darbuotojos nurodė skirtingas kuponų dalijimo aplinkybes, skirtingas asmenų, kuriems jie buvo dalijami, kategorijas, nuolaidų taikymo aplinkybes, taip pat nurodė, kad tokių nuolaidų nėra taikiusios.             Nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad tariamos nuolaidos buvo fiksuojamos dėl tų priežasčių, kad Bendrovėje buvo naudojama kompiuterinė kasos sistema su restoranų valdymo sistema „duomenys neskelbtini“, kurių funkcinės savybės leido klientams atsiskaičius už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais, iÅ¡duoti nefiskalines sÄ skaitas, kurių vėliau galima atsisakyti įtraukiant į atsiskaitymų tipÄ pvz.

„nemokėtojai“, o Å¡ie duomenys nepatenka į elektroninio kasos aparato ar kompiuterinės kasos sistemos nepanaikinamÄ elektroninę atmintį. Todėl tik tiems klientams, kurie atsiskaitydavo grynais pinigais pagal pateiktÄ nefiskalinę sÄ skaitÄ (pre-čekį), bÅ«davo atvaizduojamos taikytinos 50 ir 90 proc. nuolaidos, kurių klientai negaudavo.              Dėl Bendrovės teiginio, jog Inspekcija netinkamai taikė 2004-05-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių“ (toliau - Taisyklės) reikalavimus, t.y. nenurodė koks mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ metodas buvo taikytas, nėra teisingi, kadangi reikalavimas apskaičiuojant mokesčių bazę pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taikyti konkretų Taisyklėse nurodytÄ metodÄ nėra pagrįstas nei MAÄ®, nei Taisyklių nuostatomis.

             Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime( b. l.

96) nurodė, jog pritaria atsakovo iÅ¡dėstytiems argumentams, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.             Liudytojas E. J. parodė, jog dirba UAB „ M. B. Å .“ direktoriumi. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu dirbo apie 30-40 padavėjų, iÅ¡ kurių apie nuolaidų kuponus žinojo tik tie, kam priklausė. Nuolaidų kuponus dalino pats. Nurodė, jog klientas, turinti nuolaidų kuponÄ ir norintis atsiskaityti už suteiktÄ paslaugÄ , pateikdavo nuolaidų kuponÄ .

Padavėjas tuo atveju, kreipdavosi į administratorių, turintį teisę taikyti nuolaidas ir administratorius viskÄ apskaičiuodavo. Jeigu administratoriaus nebÅ«davo darbo vietoje, tai padavėjas kaupdavo pas save pinigus ir vėliau atsiskaitydavo. Padavėjai neturėjo teisės taikyti nuolaidas, laukdavo administratoriaus. Padavėjas rankiniu bÅ«dų apskaičiuodavo nuolaidÄ , tačiau į kasos aparatÄ pinigus įskaityti galėjo tik administratorius. Pinigai bÅ«davo apskaitomi ir vėliau. Pažymėjo, jog dalį kuponų gavo iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“, kitÄ dalį iÅ¡ marketingo skyriaus.

Nuolaida buvo taikoma tik atsiskaitant grynais pinigais, nes už atsiskaitymÄ banko kortelėmis imamas mokestis.             Liudytojas Z. B. parodė, kad dirba marketingo vadove ne pareiÅ¡kėjo tinkle. Pažymėjo, jog pas pareiÅ¡kėjÄ nedirba nuo Å¡. m. liepos mėnesio. Nurodė, jog nuolaidos buvo taikomas tik atsiskaitant grynais pinigais, nes atsiskaitant banko kortelėms yra numatytas banko mokestis, be to, Å¡i nuolaidų sistemÄ pasiteisino.             Liudytoja I.

G. parodė, jog pareiÅ¡kėjo įmonėje nedirba apie 1,5 metų. Pažymėjo, jog klientai pateikdavo 50 arba 90 proc. nuolaidų kuponus. Ji pati klientui atneÅ¡davo prie-čekį, o kartų su nuolaidų kuponu administratorė pritaikydavome nuolaidÄ . Jeigu nebÅ«davo administratorės, tai tie staliukai laukdavo kol administratorė ateis. Jeigu administratorės nebÅ«davo ilgesnį laikÄ , tai padavėjai apskaičiuodavo nuolaidÄ patys, tačiau į kasos aparatÄ viskÄ Ä¯vesdavo administratorė. Nurodė, kad padavėjai dalindavo klientams nuolaidų kuponus.             Liudytoja L.

M. parodė, jog prieÅ¡ du metus „M. Å .“ dirbo administratore. Žinojo apie 50 ir 90 proc. nuolaidų kuponus. Nurodė, jog klientÄ su nuolaidų kuponu aptarnaudavo padavėja, tačiau nuolaidų kuponÄ pateikdavo jai ir ji apskaičiuodavo nuolaidÄ . Jeigu administratorės nebÅ«davo darbo vietoje, nuolaidÄ paskaičiuodavo padavėja, tačiau į apskaitÄ nuolaidÄ Ä¯vesdavo administratorė. Pažymėjo, jog ji pati kuponų nedalindavo.              Liudytoja I. D. parodė, jog Å¡iuo metu nedirba, studijuoja.

Pas pareiÅ¡kėjÄ dirbo prieÅ¡ kelis metus padavėja. Nurodė, jog yra mačiusi 50 ir 90 proc. nuolaidų kuponus, tačiau jų nedalindavo. Pažymėjo, jog pasitaikė atvejų, kai klientas pateikdavo nuolaidų kuponÄ . Taip pat nurodė, jog atneÅ¡davo klientui sÄ skaitÄ , jis pateikdavo kuponÄ ir administratorė apskaičiuodavo nuolaidas. Kai administratorės nebÅ«davo, tai laukdavo, kol jį ateis, nes negalėjo pritaikyti nuolaidos.              Liudytojas M. E. parodė, kad dirba UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos vadovu, konsultuoja iÅ¡laidų klausimais.

PrižiÅ«ri įmonių veiklÄ , konsultuoju įmones taupymo klausimais, teikia buhalterinį marketingÄ . Nurodė, jog nuolaidos, buvo taikomos tam tikrÄ laikotarpį. Pažymėjo, jog nuolaidų kuponai buvo taikomi tik atsiskaitymams grynais pinigais, nes banko pavedimams dar buvo taikomas papildomas bankinis mokestis ir tokiu atveju nuolaida dar padidėtų.              Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos bei trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis).

Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas atmestinas.             1. Pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimÄ , ir faktus, liudijančius, kad pareiÅ¡kėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieÅ¡taravimus skundui.

Ginčo Å¡alių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiÅ¡kai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikÅ¡mės aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (LR ABTÄ® IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).             Negali bÅ«ti įrodymo Å¡altinis tik asmens pareiÅ¡kimas ar atsakovo paaiÅ¡kinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kuriÄ nors bylai turinčiÄ reikÅ¡mės aplinkybę (t.y. pareiÅ¡kėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodytas aplinkybes turi pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais bei, esant bÅ«tinybei, nurodyti ABTÄ® 58 str.

– neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai).              1.1. PareiÅ¡kėjas skunde ir raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytais motyvais ir bylos įrodymais nepatvirtino ginčijamų sprendimų, priimtų susiklosčiusių faktinių aplinkybių pagrindu, ydingumo.             2. Argumentuota ginčijamuose sprendimuose ir patikrinimo ataskaitoje pozicija (atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens), jog pareiÅ¡kėjui nepaÅ¡alinus Mokesčių administratoriaus pagrįstų abejonių dėl 50 proc. ir 90 proc. nuolaidų realaus taikymo ir teisės į VM atskaitÄ , pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai nėra laikomi patvirtinančiais praÅ¡omų skundžiamų sprendimų panaikinimui.             Ikiteisminių mokestinių institucijų (Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) sprendimuose įrodymų, faktinių aplinkybių įvertinimas adekvatus juose paminėtiems teisės aktams.                          3.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo maitinimo įstaigoje taikytų nuolaidų realumo bei dėl teisės į PVM atskaitÄ , o taip pat tuo pagrindu priimtų Komisijos 2011-06-07 sprendimo Nr. S-134 (7-329/2010), VMI 2010-10-25 sprendimo Nr. 69 - 279 ir Vilniaus apskrities VMI 2010-08-23 sprendimo Nr. (21.26)-256-233, kuriuo pareiÅ¡kėjui mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuota 11562 Lt PVM ir 1919,32 Lt PVM delspinigių, pagal mokesčio administratoriaus įvertinimÄ papildomai apskaičiuota 28220 Lt ir 4077,95 Lt PVM delspinigių, bei skirta 11925 Lt PVM bauda teisėtumo ir pagrįstumo.             4.

Ginčo iÅ¡sprendimui (priėmę sprendimus mokesčių administratoriai) teisingai ir pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertė mokesčio įstatymÄ (2002-03-05 Nr. IX-751), Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymÄ (2004-04-13 Nr. IX-2112) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių nuostatas.             5.

Vilniaus apskrities VMI atliko Bendrovės PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-08-31. Patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė 2009 m. kovo – gegužės mėn. į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 10127 Lt pirkimo PVM pagal UAB „M. F.“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. UAB „M. F.“ pateiktoje PVM deklaracijoje už 2009 m. kovo mėn. deklaruoto mokėtino PVM nesumokėjo, o nuo 2009 m. balandžio mėn. PVM deklaracijų VMI neteikė.             Patikrinimo metu Mokesčių administratorius konstatavo, jog Bendrovė elgėsi nesÄ Å¾iningai ir atlikdama Å«kines operacijas prisidėjo prie mokesčių nemokėjimo, kadangi ji turėjo galimybę žinoti, jog pagal UAB „M.

F.“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už įsigytas prekes PVM ankstesnėse tų prekių apyvartos stadijoje nebus sumokėtas. Taip Bendrovė neįgijo teisės į 10127 Lt pirkimo PVM atskaitÄ .             6. Sandorio Å¡alis elgiasi nesÄ Å¾iningai, kai mokesčių mokėtojas žino apie tai, jog jo atliekamos Å«kinės operacijos ar kitokia vykdoma veikla prisideda prie mokesčių nemokėjimo, arba nors ir nežino, bet atsižvelgiant į eilę teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių turi galimybę žinoti, ir nepaisydamas to atlieka tokiÄ Å«kinę operacijÄ .

SÄ Å¾iningumas yra bendrasis teisės principas, iÅ¡reiÅ¡kiantis elgesio matÄ , atitinkantį protingumo ir teisingumo principų reikalavimus. SÄ Å¾iningas subjektas yra toks, kuris veikia rÅ«pestingai ir teisingai. SÄ Å¾iningumas reikalauja atidumo, rÅ«pestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Mokesčių mokėtojas, įsigydamas prekes ar paslaugas, ir žinodamas ar turėdamas galimybę žinoti, jog pardavėjas už tokia Å«kine operacija sukurtÄ pridėtinę vertę nesumokės pridėtinės vertės mokesčio, elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitÄ .

Ä®rodyti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumÄ , susijusį su konkrečia operacija, turi mokesčių administratorius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004).             Nagrinėjamu atveju analizuojant susiklosčiusiÄ teisinę ir faktinę situacijÄ , pareiÅ¡kėjo teisė į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta tik tuomet, jei bus nustatytas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas, tai yra nustačius, kad pareiÅ¡kėjas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie kitos sandorių Å¡alies, Å¡iuo atveju – UAB „M.

F.“ veiklos neteisėtumÄ . Mokesčių administratoriui, siekiančiam paneigti pareiÅ¡kėjo teisę į PVM atskaitÄ , privalu pateikti įrodymus (juridinius faktus), Å¡iuo atveju apie tai, jog UAB „M. F.“ už parduotas prekes nesumokėjo PVM mokesčio bei įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sÄ Å¾iningumu.             7. Nustatant, mokestiniam ginčui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes reikia vertinti visumÄ bylos aplinkybių, tokių kaip Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis, jų tęstinumas, elgsena prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , jo sudarymo ir vykdymo metu, mokesčių mokėtojo atlikti veiksmai, siekiant įsitikinti kitos sandorio Å¡alies veiklos teisėtumu, įsigyjamų prekių ar paslaugų kaina ir kt.             7.1.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Å«kinės operacijos tarp Å¡alių (pareiÅ¡kėjo ir UAB „M. F.“) yra realiai įvykusios. Ginčo Å¡ioje dalyje nėra.             7.2. Vertinant pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumÄ pažymėtina, jog Mokesčių administratoriai pagrįstai sprendimuose analizavo ir vertino ginčo faktines aplinkybes, pagrįstai rėmėsi nurodytais teisės taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimais bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika.

             Bylos medžiaga nustatyta, jog Å«kinės operacijos buvo vykdomos tarp susijusių asmenų. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad vykusių Å«kinių operacijų metu UAB „M. F.“ 100 proc. akcijų priklausė A. P.; Bendrovės steigėja yra UAB „duomenys neskelbtini“; pagal 2009-02-09 pirkimo – pardavimo sutartį visas akcijas nupirko UAB „duomenys neskelbtini“, kuri yra vienintelė akcininkė; pagal UAB „duomenys neskelbtini“ duomenis 99 proc.

Å¡ios įmonės akcijų priklauso A. P.; nuo 2009 kovo mėn. UAB „M. F.“ veiklos vykdymo vietose veiklÄ vykdo naujai įregistruotos įmonės, tarp jų ir Bendrovė; įmonėse dirba buvę UAB „M. F.“ darbuotojai; Bendrovė iÅ¡ UAB „M. F.“ perėmė sutartinius įsipareigojimus, Bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarko UAB „duomenys neskelbtini“, kurios 100 proc. akcijų priklauso UAB „duomenys neskelbtini“; Bendrovės direktoriumi dirba E. J., kuris anksčiau dirbo UAB „M.

F.“.             PareiÅ¡kėjo teigimu Bendrovė negali bÅ«ti atsakinga už tai, kad kontrahentas Å¡iuo atveju nesumokėjo atitinkamų PVM sumų į valstybės biudžetÄ dėl finansinio neiÅ¡galėjimo, tačiau, nors ir neneigdama sÄ sajumo su UAB „M. F.“, įrodinėja, kad įvykdžiusi sÄ lygas, kurių reikalauja įstatymas, suteikiantis asmenims teisę naudoti PVM atskaitÄ , teigia, jog Bendrovės nesÄ Å¾iningumas PVM srityje Å¡iuo atveju nėra įrodytas.

Atsakant į tai, pažymėtina, jog mokesčio administratorių nustatytų aplinkybių visuma, nelaikytinas vien faktinių aplinkybių konstatavimu, tačiau iÅ¡skiriant aplinkybes apie skolų perėmimÄ iÅ¡ UAB „M. F.“, Bendrovės direktoriaus darbo santykiai UAB „M. F.“, bendras buhalterijos tvarkymas suponuoja iÅ¡vadÄ kad tai yra pakankamas pagrindas teigti, kad pareiÅ¡kėjas sudarydamas sandorius su UAB „M. F.“ žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad kontrahentas nevykdys savo mokestinės prievolės valstybei, susijusios su ginčo Å«kinėmis operacijomis.

Todėl mokesčių administratorius pagrįstai pareiÅ¡kėjÄ pripažino nesÄ Å¾iningu mokesčių mokėtoju ir nepripažino jam teisės į PVM atskaitÄ .             8. PareiÅ¡kėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimo taikyti MAÄ® 70 str. nuostatas ir mokesčius Bendrovei nustatyti pagal mokesčio administratoriaus įvertinimÄ teisėtumu ir pagrįstumu. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė taikyti MAÄ® 70 str. nuostatas - mokesčio administratoriui patikrinimo metu iÅ¡kilusi abejonė susijusi su 50 proc. ir 90 proc. nuolaidų taikymu (ar nuolaidos buvo taikomos realiai, ar į apskaitÄ buvo įtrauktos visos iÅ¡ pirkėjų gautos pajamos).             8.1.

MAÄ® 70 str. taikymas numatytas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka. Tokiu atveju mokesčių administratorius mokėtinÄ mokesčio sumÄ apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.             Mokesčių administratoriaus atliekamo įvertinimo tvarkÄ nustato Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103.

Remiantis Taisyklių 4 punktu, įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento), į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (4.1 punktas).             9.

Mokesčių administratorius paskaičiuodamas PVM nustatė, jog Bendrovėje taikyta nuolaidų (50 proc., 90 proc.) sistema yra tik tariama (nuolaidos realiai klientams nebuvo taikomos), todėl Bendrovė apie Å«kines operacijas į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis.             Mokestinio patikrinimo metu Bendrovė pateikė 2009-03-27 Bendrovės vienintelio akcininko UAB „duomenys neskelbtini“ sprendimÄ , kuriuo patvirtinta Bendrovėje taikoma nuolaidų sistema.

Bendrovės direktorės 2009-03-27 įsakymu Nr. 09-03-27/2 buvo patvirtintos nuolaidų kuponų taikymo taisyklės, bei pavyzdžiai (Komisijos byla, II t. b. l. 41, 44-47). Picerijos M. P. nuolaidų kuponų taisyklės (2009-03-27 Priedas Nr. 1, Nr. 2 prie įsakymo dėl nuolaidų kuponų) reguliuoja 50 proc. ir 90 proc. nuolaidų pritaikymÄ tik picerijos lankytojams pateikusiems atitinkamos nuolaidos kuponus. Bendrovė 2009-01-01 Generalinės paslaugų sutarties pagrindu nuolaidų korteles bei dovanų kuponus gaudavo iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“ (bendrovė pareiÅ¡kėjui teikusi rinkodaros paslaugas, dizaino ir spaudos darbus).

Mokesčių administratorius atlikęs prieÅ¡prieÅ¡inį patikrinimÄ , kurio tikslas buvo nustatyti ar UAB „duomenys neskelbtini“ (bendrovė atlikusi UAB „duomenys neskelbtini“ nuolaidų kuponų spausdinimo darbus) Bendrovei spausdina kuponus, nustatė, kad nuolaidų kuponai su 90 proc. nuolaida buvo atspausdinti tik pagal 2009-07-15 pagal UAB „duomenys neskelbtini“ sukurtÄ maketÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina 2009-07-17 PVM SÄ skaita faktÅ«ra serija GG Nr. 00637 (Komisijos byla II t. b. l. 211-213).

Kortelių (90 proc.) buvo atspausdinta 4 vnt. blokų po 32 vnt. iÅ¡ viso 128 vnt. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad kortelės buvo pagamintos tik vienÄ kartÄ o toks maketas anksčiau nebuvo gaminamas. UAB „duomenys neskelbtini“ marketingo skyriaus vadovė 2010-04-26 paaiÅ¡kinime Nr. (21.26)-339-1300 (Komisijos byla II t. b. l. 156-157) patvirtino, jog kuponų (50 proc. ir 90 proc.) spausdinimo darbai buvo užsakyti pas UAB „duomenys neskelbtini“, kurie buvo atlikti 2009 m. birželio, liepos mėn. UAB „duomenys neskelbtini“ marketingo skyriaus vadovė tame pačiame paaiÅ¡kinime taip pat nurodė, jog 90 proc. nuolaidos buvo pradėtos taikyti nuo picerijų įsteigimo dienos, o kuponai su 90 proc. nuolaida buvo perimti iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau pagal kokius dokumentus nuolaidų kuponai buvo perimti nenurodė, nes nežinojo.

Vertinant aplinkybę dėl nuolaidų kuponų perėmimo iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“ pažymėtina, jog byloje pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs tai patvirtinančių įrodymų, kas Å¡io ginčo atveju galėtų bÅ«ti įrodymu apie realiai taikytas nuolaidas nuo picerijų atidarymo pradžios.             Apibendrinant spręstina, jog kadangi pagal nuolaidų kuponų taisykles nuolaidos gali bÅ«ti pritaikomos tik picerijos lankytojams pateikusiems atitinkamos nuolaidos kuponÄ , tačiau kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad nuolaidų kuponai realiai buvo pagaminti tik 2009 m. birželio, liepos mėn. o apie tai, kad Bendrovė anksčiau pagamintus nuolaidų kuponus yra perėmusi iÅ¡ UAB „duomenys neskelbtini“ byloje nėra jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, darytina iÅ¡vada, jog mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad Bendrovė realiai negalėjo disponuoti minėtais nuolaidų kuponais, kadangi jos tikrinamu laikotarpiu nuolaidų kuponai nebuvo pagaminti.

Duomenų, kas ir kada atspausdino 50 proc. kuponus, nenustatyta.             PareiÅ¡kėjas skundo argumentais įrodinėja, jog tai, kad nuolaidų kuponai realiai buvo, patvirtina jų pateikti pavyzdžiai, tačiau teismas sutinka su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, jog tai yra tik pavyzdžiai ir jie nepatvirtina jų realaus egzistavimo.             Patikrinimo metu apklaustų (2010 m. vasario mėn.) Bendrovėje dirbusių darbuotojų paaiÅ¡kinimuose matyti, jog padavėjos negalėjo nuosekliai paaiÅ¡kinti apie 90 proc. nuolaidos pritaikymÄ , kadangi tokių nuolaidų nėra pritaikiusios ir nedalinusios.

Be to, abejonę dėl realaus nuolaidų pritaikymo kelia ir tai, kad nuolaidos buvo taikomos tik klientams, kurie atsiskaitydavo tik grynais pinigais ir jiems nebÅ«davo apskaičiuojama grÄ Å¾a, tačiau realiai klientams nuolaidos nebÅ«davo pritaikytos. Be to, Bendrovės vidaus dokumentuose nėra nurodyta, jog 90 proc. nuolaidÄ galima taikyti bÅ«tent grynais pinigais atsiskaičiusiems klientams (prieduose Nr. 1, 2 prie įsakymo dėl nuolaidų kupono apibrėžtas asmenų ratas, kuriems nuolaidų kuponai gali bÅ«ti dalinami:

įmonės darbuotojams, akcininkams, su bendrove susijusiems asmenims, prekių tiekėjams, lojaliems klientams; Komisijos byla , t. II b.l. 44-45).             IÅ¡ liudytojų parodymų, teiktų 2011-11-07 teismo posėdžio metu, negalima daryti iÅ¡vados apie nuolaidų taikymo realumÄ , kadangi tokie paaiÅ¡kinimai nėra adekvatÅ«s raÅ¡ytiniams įrodymams.             Apibendrinant liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, jog jų parodymų turinys nepatvirtina pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡reikÅ¡tos pozicijos ir nurodytų faktinių aplinkybių dėl taikytų nuolaidų realumo fakto.             Analizuojant byloje esančius faktus susijusius su aplinkybėmis apie tai, jog ilgÄ laiko tarpÄ â€žneuždaromi“ stalai, todėl į vienÄ sÄ skaitÄ yra įtraukiami keliasdeÅ¡imt patiekalų ir taip vienos dienos pritaikytų nuolaidų suma virÅ¡ija dienos pajamas, bei tai, kad nuolaidos buvo taikomos tik atsiskaitant grynais pinigais, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog klientams nuolaidos realiai nebÅ«davo pritaikytos o Bendrovė apskaitoje fiksuodavo tik dalį (priklausomai nuo pritaikytos nuolaidos) realiai gautų pajamų.             10.

Iš ikiteisminių mokestinių institucijų skundžiamų sprendimų ir patikrinimo akto darytina išvada, jog buvo įvertinti visi pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai bei aplinkybės susijusios su nuolaidų pritaikymu (50 proc., 90 proc.). Pareiškėjo pateiktos informacijos visetas nepatvirtino, kad pritaikytų nuolaidų realumo, o pareiškėjas objektyviais duomenimis nepaneigė, jog institucijos, nagrinėjusios ginčo klausimus, neobjektyviai, formaliai ar paliko neišanalizuotus klausimus, susijusius su nagrinėjimo dalyku.             Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naikinti skundžiamus sprendimus pareiškėjo skundo argumentais negalima dėl šiame sprendime ir Mokesčio administratorių sprendimuose išdėstytų motyvų.

Nagrinėjant šį mokestinį ginÄÄ buvo visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtos ir įvertintos ginčui reikÅ¡mingos aplinkybės, ir pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai pareiÅ¡kėjui sumokėti apskaičiuotas mokesčių sumas.              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str., n u s p r e n d ė:              atmesti UAB „ M. B. Å .“ skundÄ kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                              Violeta Balčytienė                                                                               Bronius Januška                                                                               Ernestas Spruogis